- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-1770-343/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- G. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui G. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 20 336,12 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
2. Nurodė, jog atsakovas, būdamas UAB „Solgama“ direktoriumi, pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) teises, nesumokėdamas 24 728,65 Eur skolos valstybės biudžetui ir nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930 (1) straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Dėl šios priežasties 2017 09 28 VMI kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalies pagrindu patraukti UAB „Solgama“ vadovą administracinėn atsakomybėn, paskiriant jam 1400 Eur baudą. VMI minėtoje administracinėje byloje siekė instituciją pripažinti nukentėjusiąja ir priteisti iš atsakovo 20336,12 Eur nuostolių atlyginimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 12 12 nutarimu pripažino atsakovą kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, paskyrė jam 1400 Eur baudą, paliko nenagrinėtu VMI reikalavimą dėl jos pripažinimo nukentėjusiąja ir žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nurodė, kad UAB „Solgama“ iškelta bankroto byla, todėl visi reikalavimai bendrovei sprendžiami bankroto byloje. Tačiau bankroto byloje VMI nepavyko išieškoti žalos atlyginimo iš UAB „Solgama“. Ieškovė tvirtina, kad jos interesus pažeidžiantys atsakovo veiksmai buvo nustatyti institucijai atlikus operatyvų patikrinimą 2017 06 15 – 2017 07 07 bei surašius 2017 07 07 operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje nustatyta, kad UAB „Solgama“ teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tuo pažeisdama VMI interesus. Laikotarpiu nuo 2017 01 01 iki 2017 02 03 į UAB „Solgama“ sąskaitą įplaukė 22 593,48 Eur, išlaidos sudarė 22480,48Eur, skola biudžetui iki 2017 02 03 padidėjo iki 21 512,62 Eur. Aplinkybę, kad buvo pažeista CK 6.930 (1) straipsnyje nustatyta atsiskaitymo tvarka, patvirtina lėšų judėjimas nuo 2017 01 01 iki 2017 02 03. Pasak ieškovės, atsakovas, atsiskaitydamas įmonės vardu, teikė prioritetą kitiems UAB „Solgama“ kreditoriams, o ne VMI. Atsakovas vadovavo UAB „Solgama“ nuo 2015 02 06 iki bankroto bylos iškėlimo. Įsiteisėjusiame Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime konstatuota, kad G. L. pažeidė CK 6.930 (1) straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką, tokiu būdu pažeisdamas VMI interesus. Nepaisant to, kad G. L. inicijavo bankroto bylą, tačiau ši priemonė buvo pavėluota ir VMI reikalavimas bankroto byloje iš esmės nebuvo patenkintas. Ieškovė teigia, jog atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime, tarp G. L. neteisėtų veiksmų ir VMI žalos yra priežastinis ryšys, todėl iš atsakovo turi būti priteistas šioje byloje prašomas nuostolių atlyginimas. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovas sistemingai ignoravo internetiniame portale „Mano VMI“ teikiamą informaciją arba su ja susipažindavo, kai tai jam buvo naudinga. Nurodo, kad UAB „Solgama“ teikė patikslintas deklaracijas už 2016 metus, nuo 2016 01 01 iki 2017 05 31 padengta 5256,68 Eur mokestinė nepriemoka, tačiau pačios bendrovės kodu sumokėta tik 973,06 Eur, 4283,62 Eur iš įmonės išieškojo antstoliai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo 2015 metų pabaigos jis pradėjo vystyti maitinimo (barų) verslą, 2017 metų vasario viduryje įmonės veikla buvo sustabdyta po vidinio įmonės audito, 2017 metų birželio mėnesį buvo kreiptasi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Solgama“ iškėlimo. Tvirtina, kad iki UAB „Solgama“ bankroto bylos iškėlimo ir po to, atsakovas bendradarbiavo su VMI, teikė informaciją, aiškinosi nesumokėtų mokesčių apmokėjimo galimybę. Iki 2016 metų gruodžio UAB „Solgama“ veikė, mokėjo mokesčius valstybei. 2016 metų gruodžio mėnesį įmonė turėjo 1000 Eur nesumokėtų mokesčių valstybei, tačiau pagrįstai tikėjosi padengti šią skolą, nes mokesčiai buvo mokami ir tai nebuvo didelė skola. 2017 metų sausio mėnesį buvo atliktas įmonės vidinis auditas, kurio metu paaiškėjo daug neatitikčių, buvo tikslinamos deklaracijos ir po to atsirado didelė skola valstybei. Teigia, jog reali skola ieškovei atsirado tik 2017 metų vasario, kovo mėnesiais. Mokėjimai tiekėjams buvo atliekami pagal buhalterinius dokumentus tam, kad įmonė funkcionuotų, gautų pelno ir atsiskaitytų su kuo didesne kreditorių dalimi. 2017 metų sausio mėnesį, kai įmonės vadovas stengėsi gelbėti įmonės veiklą, buvo atlikti mokėjimai tiekėjams, kad vyktų veikla. Pažymėjo, kad UAB „Solgama“ sausio mėnesį atsiskaitė ir su valstybe. Tik, tikslinant deklaracijas 2017 metų vasario - balandžio mėnesiais, atsirado mokestinė nepriemoka valstybei, kurios anksčiau nebuvo, todėl atsakovas, nežinodamas apie mokestinės nepriemokos buvimą ir vykdydamas eilinę įmonės veiklą, negalėjo padaryti žalos ieškovei. Kai paaiškėjo įmonės skola VMI, UAB „Solgama“ neatliko jokių mokėjimų tretiesiems asmenims, atsiskaitė tik su VMI. UAB „Solgama“ pateikė patikslintą deklaraciją 2017 01 25, todėl prievolė mokėti joje nurodytas nepriemokas atsirado tik nuo 2017 01 26. Tuo tarpu, jei nepriemoka VMI būtų nuo 2017 01 04, tai VMI mokestinės nepriemokos išieškojimą iš UAB „Solgama“ sąskaitos būtų pradėjusi nuo 2017 01 05, nes šios nepriemokos nuskaitomos be jokio papildomo sprendimo, automatiškai. Šiuo atveju sąskaita nebuvo užblokuota, raginimas sumokėti mokestinę nepriemoką nebuvo atsiųstas. Ieškovės teiginiai apie tikėtinas realiai gauti pajamas nurodant konkrečią sumą yra ginčytini, nes iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad skirtingais laikotarpiais UAB „Solgama“ mokesčių nepriemoka valstybės biudžetui buvo skirtinga – bendra suma su delspinigiais buvo maža pagal iki 2016 12 31 teiktas deklaracijas, ir tik 2017 metų sausio – kovo mėnesiais pateikus patikslintas deklaracijas atsiranda didelė nepriemoka. Šioje situacijoje valstybė patyrė žalą dėl UAB „Solgama“ nesumokėtų mokesčių laikotarpiu nuo 2017 01 04 iki 2017 03 31, tačiau vien tai nereiškia, jog ieškovė buvo numačiusi ir realiai tikėjosi gauti būtent tokią pinigų sumą, kurią sutrukdė gauti įmonės direktoriaus veiksmai, nes įmonė turėjo ir daugiau kreditorių. Byloje neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai. Ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo turi būti atmestas, nes nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo, nubausto administracine nuobauda, veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Byloje neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, nukreipti į individualios žalos padarymą, bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 06 28 sprendimu ieškinį atmetė.
5. Spręsdamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų teismas konstatavo, jog šioje byloje reikšminga tai, kad administracinėje byloje Nr. A6-1627-795/2017 nustatyta, jog atsakovo vadovauta UAB „Solgama“ 2016 metais turėdama įsiskolinimą biudžetui ir būdama apie tai informuota, 2017 01 04 įplaukus į įmonės sąskaitą 17 896,60 Eur, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams ir tokiu būdu pažeidė VMI kaip kreditorės teises. Tačiau administracinėje byloje nebuvo nustatyta, kiek konkrečiai 2017 01 23 (paskutinio atsiskaitymo su kreditoriais iš 17 896,60 Eur gautos sumos dieną) UAB „Solgama“ buvo skolinga VMI mokestinių nepriemokų.
6. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančias aplinkybes darė išvadą, jog atsakovo vadovauta įmonė, turėdama pareigą 2017 03 15 ir 2017 04 15 sumokėti VMI mokestinę nepriemoką, bet sumokėdama minėtas lėšas, kaip darbo užmokestį kitiems asmenims bei kreditoriams, pažeidė CK 6.930 (1) straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymo grynais pinigais su kreditoriais eiliškumą, tačiau pažymėjo, jog administracinėje byloje buvo pasisakyta dėl BUAB „Solgama“ atsiskaitymo su kreditoriaus tik po 2017 01 04, kai į įmonės sąskaitą įplaukė 17 895,60 Eur, bei konstatuota, kad atsakovas, būdamas BUAB „Solgama“ vadovu, neužtikrino, jog nebūtų pažeistas atsiskaitymų eiliškumas. Administracinėje byloje nebuvo pasisakyta dėl to, kad G. L. neužtikrino, jog nebūtų pažeistas atsiskaitymų ir grynais pinigais eiliškumas. Be to, pažymėjo, kad administracinis teismas nurodė, jog byloje nenustatyta, kad G. L. klaidino mokesčių administratorių, teikė apgaulingą informaciją ar atliko kitus neteisėtus veiksmus mokesčių administravimo srityje.
7. Teismas laikė įrodytu byloje, kad iki 2017 01 26 pranešimo B UAB „Solgama“ buvo apskaičiuota 47,54 Eur mokestinių nepriemokų skola. Tuo tarpu, tai, kad vėliau B UAB „Solgama“ 2017 metų vasario-kovo mėnesiais patikslinus deklaracijas ši nepriemoka išaugo, nesudaro pagrindo teigti, jog 2017 metų sausio mėnesį iki 2017 01 26 B UAB „Solgama“ turėjo pareigą sumokėti išaugusią iki 13 295,06 Eur nepriemoką, nes 2017 metų sausio mėnesį nurodyto dydžio nepriemoka dar nebuvo apskaičiuota. Teismas, atsižvelgdamas į Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį sprendė, kad UAB „Solgama“ turėjo teisę tikslinti 2015-2016 m. GPM ir PVM mokesčių deklaracijas 2017 metais. Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme ir Pridėtinės vertinės mokesčio įstatyme nenurodytas trumpesnis GPM ir PVM deklaracijų tikslinimo laikotarpis. Todėl tai, kad atsakovas, būdamas UAB „Solgama“ direktoriumi, tikslino šios bendrovės deklaracijas 2017 metų vasario, kovo mėnesiais ir dėl to 2017 03 15 buvo apskaičiuota pirmiau nurodyta 13 295,06 Eur mokesčių ir rinkliavų už laikotarpį nuo 2016 01 01 iki 2017 01 31 nepriemoka negali būti vertinama kaip UAB „Solgama“ direktoriaus tyčiniai neteisėti veiksmai.
8. Nustatė, jog atsakovui buvo pritaikyta administracinė (ne baudžiamoji) atsakomybė iš esmės dėl vienos gautos iš debitorės UAB „Dommo nerija“ sumos (17 895,60 Eur) panaudojimo priešingai CK 6.930 (1) straipsnio reikalavimams. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmų teisėtumą konstatavo, jog nagrinėjamu atveju šioje byloje reikšminga tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovo vadovauta įmonė pažeidė atsiskaitymų grynais pinigais tvarką, siekdama padaryti žalą būtent VMI. B UAB „Solgama“ grynais pinigais nuo 2017 01 25 iki 2017 04 15 atsiskaitydavo iš esmės tik su savo darbuotojais. Nagrinėjamu atveju atsiskaitymas su darbuotojais negali būti vertinamas, kaip piktybiškas vengimas sumokėti VMI mokestinę nepriemoką, kadangi nesumokėjus darbo užmokesčio, kyla rizika, kad darbuotojai išeis.
9. Sprendė, kad atsakovas, būdamas B UAB „Solgama“ vadovu, neužtikrino B UAB „Solgama“ atsiskaitymų grynais pinigais eiliškumo, nesant jo tyčiai ar dideliam neatsargumui. Byloje nenustatyti atsakovo veiksmai, pasireiškiantys aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Teismas atsakovo veiksmus, jam vadovaujant B UAB „Solgama“, kai buvo pažeistas atsiskaitymo grynais pinigais su kreditoriais eiliškumas, vertina kaip paprastą atsakovo neatsargumą, susijusį su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, kuri negali būti pagrindu kilti atsakovo atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 06 28 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad nuo 2013 metų vadovavo dar dviem įmonėms. Tai, pasak ieškovės, patvirtina faktą, kad atsakovui, kaip patyrusiam vadovui, negalėjo būti nežinoma apie pareigą sumokėti mokesčius. Ieškovė taip pat kritiškai vertina atsakovo teiginius, jog VMI darbuotoja tik teiravosi, kada įmonė sumokės mokesčius, tačiau “nereiškė jokių pretenzijų“, siūlė vadovui inicijuoti bankroto bylą. Pastebėtina, kad mokesčių administratoriui „nepareiškus jokių pretenzijų“, visgi vadovas, kad ir pavėluotai, 2017 06 05 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
10.2. Teismas iš dalies ignoravo prejudicinius faktus, nustatytus administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-1627-795/2017, kurioje buvo konstatuota, kad UAB „Solgama“ nesilaikė CK 6.930 (1) straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tuo pažeisdama VMI, kaip kreditoriaus teises.
10.3. Teismas išimtinai rėmėsi atsakovo atstovės nuomone, kad, atsiskaitant su kreditoriais, pirmenybė teikta darbuotojų atlyginimų išmokėjimui, tačiau šį teiginį paneigia kasos knygos apyvartos žiniaraščių išrašai: laikotarpiu nuo 2016 01 01 iki 2017 05 31 76953,12Eur išmokėta atskaitingiems asmenims, 29551,80 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 16622,10 Eur apmokėtos skolos tiekėjams, kas patvirtina, kad vadovas, organizuodamas įmonės ūkinę - finansinę veiklą, pirmenybę skyrė atskaitingiems asmenims, paslaugų tiekėjams, bet nesilaikė CK 6.930 (1) straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo.
10.4. Nesutinka su teismo išvada, jog administracinėje byloje nebuvo pasisakyta apie pagrindą įmonės vadovui taikyti civilinę atsakomybę. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovės manymu, teismas neįvertino aplinkybių, kad bankroto byla jos vadovo buvo inicijuota per vėlai, t. y. pažeidžiant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad su mokesčių administratoriumi vadovas bendravo tik tada, kai tai jam galimai buvo naudinga. Būtent dėl buvusio UAB „Solgama“ vadovo G. L. neteisėtų veiksmų apeliantė patyrė žalą, t. y. negavo 20336,12 Eur.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 06 28 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantės skundas nepagrįstas, prieštaraujantis byloje nustatytoms aplinkybėms bei pateiktiems rašytiniams įrodymams. Apeliaciniame skunde keliamos naujos aplinkybės ir reikalavimai, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme – atsakovo kaltė nurodoma, kaip nesavalaikis kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodoma, kad dėl to ieškovė patyrė žalą. Pažymėtina, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo teikiamas įrodinėjant, kad ieškovė žalą patyrė dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo atliktų atsiskaitymų, pažeidžiant kreditorių eiliškumo tvarką.
11.2. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, rėmėsi teismų praktika analogiškose bylose, aiškiai pasisakė, dėl kokių priežasčių ieškinys neįrodytas. Teismui įvertinus šioje byloje nustatytus atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip paprastą neatsargumą, susijusį su įmonės ūkinės – komercinės veiklos rizika, konstatuota, kad atsakovas negali būti patrauktas deliktinėn atsakomybėn pagal CK 6.263 straipsnį.
11.3. Teismas rėmėsi ne išimtinai atsakovo ir jo atstovės paaiškinimais, o bylos visuma ir ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas atsižvelgė į prejudicinius faktus, juos aptarė, įvertino jų įtaką šioje byloje.
Šalies argumentai
11.4. Apeliantė tik formaliai nurodo, kad buvo pažeistos materialinės teisės normos, tačiau kaip jos buvo pažeistos nepagrindžia. Ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo grindė tuo, kad atsakovas buvo baustas administracine tvarka, kaip įmonės vadovas dėl atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimo ir prašydama priteisti žalą, neįrodinėjo visų keturių civilinei atsakomybei taikyti reikalingų sąlygų, kurias numato CK 6.245- 6.249 straipsniai.
11.5. Teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą, pagrįstai sprendė, jog pažeidimas, už kurį buvo baustas atsakovas, neturėjo priežastinio ryšio su ieškovės patirta žala, o taip pat nenustatė atsakovo kaltės dėl ieškovės patirtos žalos.
11.6. Jei nepriemoka būtų buvusi nuo sausio 4 d., tai ieškovė mokestinės nepriemokos išieškojimą nuo UAB “Solgama” sąskaitos būtų pradėjusi jau 2017 01 05, nes šios nepriemokos nuskaitomos be jokio papildomo sprendimo, automatiškai.
11.7. Administracinėje byloje nebuvo sprendžiamas vadovo civilinės atsakomybės klausimas, kadangi tai civilinės teisės, o ne administracinės teisės objektas, nes žalą reikia įrodyti pagal 4 sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo UAB „Solgama“ (kuri šiuo metu yra bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro) vadovas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad B UAB „Solgama“ Klaipėdos apygardos teismo 2017 06 16 nutartimi, priimta bankroto byloje Nr. eB2-1377-777/2017, buvo iškelta bankroto byla pagal atsakovo G. L. pareiškimą. Šioje byloje buvo patvirtintas antros eilės kreditorės - ieškovės VMI 24 977,04 Eur finansinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 06 19 spendimu, priimtu bankroto byloje Nr. eB2-612-777/2018, UAB „Solgama“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Minėtu sprendimu taip pat patvirtintas VMI pareikštas, bet nepatenkintas finansinis reikalavimas 24977,04 Eur sumai.
16. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 12 12 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-1627-795/2017, šios bylos atsakovas G. L. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 1400 Eur bauda, VMI reikalavimas pripažinti ją nukentėjusiąja ir priteisti iš G. L. 20 336,12 Eur dydžio nuostolių atlyginimą paliktas nenagrinėtu. Minėtame nutarime konstatuota, kad 2017 06 01 duomenimis UAB „Solgama“ biudžetui buvo skolinga 24 728,65 Eur. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad UAB „Solgama“, vykdydama atsiskaitymus, nesilaikė CK 6.930 (1) straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo: bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitydama su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė VMI kaip kreditorės teises. Administracinėje byloje taip pat nustatyta, kad sisteminiai pranešimai apie nesumokėtus mokesčius UAB „Solgama“ buvo siunčiami dar 2016 m. pabaigoje (2016 11 23, 2016 11 28, 2016 12 20), tačiau UAB „Solgama“ nebuvo perskaityti. Be to, 2016 11 30 UAB „Solgama“ buvo išsiųstas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, kurio UAB „Solgama“ taip pat neperskaitė. Teismas nustatė, kad UAB „Solgama“ naudojosi portalu „Mano VMI“, gavo mokesčių administratoriaus sisteminius pranešimus, tačiau skaitydavo juos pasirinktinai. Nutarime be kita ko nustatyta, kad UAB „Solgama“ 2016 m. turėdama įsiskolinimą biudžetui ir būdama apie tai informuota, 2017 01 04 į įmonės sąskaitą įplaukus 17895,60 Eur iš UAB „DOMMO NERIJA“ atliko mokėjimus kitiems bendrovės kreditoriams: 2017 01 21 – UAB „BIDVEST LIETUVA“ 100 Eur, 2017 01 19 – AB „Volfas Engelman“ 300 Eur, UAB „Mineraliniai vandenys“ 400 Eur, UAB „Sanitex“ 100 Eur, 2017 01 04 – UAB „Bennet Distributors“ 547,30 Eur, UAB „3B Solutions“ 86,13 Eur, 2017 01 04 – UAB saugos tarnyba „Argus“ 515,93 Eur, DNSB „Bastas“ 200 Eur, UAB „PAMARIO RESTAURATORIUS“ 205,76 Eur, UAB „Laivakrovys“ 135,93 Eur, 2017 01 23 – AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 259,53 Eur. Teismas pripažino įrodytu tai, kad G. L. veiksmai vykdant mokėjimus kitiems kreditoriams (prekių ir paslaugų tiekėjams) neatsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriumi – mokesčių administratoriumi, pažeidė CK 6.930 (1) straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką ir pažeidė VMI kaip kreditorės teises. Teismas konstatavo, kad G. L., būdamas UAB „Solgama“ vadovu, neužtikrino, kad nebūtų pažeistas atsiskaitymų eiliškumas. Tuo tarpu pasisakydamas dėl VMI pripažinimo nukentėjusiąja ir žalos atlyginimo priteisimo nurodė, kad VMI nepagrįstai tapatina UAB „Solgama“ mokestinę nepriemoką su turtine žala. G. L. padarė administracinį nusižengimą kaip įmonės vadovas, jis yra nubaustas už tai, kad pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, tačiau byloje nenustatyta, kad G. L. neteisėtas veiksmas būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje.
17. Iš į šią bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė siųstais pranešimais elektroninėje sistemoje „Mano VMI“, 2016 11 22 pranešimu įmonę UAB „Solgama“ informavo, kad bendrovė tą dieną turi sumokėti 40 Eur GPM mokesčio. 2016 11 28 UAB „Solgama“ skola valstybės biudžetui buvo 451 Eur PVM ir GPM. 2016 12 20 pranešimo duomenimis UAB „Solgama“ buvo skolinga biudžetui iš viso 47,54 Eur GPM už 2016 m. lapkričio mėn., įskaitant GPM bei PVM ankstesnį įsiskolinimą (1,54 Eur). 2017 01 26 pranešimo duomenimis UAB „Solgama“ buvo skolinga valstybės biudžetui 490,63 Eur PVM už 2016 m. gruodžio mėn. Iš 2017 02 17 ieškovės pranešimo matyti, kad UAB „Solgama“ buvo skolinga valstybės biudžetui 1792,74 Eur, iš jų – 228,74 Eur PVM mokesčio, nesumokėto anksčiau. 2017 02 28 UAB „Solgama“ mokėtinas PVM mokestis už 2017 m. sausio mėn. sudarė 250 Eur, nustatyta pareiga sumokėti iki 2017 02 27, bei nurodyta ankstesnė skola 1804,65 Eur. 2017 03 07 VMI pranešimo duomenimis UAB „Solgama“ buvo skolinga 506 Eur PVM mokesčio už 2017 m. sausį ir 2053,78 Eur ankstesnė skola dėl GPM, PVM, mokesčio už aplinkos teršimą ir nekilnojamojo turto mokesčio. 2017 03 14 pranešimo duomenimis UAB „Solgama“ skola VMI buvo 10 565,06 Eur už 2015 m. gruodžio mėn., 2016 m. liepos mėn., rugpjūčio, rugsėjo mėn., 2017 05 26 apskaičiuota 17 Eur PVM nepriemoka už 2016 m. gruodžio mėn., kuri turėjo būti sumokėta iki 2017 01 25.
18. Nustatyta, kad VMI 2017 03 15 priėmė sprendimą išieškoti UAB „Solgama“ mokestinę nepriemoką iš turto. Nurodė, kad mokestinę nepriemoką sudaro 13 295,06 Eur mokesčių ir rinkliavų už laikotarpį nuo 2016 01 01 iki 2017 01 31. 2017 03 30 VMI pranešimo duomenimis UAB „Solgama“ buvo skolinga biudžetui 9355,86 Eur GPM ir PVM mokesčių už 2016 m. Vėliausio byloje esančio VMI pranešimo UAB „Solgama“ duomenimis 2017 05 26 atsakovo vadovautos įmonės mokestinė nepriemoka buvo 24 636,71 Eur. Atsakovas tikslino ieškovei pateiktas 2016 m. GPM ir PVM deklaracijas 2017 metų vasario, kovo mėnesiais. Po įmonės deklaracijų tikslinimo 2017 03 30 VMI apskaičiavo, jog įmonė nesumokėjo 1765 Eur GPM mokesčio už 2016 m. sausio mėn., 2029 Eur GPM mokesčio už 2016 m. vasario mėn., 1765 Eur už 2016 m. kovo mėn., 512 Eur GPM mokesčio už 2016 m. rugsėjo mėn., 441 Eur GPM mokesčio už 2016 m. spalio mėn., 476 Eur GPM mokesčio už 2016 m. lapkričio mėn., 1398,86 PVM mokesčio už 2016 m. rugpjūčio mėn., 8 Eur PVM už 2016 m. rugsėjo mėn., 64 Eur PVM už 2016 m. spalio mėn., 312 Eur PVM už 2016 m. gruodžio mėn., iš viso – 8770,86 Eur. Vėliau ši suma padidėjo iki 24 636,71 Eur (kartu su mokesčiu už aplinkos teršimą ir nekilnojamojo turto mokesčiu už 2016 m. gruodžio mėn.). Nustatyta, kad B UAB „Solgama“ turėjo savo banko sąskaitą ir kasą, kurioje laikė grynuosius pinigus. 2017 02 15 UAB „Solgama“ kasoje buvo 4976,74 Eur, 2017 02 28 pradžioje buvo 4976,74 Eur, dienos pabaigoje – 1892,02 Eur. 2017 03 15 UAB „Solgama“ kasoje pradžioje buvo 1892,02 Eur, pabaigoje – 374,67 Eur; 2017 04 15 UAB „Solgama“ kasoje buvo 715,22 Eur.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog atsakovui buvo pritaikyta administracinė (ne baudžiamoji) atsakomybė iš esmės dėl vienos gautos iš debitorės UAB „Domno nerija“ sumos (17 895,60 Eur) panaudojimo priešingai CK 6.930 (1) straipsnio reikalavimams. Sprendė, jog šiai bylai reikšminga tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovo vadovauta įmonė pažeidė atsiskaitymų grynais pinigais tvarką, siekdama padaryti žalą būtent VMI. Nurodė, kad B UAB „Solgama“ grynais pinigais nuo 2017 01 25 iki 2017 04 15 atsiskaitydavo iš esmės tik su savo darbuotojais. Nagrinėjamu atveju atsiskaitymas su darbuotojais negali būti vertinamas, kaip piktybiškas vengimas sumokėti VMI mokestinę nepriemoką, kadangi nesumokėjus darbo užmokesčio, kyla rizika, kad darbuotojai išeis. Teismas atsakovo veiksmus, jam vadovaujant UAB „Solgama“, kai buvo pažeistas atsiskaitymo grynais pinigais su kreditoriais eiliškumas, vertina kaip paprastą atsakovo neatsargumą, susijusį su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, kuri negali būti pagrindu kilti atsakovo atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį.
20. Ieškovė su priimtu teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus: 1) atsakovui, kaip patyrusiam vadovui (nuo 2013 m. atsakovas vadovavo dar dviem įmonėms) negalėjo būti nežinoma apie pareigą sumokėti mokesčius; 2) teismas iš dalies ignoravo prejudicinius faktus, nustatytus administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-1627-795/2017; 3) nesutinka su teismo išvada, jog atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios ar didelio neatsargumo. Pasak apeliantės, teismas neįvertino aplinkybių, jog UAB „Solgama“ bankroto byla dėl jos vadovo buvo inicijuota per vėlai; kad su mokesčių administratoriumi vadovas bendravo tada, kai jam tai buvo naudinga.
21. Taigi, nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, turi būti nustatyta, ar ieškovės prašoma priteisti mokestinė nepriemoka turi būti vertinama kaip žala, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir yra kaltas dėl ieškovės prašomos žalos atlyginimo.
22. Atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, nėra ginčo, kad atsakovas, būdamas UAB „Solgama“ vadovu, pažeidė CK 6.930 (1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką. Todėl jis buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jam buvo paskirta 1400 Eur bauda (administracinio nusižengimo byla Nr. A6-1627-795/2017).
23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais nurodė, jog administracinėje byloje buvo pasisakyta dėl įmonės atsiskaitymo su kreditoriais tik po 2017 01 04 (kai į įmonės sąskaitą įplaukė 17 895,60 Eur) bei konstatuota, kad atsakovas, būdamas UAB „Solgama“ vadovu, neužtikrino, kad nebūtų pažeistas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas. Be to administracinis teismas nurodė, kad byloje nebuvo nustatyta, kad G. L. klaidino mokesčių administratorių, teikė apgaulingą informaciją ar atliko kitus neteisėtus veiksmus.
24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe ir iš to darytina išvada, jog iki 2017 01 26 pranešimo UAB „Solgama“ buvo apskaičiuota 47,54 Eur mokestinių nepriemokų skola. Tai, kad vėliau UAB „Solgama“ 2017 m. vasario-kovo mėn. patikslinus deklaracijas ši nepriemoka išaugo, nesudaro pagrindo teigti, jog 2017 m. sausio mėn. iki 2017 01 26 UAB „Solgama“ turėjo pareigą sumokėti išaugusią iki 13 295,06 Eur nepriemoką, nes 2017 m. sausio mėn. nurodyto dydžio nepriemoka dar nebuvo apskaičiuota. Tuo tarpu atsakovas turėjo teisę tikslinti 2015-2016 metų GPM ir PVM mokesčių deklaracijas 2017 metais. Tai, kad atsakovas tikslino UAB „Solgama“ deklaracijas 2017 m. vasario, kovo mėnesiais ir dėl to 2017 03 15 buvo apskaičiuota 13 295,06 Eur mokesčių ir rinkliavų už laikotarpį nuo 2016 01 01 iki 2017 01 31 nepriemoka, negali būti vertinama kaip atsakovo tyčiniai neteisėti veiksmai.
25. Pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne žalos atlyginimo prievolę, todėl ji negali būti sutapatinama su civilinės atsakomybės prievole. Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 20, 23, 30, 31 punktai).
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstami pagrindai, kada kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimą į juridinio asmens vadovą, – kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014), taip pat ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Šiais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).
27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas sprendime iš dalies ignoravo prejudicinius faktus, kurie buvo nustatyti administracinėje byloje, kurioje konstatuota, kad UAB „Solgama“ vadovas nesilaikė CK 6.930 (1) straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į prejudicinius faktus, juos aptarė ir įvertino jų įtaką šiai bylai. Pirmosios instancijos teismas prejudiciniais faktais vadovavosi spręsdamas klausimą dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais. Atsižvelgdamas į administracinėje byloje nustatytas aplinkybes ir jas susiedamas su šia nagrinėjama byla teismas konstatavo, kad administracinėje byloje nebuvo nustatyta, kad G. L. klaidino mokesčių administratorių, teikė apgaulingą informaciją ar atliko kitus neteisėtus veiksmus mokesčių administravimo srityje. Taip pat pažymėjo, jog administracinėje byloje buvo pasisakyta dėl UAB „Solgama“ atsiskaitymo su kreditoriais tik po 2017 01 04, kai į įmonės sąskaitą įplaukė 17 895,60 Eur, bei konstatuota, kad atsakovas būdamas įmonės vadovu, neužtikrino, jog nebūtų pažeistas atsiskaitymų eiliškumas.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bene svarbiausia aplinkybė yra ta, kad byloje jokiais įrodymais nepagrįsta ir nenustatyta, kad atsakovo vadovauta UAB „Solgama“ pažeidė atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais tvarką, siekdama padaryti žalą būtent VMI.
29. Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
30. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, jog UAB „Solgama“ turėjo finansinių sunkumų, patvirtina faktas, kad atsakovo pareiškimu buvo iškelta bankroto byla. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, UAB „Solgama“ bankroto byloje Nr. eB2-612-777/2018 nustatyta, kad joje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas, vadovaudamas UAB „Solgama“, neužtikrino šios įmonės atsiskaitymų grynais pinigais eiliškumo, nesant jo tyčiai ar dideliam neatsargumui. Atsakovo veiksmai vertintini kaip paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės – komercinės veiklos rizika.
31. Tuo tarpu apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad būtent dėl atsakovo veiksmų bankroto byla UAB „Solgama“ buvo inicijuota per vėlai, atmestinas kaip nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovas – ieškinį ieškovė įrodinėjo tuo, kad žalą patyrė dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo atliktų atsiskaitymų, pažeidžiant kreditorių eiliškumo tvarką, o ne dėl nesavalaikio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
32. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai kas išdėstyta konstatuoja, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – neužtikrino UAB „Solgama“ atsiskaitymo grynais ir negrynais pinigais su kreditoriais eiliškumo, tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už veiksmus, lėmusius ieškovės prašomos priteisti sumos neišieškojimą bankroto byloje, todėl prašoma priteisti suma, nevertintina kaip žala bei nėra pagrindo atsakovui taikyti deliktinę atsakomybę pagal CK 6.263 straipsnį.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, atitinka faktinius bylos duomenis bei priimtas nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovės bei atsakovo pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašoma priteisti suma nėra žala ir atsakovui nėra pagrindo taikyti deliktinę atsakomybę, suformuluota taip pat nepaneigiant ir bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi nepateikti jų dydį pagrindžiantys įrodymai, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.