Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2024 m. liepos 17 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 30 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. B. skundas tenkintas iš dalies ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeistas ir E. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 500 Eur bauda. Likusioje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 11 d. 00.06 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė tris transporto priemones pėsčiųjų perėjoje bei sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams bei pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1, 140.4. 3 pried., 1.1 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, už kurį administracinėn atsakomybėn patrauktam E. B. paskirta nuobauda – 875 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 19 mėn.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu E. B. pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi tenkintas iš dalies ir Institucijos vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeistas – E. B. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda – 500 Eur bauda, likusioje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui E. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti E. B. 2024 m. vasario 7 d. prašymo reikalavimus dėl ANK 34 straipsnio 5, 6 dalių taikymo ir paskirti švelnesnę nuobaudą - neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo, tačiau priėjus išvados, kad administracinio poveikio priemonė skirtina, pakeisti skundžiamu nutarimu paskirtą specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą 19 mėnesių į trumpesnį terminą.

3.1. Apelianto vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas individualizuotai nevertino ir neaiškino apelianto asmenybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais vertinant faktines aplinkybes, neįvertino, kad nuobaudos tikslai tikrai bus pasiekti ir trumpinant terminą ar neatėmus teisės vairuoti transporto priemones. Teismas taip pat neįvertino, kad pažeidimas yra atsitiktinis, padarytas nesąmoningai, nepiktybiškai. Dėl Institucijos nutarimų keitimo (nuobaudų didinimo), kaskart E. B. atvykus prisipažinti įvykdžius administracinį nusižengimą formaliai susidaro situacija, kad E. B. praranda galimybę teisę vairuoti transporto priemones per ilgą laiką, vertinant tai, kad pirminis Institucijos nutarimas skirti specialiąją normą buvo 3 mėnesių terminui. Apelianto vertinimu pažeidžiamas non reformatio in peius principas, nes dėl jo paties noro pripažinti savo neteisėtus veiksmus, paduoto skundo pablogėja jo paties situacija. Skunde taip pat pabrėžtina, kad E. B. neneigia atlikęs priskiriamus veiksmus ir primygtinai tvirtina, kad gailisi dėl atliktų veiksmų, situacijos bei padarinių.

3.2. Skunde aukštesnės instancijos teismui taip pat teigiama, jog kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvacijos, teismas akivaizdžiai maišo formalųjį ANK straipsnių taikymą su prašymu individualizuoti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nevertina teisingumo ir protingumo principų, nuobaudos griežtumo ar jos realaus poveikio laike. Nėra ginčo, kad padarytas administracinis nusižengimas, kuris turi sukelti asmeniui pasekmes, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, tačiau nevertinama, kad šie tikslai gali būti pasiekti bei visuomenės interesas gali būti užtikrintas apeliantui individualizuojant administracinio poveikio priemonę. Konkrečiu atveju dėl proceso eigos apeliantas patiria neproporcingas pasekmes jo padarytam nusižengimui, kas buvo akivaizdu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vertinant procesinius terminus, Institucijos pareigūnų vis griežtesnius nutarimus po E. B. apsilankymo sprendimų paskelbime, išklausius apelianto poziciją.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, T. P. nurodė, jog Institucijos nuomone, Kauno apylinkės teismas tirdamas administracinio įrodymus buvo aktyvus, visapusiškai, išsamiai, objektyviai patikrino ir ištyrė bylos medžiagą bei priėmė teisėtą nutartį, todėl Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, T. P. prašė E. B. apeliacinio skundo dėl skundžiamos Kauno apylinkės teismo nutarties netenkinti ir 2024 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. apeliacinis skundas netenkinamas

5. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. skundo, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl apelianto E. B. kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliantas taip pat neginčija ir administracinėn atsakomybėn patrauktajam paskirtos galutinės administracinės nuobaudos – baudos, tačiau nesutinka su Institucijos nutarimu jam paskirtos administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 19 mėnesių, todėl aukštesnės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Kaip matyti iš Institucijos 2024 m. sausio 18 d. nutarimo, E. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų. Institucija nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktajam paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 19 mėnesių (1 metų 7 mėnesių).

7. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. argumentai dėl pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo griežtumo ir neproporcingumo apelianto padarytam nusižengimui ir asmenybei atmestini kaip nepagrįsti.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

9. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas savo sprendimą administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. atžvilgiu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų motyvavo tuo, jog apeliantas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – chuliganiškai vairavo transporto priemonę. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys apeliantą charakterizuoja neigiamai. Byloje nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš pažymos apie ankstesnius pareiškėjo baustumus matyti, kad jis baustas ne tik už nesunkius kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir už vairavimą neblaiviam, neturint teisės vairuoti, jam buvo atimta teisė vairuoti už greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h, kas jį, kaip vairuotoją, apibūdina itin neigiamai, o taip pat E. B. turi galiojančių nuobaudų, paskutinės gautos baudos nėra sumokėtos. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo konstatuotu dėl administracinėn atsakomybėn patrauktojo charakterizavimo ir nustatymo, jog jo atžvilgiu netaikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

10. Ir nors E. B. skunde aukštesnės instancijos teismui nurodo aplinkybes, jog neneigia padaręs administracinį nusižengimą, o specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones, jam yra būtina darbo ir rūpinimosi šeimos nariais priemonė, kad turi finansinių įsipareigojimų, o jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių, kurios reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nelaikytinos lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

11. Taip pat aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, jog specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, turėjimas būtinas jam dėl šeimos gerbūvio, kadangi dar iki inkriminuoto nusižengimo padarymo E. B. žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek savo šeima ir mažamete dukra, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo įsitikinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti pastovų darbą bei tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimas ar iš viso šios poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kitų ypatingų, itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

12. Apeliantas E. B. skunde apygardos teismui teigia, jog buvo pažeistas non reformatio in peius principas. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės, tarp jų – ir teisė skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus; dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama (priešingu atveju, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – lot. non reformatio in peius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2013, 2AT-44-895/2015). Iš skundui nagrinėti pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos matyti, jog Institucijos vyresnysis tyrėjas L. S. Institucijos vyriausiajam tyrėjui, laikinai atliekančiam viršininko funkcijas, T. P. 2023 m. spalio 23 d. tarnybiniu pranešimu informavo, jog ruošiantis nagrinėti jam paskirtą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini) pagal byloje surinktus duomenis ir peržiūrėjus tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, Institucijos vyresnysis tyrėjas nustatė, jog E. B. veika turėjo būti kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, taip pat užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis nusižengimo laikas yra 00.06 val., tačiau protokole nurodyta, kad 00.18 val., todėl reikalinga perrašyti administracinio nusižengimo protokolą teisingai kvalifikuojant veiką, pataisyti protokole grafoje „AN esmė ir nustatytos aplinkybes (fabula)“ kaltinimą, pataisyti nusižengimo padarymo laiką ir tinkamai įteikti jį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad būtų užtikrintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje (b. l. 19). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) specialisto M. S. 2023 m. spalio 31 d. tarnybiniu pranešimu Kauno (duomenys neskelbtini) viršininkui nurodyta, jog 2023 m. spalio 23 d. gavus tarnybinį pranešimą į DVS Nr. (duomenys neskelbtini), dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) grąžinimo trūkumų šalinimui, protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo anuliuotas, pažeidėjui E. B. buvo suformuotas šaukimas atvykti į policijos įstaigą 2023 m. spalio 29 d. 16.30 val. protokolo perrašymui ir išsiųstas el. paštu, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktasis protokolo surašymui neatvyko. 2023 m. spalio 31 d. susisiekus telefonu su E. B. buvo nurodyta, jog jam suformuotas naujas administracinių nusižengimų protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį asmuo pageidavo gauti elektroniniu paštu (b. l. 15). Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad E. B. teisės šioje administracinio nusižengimo byloje niekaip nebuvo suvaržytos ar pablogintos.

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą įstatymui tiek pačiam apeliantui, tiek visuomenei. Taigi taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau vis tik iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus. Nusižengimą E. B. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.