Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas BUAB „FF lizingas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, antstolis D. K. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Dėl procesinių apelianto prašymų. CPK 336 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Šia išimtimi įstatymas apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Apeliantas taip pat reiškė prašymą prie nagrinėjamos bylos prijungti vykdomąsias bylas Nr. 0012/16/02121, Nr. 0012/17/00063, Nr. 0012/17/0179 (antstolė D. M.), Nr. 0032/16/01928 (antstolis D. S.), Nr. 0157/16/01330 ir Nr. 0157/16/01433 (antstolis A. N.), Nr. 0008/17/01274 (antstolis I. G.), Nr. 0179/17/01242, Nr. 0179/17/01243 (antstolis R. V.), Nr. 0055/16/00697 (antstolis R. K.). Šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo tik patikrinti ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. dėl 2017 m. spalio 16 d. patvarkymo Nr. S-17-174-11330 teisėtumo, todėl apeliantui nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodžius kokie konkretūs dokumentai minėtose bylose pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą, priimant skundžiamą patvarkymą, pareiškėjo prašymas atmestinas.Dėl ginčo esmės. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų – antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/02509.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei Z. V. atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi.Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nustatęs kliūtis vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio, ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas, jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas, ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis D. K. 2017 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. S-17-174-11330 priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1405-450/2017 dėl žalos priteisimo iš skolininko Z. V. išieškotojo BUAB „FF lizingas“ naudai. Pareiškėjas, manydamas, kad antstolis yra šališkas, 2017 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl antstolio D. K. nušalinimo nuo vykdomųjų bylų Nr. 0174/16/03054, Nr. 0174/16/03055, Nr. 0174/17/01297, Nr. 0174/17/01298, Nr. 0174/17/01351, Nr. 0174/17/01513, Nr. 0174/17/01602 ir Nr. 0174/17/02509 vykdymo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėtą pareiškimą pareiškėjas grindė iš esmės tapačiais argumentais kaip ir nagrinėjamą skundą, t. y. tuo, kad antstolis, veikdamas su UAB „FF lizingas“ ir jos bankroto administratoriumi UAB „Admivita“, sąmoningai siekė iš pareiškėjo lėšų išieškoti skolą pirmiau nei kiti antstoliai, bei tuo, kad antstolis neteisėtai ir nesąžiningai apgavo teismą civilinėje byloje Nr. 2YT-37463-595/2017. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-47907-854/2017 pareiškėjo pareiškimą atmetė ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK įtvirtintų pagrindų nušalinti antstolį nuo vykdomųjų bylų Nr. 0174/16/03054, Nr. 0174/16/03055, Nr. 0174/17/01297, Nr. 0174/17/01298, Nr. 0174/17/01351, Nr. 0174/17/01513, Nr. 0174/17/01602 ir Nr. 0174/17/02509. Teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad antstolis yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas vykdomųjų bylų baigtimis. Apeliantas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti, nes CPK nenumato galimybės skųsti apeliacine tvarka nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškimas dėl antstolio nušalinimo, o tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei vykdomosios bylos eiga. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-47907-854/2017 yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apelianto argumentai yra išnagrinėti ir atmesti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį vykdomąjį dokumentą pagal CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, sutinka su antstoliu ir pirmosios instancijos teismu, jog šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, todėl antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstus apelianto argumentus, jog civilinę bylą Nr. e2VP-47907-854/2017 nagrinėjo ta pati teismo sudėtis, kaip ir šią bylą, todėl teisėja, priimdama skundžiamą nutartį, remdamasi jos pačios išnagrinėtos ir dar neįsiteisėjusios teismo nutarties argumentais kitoje byloje dėl tos pačios vykdomosios bylos, pažeidė CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktą; teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-47907-854/2017 yra įsiteisėjusi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Be to, pareiškimas dėl nušalinimo gali būti pareikštas tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas argumentus dėl teisėjos šališkumo pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apelianto abejonės dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo, iš esmės yra susijusios su procesinio sprendimo priėmimu byloje.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį.