- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2-59-287/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00999-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Atsakovas
- A. R., A. Z.
- Ieškovas
- Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovaujant nepilnamečių A. R. ir K. R. interesus, ieškinį atsakovams A. R., A. Z. su trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų, P. Šv. A. P. parapijiniais vaikų globos namais dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir nuolatinio globėjo, rūpintojo paskyrimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas Marius Remeika teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad atsakovai A. R. ir A. Z. turi du nepilnamečius vaikus A. R. ir K. R., gyvenančius P. Šv. A. P. parapijiniuose vaikų globos namuose, kadangi dėl nuolatinių konfliktų ir piktnaudžiavimo alkoholiu šeimoje, nesugebėjimo rūpintis vaikais, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymo pagrindu vaikams buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2012-06-14, globą pavedant vykdyti parapijinių vaikų globos namų vadovui. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A-501 A. Z. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais. 2009 m. sausio 21 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus sprendimu Nr. 165 A. Z. šeimai paskirta socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo namuose paslauga. Atsakovai A. R. ir A. Z. nevykdo pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuos faktus, kad atsakovai nusišalinę nuo savo pareigų vykdymo patvirtina socialinės rizikos šeimos metinėse ataskaitose užfiksuota informacija, A. Z. paaiškinimai, kuriuose atsakovė žada keisti gyvenimo būdą, tačiau nesiima jokių priemonių dėl vaikų grąžinimo į šeimą. 2011-03-28 Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK pateiktoje informacijoje konstatuojama, kad atsakovas A. R. smurtavo prieš savo dukrą A. R. 2012 m. gruodžio 6 d. Pakruojo apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-270-287/2012 m. atsakovas pripažintas kaltu dėl smurto prieš A. Z.. Iš vaiko globos organizavimo komisijos protokolų matyti, kad atsakovė net į komisijos posėdį buvo atvykusi neblaivi. Darytina išvada, kad dėl tokio neigiamo atsakovės elgesio ir smurtaujančio tėvo, vaikams šeimoje nesaugu. Vaikų tėvas A. R. neregistruotas darbo biržoje, niekur nedirba. Vaikų motina A. Z. bedarbė. Per visą intervencijos laikotarpį buvo pasiekti tik trumpalaikiai pozityvūs rezultatai. Šeima nėra motyvuota keistis vaikų atžvilgiu, vaikų motina tik ketina keistis, bet ketinimai taip ir lieka ketinimais. Dėl šių faktų daroma prielaida, kad vaikų saugumas, jų teisės ir teisėti interesai šeimoje nebus užtikrinti. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nurodyta tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kurių sąrašas yra baigtinis. Pagal minėtą straipsnį tėvų valdžia yra ribojama, kai tėvai: 1) vengia atlikti pareigas savo vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007). Išdėstytos aplinkybės rodo, kad atsakovai A. Z. ir A. R. įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdo, t. y., nesirūpina vaikų priežiūra, sveikata, auklėjimu, tinkamų sąlygų sudarymu jų vystymuisi. Šių pareigų neatlieka dėl aplaidumo ir abejingumo, todėl pagristai galima teigti, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas vaikams, todėl yra pagrindas apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai konstatuojama, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine. Šiuo atveju yra pakankamai duomenų, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo savo tėviškų pareigų vaikų atžvilgiu, nenori keisti esamos situacijos ir nėra duomenų, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 metais, 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaikais, rūpinimosi jų materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tai yra pakankamas pagrindas tokiems tėvams taikyti sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Bendraujant su P. Šv. A. P. parapijinių vaikų globos namų darbuotojais, ieškovas buvo informuotas, kad motina vaikus lanko, bet dažniausiai neblaivi. Iš po bendravimo su atsakovu A. R., vaikai į globos namus grįžta su negatyviu požiūriu į tvarką ir drausmę. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra numatyta, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos. Kadangi privaloma saugoti vaikus nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, todėl vaikams, likusiems be tėvų globos, skiriama nuolatinė globa (rūpyba) ir nustatoma nuolatinė gyvenamoji vieta. Dėl A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo yra gautas 2014-11-26 P. Šv. A. P. parapijinių vaikų globos namų vadovo sutikimas. Vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus. Vaiko teisių apsaugos skyrius užfiksavo raštu A. R. ir K. R. nuomones dėl nuolatinės globos (rūpybos). K. R. supranta susidariusią situaciją šeimoje ir nurodo, kad ateityje norėtų gyventi globos namuose. A. R., suvokdama netinkamą tėvų elgesį, nemato galimybių gyventi kartu su tėvais. Vaikai nurodė, kad juos globos namuose lanko tik mama ir dažniausiai būna neblaivi. 2014-11-28 paaiškinime A. Z. nurodo, kad neturi galimybių rūpintis vaikais. Namuose nėra sąlygų augti vaikams, atsakovė neturi pastovių lėšų, atjungta elektros energija. Atsižvelgiant į tai, kad šeimoje nefiksuojami teigiami pokyčiai - vaikų motina ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, vaikų tėvas nesiima jokių konkrečių veiksmų, kad vaikai augtų šeimoje, ginant vaikų teises ir interesus, ieškovo nuomone, A. R. ir K. R. būtų nesaugu gyventi kartu su motina A. Z. ar tėvu A. R. Pakruojo rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro išduotuose medicininiuose pažymėjimuose konstatuojama, kad vaikai A. R. ir K. R. gali gyventi vaikų globos namuose. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagristos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovų A. Z. ir A. R. priteistinas išlaikymas vaikams A. R. ir K. R. iki vaikų pilnametystės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties, t. y., teismas negali priteisti vaikų išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo, privaloma nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; ir kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, o Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsniuose yra įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis atsakovai nevykdo aukščiau minėtų pareigų ir neteikia išlaikymo vaikams - A. R. ir K. R., todėl iš atsakovų A. Z. ir A. R. tikslinga priteisti išlaikymą vaikams iš kiekvieno tėvo, kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos, periodinėmis išmokomis po 200 litų (du šimtus) kas mėnesį, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kol vaikai taps pilnamečiais, išlaikymą pervedant į vaikų asmenines sąskaitas. Atsakovai yra darbingo amžiaus ir sveikatos, todėl turi galimybę dirbti ir dalį pinigų skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-417 vaikams buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2012 m. birželio 14 d. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad atsakovai neteikia savo vaikams išlaikymo, įsiskolinimą už A. R. ir K. R. išlaikymą prašo priteisti nuo 2012-06-14 iki 2014-12-14, iš kiekvieno tėvo, kiekvienam vaikui. Iš atsakovo A. R. įsiskolinimą priteisti po 200 litų už 30 mėnesių dviems vaikams, iš viso 12000 litų. Iš atsakovės A. Z. įsiskolinimą priteisti analogiškai - 12000 litų. Šiuo metu visas priteistinas sumas prašo perskaičiuoti į eurus.
Trečiojo asmens ieškovo pusėje P. Šv. A. P. parapijinių vaikų globos namų atstovas R. Č. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad A. ir K. vaikų globos namuose jaučiasi gerai, vaikų globos namai sutinka vykdyti vaikų priežiūrą, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Nepilnametis K. R. teismo posėdyje paaiškino, kad jam 13 metų, gyvena P. parapijiniuose vaikų globos namuose kokius tris metus. Mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 6 klasėje, mokslas sekasi gerai, labiausiai patinka matematika. Gyventi globos namuose jam yra gerai, mokykloje taip pat gerai, turi draugų, bendrauja su sese, kuri taip pat gyvena globos namuose. Auklėtojos globos namuose padeda paruošti pamokas. Jis bendrauja su tėvais, pas juos nuvažiuoja su dviračiu, kai išleidžia auklėtojos. Mama jį su sese aplanko globos namuose (šeštadieniais ar sekmadieniais), atneša saldumynų, tačiau ateina nesusitvarkiusi. Kai jie su sese gyveno kartu su tėvais, tėvai nesutardavo, pykdavosi. Mama mėgsta išgerti, mama išgeria labiau, nei tėtis. Tėvų namuose nėra elektros, tik du kambariai, mažai vietos. Globos namuose gyventi jam yra geros sąlygos, tačiau jis nori gyventi su tėčiu, nes mėgsta su juo būti. Gegužės 16 dieną buvo nuvažiavęs su dviračiu pas mamą ir tėtį, kurie davė po 10 eurų, kad paduotų A., kadangi buvo jos gimtadienis. Grįžęs pinigus padavė A. ir jie abu pasidalino po 10 eurų.
Atsakovė A. Z. į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, prieštaravimų ieškiniui ji nepateikė, todėl civilinė byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (CPK 246 str., 56, 72-74, 84 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad jis nuo šių metų kovo 23 dienos yra registruotas darbo biržoje (pateikė teismui apžiūrai bedarbio pažymėjimą), o prieš tai šešis mėnesius buvo netekęs teisės registruotis, dirba po 60 dienų UAB „Pakruojo agrocentras“ pagal „žalią kortą“ (pateikė teismui apžiūrai žalios spalvos išdirbto laiko ir apskaičiuoto darbo užmokesčio kvitus), jis gyvena arba pas savo motiną B. kaime, arba pas sugyventinę A. Z.. Jis pas vaikus į globos namus nevaikšto, kadangi gyvendamas pas motiną vaikus aplanko B. mokykloje, kur jie mokosi, vaikai patys pas jį per pertraukas ateina. Pripažįsta, kad jų šeimoje buvo konfliktų ir smurto, kad jis buvo teistas, tačiau tai įvyko dėl to, kad A. Z. vartoja alkoholį ir negali sustoti, o jis sugeba su šia problema susitvarkyti. Pas A. Z. nėra elektros, kadangi atjungta už skolas, jis norėjo sumokėti, bet iš jo nepriėmė, nes ne jo vardu registruota. Sąlygos vaikams gyventi ten būtų, yra kambarys. Jis nesutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia, sutiktų, kad būtų terminuotai apribota, kol susitvarkys elektros tiekimą, paremontuos vaikų kambarį. Jis gauna pajamas už darbą, A. Z. gauna socialinę pašalpą ir vaikus galėtų pasiimti. Jis vaikams duoda pinigų, kai vaikai ateina pas jį, dabar buvo A. gimtadienis, buvo atvažiavęs K., tai jis davė K. nupirkęs, kad parvežtų A. tortą, vaisių, pinigų.
Liudytoja I. G. teismo posėdyje parodė, kad A. Z. ir A. R. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą daugiau nei prieš 10 metų dėl to, kad turi nepilnamečių vaikų ir tinkamai jų neprižiūri. Jie gyvena kartu, smurtauja vienas prieš kitą, vartoja alkoholį, pati Z. pripažįsta, kad geria dažnai, vaikams saugumo ir gyvenimo sąlygų šeimoje nėra. Butas yra nedidelis, nėra patogumų, trūksta tvarkos, jeigu susitvarkytų vaikai galėtų gyventi, tačiau problema yra alkoholis. Šeima buvo išbraukta iš bedarbių sąrašų, negaudavo pašalpos, neturėjo pragyvenimo šaltinio, tik pirmas mėnuo, kai Z. gavo pašalpą. Buvo gavusi seniūnijoje viešųjų darbų, tačiau padirbo savaitę ar porą ir už girtavimą buvo atleista be teisės registruotis darbo biržoje. A. R. pas Z. pastoviai negyvena. Z. atėjusi pasiimti socialinės pašalpos pasakė, kad bijo grįžti į namus, nes R. atims pinigus, pasidėjo pinigus seniūnijoje, pasiėmė tik truputį, tačiau kitą dieną atėjo pasiimti visų pinigų, atėjo gerai išgėrusi. R. gyvenamą vietą yra deklaravęs B. kaime, kitoje seniūnijoje, todėl apie jį neturi duomenų. Vaikai negali gyventi tuose namuose, nes nėra tinkamų sąlygų. R yra smurtavęs prieš vaikus. Vaikams motina buvo gera nors ir išgerdavo.
Liudytoja A. N. teismo posėdyje parodė, kad Klovainių seniūnijoje A. R. negyvena, tik B. kaime gyvena jo mama. Jai teko bendrauti su R. mama ir klausė dėl galimybės, ar R. galėtų su vaikais pas ją gyventi, jeigu R. būtų grąžinti vaikai. Mama pasakė, kad vaikams nėra jokių sąlygų gyventi, nei A. R., kadangi Alvydas pykstasi su broliu K. R., būna konfliktai, vaikai būtų nesaugūs. Pati močiutė dėl sveikatos negalėtų pasirūpinti vaikais. R. patvirtino, jog A. R. gyvena pas sugyventinę Z. P. kaime. R. yra problematiškas žmogus, grįžęs iš įkalinimo įstaigos.
Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (63-64 b. l.) matyti, kad skyrius palaiko ieškinį, nes atsakovų A. R. ir A. Z. šeimoje nesudarytos sąlygos vaikams sveikai augti, visapusiškai ir harmoningai vystytis, atsakovai yra nusišalinę nuo savo pareigų vaikams vykdymo, atsakovė A. Z. žada keisti gyvenimo būdą, tačiau nesiima jokių priemonių, atsakovas A. R. ketina gerinti buities sąlygas tik ateityje, todėl įvertinus visą turimą informaciją, skyrius, saugodamas vaikų teises ir jų teisėtus interesus, palaiko ieškinį visa apimtimi.
Iš A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimų (7, 8 b. l.) matyti, kad jų tėvai yra A. R. ir A. Z..
Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikų (9, 10 b. l.) matyti, kad A. R. yra charakterizuojama gerai, o K. R. – patenkinamai.
Iš medicininių pažymėjimų (11, 12 b. l.) matyti, kad A. R. ir K. R. gali gyventi vaikų globos namuose.
Iš Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK raštų (14, 15 b. l.) matyti, kad mažametė A. R. patyrė tėvo A. R. smurtą ir kad abu mažamečiai vaikai A. ir K. R. tapo tėvo A. R. smurto prieš motiną A. Z. liudininkais.
Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. A-501 su priedu (17, 18 b. l.) matyti, kad A. Z. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą.
Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. A-417 (19 b. l.) matyti, kad A. R. ir K. R., kaip likusiems be tėvų globos, nuo 2012 m. birželio 14 d. nustatyta laikinoji globa ir jie apgyvendinti P. Šv. A. P. parapijiniuose globos namuose.
Iš 2012 m. gruodžio 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžio (25-27 b. l.) matyti, kad A. R. už nesunkų A. Z. sveikatos sutrikdymą pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą pripažintas kaltu ir nubaustas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Iš vaiko globos organizavimo komisijos posėdžių protokolų, sprendimo dėl socialinių paslaugų A. Z. šeimai skyrimo, L. seniūnijos raštų dėl A. R. ir A. Z. šeimos, socialinės rizikos šeimos A. Z. metinių ataskaitų, K. R. ir A. R. apklausos lapų (23, 24, 28, 32, 33, 34, 35, 36, 37-38, 39, 40, 41, 42, 43 b. l.) matyti, kad vaikai A. ir K. R. negali ir patys nenori gyventi su tėvais A. R. ir A. Z., kadangi jiems pas tėvus nėra sudarytos gyvenimo sąlygos ir jų tėvų gyvenimo būdas daro vaikams žalingą įtaką.
Iš gyventojų registro išrašų (44, 45 b. l.) matyti, kad A. Z. ir A. R. turi du nepilnamečius vaikus A. R. ir K. R..
Iš Sodros duomenų bazės ir darbo biržos duomenų bazės išrašų (46, 47, 48, 49 b. l.) matyti, kad A. Z. ir A. R. niekur nedirba, A. Z. yra registruota darbo biržoje, A. R. išbrauktas iš darbo biržos sąrašų, tačiau teismo posėdžio metu pateikė duomenis, kad yra registruotas darbo biržoje.
Iš informacinio pranešimo ir A. Z. paaiškinimo (50, 51 b. l.) matyti, kad vaikams apsilankius iš globos namų pas motiną namuose, motina girtuokliavo ir su vaikais nebendravo, o tėvas iš viso namuose nepasirodė, kad namuose atjungta elektra, motina neturi pragyvenimui pinigų ir vaikų pati auginti negali.
Iš P. Šv. A. P. parapijos vadovo sutikimo (52 b. l.) matyti, kad jis sutinka, jog A. ir K. R. būtų nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) P. Šv. A. P. parapijiniuose vaikų globos namuose.
Iš VĮ Registrų centro svetainės išrašų (54, 55 b. l.) matyti, kad nepilnamečių A. ir K. R. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Šeimos svarba pabrėžta ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityviosios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kur numatyta, jog tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžia reiškia tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visumą. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, t. y., pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Vaiko teisių konvencijoje ir t.t., kuriuose įtvirtintos principinės vaikų teisių apsaugos srities nuostatos, numatančios, kad būtent tėvų teisės ir pareigos vaikams yra išimtinės, kad tėvai yra savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, būtent tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis ir pan. Išskirti vaiką su tėvais prieš vaiko, taip pat tėvų valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus ir t.t.). Taigi, aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus visuomeninius santykius, visų pirma būtina atsižvelgti į tos teisės šakos teisinio reglamentavimo principus. Būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnis detaliau įtvirtina tėvų valdžios turinį, kuriame nurodyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (šio straipsnio 1 dalis) ir kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenei (šio straipsnio 2 dalis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams turinys – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taigi, tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Tėvams, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.). Tėvų valdžios ribojimas – tai tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo ir pareigų vykdymo ribojimas, sustabdymas. Ir tai yra griežčiausia atsakomybė šeimos teisės požiūriu. Tėvų valdžia gali būti apribota ne kaip nors kitaip, o tik įstatymo nustatyta tvarka. Kartu pažymėtina, kad teisiniu požiūriu tėvų valdžia prasideda ir yra įgyvendinama nuo vaiko kilmės iš tėvų nustatymo ir gyvuoja iki vaiko pilnametystės, t. y., jai būdingas laikinumas, įstatymo apibrėžtas laikas. Taigi, teisinė tėvų valdžios esmė ir trukmė – vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų (CK 3.155 str. 1 d.), tėvų valdžia, t. y., jų teisės ir pareigos, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam (CK 3.160 str. 1 d.). Vaikai, sulaukę pilnametystės (18 metų amžiaus), ar tapę emancipuotais (CK 2.9 str.), ar sudarę santuoką (CK 2.5 str. 2 d.), savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo patys ir tėvai netenka tėvų valdžios jiems – praranda įstatymo suteiktas su savo vaikais susijusias teises ir pareigas.
Kai tėvai (vienas iš tėvų) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, gali būti taikoma vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str. 1 d.). Tėvų valdžiai apriboti užtenka bent vienos šiame įstatyme nurodytos sąlygos, jei yra nustatyta tėvų kaltė. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas pastarąją priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III § 78). Vadinasi, tam, kad tėvų valdžia būtų apribota neterminuotai, būtinos dvi sąlygos: 1) tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina, ir 2) nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Šioje byloje yra nustatytos beveik visos tėvų valdžios ribojimo aplinkybės – tai atsakovų A. R. ir A. Z. vengimas atlikti pareigą auklėti vaikus, jais rūpintis, juos išlaikyti, sudaryti jiems normalias, sveikas sąlygas gyventi, augti ir ugdytis, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žalingos įtakos vaikams darymas savo amoraliu elgesiu, kadangi būdami sveiki ir darbingi, nedirba, neturi pajamų, nesitvarko buities, girtauja, konfliktuoja tarpusavyje, naudoja smurtą vaikų akivaizdoje, nesumoka skolos už elektrą, dėl ko ji yra atjungta, todėl nepilnamečiai vaikai A. ir K. R. nuo 2012 m. birželio 14 d. apgyvendinti vaikų globos namuose, kur jiems yra nustatyta laikinoji globa. Nuo vaikų apgyvendinimo vaikų globos namuose iki šio laiko, atsakovai A. R. ir A. Z. nepakeitė gyvenimo būdo, nesutvarkė buities sąlygų, neturi pajamų vaikams visapusiškai išlaikyti, nes jų gaunamos pajamos yra minimalios tik jiems patiems pragyventi, nerodė jokių pastangų susigrąžinti vaikus auginti patys ir nėra jokių pagrįstų duomenų, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, kadangi tėvai (atsakovai) savo pažadų keistis, tvarkytis buitį nepildo, aplaidžiai ir abejingai reaguoja į susidariusią situaciją savo vaikų atžvilgiu. Visos byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti duomenys leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ir ateityje atsakovai negalės savo nepilnamečių vaikų auginti patys, todėl atsakovams A. R. ir A. Z. neterminuotai apribotina tėvų valdžia jų dukters A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Kadangi apribojus tėvų valdžią bei atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvai, be kitų asmeninių teisių, netenka ir teisės gyventi kartu su vaiku bei reikalauti grąžinti jį iš kitų asmenų, teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 str. 4 d., CPK 407 str.). Atsižvelgus į Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismo posėdyje šalių nurodytas aplinkybes, į tai, kad globėjo (rūpintojo) pareigas šiuo metu atlieka P. Šv. A. P. parapijiniai vaikų globos namai, kur abu nepilnamečiai vaikai gyvena, įvertinus nepilnamečių vaikų interesus bei tai, kad vaikų globos namuose vaikams yra sudarytos visos sąlygos augti ir ugdytis, jie yra tinkamai globojami ir prižiūrimi, turi realias galimybes tai daryti ir sutinka toliau vaikus globoti bei rūpintis, todėl teismas daro išvadą, kad A. R. nustatytina nuolatinė rūpyba, o K. R. nustatytina nuolatinė globa institucijoje, globos bei rūpybos vykdymą pavedant institucijos – P. Šv. A. P. parapijinių vaikų globos namų vadovui (CK 3.256, 3.257, 3.261, 3.263-3.264 str.). Vaiko, kurio globa nustatoma institucijoje, gyvenamąja vieta pripažįstama institucijos, vykdančios jo globą (rūpybą), buveinės vieta (CK 3.259 str., 3.265 str. 3 p.). Todėl nustačius nuolatinę rūpybą A. R. ir nuolatinę globą K. R., jų gyvenamoji vieta nustatytina institucijoje – P. Šv. A. P. parapijiniuose vaikų globos namuose.
Kadangi nustatyta nuolatinė rūpyba A. R. ir nuolatinė globa K. R., kas yra laikinosios globos pasibaigimo pagrindas (CK 3.255 str. 1 d. 3 p.), todėl panaikintina Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-417 jiems nustatyta laikinoji globa.
Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.192 str. 1 d.). Ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią, atskyrus vaiką nuo tėvų, išskyrus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia (CK 3.194 str. 1 d.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Byloje nustatyta, kad atsakovai A. R. ir A. Z. neteikia jokio išlaikymo savo vaikams A. ir K. R.. A. Z. nedirba, yra registruota darbo biržoje bedarbe, pragyvena iš socialinės pašalpos, A. R. nuo šių metų kovo 23 d. registruotas darbo biržoje, dirba po 60 dienų pagal „žalią kortą“ ir gauna labai mažas pajamas. Taip pat byloje nustatyta, kad abu atsakovai yra sveiki ir darbingi, todėl pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad būtų užtikrinti būtini vaiko poreikiai, ir visos aplinkybės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Esant išdėstytoms aplinkybėms iš kiekvieno atsakovo yra priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 57,92 eurų (200 litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo – 2014-12-22 iki vaikų pilnametystės – A. iki 2018-05-16, K. iki 2020-02-20.
Kai vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, gyvena vaikų globos institucijoje, išlaikymas išieškomas ir mokamas vaikų globos institucijai, atidarius kiekvienam vaikui sąskaitą valstybės kontroliuojamoje kredito įstaigoje, o išieškomų lėšų ir (ar) turto tvarkytoju skiriamas globėjas (rūpintojas) – institucijos vadovas (CK 3.202 str. 2 d.), kuris gaunamą išlaikymą tvarko Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 str., 4.236-4.252 str.).
Vadovaujantis CK 3.210 straipsniu, kadangi atsakovai vaikų nepadeda išlaikyti nuo to laiko, kai vaikai yra apgyvendinti parapijiniuose vaikų globos namuose, atsakovai jokių įrodymų, kad yra prisidėję prie vaikų išlaikymo teismui nepateikė, todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 3475,44 eurų (12000 litų), už laikotarpį nuo 2012-06-14 iki 2014-12-14, skaičiuojant po 57,92 eurų per mėnesį.
Sprendimo dalys dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo nukreiptinos skubiam vykdymui (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).
Tenkinant ieškinį, iš atsakovų A. R. ir A. Z. į valstybės pajamas priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, tai yra, 332,28 eurų žyminis mokestis, iš kiekvieno po 166,14 eurų, ir 15,96 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš kiekvieno po 7,98 eurų (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93, 96 str.), t. y., iš kiekvieno atsakovo į valstybės pajamas priteistina po 174,12 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-268, 270, 271, 279, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovams A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantiems Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią dukters A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Panaikinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-417 A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.
Nustatyti nuolatinę rūpybą A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir nuolatinę globą K. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) institucijoje – P. Šv. A. P. parapijiniuose vaikų globos namuose, pavedant vaikų globą (rūpybą) vykdyti globos namų vadovui.
Nustatyti nuolatinę vaikų A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą institucijoje – P. Šv. A. P. parapijiniuose vaikų globos namuose, esančiuose Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovų A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini)ime, išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iš kiekvieno atsakovo po 57,92 eurų (penkiasdešimt septynis eurus 92 centus) nuo bylos iškėlimo – 2014-12-22 iki vaikų pilnametystės – A. iki 2018-05-16, K. iki 2020-02-20, indeksuojant priteistas lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant lėšas į vaikų asmenines sąskaitas, esančias banke „Swedbank“, AB – A. R. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), K. R. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovų A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), po 3475,44 eurų (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 44 centus) vaikų A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-06-14 iki 2014-12-14, skaičiuojant po 57,92 eurų kas mėnesį.
Paskirti P. Šv. A. P. parapijinių vaikų globos namų vadovą nepilnamečių vaikų A. R. ir K. R. išlaikymui gautų lėšų ir (ar) turto tvarkytoju.
Priteisti iš atsakovų A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), po 174,12 eurų (po vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 12 centų), iš viso 348,24 eurų bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalis dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.