Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovaujant nepilnamečių A. R. ir K. R. interesus, ieškinį atsakovams A. R., A. Z. su trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų, P. Šv. A. P. parapijiniais vaikų globos namais dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir nuolatinio globėjo, rūpintojo paskyrimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens ieškovo pusėje P. Šv. A. P. parapijinių vaikų globos namų atstovas R. Č. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad A. ir K. vaikų globos namuose jaučiasi gerai, vaikų globos namai sutinka vykdyti vaikų priežiūrą, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Nepilnametis K. R. teismo posėdyje paaiškino, kad jam 13 metų, gyvena P. parapijiniuose vaikų globos namuose kokius tris metus. Mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 6 klasėje, mokslas sekasi gerai, labiausiai patinka matematika. Gyventi globos namuose jam yra gerai, mokykloje taip pat gerai, turi draugų, bendrauja su sese, kuri taip pat gyvena globos namuose. Auklėtojos globos namuose padeda paruošti pamokas. Jis bendrauja su tėvais, pas juos nuvažiuoja su dviračiu, kai išleidžia auklėtojos. Mama jį su sese aplanko globos namuose (šeštadieniais ar sekmadieniais), atneša saldumynų, tačiau ateina nesusitvarkiusi. Kai jie su sese gyveno kartu su tėvais, tėvai nesutardavo, pykdavosi. Mama mėgsta išgerti, mama išgeria labiau, nei tėtis. Tėvų namuose nėra elektros, tik du kambariai, mažai vietos. Globos namuose gyventi jam yra geros sąlygos, tačiau jis nori gyventi su tėčiu, nes mėgsta su juo būti. Gegužės 16 dieną buvo nuvažiavęs su dviračiu pas mamą ir tėtį, kurie davė po 10 eurų, kad paduotų A., kadangi buvo jos gimtadienis. Grįžęs pinigus padavė A. ir jie abu pasidalino po 10 eurų.

Atsakovė A. Z. į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, prieštaravimų ieškiniui ji nepateikė, todėl civilinė byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (CPK 246 str., 56, 72-74, 84 b. l.).

Liudytoja I. G. teismo posėdyje parodė, kad A. Z. ir A. R. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą daugiau nei prieš 10 metų dėl to, kad turi nepilnamečių vaikų ir tinkamai jų neprižiūri. Jie gyvena kartu, smurtauja vienas prieš kitą, vartoja alkoholį, pati Z. pripažįsta, kad geria dažnai, vaikams saugumo ir gyvenimo sąlygų šeimoje nėra. Butas yra nedidelis, nėra patogumų, trūksta tvarkos, jeigu susitvarkytų vaikai galėtų gyventi, tačiau problema yra alkoholis. Šeima buvo išbraukta iš bedarbių sąrašų, negaudavo pašalpos, neturėjo pragyvenimo šaltinio, tik pirmas mėnuo, kai Z. gavo pašalpą. Buvo gavusi seniūnijoje viešųjų darbų, tačiau padirbo savaitę ar porą ir už girtavimą buvo atleista be teisės registruotis darbo biržoje. A. R. pas Z. pastoviai negyvena. Z. atėjusi pasiimti socialinės pašalpos pasakė, kad bijo grįžti į namus, nes R. atims pinigus, pasidėjo pinigus seniūnijoje, pasiėmė tik truputį, tačiau kitą dieną atėjo pasiimti visų pinigų, atėjo gerai išgėrusi. R. gyvenamą vietą yra deklaravęs B. kaime, kitoje seniūnijoje, todėl apie jį neturi duomenų. Vaikai negali gyventi tuose namuose, nes nėra tinkamų sąlygų. R yra smurtavęs prieš vaikus. Vaikams motina buvo gera nors ir išgerdavo.

Liudytoja A. N. teismo posėdyje parodė, kad Klovainių seniūnijoje A. R. negyvena, tik B. kaime gyvena jo mama. Jai teko bendrauti su R. mama ir klausė dėl galimybės, ar R. galėtų su vaikais pas ją gyventi, jeigu R. būtų grąžinti vaikai. Mama pasakė, kad vaikams nėra jokių sąlygų gyventi, nei A. R., kadangi Alvydas pykstasi su broliu K. R., būna konfliktai, vaikai būtų nesaugūs. Pati močiutė dėl sveikatos negalėtų pasirūpinti vaikais. R. patvirtino, jog A. R. gyvena pas sugyventinę Z. P. kaime. R. yra problematiškas žmogus, grįžęs iš įkalinimo įstaigos.

Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (63-64 b. l.) matyti, kad skyrius palaiko ieškinį, nes atsakovų A. R. ir A. Z. šeimoje nesudarytos sąlygos vaikams sveikai augti, visapusiškai ir harmoningai vystytis, atsakovai yra nusišalinę nuo savo pareigų vaikams vykdymo, atsakovė A. Z. žada keisti gyvenimo būdą, tačiau nesiima jokių priemonių, atsakovas A. R. ketina gerinti buities sąlygas tik ateityje, todėl įvertinus visą turimą informaciją, skyrius, saugodamas vaikų teises ir jų teisėtus interesus, palaiko ieškinį visa apimtimi.

Iš A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimų (7, 8 b. l.) matyti, kad jų tėvai yra A. R. ir A. Z..

Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikų (9, 10 b. l.) matyti, kad A. R. yra charakterizuojama gerai, o K. R. – patenkinamai.

Iš medicininių pažymėjimų (11, 12 b. l.) matyti, kad A. R. ir K. R. gali gyventi vaikų globos namuose.

Iš Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK raštų (14, 15 b. l.) matyti, kad mažametė A. R. patyrė tėvo A. R. smurtą ir kad abu mažamečiai vaikai A. ir K. R. tapo tėvo A. R. smurto prieš motiną A. Z. liudininkais.

Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. A-501 su priedu (17, 18 b. l.) matyti, kad A. Z. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą.

Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. A-417 (19 b. l.) matyti, kad A. R. ir K. R., kaip likusiems be tėvų globos, nuo 2012 m. birželio 14 d. nustatyta laikinoji globa ir jie apgyvendinti P. Šv. A. P. parapijiniuose globos namuose.

Iš 2012 m. gruodžio 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžio (25-27 b. l.) matyti, kad A. R. už nesunkų A. Z. sveikatos sutrikdymą pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą pripažintas kaltu ir nubaustas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Iš vaiko globos organizavimo komisijos posėdžių protokolų, sprendimo dėl socialinių paslaugų A. Z. šeimai skyrimo, L. seniūnijos raštų dėl A. R. ir A. Z. šeimos, socialinės rizikos šeimos A. Z. metinių ataskaitų, K. R. ir A. R. apklausos lapų (23, 24, 28, 32, 33, 34, 35, 36, 37-38, 39, 40, 41, 42, 43 b. l.) matyti, kad vaikai A. ir K. R. negali ir patys nenori gyventi su tėvais A. R. ir A. Z., kadangi jiems pas tėvus nėra sudarytos gyvenimo sąlygos ir jų tėvų gyvenimo būdas daro vaikams žalingą įtaką.

Iš gyventojų registro išrašų (44, 45 b. l.) matyti, kad A. Z. ir A. R. turi du nepilnamečius vaikus A. R. ir K. R..

Iš Sodros duomenų bazės ir darbo biržos duomenų bazės išrašų (46, 47, 48, 49 b. l.) matyti, kad A. Z. ir A. R. niekur nedirba, A. Z. yra registruota darbo biržoje, A. R. išbrauktas iš darbo biržos sąrašų, tačiau teismo posėdžio metu pateikė duomenis, kad yra registruotas darbo biržoje.

Iš informacinio pranešimo ir A. Z. paaiškinimo (50, 51 b. l.) matyti, kad vaikams apsilankius iš globos namų pas motiną namuose, motina girtuokliavo ir su vaikais nebendravo, o tėvas iš viso namuose nepasirodė, kad namuose atjungta elektra, motina neturi pragyvenimui pinigų ir vaikų pati auginti negali.

Iš P. Šv. A. P. parapijos vadovo sutikimo (52 b. l.) matyti, kad jis sutinka, jog A. ir K. R. būtų nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) P. Šv. A. P. parapijiniuose vaikų globos namuose.

Iš VĮ Registrų centro svetainės išrašų (54, 55 b. l.) matyti, kad nepilnamečių A. ir K. R. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Šeimos svarba pabrėžta ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityviosios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kur numatyta, jog tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžia reiškia tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visumą. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, t. y., pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Vaiko teisių konvencijoje ir t.t., kuriuose įtvirtintos principinės vaikų teisių apsaugos srities nuostatos, numatančios, kad būtent tėvų teisės ir pareigos vaikams yra išimtinės, kad tėvai yra savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, būtent tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis ir pan. Išskirti vaiką su tėvais prieš vaiko, taip pat tėvų valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus ir t.t.). Taigi, aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus visuomeninius santykius, visų pirma būtina atsižvelgti į tos teisės šakos teisinio reglamentavimo principus. Būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnis detaliau įtvirtina tėvų valdžios turinį, kuriame nurodyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (šio straipsnio 1 dalis) ir kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenei (šio straipsnio 2 dalis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams turinys – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taigi, tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Tėvams, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.). Tėvų valdžios ribojimas – tai tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo ir pareigų vykdymo ribojimas, sustabdymas. Ir tai yra griežčiausia atsakomybė šeimos teisės požiūriu. Tėvų valdžia gali būti apribota ne kaip nors kitaip, o tik įstatymo nustatyta tvarka. Kartu pažymėtina, kad teisiniu požiūriu tėvų valdžia prasideda ir yra įgyvendinama nuo vaiko kilmės iš tėvų nustatymo ir gyvuoja iki vaiko pilnametystės, t. y., jai būdingas laikinumas, įstatymo apibrėžtas laikas. Taigi, teisinė tėvų valdžios esmė ir trukmė – vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų (CK 3.155 str. 1 d.), tėvų valdžia, t. y., jų teisės ir pareigos, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam (CK 3.160 str. 1 d.). Vaikai, sulaukę pilnametystės (18 metų amžiaus), ar tapę emancipuotais (CK 2.9 str.), ar sudarę santuoką (CK 2.5 str. 2 d.), savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo patys ir tėvai netenka tėvų valdžios jiems – praranda įstatymo suteiktas su savo vaikais susijusias teises ir pareigas.

Kai tėvai (vienas iš tėvų) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, gali būti taikoma vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str. 1 d.). Tėvų valdžiai apriboti užtenka bent vienos šiame įstatyme nurodytos sąlygos, jei yra nustatyta tėvų kaltė. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas pastarąją priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III § 78). Vadinasi, tam, kad tėvų valdžia būtų apribota neterminuotai, būtinos dvi sąlygos: 1) tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina, ir 2) nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Šioje byloje yra nustatytos beveik visos tėvų valdžios ribojimo aplinkybės – tai atsakovų A. R. ir A. Z. vengimas atlikti pareigą auklėti vaikus, jais rūpintis, juos išlaikyti, sudaryti jiems normalias, sveikas sąlygas gyventi, augti ir ugdytis, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žalingos įtakos vaikams darymas savo amoraliu elgesiu, kadangi būdami sveiki ir darbingi, nedirba, neturi pajamų, nesitvarko buities, girtauja, konfliktuoja tarpusavyje, naudoja smurtą vaikų akivaizdoje, nesumoka skolos už elektrą, dėl ko ji yra atjungta, todėl nepilnamečiai vaikai A. ir K. R. nuo 2012 m. birželio 14 d. apgyvendinti vaikų globos namuose, kur jiems yra nustatyta laikinoji globa. Nuo vaikų apgyvendinimo vaikų globos namuose iki šio laiko, atsakovai A. R. ir A. Z. nepakeitė gyvenimo būdo, nesutvarkė buities sąlygų, neturi pajamų vaikams visapusiškai išlaikyti, nes jų gaunamos pajamos yra minimalios tik jiems patiems pragyventi, nerodė jokių pastangų susigrąžinti vaikus auginti patys ir nėra jokių pagrįstų duomenų, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, kadangi tėvai (atsakovai) savo pažadų keistis, tvarkytis buitį nepildo, aplaidžiai ir abejingai reaguoja į susidariusią situaciją savo vaikų atžvilgiu. Visos byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti duomenys leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ir ateityje atsakovai negalės savo nepilnamečių vaikų auginti patys, todėl atsakovams A. R. ir A. Z. neterminuotai apribotina tėvų valdžia jų dukters A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Kadangi apribojus tėvų valdžią bei atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvai, be kitų asmeninių teisių, netenka ir teisės gyventi kartu su vaiku bei reikalauti grąžinti jį iš kitų asmenų, teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 str. 4 d., CPK 407 str.). Atsižvelgus į Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismo posėdyje šalių nurodytas aplinkybes, į tai, kad globėjo (rūpintojo) pareigas šiuo metu atlieka P. Šv. A. P. parapijiniai vaikų globos namai, kur abu nepilnamečiai vaikai gyvena, įvertinus nepilnamečių vaikų interesus bei tai, kad vaikų globos namuose vaikams yra sudarytos visos sąlygos augti ir ugdytis, jie yra tinkamai globojami ir prižiūrimi, turi realias galimybes tai daryti ir sutinka toliau vaikus globoti bei rūpintis, todėl teismas daro išvadą, kad A. R. nustatytina nuolatinė rūpyba, o K. R. nustatytina nuolatinė globa institucijoje, globos bei rūpybos vykdymą pavedant institucijos – P. Šv. A. P. parapijinių vaikų globos namų vadovui (CK 3.256, 3.257, 3.261, 3.263-3.264 str.). Vaiko, kurio globa nustatoma institucijoje, gyvenamąja vieta pripažįstama institucijos, vykdančios jo globą (rūpybą), buveinės vieta (CK 3.259 str., 3.265 str. 3 p.). Todėl nustačius nuolatinę rūpybą A. R. ir nuolatinę globą K. R., jų gyvenamoji vieta nustatytina institucijoje – P. Šv. A. P. parapijiniuose vaikų globos namuose.

Kadangi nustatyta nuolatinė rūpyba A. R. ir nuolatinė globa K. R., kas yra laikinosios globos pasibaigimo pagrindas (CK 3.255 str. 1 d. 3 p.), todėl panaikintina Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-417 jiems nustatyta laikinoji globa.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. 1 d.). Ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią, atskyrus vaiką nuo tėvų, išskyrus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia (CK 3.194 str. 1 d.). Priteisiant vai­kui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti pripažintinas bū­ti­nu minima­lios mėne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no išlaikymo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mėne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Tuo atveju, kai vai­ko tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis yra sun­ki ir ji pa­grįs­ta by­lo­je su­rink­tais įro­dy­mais, teis­mas ga­li nu­sta­ty­ti ir ma­žes­nį nei mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga iš­lai­ky­mą, ta­čiau iš­lai­ky­mo dy­dis, atsižvel­giant į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes, ne­tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nis už mi­ni­ma­lų gy­ve­ni­mo ly­gį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Byloje nustatyta, kad atsakovai A. R. ir A. Z. neteikia jokio išlaikymo savo vaikams A. ir K. R.. A. Z. nedirba, yra registruota darbo biržoje bedarbe, pragyvena iš socialinės pašalpos, A. R. nuo šių metų kovo 23 d. registruotas darbo biržoje, dirba po 60 dienų pagal „žalią kortą“ ir gauna labai mažas pajamas. Taip pat byloje nustatyta, kad abu atsakovai yra sveiki ir darbingi, todėl pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad būtų užtikrinti būtini vaiko poreikiai, ir visos aplinkybės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Esant išdėstytoms aplinkybėms iš kiekvieno atsakovo yra priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 57,92 eurų (200 litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo – 2014-12-22 iki vaikų pilnametystės – A. iki 2018-05-16, K. iki 2020-02-20.

Kai vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, gyvena vaikų globos institucijoje, išlaikymas išieškomas ir mokamas vaikų globos institucijai, atidarius kiekvienam vaikui sąskaitą valstybės kontroliuojamoje kredito įstaigoje, o išieškomų lėšų ir (ar) turto tvarkytoju skiriamas globėjas (rūpintojas) – institucijos vadovas (CK 3.202 str. 2 d.), kuris gaunamą išlaikymą tvarko Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 str., 4.236-4.252 str.).

Vadovaujantis CK 3.210 straipsniu, kadangi atsakovai vaikų nepadeda išlaikyti nuo to laiko, kai vaikai yra apgyvendinti parapijiniuose vaikų globos namuose, atsakovai jokių įrodymų, kad yra prisidėję prie vaikų išlaikymo teismui nepateikė, todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 3475,44 eurų (12000 litų), už laikotarpį nuo 2012-06-14 iki 2014-12-14, skaičiuojant po 57,92 eurų per mėnesį.

Sprendimo dalys dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo nukreiptinos skubiam vykdymui (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Tenkinant ieškinį, iš atsakovų A. R. ir A. Z. į valstybės pajamas priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, tai yra, 332,28 eurų žyminis mokestis, iš kiekvieno po 166,14 eurų, ir 15,96 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš kiekvieno po 7,98 eurų (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93, 96 str.), t. y., iš kiekvieno atsakovo į valstybės pajamas priteistina po 174,12 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-268, 270, 271, 279, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovams A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantiems Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią dukters A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Panaikinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-417 A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.

Nustatyti nuolatinę rūpybą A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir nuolatinę globą K. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) institucijoje – P. Šv. A. P. parapijiniuose vaikų globos namuose, pavedant vaikų globą (rūpybą) vykdyti globos namų vadovui.

Nustatyti nuolatinę vaikų A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą institucijoje – P. Šv. A. P. parapijiniuose vaikų globos namuose, esančiuose Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini)ime, išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iš kiekvieno atsakovo po 57,92 eurų (penkiasdešimt septynis eurus 92 centus) nuo bylos iškėlimo – 2014-12-22 iki vaikų pilnametystės – A. iki 2018-05-16, K. iki 2020-02-20, indeksuojant priteistas lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant lėšas į vaikų asmenines sąskaitas, esančias banke „Swedbank“, AB – A. R. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), K. R. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), po 3475,44 eurų (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 44 centus) vaikų A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-06-14 iki 2014-12-14, skaičiuojant po 57,92 eurų kas mėnesį.

Paskirti P. Šv. A. P. parapijinių vaikų globos namų vadovą nepilnamečių vaikų A. R. ir K. R. išlaikymui gautų lėšų ir (ar) turto tvarkytoju.

Priteisti iš atsakovų A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), po 174,12 eurų (po vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 12 centų), iš viso 348,24 eurų bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalis dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.