- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-22
- Bylos Nr.
- 2-341/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vincas Verseckas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- UAB „Veiklūnė“
- Ieškovas
- akcininkų A
- Kategorijos
- 27.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Veiklūnė“ direktorės J. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria nutarta pradėti UAB „Veiklūnė“ veiklos tyrimą civilinėje byloje Nr. 2-171-194/2008 pagal ieškovų – akcininkų A. K. ir V. G. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Veiklūnė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Veiklūnė“ direktorei J. K. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. K. ir V. G. nurodė, jog yra juridinio asmens UAB „Veiklūnė“ akcininkai. A. K. priklauso 72 644 vnt. akcijų (tai sudaro 43,68 procentus visų akcijų skaičiaus), o V. G. 6 535 vnt. akcijų (tai sudaro 3,9 procentus nuo visų akcijų). Abiejų akcininkų valdomų akcijų skaičius siekia virš 47 procentų atsakovo bendro akcijų skaičiaus. Nurodė, jog jie abu 2007 m. rugsėjo 17 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą UAB „Veiklūnė“ ir jo direktorę J. K. su prašymu išanalizuoti ir pašalinti UAB „Veiklūnė“ bendrovės veiklos iš mažmeninės maisto prekybos nuostolingumo priežastis, nurodyti, kokiomis priemonėmis bus atsisakoma nuostolingos veiklos, kodėl nesiimama priemonių nuostoliams šalinti, kodėl bendrovės direktorė nedaro bendrovės atskirų veiklos sričių veiklos išsamios analizės ir toleruoja nuostolingos prekybinės veiklos dengimą pajamomis iš nuomos ir tokiu netinkamu veiklos organizavimu yra nevykdomas bendrovės veiklos pagrindinis tikslas – pelno gavimas. Tuo daroma žala bendrovei. Bendrovės direktorė bando nuslėpti, kad mažmeninė prekyba maisto produktais iš esmės yra nuostolinga veikla, kas prieštarauja CK 2.87 str. nustatytoms juridinio asmens valdymo organo pareigoms. Atsakovas, gavęs ieškovų pareiškimą, jokių konkrečių veiksmų nesiėmė, nieko nedarė, nepateikė jokio išeities plano ar siūlymo, kaip susidariusią priešpriešą tarp akcininkų pašalinti ar pakeisti. Akivaizdi priešprieša tarp akcininkų egzistuoja nuo 2000 metų, todėl ieškovai nemato kitos išeities ir jiems kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo veiklos tinkamumo, dėl atsakovo valdymo organo bei direktorės veiklos tinkamumo, kaltina ją pažeidžiant lojalumo principą, akcininkų – savo giminaičių ir šios įmonės darbuotojų prekyboje nepagrįstu protegavimu ir išlaikymu, esant nuostolingai prekybinės veiklos sričiai. Kadangi ieškovų – dviejų akcininkų balsų nepakanka kardinaliems šios įmonės sprendimams priimti, esant pagrįstų abejonių dėl atsakovo ir jos valdymo organų veiklos tinkamumo, ieškovai, remdamiesi LR CK 2.124 str. bei LR CK 2.125 str. 1d., 1p., kreipėsi su ieškiniu ir prašė pradėti atsakovo – UAB „Veiklūnė“ veiklos tyrimą, bei pasiūlė savo galimus ekspertus, kurie galėtų atlikti tokį veiklos tyrimą, pasiūlė preliminarius klausimus ekspertams ir prašė išreikalauti papildomus pirminius duomenis ir kitus dokumentus, pagal kuriuos būtų galima daryti ekonominius paskaičiavimus dėl atsakovo ūkinės veiklos nepagrįstumo, nes atsakovo buhalterinė apskaita yra aplaidžiai tvarkoma. Tik ekspertai ištirs ir įvertins visas aplinkybes objektyviai. Direktorės atliekamas bendrovės valdymas yra neefektyvus, todėl neefektyvus ir akcininkų turto panaudojimas. Ekspertams nustačius, kad bendrovės veikla yra netinkama, ieškovai prašo taikyti LR CK 2.131 str. 1 dalies 2 p. ir 3 p. numatytas priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarė pradėti UAB „Veiklūnė“ veiklos tyrimą. Nurodė, kad ieškovai turi teisę kreiptis su pareikštu reikalavimu į teismą, jie yra tinkamai atstovaujami. Ieškovai tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovų nurodytus faktus galima patikrinti tik atlikus išsamų ekspertinį tyrimą. Teismas nurodė, kad atsakovo įmonė valdo apie 7 000 000 Lt vertės turtą, tačiau įmonės pelnas sudaro apie 5 000 Lt per metus. Tinkamo valdymo ir administravimo atveju pelno rodiklis turėtų būti žymiai didesnis, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl turto efektyvaus panaudojimo ir tinkamo turto valdymo. Dėl įmonės turto panaudojimo efektyvumo gali atsakyti tik ekspertai. Įmonė verčiasi ne maisto produktų prekyba, nuomos veikla bei teikia mažos apimties visuomeninio maitinimo paslaugas. Įmonė pajamų ir išlaidų apskaitos iš visuomeninio maitinimo veiklos visiškai neveda. Tam, kad išsiaiškinti, ar kavinė įmonei reikalinga, būtina atlikti šios veiklos srities analizę, kuri įmonėje nėra vedama. Ieškovai kelia pagrįstas abejones, kad kavinė reikalinga tam, kad išlaikyti direktorės, pardavėjų, vedėjos etatus, tai yra direktorei lojalius darbuotojus – akcininkus, kurie balsuoja už direktorei palankius sprendimus ir dėl to neįmanoma koreguoti įmonės veiklos. Pajamomis iš nuomos yra dengiama nuostolinga prekybinė veikla ir taip daromas nuostolis visai įmonei. Įmonėje nevedama suvestinė pagal atskiras įmonės veiklos sritis, aplaidžiai vedama buhalterinė apskaita, kurią tvarko tinkamo išsilavinimo neturinti darbuotoja. Įmonės darbuotojai neefektyviai paskirstomi pagal veiklos sritis. Nors nuomininkai už valymą ir elektrą moka patys, šiai veiklos sričiai priskirti elektriko ir valytojos etatai. Be to, yra per didelis pardavėjų skaičius, nereikalingas vedėjos etatas. Direktorė dirba nuo 2004 metų, įmonėje nėra valdymo organų rotacijos, todėl neįmanoma daryti įtakos įmonės sprendimams. Įmonės buhalterinėje apskaitoje nurodomi tik bendri skaičiai, nėra analizuojama atskirų veiklos sričių sąnaudų analizė, patalpų eksploatacijos išlaidos skaičiuojamos bendrai išnuomotoms patalpoms ir įmonės naudojamoms patalpoms, nors apskaita turėtų būti vedama atskirai. Ieškovams kelia abejonių ir įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius. Minėtos ieškovų nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl direktorės kompetencijos. Teismas nurodė, kad akivaizdus prekybinės veiklos nuostolingumas, nelojalus pareigų atlikimas bei nenoras imtis priemonių ir ką nors pakeisti yra pagrindas pradėti įmonės veiklos tyrimą, kad nustatyti ar juridinio asmens veikla vykdoma tinkamai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Veiklūnė“ direktorė J. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutartį bei ieškovų prašymą dėl UAB „Veiklūnė“ veiklos tyrimo atmesti. Nurodo, kad:
1. Pagal CK atitinkamas nuostatas pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą yra juridinio asmens netinkamas valdymas, jo narių netinkama veikla arba visuomenės interesams prieštaraujanti veikla. Ieškovai netinkama veikla laiko UAB „Veiklūnė“ vykdomą mažmeninę prekybą. Bendrovės įstatuose yra numatyta, kad mažmeninė maisto prekių prekyba yra viena iš pagrindinių įmonės veiklos rūšių. Valdymo organai ir direktorė neturi teisės keisti įstatus ir pertvarkyti veiklą ar atsisakyti įstatuose numatytos veiklos. Ieškovai nėra pateikę visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymo keisti bendrovės įstatus ir veiklos pobūdį.
2. Ieškovai nesilaikė ikiteisminės tvarkos šiam ginčui spręsti, nes kreipimesi į bendrovę nenurodė jokių pretenzijų dėl aplaidžiai vedamos buhalterinės apskaitos, buhalterės išsilavinimo, neefektyvaus darbuotojų paskirstymo, vedėjos etato. Ieškovai pareiškime teismui taip pat nenurodė nei vieno argumento, kuo pasireiškia aplaidi buhalterinė apskaita. Įmonės pajamos ir išlaidos yra pagrįsti pirminiais dokumentais, finansinė atskaitomybė, balansai yra laiku paruošti. Be to, iki 2007 m. sausio 1 d. įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė aukštąjį išsilavinimą turinti buhalterė, o jai išėjus iš darbo – kartu su ja dirbusi ir valdybos nutarimu paskirta kita buhalterė. Bendrovės direktorė nėra kompetentinga priimti ir atleisti iš darbo buhalterę, todėl ji nėra atsakinga už buhalterės išsilavinimą. Direktorė taip pat neturi kompetencijos spręsti dėl etatų mažinimo, o ieškovai tokio klausimo nėra kėlę.
3. Teismo abejonės dėl vienos veiklos srities – mažmeninės prekybos nuostolingumo – yra nepagrįstos, nes įmonė veikia pelningai, neturi skolų. Ieškovų nurodomi argumentai dėl vienos iš įmonės veiklos sričių nepagrįstai sukėlė teismui abejonių dėl juridinio asmens valdymo tinkamumo.
4. Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad bendrovėje nevedama pajamų apskaita pagal atskiras veiklos rūšis, nes tai yra daroma. Tuo tarpu skaičiuoti sąnaudas pagal atskiras veiklos rūšis yra ekonomiškai nenaudinga, nes yra per mažos įmonės veiklos apimtys. Be to, negalima teigti, kad įmonė teikia visuomeninio maitinimo paslaugas, nes tose pačiose parduotuvės patalpose yra virtuvė, kurioje dirba viena virėja. Virtuvės apyskaita yra prijungta prie pagrindinės parduotuvės–kavinės prekių apyskaitos, produktai virtuvei imami iš parduotuvės pagal vidinius prekių gabenimo važtaraščius, bendrai naudojama elektra. Šių veiklos rūšių atskyrimas būtų įmonei ekonomiškai nenaudingas, nes būtų susijęs su papildomomis išlaidomis.
5. Nepagrįsti nutarties argumentai, kad pajamomis už nuomą yra dengiama nuostolinga prekybinė veikla, nes ši veikla apima tik 10 procentų visų bendrovės patalpų ploto, iš jos įmonė gauna apyvartinių lėšų, kurias gali panaudoti patalpų remontui, todėl taip gali išvengti paskolų ir palūkanų mokėjimo.
6. Nepagrįsti yra nutarties motyvai dėl direktorės nelojalaus pareigų atlikimo ir darbuotojų giminystės ryšių. Bendrovėje dirba direktorės sesers dukra, kurią dar 1994 metais į darbą priėmė ieškovas. Ji akcijų neturi. Todėl nepagrįsti ieškovų motyvai, kad direktorė, veikdama kartu su kitais darbuotojais akcininkais, siekia sau palankių sprendimų.
7. Nesuprantamas teismo nutarties argumentas dėl rotacijos įmonėje nebuvimo, kadangi pagal Akcinių bendrovių įstatymą bendrovė gali turėti vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kurio teisės, pareigos, rinkimo ir atšaukimo tvarka yra numatyta įstatyme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai A. K. ir V. G. prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovai tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priimant sprendimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios, neturi būti aiškiai žinomas bendrovės netinkamas veikimas, tačiau pakanka svarių ieškovo iškeltų abejonių, kurių pagrįstumas patikrinamas tolesnėse procedūrų stadijose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad analizės nebuvimas, nevedimas sąnaudų pagal atskiras veiklos rūšis kelia pagrįstų abejonių, ar yra tinkama bendrovės valdymo organų veikla. Apeliantės teiginys, kad ji privalomai turi vykdyti įmonės įstatuose numatytą mažmeninę prekybą yra nepagrįstas, kadangi įmonės pagrindinis tikslas yra pelno gavimas. Netinkamą bendrovės ir jos direktorės veiklą patvirtina ir atskirojo skundo teiginiai, kad įmonės sąnaudos nėra skaičiuojamos pagal atskiras veiklos rūšis. Direktorė tik nurodo iš mažmeninės prekybos gautas pajamas, tačiau nenurodo kokios yra šios veiklos sąnaudos, o jos argumentai dėl skolų neturėjimo nereiškia, kad įmonė veikia tinkamai. Direktorės nurodomas ieškovų balsavimas prieš ketinimą nepalankiomis sąlygomis išnuomoti turtą nepateisina vykdomos netinkamos veiklos. Kadangi minėti faktai patvirtina, jog nėra akivaizdu, kad bendrovės veikla yra vykdoma tinkamai, yra pagrindas pradėti įmonės veiklos tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos X skyriuje įtvirtinta juridinio asmens veiklos tyrimo tvarka, kuri suteikia juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių ištirti juridinio asmens veiklą. CK 2.124 straipsnyje numatyta, kad CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti CK 2.131 straipsnyje nurodytas priemones. Šiuo įstatymu suteikiamos juridinio asmens dalyviams teisinės priemonės, užtikrinančios, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas.
Vadovaujantis CK 2.126 straipsnio ketvirtosios dalies bei 2.124 straipsnio nuostatomis, teismas, gavęs pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jeigu yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė netinkamai. Taigi juridinio asmens veiklos tyrimo turinys – juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumas, o tokio tyrimo pagrindas – aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad tokia veikla yra netinkama.
Netinkama veikla pagal CK 2.124 straipsnį apima juridinio asmens valdymą ir jo dalyvių sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu. Tokia netinkama veikla reiškia CK 2.86–2.87 straipsnių pažeidimą ir pareiškėjas turi konkrečiai nurodyti, kuo tokia netinkama veikla pasireiškia. CK 2.86 straipsnis įtvirtina juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiškumą, o CK 2.87 straipsnis – juridinio asmens valdymo organų narių pareigas. Pagal CK 2.87 straipsnio antrąją, trečiąją bei penktąją dalis juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams apie asmeninių interesų prieštaravimą ar galimą prieštaravimą juridinio asmens interesams.
Pagal CK 2.124 straipsnio prasmę juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla yra tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1233/2002 m., bylų kategorija 21.10). Toks veiklos tyrimas, esant abejonių dėl bendrovės veiklos tinkamumo, yra CK reglamentuotas teisinis būdas, kuriuo siekiama patikrinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų atsakovo veiklos rezultatus (pelno sumažėjimą, žalos bendrovei ir akcininkams atsiradimą ir pan.) lėmė būtent atsakovo valdymo organo veiksmai (neveikimas). Teismas, gavęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jeigu yra pagrindas manyti, kad gali būti CK 2.124 straipsnyje, 2.125 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos aplinkybės (CK 2.126 str. 4 d.). Pažymėtina, jog teismo manymas, kad juridinio asmens veikla gali būti netinkama, nėra bylos išnagrinėjimas iš esmės, o tik pagrindas pradėti veiklos tyrimą, nes tik ištyrus bendrovės ir jos valdymo organo veiklą bei nustačius, jog ji yra netinkama, teismas turės įvertinti ekspertų išvadas bei rekomendacijas ir, esant pagrindui, galės taikyti vieną iš CK 2.131 straipsnyje numatytų priemonių. Taigi teismas suabejojęs, ar juridinio asmens veikla yra tinkama, paskiria juridinio asmens veiklos tyrimą, tačiau veiklos tyrimo metu gali būti nustatyta, kad bendrovės valdymas, jo valdymo organo veikla buvo tinkama, o pareiškėjo argumentai dėl galimo veiklos netinkamumo neturi objektyvaus pagrindo. Tad pažymėtina, kad, priimant sprendimą dėl juridinio asmens tyrimo pradžios, neturi būti aiškiai žinomas bendrovės netinkamas veikimas, tačiau pakanka svarių ieškovo iškeltų abejonių, kurių pagrįstumas patikrinamas tolesnėse procedūros stadijose.
Byloje nustatyta, kad ieškovai 2007 m. rugsėjo 17 d. pateikė UAB „Veiklūnė“ pareiškimą (t. 1, b.l. 7-8), kuriame nurodė, kad bendrovės vadovo veikla prieštarauja bendrovės veiklos tikslams, nes bendrovė negauna pelno, veikia nuostolingai, reikalavo, kad įmonės direktorė atsistatydintų, o į direktoriaus pareigas paskirtų visiems akcininkams tinkantį asmenį, išaiškintų bendrovės mažmeninės maisto prekybos nuostolingumo priežastis ir imtųsi priemonių šiai nuostolingai veiklai nutraukti bei informuotų apie savo veiksmus ir jų atlikimo terminus. Bendrovės direktorė 2007 m. rugsėjo 26 d. pareiškime su ieškovų pareiškimu nesutiko. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovai tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, tačiau ginčo nepavykus išspręsti ikiteisminėje stadijoje, turėjo teisę kreiptis į teismą.
Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios, teismas turi nustatyti, ar yra pagrįstų abejonių dėl juridinio asmens ar jo valdymo organų veiklos ir tada spręsti dėl veiklos tyrimo pradžios. Kolegija pastebi, kad byloje pateiktuose (t.2, b.l. 10-26) UAB „Veiklūnė“ įstatuose vienas iš pagrindinių įmonės veiklos tikslų yra siekti pelno. Vadinasi, šis atsakovo veiklos tikslas tiesiogiai atspindi šio juridinio asmens dalyvių akcininkų tikslus ir interesus. Atsakovo įstatuose įtvirtintas atsakovo veiklos tikslas yra tenkinti privatų jo dalyvių interesą, pasireiškiantį pelno gavimu. Pripažintina, kad ekonominės naudos – pelno gavimas iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos turi būti laikomas pagrindiniu ir vieninteliu atsakovo, kaip privataus juridinio asmens, veiklos siekiu.
UAB „Veiklūnė“ byloje pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nepaneigia ieškovų argumentų, kad atskiros įmonės veiklos rūšys yra vykdomos neefektyviai, jos yra nuostolingos, o patirtas nuostolis dengiamas iš kitų veiklos rūšių. Tai, kad įmonė neturi skolų, atsiskaito su valstybės biudžetu, nėra pasiėmusi paskolų, nereiškia, kad visos įmonės veiklos sritys yra tinkamai tvarkomos, nes bendri pelno ar pajamų skaičiai neatskleidžia realios padėties ir atskirų veiklos sričių valdymo efektyvumo. Kadangi yra neaiškus juridinio asmens veiklos tinkamumas, ieškovas gali pasinaudoti CK 2.124 straipsnyje numatytu teisiniu būdu patikrinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų atsakovo veikla ar atskiros jos rūšys yra nuostolingos, ar taip yra dėl netinkamo įmonės valdymo ar dėl kitų priežasčių. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad vadovė negali keisti bendrovės veiklos pobūdžio, nes toks veiklos pobūdis numatytas įstatuose. Kaip minėta, privataus juridinio asmens tikslas yra pelno siekimas, todėl vadovas, matydamas įmonės ar atskirų jos veiklos rūšių nepelningumą turi imtis priemonių (inicijuoti tam tikrus pakeitimus, kelti klausimą dėl veiklos pobūdžio pakeitimo ir pan.), kad veikla būtų pelninga.
UAB „Veiklūnė“ direktorė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį ir dėl to, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog įmonės apskaita turėtų būti vedama pagal atskiras veiklos rūšis, jog nepagrįstos yra išvados dėl prekybinės veiklos nuostolių dengimo pajamomis iš nuomos, jog direktorė nelojaliai atlieka pareigas, įmonėje nėra valdymo organų rotacijos. Kolegijos nuomone šie apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo nutarta pradėti įmonės veiklos tyrimą, kadangi bendrovės veiklos tyrimo pradžia tai nėra įmonės veiklos netinkamumo nustatymas, o tai yra priemonė įsitikinti, ar ieškovų išsakytos abejonės buvo pagrįstos. Tai, ar įmonė tinkamai vedė apskaitą, ar efektyviai skirstė darbus, ar visos veiklos rūšis buvo pelningos, ar vadovė tinkamai atliko savo pareigas, paaiškės tik po to, kai ekspertai atliks juridinio asmens ekonominės veiklos tyrimą.
Pažymėtina, kad ieškovai, inicijuodami bendrovės veiklos tyrimą, neprivalo įrodyti konkrečius pažeidimus, tačiau privalo pateikti pakankamai duomenų, kurie leistų suabejoti juridinio asmens valdymo organo veiklos tinkamumu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai yra esant abejonių dėl UAB „Veiklūnė“ ir jo juridinio asmens valdymo organo veiklos tinkamumo, yra pakankamas pagrindas pradėti šios bendrovės veiklos tyrimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens veiklos tyrimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo2008 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.