- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- e2YT-3111-1060/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00335-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Pareiškėjas
- G. T.
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims, T. N., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai
1. Pareiškėjas G. T. pareiškimu prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po brolio E. N., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 4).
2. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis E. N., kuris Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėjo. AB „Swedbank“ banko (duomenys neskelbtini) E. N. adresuotoje pensijos kaupimo 2018 m. ataskaitoje nurodyta, kad jo sąskaitoje yra sukaupta 1 270,37 Eur. Prieš mirtį E. N. testamento nepaliko. Jo sūnus T. N., kuris yra vienintelis pirmosios eilės įpėdinis į tėvo palikimą nepretenduoja, per įstatymo nustatytą terminą su pareiškimu į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nesikreipė. Pasibaigus įstatyme nustatytam terminui, per kurį mirusiojo sūnus galėjo išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą perėjo kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams, todėl T. N. savo teise priimti palikimą nepasinaudojus, pareiškėjas įgijo teisę į brolio palikimą, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir praleido numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Terminą palikimui pagal įstatymą priimti praleido ir anksčiau nepradėjo paveldėjimo bylos dėl svarbių priežasčių. Jam buvo žinoma, kad brolis turi sūnų T. N., kuris turi pirmumo teisę į palikimą, taip pat žinojo, kad brolis neturi jokio nekilnojamojo turto, kurį būtų galima paveldėti. Kad T. N. nepretenduoja į savo tėvo palikimą, pareiškėjas sužinojo tik 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje. Apie tai, kad brolio E. N. banko sąskaitoje yra sukaupta 1 270,37 Eur, sužinojo taip pat tik 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje, kai į namus buvo atsiųstas broliui adresuotas banko pranešimas. Gavęs šią informaciją iš karto kreipėsi į teismą. Teisinių žinių stoka, realios gyvenimo aplinkybės bei socialinių įgūdžių stoka, nesudarė jam sąlygų sužinoti, kad jam atsiras paveldėjimo teisė pagal įstatymą, todėl nespėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Kadangi terminą praleido dėl nurodytų svarbių priežasčių, o praleistas terminas nėra nepagrįstai ilgas, todėl vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais prašė pratęsti terminą palikimui priimti į (duomenys neskelbtini) mirusio brolio E. N. palikimą. Prienų rajono 3-jame biure paveldėjimo byla nėra užvesta. Brolis buvo išsituokęs, susilaukęs tik vieno vaiko: sūnaus T. N.. kuris į palikimą nepretenduoja. Jų motina Rita J. K. mirė (duomenys neskelbtini). E. tėvas E. N. taip pat yra miręs. Daugiau įstatyminių įpėdinių nėra, todėl neegzistuoja aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Taip pat nėra pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai.
3. Pareiškėjas G. T. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškimo reikalavimus palaiko, po brolio mirties į notarą nesikreipė, nes brolis mirties dieną neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, be to, buvo brolio pirmos eilės įpėdinis jo sūnus. Paaiškino, kad broliu rūpinosi iki jo mirties, 2019 m. kovo mėn. gavo pranešimą iš banko apie sukauptas lėšas ir iš karto po kelių dienų kreipėsi į advokatą dėl konsultacijos palikimui priimti.
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
4. Suinteresuotas asmuo T. N. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu pareiškimu sutinka. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 69, 71 – 73).
5. Suinteresuoto asmens atstovo VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo E. N. palikimo perėjimą valstybei. Prašė pareiškimą dėl termino atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 26 – 27, 112 – 114).
6. Suinteresuoto asmens atstovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog duomenų, apie mirusio E. N. vardu Nekilnojamojo turto registre registruotus žemės sklypus, nėra. Prašė pareiškėjo pareiškimą dėl termino atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 35 – 37, 132 – 134).
7. Suinteresuoto asmens atstovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo E. N. palikimo perėjimą valstybei. Nurodė, kad atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti neprieštaraus, jei pareiškėjas pateiks tai patvirtinančius įrodymus. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 42 – 43, 95 – 97).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. N. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 8). Pareiškėjas yra mirusio E. N. brolis (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 18). Paveldėjimo byla po E. N. mirties nepradėta (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 10). Po E. N. mirties Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis jam nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 11). E. N. mirė būdamas išsiskyręs, turėjo vieną sūnų T. N. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9), kuris yra pirmos eilės mirusiojo įpėdinis. Pareiškėjas yra palikimo, atsiradusio po E. N. mirties (duomenys neskelbtini), ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą, kuris į notaro biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes žinojo, jog brolis turėjo sūnų T. N., kuris turi pirmumo teisę į palikimą, be to pareiškėjo žiniomis brolis neturėjo jokio nekilnojamojo turto, kurį būtų galima paveldėti. Apie tai, kad T. N. nepretenduoja į brolio palikimą sužinojo tik 2019 m. kovo mėnesį. Apie sukauptą 1 270,30 Eur sumą mirusiojo banko sąskaitoje sužinojo taip pat tik 2019 m. kovo mėnesį, gavęs AB „Swedbank“ banko (duomenys neskelbtini) pensijos kaupimo ataskaitą, pagal kurią E. N. vardu yra sukaupta 1 270,37 Eur suma (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 13 – 14). Be to, termino praleidimo priežastis įtakojo tai, kad brolis mirties dieną savo vardu neturėjo nekilnojamojo turto bei esant pirmos eilės įpėdiniui, taip pat neturėjo teisinių žinių, o realios gyvenimo aplinkybės bei socialinių įgūdžių stoka nesudarė pareiškėjui sąlygų sužinoti, kad jam atsiras paveldėjimo teisė pagal įstatymą. Minėtų aplinkybių pagrindu pareiškėjas prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. G. T. yra palikimo, atsiradusio po jo brolio E. N., mirties (duomenys neskelbtini), paveldėtojas pagal įstatymą, tačiau laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. E. N. sūnus T. N. su pareikštu pareiškimu sutiko, paveldėjimo teise į tėvo palikimą pasinaudoti atsisakė (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 63). Be pareiškėjo ir suinteresuoto asmens, kuris atsisakė paveldėjimo teisės į mirusiojo turtą, daugiau mirusiojo įstatyminių įpėdinių nėra (elektroninės bylos apyrašo t. 1, 9, 18, 19, 31).
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, taip pat įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.
11. Kaip nurodė pareiškėjas, priežastys, dėl kurių jis prašo atnaujinti praleistą terminą, yra iš esmės susijusios su nežinojimu, jog brolio E. N. sąskaitoje yra sukaupta 1 270,37 Eur suma bei tai, jog buvo pirmosios eilės mirusiojo įpėdinis – sūnus T. N. atsisakė palikimo. Taip pat termino praleidimo svarbą motyvuoja tuo, kad žinodamas, jog yra pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis, žinodamas, jog brolis savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, kurį būtų galima paveldėti, nemanė, jog jam gali atsirasti teisė paveldėjimo teisė pagal įstatymą. Nežinojimą įtakojo teisinių žinių stoka, realios gyvenimo aplinkybės bei socialinių įgūdžių stoka. Be to, apie 1 270,37 Eur sukauptą piniginių lėšų sumą sužinojo tik 2019 m. kovo mėn., gavęs broliui adresuotą AB „Swebank“ (duomenys neskelbtini) pensijos kaupimo ataskaitą, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 3-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla į E. N., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nepradėta. Pareiškėjas vos tik sužinojęs mirusiojo vardu esančias pinigines lėšas banke, iš karto kreipėsi į teismą. Teismo vertinimu, pagal šias nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pareiškėją pripažinti pasyviu įgyvendinant savo teises.
12. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nei iki civilinės bylos dėl termino atnaujinimo iškėlimo ir nagrinėjimo metu joks įpėdinis nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo, atsiliepimu mirusiojo sūnus T. N. su pareiškimu sutiko, kitų mirusiojo įpėdinių nėra, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pavėluotas palikimo priėmimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pažeistų šių asmenų teises ir teisėtus interesus.
13. Vadovaudamasis teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, pagal visapusišką, išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimą, nustatytas aplinkybes teismas vertina pareiškėjo naudai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visą laikotarpį nuo teisės į palikimą atsiradimą dienos iki kreipimosi į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal savo išvystytus socialiai orientuotus gebėjimus pareiškėjas tinkamai atliko visus veiksmus, kurie priklausė būtent nuo jo valios ir galėjo būti jo kontroliuojami, pas pareiškėją buvo susiformavusi valia priimti palikimą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl termino atnaujinimo palikimui pagal įstatymą priimti tenkinamas pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–582 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą po brolio, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.