Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-03-21 · Byla Nr. TS-20-988/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
TS-20-988/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Nuteistasis
M. J.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-20-988/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 59-28, kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, kuriuo paskirta bausmė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bei 65 straipsniu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir M. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, laikymas arba realizavimas, 178 straipsnio 2 dalį –vagystė (kvalifikuota), 214 straipsnio 1 dalį – neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo kortele, 215 straipsnio 1 dalį – neteisėtas panaudojimas elektroninė mokėjimo kortelę, 180 straipsnio 2 dalį - plėšimas, 187 straipsnio 2 dalį – turto sugadinimas, 178 straipsnio 1 dalį – vagystė.

Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 6 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 1 d., ½ bausmės atliks – 2019 m. birželio 1 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. vasario 21 d. – 2 metai 3 mėnesiai 11 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 59-28 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – ir Nutarimas) priėmė sprendimą netaikyti M. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei pateikė rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, dirbti pataisos įstaigoje, konsultuotis su įstaigos psichologu,) iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (2019 m. liepos mėn.). Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atsižvelgiant į nuteistojo M. J. pakankamai aukštą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką - 76 balai, ankstesnius teistumus, pažeistas probacijos sąlygas (pagal ankstesnius teistumus vieną kartą buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, probacijos sąlygas pažeidė – padarė naują nusikaltimą), piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis – nuteistasis nurodo, kad tiek pastarasis, tiek ankstesni nusikaltimai padaryti apsvaigus, elgesys apsvaigus nuo alkoholio tampa agresyvesnis, mąstymą ir elgesį – spręsdamas asmenines problemas asmuo gali pasielgti impulsyviai, agresyviai, nusikaltimuose egzistuoja pasikartojantys instrumentinės agresijos pavyzdžiai (5 kartus teistas už plėšimą), kalbėdamas apie savo veiksmus, nurodo, kad ne visada apgalvoja ir numato galimas pasekmes, mąsto apie jas tik atsižvelgdamas į savo poreikius, galimai siekia trumpalaikės naudos, neatsižvelgdamas į ateities problemas, mąstymas stokoja lankstumo, asmuo ne visada geba matyti alternatyvius problemų sprendimo būdus, taip pat ne visada geba įvertinti ankstesnę patirtį, todėl kartoja tas pačias klaidas, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – nustatytas elgesio taisykles pažeidė 1 kartą, baustas, šiuo metu nuobaudos negalioja, oficialios darbo patirties stoką laisvėje, menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus, darytina išvada, jog nuteistojo M. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. M. J. Komisijai pristatomas 1 kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. Nuteistasis anksčiau teistas 9 kartus. Ankstesnių teistumų metu M. J. 1 kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, pažeidė probacijos sąlygas – padarė naują nusikaltimą. Nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta. Nuteistasis žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, kaltę pripažįsta. Taip pat pripažįsta, jog anksčiau lengvai pasiduodavo kitų asmenų neigiamai įtakai, taip pat alkoholio vartojimas skatino daryti nusikalstamas veikas. Nuteistojo nusikaltimai padaryti asmenų grupėje, kartu su pažįstamu asmeniu, kriminalinės subkultūros palaikančių nuostatų nepastebėta. M. J. neigia narkotinių medžiagų vartojimo patirtį, pataisos įstaiga oficialių duomenų apie nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimą neturi, bausmės atlikimo laikotarpiu elgesys, susijęs su narkotikų vartojimu, fiksuotas nebuvo. Nuteistasis iš dalies pripažįsta, kad alkoholio vartojimas yra probleminis. Bausmės atlikimo metu du kartus baigė programą „Įžanginė grupė“. Nuteistojo elgesys apsvaigus nuo alkoholio tampa agresyvesnis – teistas už plėšimus.

Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų, pažįstamų, su kuriais bendrauja. Nuteistasis save linkęs vertinti teigiamai, geba įvardinti teigiamas savybes, kurias vertina (nuoširdus, draugiškas, kantrus). Taip pat geba įvardinti teigiamus pokyčius, kuriuos savyje pastebėjo po buvimo įkalinimo įstaigoje (suprato savo veiksmų pasekmes, klaidas, įvertino ramaus gyvenimo, nepažeidžiant įstatymų svarbą ir reikšmę). Neigia praeityje buvus save žalojančio ir/ ar suicidinio elgesio atvejų.

Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą, aplinkybes. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis lankė kassavaitinę psichokorekcinę grupę „Bendravimo grupė“. M. J. išreiškia teigiamą požiūrį į priežiūrą, apribojimus, yra linkęs bendrauti su prižiūrinčiu personalu. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis M. J. 3 kartus skatintas, 1 kartą nubaustas už dienotvarkės nesilaikymą, nuobauda panaikinta prieš terminą, šiuo metu negalioja. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, iki įkalinimo dirbo nelegaliai statybų sektoriuje bei buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuteistasis palaiko glaudžius ryšius motina, sugyventine, su kuria turi bendrą vaiką. Sugyventinė taip pat augina dar du mažamečius vaikus iš primos santuokos. Nuteistasis artimųjų yra lankomas bendrauja laiškais, telefonu. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis gyventų pas motiną Vilniuje, iš kurios gautas raštas, jog ji neprieštarauja, kad nuteistasis gyventų jos namuose.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. kovo 5 d. gautas M. J. 2019 m. vasario 28 d. skundas dėl Nutarimo. Skundu nuteistasis teismo prašo pakeisti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. Nutarimą Nr. 59-28 ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodyta, kad M. J. nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, kurią atlieka Vilniaus pataisos namuose. Šiuo metu yra atlikęs 1 metus 9 mėnesius paskirtos bausmės. 5 mėnesiai kaip dirba pagalbiniu darbininku statybų sektoriuje su teise vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, savo darbą atlieka gerai. Nuteistasis yra 3 kartus skatintas už gerą ir pavyzdingą elgesį, baustas vieną kartą, tačiau nuobauda negalioja. Kol nedirbo, lankėsi psichologinėse grupėse, taip pat savanoriškai atlieka gerbūvio darbus. Nuteistas atkreipė dėmesį, kad turi mažametę dukrą, kuriai dar nėra 2 metų. Nuteistojo sugyventinė iš pirmos santuokos turi dar du vaikus, kuriems taip pat reikalinga globa.

Vilniaus pataisos namai 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. 9-1498 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo teismą, kad jeigu būtų priimta nutartis tenkinti M. J. skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija siūlytų teismui pasibaigus intensyvios priežiūros nuteistajam taikymui nustatyti tokias baudžiamojo poveikio priemones iki 2021 m. birželio 1 d., t. y.: 1) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos (b. l. 9).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BPK 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Taikant BVK 157 straipsnio normas, vien formalaus pagrindo nepakanka (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-485/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-927-810/2017). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-204-487/2017). Atsižvelgiant į BVK įtvirtintą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką šiuo aspektu, teigtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu nustatyti ne tik formalių sąlygų, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, egzistavimą, tačiau ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas.

Vadovaujantis nuteistojo asmens byla, spręstina, kad nuteistasis įvykdė formalią, BVK 157 straipsnio 3 dalies sąlygą, tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog M. J. neatitinka dalies BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų sąlygų būtinų siekiant taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, jis komisijai pristatomas pirmą kartą, nėra duomenų, kad nuteistasis padarė pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Minėta aplinkybė yra itin svarbi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nesant nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, negalima pagrįstai manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Nuteistajam M. J. pakartotinio nusikalstamumo tyrimas atliktas pirmą kartą, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika atitiko 76 balus, t. y. priskiriama vidutinei rizikos grupei, iš kurių statiniai veiksniai (negali kisti) sudaro 50 balų, o dinaminiai (gali kisti) sudaro 26 balus.

Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu lankė psichokorekcinę grupę „Bendravimo grupė“, du kartus baigė programą „Įžanginė grupė“. Taip pat tai, kad socialiai nėra atsiskyręs, palaiko ryšius su artimaisiais. Išėjęs iš pataisos įstaigos planuoja dirbti UAB „Skolų išieškojimo inspekcija prie Skolų ir bankroto departamento“ (byloje yra įmonės garantinis raštas, kad ji tarpininkauja ir garantuoja, jog M. J. bus sudaryta galimybė įsidarbinti). Tačiau vien šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra pakankamos daryti išvadai, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Minėtos aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą ir nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Vien tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dar nėra pakankamas pagrindas paleisti M. J. lygtinai iš pataisos įstaigos. Teismai spręsdami klausimus dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo laikosi nuomonės, kad lygtinio paleidimo taikymas yra įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir atlikusiam minimalią įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam iš pataisos įstaigos, jei jis atitinka numatytus reikalavimus. Lygtinio paleidimo esmė ir pagrindinis uždavinys yra atsižvelgiant į visų aplinkybių visetą nuspręsti ar nuteistajam paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti ir ar toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

M. J. nuteistas už netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą arba realizavimą, vagystę (kvalifikuotą), neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo kortele, neteisėtą panaudojimą elektroninės mokėjimo kortelės, plėšimą, turto sugadinimą, vagystę. M. J. subendrinus už visas nusikalstamas veikas paskirtas ir neatliktas bausmes, paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiai dienai neatliktos bausmės dalis sudaro 2 metus 2 mėnesius ir 13 dienų, t. y. nuteistasis nėra atlikęs daugiau nei pusės jam paskirtos bausmės. Sprendžiant M. J. lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nuteistasis yra teistas jau 9 kartus, ankstesnių teistumų metu nuteistajam 1 kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė probacijos sąlygas – padarė naują nusikaltimą, nusikaltimuose egzistuoja pasikartojantys instrumentinės agresijos pavyzdžiai (5 kartus teistas už plėšimą). Visos nurodytos aplinkybės rodo, jog M. J. linkęs nesilaikyti įstatymų, pažeisti visuomenėje priimtino elgesio taisykles, kas apibūdina nuteistojo asmenybę. Daromų nusikalstamų veikų pobūdis, kiekis ir mastas suponuoja, jog ankstesnių bausmių atlikimas nepadarė teigiamo ir pakankamo poveikio nuteistajam, jog šis nenusikalstų, nesulaikė nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, t. y. bausmės tikslai ir paskirtis nebuvo visiškai įgyvendinti. Vadovaujantis nuteistojo asmens byla, pats nuteistasis neneigia piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis – nuteistojo tiek pastarasis, tiek ankstesni nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, elgesys apsvaigus tampa agresyvesnis.

Buvęs piktnaudžiavimas alkoholiu glaudžiai susijęs su M. J. nusikalstama veika, tolesnis alkoholio vartojimas didins nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistojo mąstymas stokoja lankstumo, asmuo ne visada geba matyti alternatyvius problemų sprendimo būdus, taip pat ne visada geba įvertinti ankstesnę patirtį, todėl kartoja tas pačias klaidas.

Spręsdamas asmenines problemas asmuo gali pasielgti impulsyviai, agresyviai. Nuteistasis apie galimas pasekmes, mąsto tik atsižvelgdamas į savo poreikius, galimai siekia trumpalaikės naudos, neatsižvelgdamas į ateities problemas. Teismas įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, mano, kad Komisijos nutarimas, kuriuo nuteistajam M. J. netaikytas lygtinis paleidimas yra teisėtas ir pagrįstas, o padarytos išvados teisingos.

Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir įvertinęs klausimo dėl lygtinio paleidimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes (nuteistojo elgesio pažangą, padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, jų pavojingumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis, likusios neatliktos bausmės dalį ir kt.), sutinka su Komisijos išvada, kad M. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo bei M. J. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Įvertinus aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo M. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

M. J. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 59-28 atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius PrankaNuorašas tikrasTeisėjasDarius Pranka