Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. sausio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1311-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1311-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) E. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 875 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad E. B. 2023 m. rugsėjo 11 d. 00.06 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė tris transporto priemones pėsčiųjų perėjoje bei sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1., 140.4. 3 priedo 1.1 punktą.

Pareiškėjas E. B., nesutikdamas su Institucijos 2024 m. sausio 18 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo: grąžinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini) Institucijai procesinių sprendimų perrašymui ištaisant klaidas ir inkriminuojant švelnesnį nusižengimą; Pripažinti jo gailėjimąsi dėl nusižengimo kaip administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismui įžvelgus jog jam atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį inkriminuota pagrįstai, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata skirti administracinio poveikio priemonę kiek įmanomai švelnesnę nei numatyta straipsnio sankcijoje. Netenkinus prašymo dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, prašo, vadovaujantis nuobaudų skyrimo taisyklėmis jam paskirtą specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemonę) atėmimo terminą sumažinti iki straipsnio sankcijoje numatyto minimalaus termino, įvertinant administracinė atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad Institucija surašydama jam iš viso net tris administracinio nusižengimo protokolus, dėl kurių geranoriškai vyko į Instituciją tam, kad paaiškintų sutiksiąs su nusižengimu ir kad dėl to labai gailisi, Institucija paskirdavo vis didesnę piniginę baudą, o taip pat ir nepaaiškino vėlesniuose protokoluose, kai veika buvo perkvalifikuota, kodėl būtent jo ištisinės linijos kirtimas vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas. Jeigu būtų viską aiškiai išaiškinę gal net būtų sutikęs įvykdyti administracinį nurodymą, tokiu būdu būtų išvengęs nepagrįstai didelės baudos paskyrimo, specialiosios normos taikymo pakeitimo iš 3 mėnesių į 19 mėnesių. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra deklaratyvus sakinių, cituojamų ANK straipsnių, KET nuostatų kratinys, siekiant sudaryti įspūdį, neva byla išnagrinėta visapusiškai, išsamiai ir priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Iš tikrųjų tik perrašytos administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės, kurias subjektyviai išdėstė administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas, ir KET bei ANK straipsniai. Institucija visiškai nenagrinėjo nusižengimo padarymo aplinkybių, visapusiškai nenagrinėjo ar nusižengimo sudėtyje egzistavo chuliganiškos paskatos. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Dėl aukščiau paminėtų procesinių pažeidimų liko iki galo neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma. Institucija skundžiamame Nutarime nurodo, kad jis pažeidė ir aptaria net tokius KET punktus, kaip antai 4 punktą, 5 punktą, kurie yra bendro pobūdžio ir už juos atsakomybė nenumatyta. Sustabdžius policijos pareigūnams pareiškėjas iš karto sutiko su pažeidimu, t. y. su tuo, jog neleistinoje vietoje kirto ištisinę liniją. Administracinio nusižengimo protokole savo ranka įrašė, jog nesutinka, t. y. šiuo atveju nesutiko ne su nusižengimu, o su specialiosios normos terminu. Visi septyni pareigūnai, buvę nusižengimo vietoje, nenustatė, jog ištisinės linijos kirtimą jie gali įvertini kaip chuliganišką vairavimą. Tai yra subjektyvus pareigūnų vertinimas, neparemtas jokiais byloje įrodymais, kuris po prašymo įvertinti pirmajame protokole nustatytą specialiosios normos termino ilgį, staiga pasikeitė, o vėliau veika buvo perkvalifikuota į sunkesnę. Teisės akte, nustatančiam administracinę atsakomybę, ir teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę.

Pareiškėjas nurodė, kad jis sutinka, kad vairuodamas transporto priemonę kirto ištisinę liniją, t. y. padarė KET pažeidimą, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, tačiau skundžiamame nutarime nieko apie tai nepasisakyta. Skundžiamame Nutarime iš esmės tik deklaratyviai nurodoma, kad veika padaryta iš chuliganiškų paskatų, be kita ko, ir neva sukėlė realų pavojų eismo saugumui, tačiau nedetalizuojama, kas nagrinėjamu atveju sudaro chuliganiškų paskatų turinį, kokiems eismo dalyviams realiai sukėlė pavojų. Taip pat liko neatskleista ir kaltimo formuluotė, kur nurodyta, kad jis nesilaikydamas saugiam eismui užtikrinti reikalingo atstumo padarė aprašomą pažeidimą. Šioje vietoje nėra aišku, kuo pasireiškė saugaus atstumo nesilaikymas, juo labiau, kad jo ištisinės linijos kirtimas jokių tiesioginių pasekmių nesukėlė nei aplinkiniams, nei jam. Pareigūnams aiškino, kad dėl tamsaus paros meto, nuovargio ir kitų aplinkybių, sumaišė siaurą punktyrinę liniją, žyminčią sankryžą, su punktyrine linija, leidžiančią lenkti. Neneigia, kad padarė pažeidimą, tačiau kaip ir kiekvienas eismo dalyvis, privalo vertinti situaciją pagal savo sugebėjimus ir nusprendė, kad baigti lenkimą yra saugiau, nei staigiai stabdyti automobilį, esant priešpriešinėje eismo juostoje. Institucijos pareigūno vertinimai, kad specialiai pradėjo spausti akseleratoriaus pedalą, pamatęs policijos pareigūnų automobilį, yra deklaratyvūs ir nėra aišku kokiu būdu pareigūnas priėjo tokios išvados ir iš kur gavo tokią informaciją- visiškai nėra aišku, todėl toks samprotavimas tiesiog neatlaiko jokios kritikos. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, o būtent viena iš tokių yra atsakomybė už kelio ženklinimo nesilaikymą. Jo veiksmas, kurį jis atliko, yra ištisinės linijos kirtimas, t. y. už šį nusižengimą atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Aplinkybė, kad buvo kertama ištisinė linija patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Jo atliktas veiksmas turėjo aiškų motyvą, ką nurodė ir pareigūnams visų protokolų perrašymo metu. Toks jo atliktas veiksmas nebuvo nulemtas ir vedamas chuliganiškų paskatų. Linijos kirtimas buvo atliktas tik įsitikinus, jog niekam kitam iš priešpriešais atvažiuojančio transporto nebus kažkaip sukliudoma, t. y. buvo pilnai įsitikinęs, jog nesukels pavojaus eismo saugumui. Mano, kad jo veiksmas negali būti pripažįstamas kaip chuliganišku vairavimu. Dėl jo kirstos ištisinės linijos nekilo neigiami padariniai (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo, nebuvo sukeltas realus pavojus eismo dalyviams), todėl nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėties.

Vertinant administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir pateiktus faktus bei kokiais motyvais išdėstytas skundžiamas Nutarimas, mano, jog administracinio nusižengimo teisena nebuvo tirta, buvo tik formaliai surašytas protokolas bei priimtas formalus nutarimas, nebuvo siekta nustatyti jo atliktų veiksmų priežasčių, o tiesiog formaliai konstatuojant, jog elgėsi vedamas chuliganiškų paskatų. Jo atliktas veiksmas nebuvo tiek pavojingas ar grėsmingas, jog galėtų būti vertinamas kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas. Jo veiksmuose nėra objektyviosios jam paskirto administracinio nusižengimo pusės požymio - chuliganiškų paskatų, todėl padarytas administracinis nusižengimas neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta mano, kad jo nusižengimas atitinka tik ANK 417 straipsnio 1 dalyje vieną iš numatytų alternatyvių veikų, šiuo konkrečiu atveju - kelio ženklinimo nesilaikymas. Visgi, jeigu teismas manytų, kad jo atliktas veiksmas buvo pavojingesnis nei atsakomybė, numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje, prašo atsižvelgti į administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodytus pažeidžiamus punktus, juos analizuojant su aprašyta nusižengimo esme. Atsižvelgiant į KET reglamentavimą ir į tai, kas aukščiau išdėstyta, o būtent, kad jo atliktas veiksmas nebuvo nulemtas chuliganiškų paskatų ir nebuvo sukeltas pavojus eismo saugumui, egzistuoja pagrindas jo veiką perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį, kur numatyta atsakomybė už kelias alternatyvias baigtines veikas, o viena iš tokių yra lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Jo atliktas veiksmas parodo, kad buvo aplenktos kelios stovinčios transporto priemonės ir grįžta į eismo juostą, skirtą pasukti į kairę. Jo lenkimas buvo atliktas 15 metrų ilgio kelio ruože. Lenkdamas niekam pavojaus nesukėlė.

Jeigu teismas spręstų, kad jo aprašytas nusižengimas turi būti vertintas kaip chuliganiškas vairavimas, teismo prašau atsižvelgti į žemiau nurodytas aplinkybes ir vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskiriant mažesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Jis turi mažametį vaiką. Vaiko rūpybą dalinasi su vaiko mama, kuri taip pat dirbanti. Mažametį vaiką dažnai veža į arba iš mokymo įstaigos. Dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Per visą įmonėje dirbamą laiką neturėjo jokių drausminių nuobaudų ar papeikimų. Į darbą ir iš jo važinėja su automobiliu. Turėdamas pastovų nuolatinį darbą gauna pastovias pajamas, nuo kurių priklauso jo šeimos gerovė ir gyvenimo kokybė. Vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas dėl turimų įmonėje įsipareigojimų, t. y. jis vienintelis įmonės darbuotojas, todėl pats turiu lankyti objektus po visą Lietuvą (Klaipėda, Vilnius ir kt. miestai). Naudojantis viešuoju transportu negalėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijų, dėl ko klientai nutrauktų turimas sutartis ir tokiu būdu prarastų gaunamas pajamas. Iš darbo santykių gaunamos pajamos yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, kurio pagalba rūpinasi mažamečiu vaiku. Tokiu atveju tektų emigruoti, kad galėtų palaikyti šeimos finansinę gerovę bei prisiimtus įsipareigojimus, įmonės veikla turėtų būti stabdoma nenumatytam laikotarpiui, kas sukeltų dar daugiau neigiamų padarinių. Mažamečio vaiko kartu su savimi į užsienio valstybę vežtis neturės galimybių, juolab, kai visa likusi dukros šeima yra Lietuvoje. Visi jį charakterizuojantys duomenys, kurie nėra susiję su administracinėmis nuobaudomis, nurodo, jog nėra linkęs nepaisyti visuomenės priimtų taisyklių ar pažeidinėti įstatymus. Jo pateikiamos faktinės aplinkybės ir charakterizuojantys duomenys pagrindžia galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgiant į tai, jog specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) yra būtina tam, kad galėtų išlaikyti turimą verslą, kad turėtų galimybes rūpintis šeima. Mano, kad bauda yra pajėgi įgyvendinti ANK numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Galiausiai, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tai reiškia, kad jis dėl padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus, į kuriuos yra užsiregistravęs. Baigęs papildomus vairuotojų mokymus, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ANK 625 straipsnis reglamentuoja nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos sutikimą su skundu. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, mano, kad yra pagrindas pačiai Institucijai sutikti su jo skundu ir ištaisyti klaidas, perrašant jam inkriminuotą kaltinimą į švelnesnį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje esantis nutarimas yra išsamus, jame išdėstytos ir motyvuotai įvertintos tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos įvykio aplinkybės, byloje yra pilnai ištirtos ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjas Institucijos nutarimu Nr. 20-ANRN-1311-2024 buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas tiek skunde, tiek Institucijoje vykusio bylos nagrinėjimo metu nepripažino, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad sutinka, jog vairuodamas transporto priemonę jis kirto ištisinę liniją ir padarė KET pažeidimą, šio pažeidimo jis neginčija. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pareiškėjas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.1, 140.4, 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus, 2023 m. rugsėjo 11 d. 00.06 vai. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė tris transporto priemones pėsčiųjų perėjoje bei sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Institucija pažymi, kad nors ir Pareiškėjas nurodo, jog jis neturėjo chuliganiškų paskatų, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas nusižengimą padarė būtent iš chuliganiškų paskatų. Pareiškėjo versija, kad toks jo veiksmas nebuvo nulemtas ir vedamas chuliganiškų paskatų, kad jis ištisinės linijos kirtimą atliko tik įsitikinęs, jog nesukels pavojaus eismo saugumui, vertintinas itin kritiškai, kadangi kaip Pareiškėjas vairuoja transporto priemonę yra užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše. Pats administracinis nusižengimas nors ir padarytas tamsiu paros metu, vidurnaktyje, tačiau iš vaizdo įrašo matosi, jog tuo metu vyksta gana intensyvus eismas, gatve važiuoja daug automobilių bei perėjose yra pėsčiųjų. Pareiškėjo elgesys turi būti traktuojamas kaip chuliganiškas, nes kiti vairuotojai važiuoja gatve vienas paskui kitą, laikydamiesi Kelių eismo taisyklių, o Pareiškėjas sąmoningai išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, sankryžoje lenkia visus kitus vairuotojus, akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda visas srautas, pasielgė nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, tokiu savo elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitų vairuotojų atžvilgiu, savo interesus (greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui bei savo veiksmais neabejotinai sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Dėl to Institucija mano, kad Institucijos pareigūnas pagrįstai padarė išvadą, kad toks vairavimo būdas, pažeidęs daugiau kaip tris Kelių eismo taisyklių punktus, laikytinas įvykdytu dėl chuliganiškų paskatų. Be to, iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjas KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant ganėtinai intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių. Padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, kas sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad bet kuris ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas gali pradėti keisti savo važiavimo kryptį, sudaro prielaidas kilti eismo įvykiui, o tai savaime kėlė pavojingą situaciją tiek jo paties tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Institucijos vertinimu, toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. veikimas pagrįstai kvalifikuotas kaip ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nes atitinka šio administracinio nusižengimo požymius - automobilis buvo vairuojamas vienu metu padarant KET 140.1, 140.4 punktų, 3 priedo 1.1 punktuose nustatytus pažeidimus, kurie ne tik formaliai, bet realiai kėlė grėsmę eismo saugumui, be to, pareiškėjo veiksmuose nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Taip pat aplinkybė paneigianti Pareiškėjo argumentus, jog tai nebuvo manevras atliktas iš chuliganiškų paskatų, tai jo veiksmų tęsimas jau po to, kai jis pradėjo lenkimo manevrą, t. y., jis išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas ištisinę liniją vienoje sankryžoje, negrįžo atgal į savo eismo juostą aplenkęs vieną automobilį, kai jau pamatė, kas kelyje yra toliau, o nusprendė aplenkti visus prieš jį buvusius automobilius, nepaisydamas nei tolimesnio kelio ženklinimo, nei pėsčiųjų perėjos, nei kitos daug didesnės kelių sankryžos ir visa tai padarė aiškiai matydamas, kaip jis apibūdino, didelį policijos tarnybinį automobilį. Toks Pareiškėjo sprendimas ir patvirtina, jog jis net policijos pareigūnų akivaizdoje, atkreipdamas į save dėmesį, norėjo pažeisti daugybę KET reikalavimų, pabrėždamas atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, pademonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukeldamas visiems, net ir sau, didelį pavojų sveikatai ir gyvybei, bet pasirinkdamas to nepaisyti.

ANK 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Iš šio teisinio reglamentavimo ir iš bylos medžiagos visumos matyti, kad Pareiškėjas veikė tyčia. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, yra pilnai įrodytas. Institucijos nuomone, pareiškėjo veika vertinama kaip chuliganiškas vairavimas todėl perkvalifikuoti į kitą nusižengimą nėra teisinio pagrindo, veika kvalifikuota tinkamai.

Pareiškėjas savo skunde taip pat prašo pripažinti jo gailėjimąsi lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, jog Pareiškėjas nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo neigė savo veiksmus, nerodė jokių nuoširdaus apgailestavimo ženklų dėl savo poelgio nei protokolo surašymo metu, nei nagrinėjimo metu, todėl nefiksuota jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių

Pažymėtina, jog per pastaruosius penkerius metus Pareiškėjas yra baustas 9 kartus už įvairius KET nusižengimus, tame tarpe ir už labai šiurkščius, t. y., transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones, greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h. Per trumpą laikotarpį asmeniui du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nusižengimo padarymo metu Pareiškėjas turėjo tris galiojančias nuobaudas ir nors paskirtos nuobaudos yra vykdomos, jo administracinių nusižengimų istorija rodo, kad jis eilę metų sistemingai daro tyčinius nusižengimus, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, todėl ši aplinkybė traktuotina kaip asmens padėtį bloginanti aplinkybė.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjamu atveju Pareiškėjas turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius, įvertinus bylos medžiagą ir Pareiškėjo skunde pateiktą informacija, Institucija mano, kad ypatingų aplinkybių šioje byloje nėra.

Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėti būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu institucija mano, jog šioje byloje LR ANK 34 straipsnio 6 dalis Pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas. Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais.

Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, Institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą, kuri nėra per griežta. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad Pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veika kvalifikuota teisingai, baudos dydis ir administracinio poveikio priemonė paskirta laikantis įstatyme nurodytų taisyklių, jis pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Institucijos nuomone, Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl prašome Teismo Institucijos nutarimą Nr. 20-ANR-N-1311-2024 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1311-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) E. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 875 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad E. B. 2023 m. rugsėjo 11 d. 00.06 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė tris transporto priemones pėsčiųjų perėjoje bei sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1., 140.4., 3 priedo 1.1 punktą.

KET 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“; o 140.4. punkte numatytas draudimas lenkti pėsčiųjų perėjose.

KET 3 priedo 1.1 punkte numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz., LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016). Chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas 4 KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Pareiškėjas nepripažįsta chuliganiškai vairavęs, tik sutinka, kad kirto ištisinę liniją, todėl jo veika galėtų būti kvalifikuojama ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjo teigimu, dėl tamsaus paros meto, nuovargio ir kitų aplinkybių, sumaišė siaurą punktyrinę liniją, žyminčią sankryžą, su punktyrine linija, leidžiančią lenkti. Neneigia, kad padarė pažeidimą, tačiau kaip ir kiekvienas eismo dalyvis, privalo vertinti situaciją pagal savo sugebėjimus ir nusprendė, kad baigti lenkimą yra saugiau, nei staigiai stabdyti automobilį, esant priešpriešinėje eismo juostoje.

Pažymėtina, kad toks pareiškėjo E. B. paaiškinimas laikytinas siekiu sušvelninti atsakomybę ir vertintinas kritiškai.

Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad E. B. lenkimo manevrą pradėjo miesto gyvenamojo rajono kelyje, kuriame eismas buvo gana intensyvus, net ir tamsiu paros metu. Tuo metu važiavo daug automobilių abejomis kryptimis, didelėmis grupėmis pėstieji ėjo per pėsčiųjų perėją. E. B. važiavo keliu, kuris prieš jo atliktą lenkimo manevrą buvo pažymėtas balta siaura ištisine linija, kuri buvo aiškiai matoma, nenusitrynusi ar kaip kitaip neuždengta. Lenkimo manevrą E. B. pradėjo prieš sankryžą, t. y., per ištisinę liniją, o ne sankryžoje, kurios ribos buvo pažymėtos siaura brūkšnine linija, po kurios iš karto vėl sekė ištisinė linija, nes priešais buvo kita kelių sankryža bei pėsčiųjų perėja.

KET 140 punktas nurodo, kur yra draudžiama lenkti. Vaizdo įraše užfiksuota medžiaga patvirtina, kad E. B. pažeidė KET 140.1. numatytą draudimą lenkti sankryžose ir 140.4. punkte numatytą draudimą lenkti pėsčiųjų perėjose bei 3 priedo 1.1 punkte numatytą draudimą kirsti siaurą ištisinę liniją.

Vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas KET 140.1, 140.4 ir 3 priedo 1.1. punktų nesilaikė.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo veiksmus tęsė, pradėjus lenkimo manevrui. Jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas ištisinę liniją vienoje sankryžoje, negrįžo atgal į savo eismo juostą, aplenkęs vieną automobilį. Jis nusprendė aplenkti visus prieš jį buvusius automobilius, nepaisydamas nei tolimesnio kelio ženklinimo, nei pėsčiųjų perėjos, nei kitos daug didesnės kelių sankryžos. Pažymėtina ir tai, kad šiuos veiksmus pareiškėjas atliko aiškiai matydamas policijos tarnybinį automobilį. Būtent toks E. B. elgesys ir patvirtina, jog jis net policijos pareigūnų akivaizdoje, atkreipdamas į save dėmesį, norėjo pažeisti daugybę KET reikalavimų, pabrėždamas atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, pademonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukeldamas visiems, net ir sau, didelį pavojų sveikatai ir gyvybei, bet pasirinkdamas to nepaisyti.

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šiais veiksmais pareiškėjas neginčijamai padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, todėl Institucijos 2024 m. sausio 18 d. nutarimu nubaustas pagrįstai.

Kaip nurodė Institucija, E. B. neigė savo veiksmus protokolų surašymo metu, nesigailėjo dėl savo poelgio nei protokolo surašymo metu, nei bylos nagrinėjimo metu, todėl nutarime nenurodyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Pateikdamas skundą teismui, pareiškėjas iš dalies nusižengimą pripažino, nurodė, kad gailisi jį padaręs, tačiau iš pareiškėjo paaiškinimų turinio matyti, kad jis nesigaili, tik siekia sušvelninti savo padėtį, išvengiant griežtesnės atsakomybės. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Pareiškėjui Institucijos nutarimu paskirta 875 Eur bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 mėnesių. Pareiškėjas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, prašo skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, o netaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies, - prašo skirti minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei rūpintis šeima ir jos poreikiais.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad pareiškėjas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – chuliganiškai vairavo transporto priemonę. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys apeliantą charakterizuoja neigiamai.

Byloje nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš pažymos apie ankstesnius pareiškėjo baustumus matyti, kad jis baustas ne tik už nesunkius kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir už vairavimą neblaiviam, neturint teisės vairuoti, jam buvo atimta teisė vairuoti už greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h, kas jį, kaip vairuotoją, apibūdina itin neigiamai. Pareiškėjas turi galiojančių nuobaudų, paskutinės gautos baudos nėra sumokėtos.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti. Šios aplinkybės nėra išimtinės, suteikiančios galimybę sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą bei neskirti draudimo vairuoti transporto priemones. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiuos nepatogumus pareiškėjas patirs tik laikinai. Teismas sutinka, kad pareiškėjui be teisės vairuoti sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai bei atlikti darbines funkcijas, bet tikrai netaps neįmanoma, nes galima naudotis viešuoju transportu ar taksi paslaugomis. Be to, visos šios darbinės ir šeiminės aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš nusižengimų padarymą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjui bauda už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą paskirta kaip teisės vairuoti neturinčiam asmeniui, nors policijos pateiktame išraše nurodyta, kad jo vairuotojo pažymėjimas galioja ir apie tai, kad pareiškėjas neturėtų teisės vairuoti pažeidimo padarymo metu byloje duomenų nėra. Teisės vairuoti neturėjimas nefiksuotas ir administracinių nusižengimų registro išraše, skiriant E. B. ankstesnes nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjui turėtų būti skiriama bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę, baustumą, jam skirtina sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis – 500 Eur bauda.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas dalinai, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. sausio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1311-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeistinas, pareiškėjui už ANL 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskiriant 500 Eur baudą. Likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. B. skundą tenkinti dalinai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. sausio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1311-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeisti ir E. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.