- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- eI-384-289/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01868-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
dalyvaujant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro atstovei L. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. patikslintą skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašto panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. rugsėjo 19 d. gautas pareiškėjos D. G. patikslintas skundas (b. l. 27-32), kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. S6-723 (6.30), įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybę išbraukti D. G. šeimą iš Šiaulių miesto socialinės rizikos šeimų sąrašo, panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos 2018 m. rugpjūčio 31 d. pagalbos planą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. įsiteisėjusia nutartimi nutarta pareiškėjos D. G. patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę Šiaulių miesto savivaldybę išbraukti D. G. šeimą iš Šiaulių miesto socialinės rizikos šeimos sąrašo atsisakyti priimti, nes skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka; pareiškėjos D. G. patikslintą skundą likusioje dalyje dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 rugpjūčio 3 d. rašto Nr. S6-723(630) „Dėl D. G. situacijos“ panaikinimo ir Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos 2018 m. rugpjūčio 31 d. pagalbos plano panaikinimo priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos patikslintame skunde nurodoma, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. S6-723(630.) „Dėl D. G. situacijos“ nustatė, kad pareiškėjos šeimai buvo teikiamos įvairiapusės socialinės paslaugos: socialiniai darbuotojai ją informuoja ir konsultuoja rūpimais klausimais, kartu sprendžia šeimoje kilusias problemas, ugdo socialinius įgūdžius, motyvuoja lankytis pas psichologę, tinkamai vartoti gydytojo-psichiatro paskirtus vaistus, lanko šeimą namuose pagal sudaromas tam galimybes; spręsdami šeimos problemas ir siekdami suteikti efektyvią kompleksinę pagalbą, socialiniai darbuotai bendrauja ir bendradarbiauja su šeimos gydytoja, S. Š. gimnazijos pedagogais, VšĮ Integruotų paslaugų centru Panevėžyje, advokate D. L.-M., Šiaulių lopšelio-darželio „Kregždutė“ vadovu, Šiaulių specialiojo ugdymo centro specialistais, Techninės pagalbos neįgaliems centro Šiaulių skyriumi ir kt. Šis atsakovo raštas naikintinas. Pareiškėja nuoširdžiai viena pati rūpinosi savo dviem nepilnamečiais, dabar jau pilnamečiais, vaikais D. ir G., ir rūpinasi vienu nepilnamečiu neįgaliu vaiku. Vaikų tėvas yra nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais, jų išlaikymo. Atsakovas to nemato ir nevertina, tik mato pareiškėjos veiksmus, ir juos analizuoja, tuomet vertina neigiamai. Pareiškėjos pastangų dėka neįgalus vaikas iki šiol išgyveno ir tikisi gyvens ir toliau, o atsakovas blokuoja pareiškėjos pastangas ir trukdo jai rūpintis vaiku. Nurodė, kad jos smerkimas, kad ji vaiko M. nepristato į Šiaulių specialiojo ugdymo centrą, yra nepagrįstas, nes gydytoja J. Č., vykusiame teismo posėdyje, kai buvo bandoma apriboti motinos valdžią pareiškėjos vaikų atžvilgiu, patvirtino, kad sūnus M. yra per sunkus ligonis jį lankyti. Taigi priekaištai pareiškėjai šiuo klausimu yra nepagrįsti. Pareiškėjos žiniomis atsakovas su Šiaulių techninės pagalbos neįgaliems centro darbuotojais nebendrauja, gal tik domėjosi 2014 m., kai gavo sūnui M. pirmąjį neįgaliojo vežimėlį. Tas vežimėlis sūnui netiko, tuomet ji pati aiškinosi su centro darbuotojais kaip jie gali jai padėti. Centro darbuotojai atvyko į namus ir realiai susipažino su padėtimi, tuomet neįgaliojo vežimėlis buvo pristatytas iš Kauno, kuriuo naudojasi iki šiol. Atsakovo darbuotojai tik formaliai padėjo pareiškėjai gauti vežimėlį, bet nepasidomėjo ar tas vežimėlis tinka sūnui. Rašte teigiama, kad socialiniai darbuotojai pareiškėjai primena tinkamai vartoti gydytojo - psichiatro paskirtus vaistus. Reikia suprasti, kad pareiškėja nežino, kaip vartoti vaistus, kada juos vartoti jai turi apie tai priminti socialinės darbuotojos. Kasdien sūnui duoda po ne mažiau kaip keturias tabletes nustatytu laiku, o štai pati jų, pasak atsakovo, nesugeba vartoti. Mano, kad nusiskundimų dėl vaiko nepriežiūros atsakovas negavo, daugiabučio namo bendrijos pirmininkas žino pareiškėjos padėtį ir nusiskundimų neturi, namo gyventojai taip pat neturi, tačiau atsakovas nepatenkintas vaiko priežiūra ir persekioja pareiškėjos šeimą, neleidžia ramiai gyventi. Pareiškėja ne kartą informavo atsakovą, kad jos šeimoje kritiška padėtis, po skyrybų su sutuoktiniu, 1/2 dalis nekilnojamojo turto atiteko buvusiam sutuoktiniui, jis turtu nesirūpina, mokesčių nemoka, išlaikymo vaikams neteikė, neteikia ir dabar išlaikymo neįgaliam vaikui, susidarė didžiulės skolos, antstoliai dėl buvusio sutuoktinio skolų grasina parduoti butą iš varžytynių, pareiškėjai neleidžia ramiai gyventi, o atsakovas tuo klausimu pareiškėjai jokios konsultacijos, paramos nesuteikė. Šis klausimas ypač opus ir kelia nerimą pareiškėjai ir šeimai, kad gali likti be pastogės. Rašte teigiama, kad socialiniai darbuotojai informuoja pareiškėją ir konsultuoja įvairiais klausimais. Nežino, kaip vertinti socialinių darbuotojų veiksmus, teigiamai ar ne, kai jos iš pareiškėjos sužinojusios, kad ji kreipėsi į L. K., Šiaulių vyskupijos „Caritas“ dėl pagalbos ir paramos jos šeimai suteikimo, susisiekia su jais ir suteikia informaciją apie pareiškėjos šeimą, kuri taip paveikia tuos asmenis, kad jie atsisako pareiškėjai padėti. Mažoji dukra P. lankė Šiaulių lopšelį-darželį „Kregždutė“. Socialinė darbuotoja V. A. su darželio „Kregždutė‘ direktore atėjo į vaiko grupę ir pareiškė, kad pareiškėja yra problema. Po to karto pasikeitė lopšelio-darželio darbuotojų elgesys pareiškėjos atžvilgiu. Rašte teigiama, kad buvo bendrauta su S. Š. gimnazijos pedagogais. Gal ir buvo, to neneigia, bet mokykla buvo informuota apie bylos iškėlimą teisme, pareiškėjos, kaip motinos, valdžios apribojimą vaikų atžvilgiu. Mokykloje vaikai pradėjo tyčiotis iš sūnaus D., dėl ko sūnus buvo priverstas palikti mokyklą. Tuo sunkiu laikotarpiu niekas iš savivaldybės administracijos nepadėjo nei pareiškėjai, nei sūnui. Pareiškėjai iš tikrųjų reikalinga parama, nes gaunamų pajamų neužtenka neįgaliam sūnui pakankamai nupirkti palučių, sauskelnių, tačiau atsakovo darbuotojų dėka pareiškėja jokios paramos negauna, pasak jų, pareiškėjai visko pakanka. Nepalankiai pareiškėją ir jos šeimą apibūdina Seimo nariams R. B., V. S., A. G. ir kt. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą 2017 m. rugpjūčio 8 d. su raštu, kuriame iškėlė daugelį klausimų, į kuriuos laukė atsakymo, bet 2018 m. rugpjūčio 3 d. iš atsakovo gavo tik nieko nereiškiantį raštą. Minėtame rašte neatsakyta nei į vieną pareiškėjos keliamą klausimą. Rašte nurodyti teiginiai yra tik tušti žodžiai, be realios pagalbos iš atsakovo pusės, paprastas atsirašinėjimas į pareiškėjos keliamus klausimus. Pareiškėjos šeima 2011 m. kovo mėn. buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų sąrašą pareiškėjos prašymu, nes šeimoje smurtavo buvęs sutuoktinis M. G. ir pareiškėjai buvo reikalinga pagalba. 2013 ir 2014 m. vyko skyrybų procesas su M. G. ir galutinis teismo sprendimas buvo priimtas 2014 m. kovo 13 d. M. G. paliko šeimą ir išsikėlė gyventi kitur, nusišalino nuo vaikų išlaikymo, jam tekusio turto dalies išlaikymo. M. G. palikus šeimą, pareiškėja liko gyventi viena su vaikais. Šeimoje nusistovėjo ramybė. 2015 m. liepos 15 d. pateikė atsakovui prašymą, kad pareiškėjos šeima būtų išbraukta iš savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Socialinės rizikos šeimų sąrašo, išnykus aplinkybėms, dėl kurių pareiškėjos šeima buvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų sąrašą. 2015 m. rugpjūčio 7 d. gavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymą Nr. SVT-2093, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjos prašymą patenkinti. Jokių motyvų nenurodyta. Vietoje to, kad būtų rimtai apsvarstytas pareiškėjos prašymas išbraukti šeimą iš Socialinės rizikos šeimų sąrašo, atsakovas iškėlė Šiaulių apylinkės teisme pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui M. G. civilinę bylą Nr. 2-251-650/2016 dėl laikino tėvų valdžios apribojimo visų vaikų atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies tik M. G. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismas atmetė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį pareiškėjos atžvilgiu dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos / rūpybos nustatymo, globėjo / rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo bei išlaikymo priteisimo. Jau tais pačiais metais pats atsakovas privalėjo išspręsti klausimą dėl pareiškėjos šeimos išbraukimo iš Socialinės rizikos šeimų sąrašo. Tačiau to nepadarė. Tuomet 2016 m. rugsėjo 28 d. vėl kreipėsi su prašymu išbraukti pareiškėjos šeimą iš Socialinės rizikos šeimų sąrašo. 2016 m. spalio 25 d. gavo atsakymą Nr. SVT-2433 jos prašymo netenkinti. Tokį pat prašymą pakartojo 2017 m. sausio 10 d. ir vėl 2017 m. vasario 9 d. gavo neigiamą atsakymą Nr. SVT-338. Atsakymas analogiškas atsakymui gautam 2016 m. spalio 25 d., kad atsižvelgiant į turimą informaciją apie pareiškėjos šeimą, Socialinių paslaugų centro išvadas, prašymas netenkinamas. Nors išnyko aplinkybės, dėl kurių pareiškėjos šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų sąrašą, šeima iš sąrašo nebuvo išbraukta, o buvo pradėtas sistemingas šeimos narių persekiojimas. Atliekami patikrinimai, įvairių komisijų lankymasis šeimoje, šaukimas į posėdžius, nors tam pagrindo nebuvo. Kiekvienas toks apsilankymas šeimoje sukeldavo stresinę, nervinę įtampą pareiškėjai, pareiškėjos neįgaliems vaikams, jie sutrikdavo, jų sveikata pablogėdavo, pareiškėja pati buvo pastoviai laikoma nervinėje įtampoje. Gautų atsakymų neskundė, nes pareiškėjai niekas nepaaiškino, kad juos gali apskųsti, o raštų pabaigoje pateikiama nuoroda nebuvo informatyvi. Per visą laiką nuo šeimos įrašymo į Socialinės rizikos šeimų sąrašą pareiškėjos du vaikai užaugo, tapo pilnamečiais, neįgalus sūnus Mantas gyvena ir jam nieko blogo neatsitiko. Nors atsakovas deklaruoja, kad labai dirba su pareiškėjos šeima, tačiau tai netiesa, jokios konkrečios pagalbos iš jų negavo, niekas nepasirūpino jos šeima, vaikais. Laikyti pareiškėjos šeimą Socialinės rizikos šeimų sąraše nėra jokio teisinio pagrindo, nes pareiškėja tvarko šeimos finansus, rūpinasi ir pilnamečiais vaikais ir neįgaliu vaiku, nepiktnaudžiauja alkoholiu, nekenkia vaikams ir nedaro jiems žalingos įtakos, žiauriai su jais nesielgia, visomis išgalėmis rūpinasi jais. Taigi nėra pagrindo pareiškėjo šeimą laikyti įrašytą į minėtą sąrašą. Nežiūrint to, atsakovas pastoviai šaukia pareiškėją į posėdžius, nors juose nieko nepasako ir neaišku, kam jie kviečiami. Nori ramybės sau ir vaikams. Kadangi šeima ir toliau lieka įrašyta minėtame sąraše, o pareiškėjos prašymai nesvarstomi, tik formaliai atsirašoma be jokių išsamių ir konkrečių nurodymų, kodėl netenkinamas prašymas išbraukti šeimą iš Socialinės rizikos šeimų sąrašo, tai laikytina, kad pareiškėja termino apskųsti atsakovo veiksmus dėl šeimos išbraukimo iš sąrašo nepraleido, atsakovo veiksmai yra tęstiniai ir nepasibaigę iki šios dienos, nors situacija šeimoje kinta, ir nėra konstatuojama, kad pareiškėja piktnaudžiautų savo teisėmis vaiko M. atžvilgiu, todėl atsakovas įpareigotinas panaikinti 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. S6-723(630.) „Dėl D. G. situacijos“ ir išbraukti jos, D. G. šeimą iš Socialinės rizikos šeimų sąrašo. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. Al-296 pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. A1-212 „Dėl Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 d. naikinama Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaita (toliau - Apskaita) ir šios Apskaitos tvarka. Įsigaliojus ministro įsakymui rekomenduojama savivaldybių administracijoms į apskaitą iki 2018 m. birželio 30 d. įrašytoms ir socialinę riziką patiriančioms šeimoms, užtikrinti atvejo vadybininko paskyrimą darbui su šeima Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Al-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, t. y. atvejo vadybininko paskyrimą per vieną mėnesį, šeimos poreikių pervertinimą per penkis mėnesius nuo atvejo vadybininko paskyrimo. 2018 m. rugpjūčio 31 d. pas atsakovą vyko posėdis, kurio metu nieko konkretaus nebuvo nutarta. Po kelių dienų pareiškėjai buvo pateiktas dokumentas - pagalbos planas. Šiame pagalbos plane nieko naujo nenumatyta, pareiškėja pati savarankiškai pajėgi įgyvendinti priemones susijusias su jos vaikais, surašyti dokumentus, juos pateikti įstaigoms, pasirūpinti tiek neįgaliu sūnumi, tiek mažamete dukra. Tuo pagalbos planu nieko konkretaus pareiškėjai nebus suteikiama, tai pagalbos planas nereikalingas, jis naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepime (b. l. 92-106) nurodoma, kad pareiškėja byloje pateikia ne visas faktines aplinkybes ir informaciją ir taip klaidina teismą dėl Atsakovės pateikto atsakymo ir pareiškėjos reikalavimų nepagrįstumo. Pareiškėja interesantų priėmimo metu 2018 m. liepos 9 d. buvo priimta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. B. (toliau - Administracijos direktorius). Interesanto priėmimo registracijos kortelėje nurodyta: dėl socialinių darbuotojų veiksmų. Administracijos direktorius nurodė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėjai E. Č. paruošti atsakymą į D. G. 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštą, prašyta atkreipti dėmesį dėl šeimos išbraukimo iš rizikos šeimų sąrašo ir dėl vaiko lankymosi darželyje. Atsakovė parengė 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. SG- 723(6.30.) „Dėl D. G. situacijos“, kuriuo nurodė, kad išnagrinėjo 2017 m. rugpjūčio 8 d. prašymą, kuriuo Pareiškėja išsako pastabas dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų ir socialinių darbuotojų, teikiančių Pareiškėjai socialinės priežiūros paslaugas, darbo, ir informaciją, kurią pateikė asmeniniame priėmime pas Administracijos direktorių 2018 m. liepos 9 d. dėl išbraukimo iš rizikos šeimų sąrašo. Minėtame rašte Atsakovė vertino turimą informaciją apie Pareiškėjos šeimai teiktos įvairiapusės socialinės paslaugos mastą, buvo matyti, kad socialiniai darbuotojai Pareiškėją informavo ir konsultavo rūpimais klausimais, kartu sprendė šeimoje kilusias problemas, ugdė socialinius įgūdžius, motyvavo lankytis pas psichologę, mokė kaip tinkamai vartoti gydytojo-psichiatro paskirtus vaistus, lankė šeimą namuose pagal sudaromas tam galimybes. Paaiškinta, kad sprendžiant Pareiškėjos šeimos problemas ir siekiant suteikti efektyvią kompleksinę pagalbą, socialiniai darbuotai bendravo ir bendradarbiavo su šeimos gydytoja, S. Š. gimnazijos pedagogais, VšĮ Integruotų paslaugų centru Panevėžyje, advokate D. L.-M., Šiaulių lopšelio-darželio „Kregždutė“ vadovu, Šiaulių specialiojo ugdymo centro specialistais, Techninės pagalbos neįgaliems centro Šiaulių skyriumi ir kt. Svarbu pažymėti, kad ginčui svarbus Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. Al-212 „Dėl socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo vadovautasi teikiant socialines paslaugas pareiškėjos šeimai, kuri Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. A-530 „Dėl D. G. ir M. G. įrašymo į Socialinės rizikos šeimų sąrašą, auginančių vaikus, apskaitą“, kuriuo D. G. ir M. G. šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų sąrašą, auginančių vaikus, apskaitą. Pareiškėjos šeimai socialines paslaugas teikė Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. A 1-296 pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. A1-212 „Dėl Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašas“ su visais pakeitimais ir papildymais, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 d. panaikinta Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaita ir šios apskaitos tvarka. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nuo liepos 1 d. pakeitus savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumą, tapo Vaiko teisių apsaugos skyrių ir Įvaikinimo tarnybos struktūriniais padaliniais. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šiaulių mieste yra adresu (duomenys neskelbtini), kurio žinioje yra likusios, rizikos šeimų sąrašuose buvusių šeimų bylos, tarp jų ir D. G. byla, kurios apimtis 3 tomai po 150 lapų. Minimoje byloje yra surinkta visa informacija, susijusi su pareiškėjai teikta pagalba iki teisinio reglamentavimo pasikeitimo, t. y. iki 2018 m. birželio 30 d. Pareiškėja savo patikslintame skunde teigia, kad nuoširdžiai viena pati rūpinosi ir rūpinasi savo vaikais, kad tik jos pastangų dėka neįgalus vaikas iki šiol išgyveno ir tikisi, kad gyvens ir toliau, o Atsakovė to nemato ir netinkamai vertina jos veiksmus, bei trukdo rūpintis vaiku. Su tokia pareiškėjos nuomone nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjai socialinių darbuotojų paslaugos teiktos vadovaujantis tuo laiku galiojusiu teisiniu reglamentavimu skirtu darbui su rizikos šeimomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. A1-212 „Dėl Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11 punktu numatyta, kad savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už socialinių paslaugų planavimą, paslaugų organizavimo administravimą ir bendrųjų socialinių paslaugų bei socialinės priežiūros kokybės kontrolę, gavęs informaciją apie tai, kad šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą: organizuoja šeimos socialinių paslaugų poreikio nustatymą; pagal nustatytą šeimos socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas vaikui ir šeimai; užtikrina paslaugų teikimą šeimai ir vaikui; apie šeimai ir vaikui teikiamas paslaugas raštu informuoja VTAT; periodiškai vertina teigiamus pokyčius šeimoje ir sprendžia dėl paslaugų poreikio pokyčio; raštu teikia siūlymus VTAT dėl šeimos, kuriai teikiamos paslaugos, išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų apskaitos ar kitų poveikio priemonių taikymo šeimai. Atsižvelgiant į turimą informaciją apie Pareiškėjos šeimai teiktas socialines paslaugas iki 2018 m. birželio 30 d., matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras (toliau - SPC) nuolat teikė informaciją Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - VTAS), iš kurių matyti, kad Pareiškėjos šeimai buvo teikiamos įvairiapusės socialinės paslaugos: socialiniai darbuotojai konsultuoja ir informuoja rūpimais klausimais, kartu sprendžia šeimoje kilusias problemas, ugdo socialinius įgūdžius, lanko šeimą namuose. Spręsdami šeimos problemas ir siekdami efektyvios pagalbos, socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su kitais socialiniais partneriais, kad būtų sudarytos sąlygos kompleksiniam problemų sprendimui, tačiau Pareiškėja siūlomų paslaugų atsisako. Pareiškėjos nuomone, reikalingų jos šeimai paslaugų iš socialinių darbuotojų šeima negauna, nes Pareiškėja pageidauja realios pagalbos: slaugos priemonių, medikamentų, trumpalaikės neįgalaus vaiko priežiūros, maisto šeimai gaminimo. Pažymima, kad Pareiškėjos šeimos pajamas sudaro socialinės išmokos, Pareiškėja negauna kompensacijos už butą, tačiau skolų už butą neturi, nes mokesčius jai padeda sumokėti visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus” padalinio Šiaulių mieste pirmininkė D. K.. VTAS 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. 1575 „Dėl D. G. šeimos” teikė informaciją Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai iš kurio matyti, kad Pareiškėja atsisako bendradarbiauti su VTAS specialistais bei socialiniais darbuotojais ir nepriima kai kurių jai siūlomų paslaugų. SPC gavo Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. M. 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. S5-29953 dėl informacijos pateikimo, į kurį 2017 m. rugpjūčio 24 d. pateikė atsakymą Nr. S-606, iš kurio matyti, kad Pareiškėjai teikiamos įvairiapusės socialinės paslaugos, bendraujama telefonu, tačiau Pareiškėja išreiškė pageidavimą, kad socialiniai darbuotojai nesilankytų jos šeimoje. Pareiškėjai buvo siūlomos savanorio paslaugos, tačiau jomis nė karto nepasinaudojo. Minėtame rašte prokurorei nurodoma, kad Pareiškėjai pagalbą teikia įvairios nevyriausybinės organizacijos, taigi pareiškėjos teiginys, kad ji pati, kitiems nepadedant rūpinasi savo vaikais, yra klaidinantis ir neatitinka realios situacijos. SPC direktorė 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. S-835 informavo VTAS vedėją, kad Pareiškėja atsisako jai teikiamų paslaugų, nepageidauja, kad socialiniai darbuotojai lankytųsi jos namuose, neatsako į telefono skambučius. Pareiškėjos dukra P. gim. (duomenys neskelbtini) nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos-darželio, tokiu būdu Pareiškėja neužtikrina savo mažametės dukros P. socializacijos, t. y. vaiko poreikio bendrauti su bendraamžiais, įgyti naujų įgūdžių, stiprinti adaptaciją. Tačiau Pareiškėja savo skunde dėsto nuomonę dėl savo dukros ir nurodo, kad jos dukra P. lankė Šiaulių lopšelį-darželį „Kregždutė“ ir, kad, neva, socialinė darbuotoja V. A. su darželio „Kregždutė“ direktore atėjo į vaiko grupę ir pareiškė, kad pareiškėja esanti problema ir dėl to pasikeitė lopšelio-darželio darbuotojų elgesys jos atžvilgiu. Iš SPC 2017 m. gruodžio 29 d. rašto VTAS matyti, kad 2017 m. birželio mėn. Pareiškėja pradėjo leisti dukrą P. į lopšelį-darželį „Kregždutė“, ji buvo kartu su mergaite, nepalikdavo jos vienos iki pietų, neleisdavo kontaktuoti auklėtojai. Nuo 2017 m. birželio vidurio mergaitė lopšelio-darželio nelankė. Lopšelį-darželį P. G. vėl pradėjo lankyti 2017 m. rugsėjo mėnesį, tačiau po kelių dienų, Pareiškėjos teigimu, susirgo ir po ligos negrįžo. Apie situaciją šeimoje socialiniai darbuotojai 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. S-835 informavo VTAS. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-362/V-936/V-464/1V-495 „Dėl bendro darbo su šeimomis aprašo patvirtinimo“ 18 punktu, socialiniai darbuotojai dirba socialinį darbą lankydamiesi šeimose (rekomenduojama esant aukštai rizikai - ne mažiau kaip 3-5 kartus per savaitę, esant vidutinei rizikai - ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, esant žemai rizikai - pagal poreikį), taip pat palaiko ryšius su šeima ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, telefonu. Apsilankant pirmą kartą ar po 17 val., taip pat šeimoje esant smurto rizikai, šeimoje lankosi mobili komanda arba ją lanko socialinis darbuotojas kartu su kitu specialistu (pavyzdžiui, kitu socialiniu darbuotoju, policijos pareigūnu, seniūnu, seniūnijos specialistu socialiniam darbui). Minėto aprašo 21 punktu numatyta, kad kai šeima sistemingai atsisako bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju (neįsileidžia socialinio darbuotojo, ignoruoja socialinio darbuotojo pastangas susitarti dėl pagalbos šeimai teikimo, atsisako bendrauti ir bendradarbiauti, kviečiama neatvyksta į susitikimus, nesilaiko teismo ar VTAS įpareigojimų lankyti pozityviosios tėvystės mokymus ar pan.), socialinis darbuotojas apie tai informuoja savo darbdavį. Socialinio darbuotojo darbdavys raštu įspėja šeimą apie galimą pagalbos šeimai nutraukimą, nurodydamas tokio sprendimo pasekmes. Jeigu po tokio įspėjimo šeima ir toliau sistemingai atsisako bendradarbiauti, socialinis darbuotojas apie tai praneša VTAS. VTAS, gavęs informaciją apie šeimos sistemingą atsisakymą bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, inicijuoja pakartotinę vaiko atvejo peržiūrą. Nustačius, kad prevencijos priemonių šeimai nepakanka, VTAS inicijuoja vaiko atvejo peržiūrą, kurio metu įvertinamas šeimos rizikos lygis ir inicijuojamas socialinis darbas su šeima bei bendros pagalbos šeimai teikimas (15 punktas). Vadovaudamasi Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašo nuostatomis, vyresnioji socialinė darbuotoja, teikusi socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms, V. A. 2017 m. lapkričio 20 d. raštu teikė informaciją SPC direktorei V. Š., kad nuo 2017 m. spalio 27 d. (beveik mėnesį laiko) socialiniai darbuotojai negali susisiekti su Pareiškėja, kuri neatsiliepia į skambučius, nuvykus į namus neįsileidžia, į raštiškus kvietimus atvykti į SPC nereaguoja. Socialinė darbuotoja Pareiškėją palydėjo į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių dėl reikalingų dokumentų pateikimo būsto šildymo ir vandens išlaidų tikslinei kompensacijai gauti. Trūkstamus dokumentus Pareiškėja pažadėjo pateikti, tačiau jų nepateikė, su socialine darbuotoja nekontaktavo, kaip matyti iš informacijos minimame rašte, neatsiliepė į skambučius, ko pasėkoje kompensacija nebuvo paskirta, trūkstant privalomųjų dokumentų. Iš minimo rašto matyti, kad Pareiškėja dalyvavo projekte „Vaikų svajonės“, teikė prašymą sūnaus M. vardu maisto papildu „Nutridrink“ pastiprinti jo sveikatą, kurį buvo nuspręsta tenkinti ir įgyvendinti šią svajonę, tačiau susisiekti su Pareiškėja nebuvo galimybės. Matyti, kad Pareiškėja nededa pastangų, kad pasinaudotų galimybėmis pagerinti savo šeimos finansines galimybes, bet jas tik blogina nepristatydama trūkstamų dokumentų, taip nevykdo savo įsipareigojimų, nepakankamai rūpinasi savo vaiko gerove, nededama pastangų pabaigti vaiko svajonės įgyvendinimų, t. y. atsiimti jam skirtus maisto papildus, kurie skirti jo sveikatos stiprinimui. Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašo 20 punktu numatyta, kad viena pagrindinių socialinio darbuotojo funkcijų dirbant su šeima - teikti išvadas ir siūlymus dėl šeimų socialinės situacijos bei jų problemų sprendimo būdų, pasiektų ar nepasiektų rezultatų, to priežasčių ir motyvų. Informacija apie šeimai teikiamų socialinę pagalbą ir pokyčius šeimoje teikiama VTAS (planinė informacija apie šeimą VTAS teikiama ne rečiau kaip 1 kartą per 6 mėnesius). Vadovaujantis tuo, vyresnioji socialinė darbuotoja V. A. 2017 m. gruodžio 29 d. teikė informaciją VTAS vedėjui D. Ž., dėl D. G. šeimos pokyčių vertinimo. Iš aukščiau paminėto rašto matyti, kad Pareiškėjos šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai: G. G., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas lengvas neįgalumo lygis), M. G., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas sunkus neįgalumo lygis) ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus D. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis. Pagrindinėmis šeimos problemomis įvardijamas: negebėjimas išgyventi pagal gaunamas pajamas, visiškos įtakos vaikams neturėjimas, slogus emocinis šeimos fonas bei D. G. (Pareiškėjos) fizinis ir emocinis išsekimas. Šeimos pajamas sudaro socialines išmokos, kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį moteris negauna, nes pateikusi prašymą kompensacijai už šildymą ir karštą vandenį gauti, pakartotinai nepateikė visų reikalingų dokumentų, todėl kompensacija nebuvo skirta. Pareiškėja neigia, kad jai iš tikrųjų reikalinga parama, nes gaunamų pajamų neužtenka neįgaliam sūnui pakankamai nupirkti palučių, sauskelnių, tačiau Pareiškėjos teiginys, kad Atsakovės darbuotojai jokios paramos neteikia, nėra paremtas jokiais įrodymais. Iš to kas pateikta 2017 m. gruodžio 29 d. minėtame rašte VTAS, matyti, kad Pareiškėja pati nededa pakankamai pastangų, kad pagerintų savo šeimos finansinę gerovę, nepateikdama reikalingų dokumentų kompensacijai gauti. Nuo 2017 m, vasario mėn. VšĮ Paliatyvios pagalbos klinika skyrė specialistę teikti paslaugas namuose sunkią negalę turinčiam M. G.. Teikti paslaugų į šeimos namus atvykusi specialistė pastebėjo, kad slaugai truko būtiniausių dalykų - nebuvo slaugos priemonių, dubens prausti neįgalų vaiką, vonioje nebuvo kamščio, kad neišbėgtų vanduo, visur mėtėsi vaistai, nebuvo maisto smulkintuvo. Iš to matyti, kad Pareiškėja nepakankamą dėmesį skiria slaugos priemonėms, netinkamai tvarko namie laikomus vaistus, svarbu atsižvelgti į tai, kad šeimoje yra mažametis vaikas, kiti vaikai turi negalias, tokiu atveju svarbu užtikrinti ne tik vaikų saugumą, bet ir tinkamą turimų medikamentų vartojimą. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad jos nuomone jai nereikalinga pagalba dėl tinkamo vaistų vartojimo, nes ji žino, kada ir kaip juos vartoti. Pareiškėja teigia, jos iš Atsakovės realios paramos nesulaukė. Svarbu pastebėti, kad tokie Pareiškėjos teiginiai Atsakovės atžvilgiu nepagrįsti konkrečiais faktais ir faktinėmis aplinkybėmis, neaišku apie kokio senumo įvykius Pareiškėja užsimena. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos santuoka su M. G. nutraukta 2014 m. kovo 13 d., M. G. priteistas vaikų D., G. ir M., išlaikymas. Paulinos tėvystė teisme buvo nuginčyta. Turtiniai klausimai buvo sprendžiami. Pažymėtina, kad Šiaulių miesto savivaldybėje kasdien teikiama pirminė teisinė pagalba Šiaulių miesto gyventojams, interesantai konsultuojami jiems rūpimais klausimais, jei reikalinga advokato pagalba, asmenys nustatyta tvarka pristatę reikalingus dokumentus valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai gauti, užpildžius prašymą ir turto deklaraciją, nukreipiami į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių. Turimais duomenimis Pareiškėją atstovauti minėtuose teisiniuose ginčuose buvo skirtas valstybės advokatas. Vadovaujantis šiuo, Pareiškėjos teiginiai, neva Atsakovė jai neteikė teisinės pagalbos yra nepagrįsti ir turi būti atmestini. Pareiškėja be kita ko, savo skunde mini 2015-2016 m. faktus, kurie buvo aktualūs teisminio ginčo metu dėl sūnaus M. ugdymo galimybių Šiaulių specialiojo ugdymo centre, ir jo gydytojos J. Č. vykusiame teismo posėdyje išsakytą nuomonę. Pareiškėja savo skunde kaltina socialinius darbuotojus, neva jos sūnaus D. patiriamų patyčių mokykloje, tačiau bendravimo fakto su S. Š. gimnazijos pedagogais ir pati neneigia, kad mokykla galėjo būti informuota apie bylos iškėlimą teisme apie jos, kaip motinos valdžios apribojimą vaikų atžvilgiu. Pareiškėja nurodo, kad tai buvo sunkus laikotarpis ir niekas iš savivaldybės administracijos nepadėjo nei jai, nei sūnui. Visuose teikiamuose raštuose teismui, pažymima, kad Pareiškėja nenori priimti jai siūlomos ir teikiamos pagalbos, nebendrauja, nebendradarbiauja su specialistais teikiančiais pagalbą. Iš pačios Pareiškėjos teikiamų skundo priedų matyti, kad jos istorija buvo viešinama spaudoje, Pareiškėja bendravo su žurnalistais, taigi manyti, kad informacija buvo prieinama kiekvienam. Pareiškėja aktyviai ieškojo įvairių organizacijų ir asmenų paramos ir savo skunde teismui ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašte Administracijos direktoriui, pateikia sunkiai suprantamas situacijas, kuriose neva socialiniai darbuotojai susisiekia su pagalbą teikiančiais asmenimis (L. K., Šiaulių vyskupijos „Caritas“) ir teikia informaciją apie jos šeimą, kuri taip paveikia tuos asmenis, kad jie atsisako padėti. Pareiškėja savo skunde pažymi, kad ji ir jos šeima nepalankiai apibūdinama šeimos nariams R. B., V. S., A. G. ir kt. Atsakovę dėl tokios informacijos apie šeimą teikimo riboja įstatymai, taigi Atsakovė negali taip elgtis ir nesielgė. Pareiškėja savo skunde išsakytų kaltinimų socialiniams darbuotojams neparemia jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais. Iš to kas pateikta vertinant turimų dokumentų turinį, matyti, kad Pareiškėjos šeimoje egzistavo problemos, su Pareiškėjos šeima pagrįstai dirbo socialiniai darbuotojai, nors pati Pareiškėja neigė problemų buvimą, pagal galimybes buvo teikiama pagalba ir dirbama su Šeima. Svarbu pažymėti, kad į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo kreipiamasi esant pagrįstiems įtarimams, kad šeimoje augantiems vaikams neužtikrinamas saugumas, teigiamas vaikų vystymasis, atsižvelgiant į jų fizinius, dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius bei materialinius poreikius, taip pat pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės ir geriausi interesai, t. y. kraštutinė priemonė vaikams apsaugoti. Pareiškėjos atveju tai, kad nebuvo apribota tėvų valdžia jos atžvilgiu, negali būti pagrindu konstatuoti, kad problemos šeimoje išnyko. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nuo įrašymo į rizikos šeimų sąrašą praėjo ne vieni metai, ir dirbant su šeima identifikuotos naujos šeimos problemos, nustatytos šeimoje augančių vaikų negalios, kas reikalauja tam tikrų įgūdžių, gebėjimų ir vidinių išteklių. Su Pareiškėjos nuomone, kad prašymų teikimo metu (2015-2016 m.) buvo išnykę aplinkybės, jos šeimos įrašyto į Socialinės rizikos šeimų sąrašą ir buvo teisinis pagrindas jos šeimą išbraukti, nesutinka, nes visi duomenys rodo, kad Pareiškėjos šeimoje problemos egzistavo. Pareiškėjos nurodyti galimi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimai šiuo atveju negali būti vertinami tik formaliai ir visi šio skundo dokumentai turi būti vertinami sistemiškai, nuo visų pateiktų dokumentų bei esančių bylose (šiuo atveju pasitarimuose, posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ir pati Pareiškėja). Pareiškėja neįrodė, kad jai nebuvo suprantamas Atsakovės priimtas sprendimas neišbraukti šeimos iš rizikos šeimų sąrašo, o pateiktas atsakymas rodo, kad informacija buvo teikiama aiškiai, vertinant situaciją ir ankstesnius atsakymus, kurie Pareiškėjai buvo žinomi, o savo teisėmis Pareiškėja galėjo pasinaudoti, domėtis, kreiptis dėl pirminės teisinės pagalbos savivaldybėje, minimu laiku vyko ne vienas teisminis ginčas, Pareiškėja naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis. Nuo 2018 m. liepos 1 d. panaikinta Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaita (toliau - Apskaita) ir šios apskaitos tvarka. Įsigaliojus ministro įsakymui rekomenduojama savivaldybių administracijoms į apskaitą iki 2018 m. birželio 30 d. įrašytoms ir socialinę riziką patiriančioms šeimoms, užtikrinti atvejo vadybininko paskyrimą darbui su šeima Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Al-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta, kad atvejo vadybininkas paskiriamas per vieną mėnesį, o šeimos poreikiai pervertinami per penkis mėnesius nuo atvejo vadybininko paskyrimo. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. pas Atsakovę vyko posėdis, kurio metu nieko konkretaus nebuvo nutarta, po kelių dienų jai buvo pateiktas dokumentas - pagalbos planas. Minimame pagalbos plane nieko naujo nenumatyta, Pareiškėjos nuomone, ji pati savarankiškai pajėgi įgyvendinti priemones susijusias su jos vaikais, surašyti dokumentus, juos pateikti įstaigoms, pasirūpinti tiek neįgaliu sūnumi, tiek mažamete dukra. Nesutikdami su tokiu Pareiškėjos teiginiu, kad pas Atsakovę vyko posėdis, kad Atsakovė sudarė pagalbos planą ir yra atsakinga už jį, teikė teismui reikalingus dokumentus, pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės direktorius 2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. A-957 1 punktu suteikė įgaliojimus vykdyti atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoti atvejo vadybos procesus šioms socialinių paslaugų įstaigoms ir organizacijoms (toliau - socialinių paslaugų įstaigos): Šiaulių miesto savivaldybės socialiniu paslaugu centrui, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams, Labdaros paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijai. Pagal 2 punktu patvirtintą paslaugų teikimo teritoriją - Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrui dirbti Aukštabalio, Žaliūkių - Pramonės, Miesto centro, Gubernijos, Kalniuko seniūnaitijų, Medelyno seniūnijos teritorijoje. Įsigaliojus ministro įsakymui rekomenduojama savivaldybių administracijoms į apskaitą iki 2018 m. birželio 30 d. įrašytoms ir socialine rizika patiriančioms šeimoms, kurioms pagalba, socialinio darbuotojo socialinė priežiūra ir lengvatos, buvo pradėtos teikti iki šio įsakymo įsigaliojimo, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą socialinės pašalpos teikiamos nepinigine forma, kompensacijų sumos pervedamos į energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį tiekiančių įmonių ar fizinių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose, užtikrinti šeimoms šių piniginės socialinės paramos formų, pagalbos ir lengvatų teikimo tęstinumą. Taip pat rekomenduoja šioms šeimoms užtikrinti atvejo vadybininko paskyrimą darbui su šeima Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Al-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Atvejo vadybos aprašas), nustatyta tvarka, t. y. atvejo vadybininko paskyrimą per vieną mėnesį, o šeimos poreikių pervertinimą per penkis mėnesius nuo atvejo vadybininko paskyrimo. Atvejo vadybos aprašo 5 punktu - Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo suteikia įgaliojimus vykdyti atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoti atvejo vadybos procesus socialinių paslaugų įstaigoms. Rekomenduojama, suteikiant įgaliojimus vykdyti atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoti atvejo vadybos procesus, prioritetą teikti nevyriausybinių organizacijų įsteigtoms socialinių paslaugų įstaigoms. Socialinių paslaugų įstaigų sąrašą, kuriame nurodoma šių įstaigų kontaktinė informacija (įstaigos pavadinimas, adresas, kontaktinis telefono numeris ir el. pašto adresas, įstaigos darbo laikas, atvejo vadybininkų vardai, pavardės) bei paslaugų teikimo teritorija, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Šis sąrašas skelbiamas viešai savivaldybės interneto svetainėje. Atsakovė pažymi, kad vadovaudamasi Atvejo vadybos aprašo nuostatomis, suteikė įgaliojimus vykdyti atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoti atvejo vadybos procesus socialinių paslaugų įstaigoms. Pareiškėjai D. G. pagal gyvenamąją vietą paslaugas teikė ir šiuo metu teikia Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras. Pastebėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. pagalbos planas D. G. šeimai sudarytas Šiaulių miesto savivaldybės socialiniu paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos, kuriai minėtu įsakymu yra suteikti įgaliojimai vykdyti atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoti atvejo vadybos procesus. Atvejo vadybininkas visą informaciją apie atvejo vadybos procesą, šeimos poreikių pagalbai vertinimą, pagalbos vaikui ir šeimai planavimą ir teikimą kaupia šeimos byloje. Atvejo vadybos aprašo 21 punktu sudarant pagalbos planą, pildoma 2 priede nustatyta forma. Parengto pagalbos plano kopiją atvejo vadybininkas pateikia šeimai, VVTAĮT teritoriniam skyriui ir kitiems nagrinėjant atvejį bei sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą dalyvaujantiems ir (ar) dalyvausiantiems specialistams. D. G. dalyvaujant 2018 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje buvo parengtas skundžiamas pagalbos šeimai planas. Vadovaujantis nuostata, kad pati šeima, naudodamasi tinkama pagalba, gali geriausiai įvardinti savo poreikius ir galimybes, bei siekiant šeimą įgalinti kuo aktyviau įsitraukti į pagalbos plano sudarymą, įgyvendinimą, turi būti išklausomi šeimos siūlymai ir nuomonė dėl vykdant atvejo vadybą planuojamų veiksmų ir priemonių. Sudarant pagalbos planą, atsižvelgiama į socialinės rizikos veiksnius, jų reiškimosi lygį šeimoje, dažnumą, trukmę, vaiko poreikių nepatenkinimo priežastis, galimas sąsajas tarp socialinės rizikos veiksnių bei socialinės rizikos veiksmų atsiradimo priežastis. Pastebėtina, kad D. G. posėdyje dalyvavo, savo nuomonę ir pageidavimus pateikti turėjo galimybę, su pagalbos šeimai planu susipažino, tai pavirtino pasirašydama minėtą planą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja vaikų teises reglamentuojanti teisinė bazė, kurioje numatyti aiškūs ir konkretūs veiksmai atstovaujant ir ginant vaikų interesus visoje šalyje. Šios pertvarkos esmė - sukurti bendrą ir aiškią sistemą, kuri padėtų greitai ir profesionaliai reaguoti į pranešimus apie vaikų nepriežiūrą, smurtą, kryptingai dirbti su šeimomis, kuriose kyla problemos ar krizės, stiprinti globėjų paiešką ir pagalbą jiems, sukurti vienodą, atpažįstamą, draugišką vaikui tarnybos aplinką, ugdyti ir didinti visuomenės nepakantumą vaiko teisių pažeidimams. Akivaizdu, kad skundas ir patikslintas skundas pateiktas nesivadovaujant naujuoju ginčo klausimui aktualiu teisiniu reglamentavimu, nepasinaudota įstatymo numatytomis teisėmis ginti savo interesus bei pažeistas teises, kaip tai numato įstatymas. Skundas paremtas emocijomis, bei esamų problemų šeimoje neigimu, institucijos kaltinamos nesirūpinimu, nes siekiama tik materialinės pagalbos gavimo, ignoruojami vaikų poreikiai: gauti tinkamą ugdymą, socializuoti, mažinti socialinę atskirtį ir t. t. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašo teismo atmesti pareiškėjos D. G. pateiktus 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundą ir 2018 m. rugsėjo 18 d. patikslintą skundą kaip nepagrįstus.
Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro atsiliepime (b. l. 107-110) nurodoma, kad Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras nesutinka su pareikštu skundu. D. G. šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Iki šiol įrašymo priežastys yra neišnykusios, todėl šeimai toliau teikiamos socialinės paslaugos. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai: M. G., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas sunkus neįgalumo lygis), ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su mama D. G. gyvena pilnamečiai vaikai: G. G., gim. (duomenys neskelbtini) (nesimoko, nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje, nesitvarko dokumentų dėl neįgalumo) ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas lengvas neįgalumo lygis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. Al-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo” 2 punktu, kuriuo rekomenduojama šeimoms, kurioms pagalba buvo pradėta teikti iki šio įsakymo įsigaliojimo, per 1 mėn. paskirti atvejo vadybininkus, kurie per 5 mėnesius nuo jų paskyrimo dienos pervertintų šių šeimų pagalbos poreikius ir prireikus inicijuotų atvejo nagrinėjimo posėdžius dėl pagalbos planų sudarymo, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorius 2018 m. liepos 4 d. išleido įsakymą Nr. PŠT-1 „Dėl atvejo vadybininkų socialinių darbuotojų paskyrimo šeimoms, kurioms pagalba buvo pradėta teikti iki 2018 m. birželio 30 d.” ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. PŠT-12 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro direktoriaus 2018 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. PŠT-1 „Dėl atvejo vadybininkų socialinių darbuotojų paskyrimo šeimoms, kurioms pagalba buvo pradėta teikti iki 2018 m. birželio 30 d.” pakeitimo”. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Al-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtinto „Atvejo vadybos aprašo” (toliau - Aprašas) 4 punktu, esant poreikiui vaikui ir šeimai gauti kompleksinę pagalbą, atvejo vadybą gali inicijuoti socialinių paslaugų įstaiga, todėl buvo inicijuotas Atvejo vadybos posėdis dėl D. G. šeimos. Pareiškėjos šeimos Atvejo vadybos posėdis buvo sušauktas 2018 m. rugpjūčio 31 d., kurio metu ir buvo sudarytas skundžiamas pagalbos šeimai planas. Posėdžio metu buvo išklausyta D. G. nuomonė dėl vaikų ir šeimos situacijos, aptartos pagrindinės šeimos problemos ir jų sprendimo būdai, sudarytas pagalbos planas, vadovaujantis Aprašo 2 priedu. Sudarant pagalbos planą, buvo atsižvelgiama į socialinės rizikos veiksnius, jų reiškimosi lygį šeimoje, dažnumą, trukmę, vaikų poreikių nepatenkinimo priežastis, galimas sąsajas tarp socialinės rizikos veiksnių bei socialinės rizikos veiksnių atsiradimo priežastis. Taip pat buvo numatyti įsipareigojimų vykdymo terminai. D. G. posėdyje dalyvavo, savo nuomonę ir pageidavimus išsakė, su pagalbos šeimai planu susipažino, atsakomybę už plane numatytų įsipareigojimų ir priemonių vykdymą prisiėmė pasirašydama. Atsižvelgiant į D. G. nuolatinį ir sistemingą pagalbos priemonių nepriėmimą, nepripažinimą (pripažįsta kai kurias pagalbos priemones tik finansine forma), esamų problemų šeimoje neigimą, vaikų poreikių (gauti tinkamą ugdymą, socializuotis, mažinti socialinę atskirtį ir t. t.) ignoravimą, pagalbos teikėjų nepriėmimą, nepagrįstus nuolatinius kaltinimus šmeižimu, persekiojimu, neveikimu jos šeimos labui ir pan., teikiamos pagalbos priemonės mažai efektyvios. Dėl šių priežasčių pagalbos planas D. G. šeimai buvo sudarytas vieno mėnesio laikotarpiui. Pagalbos plano peržiūra buvo numatyta 2018 m. spalio 9 d. Socialinių paslaugų centro atvejo nagrinėjimo posėdyje. Vykdant pagalbos plane numatytus įsipareigojimus ir priemones, D. G. nebendradarbiavo, sau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Įgyvendinant 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą pagalbos planą, buvo atlikti šie veiksmai: 2018 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnyboje įvyko D. G. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis. Jo metu buvo išklausytos D. G. bei kitų asmenų, dalyvavusių atvejo nagrinėjimo posėdyje, nuomonės dėl šeimos situacijos. Aptarus esamas problemas, jų priežastis, buvo numatytos pagalbos priemonės D. G. šeimai. Siekiant įgyvendinti pagalbos plano tikslus ir uždavinius, socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, V. M. teikė įvairiapuses socialines paslaugas, atsižvelgdama į šeimos galimybes, interesus bei poreikius. 2018 m. rugpjūčio 31 d. socialinė darbuotoja V. M. vyko į D. G. namus ir padėjo moteriai parašyti prašymus dėl vienkartinės pašalpos skyrimo šeimai bei dėl būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo šeimoms, auginančioms vaikus su sunkia negalia. 2018 m. rugsėjo 3 d. socialinė darbuotoja V. M. nuvyko į Varpo šeimos kliniką, kad gydytoja J. Č. išrašytų receptą specialios medicininės paskirties maisto papildui „Nutridrink”, kurį reikia pridėti prie prašymo vienkartinei pašalpai gauti. 2018 m. rugsėjo 3 d. socialinė darbuotoja nuvyko į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyrių ir tarpininkavo dėl vienkartinės pašalpos skyrimo šeimai. 2018 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriuje socialinė darbuotoja V. M. užregistravo D. G. dėl tikslinės pašalpos šeimai skyrimo ir dėl kompensacijos už šildymą, šaltą ir karštą vandenį. 2018 m. rugsėjo 7 d. socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, V. M., organizavo Būsto ir aplinkos pritaikymo neįgaliesiems komisijos apsilankymą D. G. šeimoje dėl galimybės įrengti laiptų kopiklį, kad M. G. galima būtų išvežti į lauką. 2018 m. rugsėjo 13 d. Būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo neįgaliesiems komisijos narė R. T. socialinei darbuotojai V. M. pranešė, kad D. G. būsto dalis yra areštuota antstolio A. L., todėl jokių darbų atlikti nebus galima. Socialinė darbuotoja nedelsiant susisiekė su minėto antstolio kontora ir buvo išsiaiškinta, kad įsivėlė klaida. Antstolis tą pačią dieną panaikino D. G. būsto dalies areštą. 2018 m. rugsėjo 17 d. socialinė darbuotoja V. M. kartu su D. G. vyko į Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių dėl tikslinės pašalpos šeimai skyrimo bei dėl kompensacijos už šildymą, šaltą ir karštą vandenį. 2018 m. rugsėjo 17 d. D. G. buvo pateiktas lopšelių-darželių sąrašas ir paprašyta, kad, išsirinkus dukrai P. G. ugdymo įstaigą, moteris informuotų socialinę darbuotoją, kuri galėtų bendradarbiauti dėl vietos vaikui lopšelyje-darželyje skyrimo. 2018 m. rugsėjo 20 d. socialinė darbuotoja V. M. informavo D. G., kad Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centre yra keltuvas, kurį ji kviečiama apžiūrėti ir, jei pageidaus, jis bus skirtas, kad visiškos negalios sūnų M. G. galėtų transportuoti iš kambario į vonios kambarį. Tą pačią dieną (2018 m. rugsėjo 20 d.) D. G. informuota ir apie tai, kad, jos prašymu, Pagalbos šeimai tarnyba suorganizavo Psichikos sveikatos centro specialistų (gydytojo psichiatro, psichologo bei socialinio darbuotojo) konsultaciją šeimos namuose dėl G. G. psichinės sveikatos būklės įvertinimo. 2018 m. rugsėjo 25 d. socialinė darbuotoja V. M. pasiteiravo D. G., ar ji buvo nuvykusi pažiūrėti keltuvo, tačiau moteris atsakė, kad neturi tam laiko. Klientei priminta, kad į jos namus, kartu su socialine darbuotoja, šiandien atvyksta Psichikos sveikatos centro specialistai. Klientė teigė, kad jos dukra G. G. nepageidauja specialistų vizito, todėl išeis iš namų, kad su jais nesusitiktų. Socialinė darbuotoja motyvavo D. G. dėti visas pastangas, kad jos dukra liktų namuose ir pabendrautų su Psichikos sveikatos centro specialistų komanda. 2018 m. rugsėjo 25 d. 12 val. socialinė darbuotoja V. M. kartu su Psichikos sveikatos centro specialistais: gydytoju psichiatru L. Š., medicinos psichologe N. L. ir socialine darbuotoja L. Ž. nuvyko į D. G. namus įvertinti G. G. psichinės sveikatos būklę. Dar būnant laiptinėje girdėjosi daugkartinis durų atrakinimas ir užrakinimas, kaip paskui paaiškino D. G., dėl to, kad G. G. norėjo pabėgti iš namų ir išvengti Psichikos sveikatos centro specialistų vizito. D. G. atvykusiems specialistams paaiškino, kad jos dukra G. G. ištisas dienas būna užsidariusi savo kambaryje bei išreiškė nuogąstavimą, kad ją neramina dukters visiška izoliacija nuo visuomenės, šeimos narių, nenoras niekur eiti, dirbti, mokytis, žiūrėti televizorių, net važiuoti į siūlomas keliones užsienyje. Psichiatrui L. Š. pabandžius patekti į G. G. kambarį, mergina užsidarė duris, kategoriškai atsisakydama bendrauti. Psichologės N. L. bandymas pasikalbėti su G. G. taip pat buvo nesėkmingas. Mergina garsiai visiems pareiškė „galite stovėti čia nors ir penkias valandas, aš vis tiek su niekuo nekalbėsiu”. Psichikos centro specialistams bendraujant su D. G., iš savo kambario išėjo suaugęs jos sūnus D. G. ir impulsyviais judesiais, demonstruodamas agresiją bei pyktį, prasibrovė pro atvykusius specialistus ir išėjo iš namų. Po kelių minučių vaikinas grįžo dar daugiau įsiaudrinęs (iš jo staigių judesių, pikto žvilgsnio ir veido mimikos galima buvo spręsti, kad vaikinas vos suvaldo savo agresiją) ir kelis kartus trypdamas įnirtingai prasibrovė pro specialistus, po to sparčiais žingsniais jis atsidūrė virtuvėje ir, atsidaręs stalčių, tarsi norėdamas įbauginti atvykusiuosius, garsiai pradėjo žvanginti stalo įrankiais. D. G., stebėdama tokį savo sūnaus elgesį, atrodė išsigandusi ir teigė, jog tokio savo sūnaus ji dar nėra mačiusi ir nežino, kas dabar bus. D. G. prisiminė bei paminėjo faktą, kad D. G. buvo pasidėjęs peilį prieškambaryje, kuomet namuose lankėsi jos draugas. Moteris teigė, kad sūnaus paklaususi, kodėl čia padėtas peilis, D. G. atsakė, jog ruošiasi papjauti jos draugą. 2018 m. rugsėjo 26 d. apie situaciją šeimoje informuotas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. 2018 m. rugsėjo 26 d. D. G. reikalavo, kad socialinė darbuotoja V. M. paskambintų jos nurodytu telefono numeriu ir suteiktų informaciją apie jos šeimos situaciją dėl finansinės paramos suteikimo. Klientei buvo paaiškinta, kad socialinė darbuotoja neturi teisės tretiesiems asmenims teikti informaciją apie jos šeimą. 2018 m. rugsėjo 27 d. D. G. informuota, kad į jos sąskaitą bus pervesta vienkartinė pašalpa. 2018 m. spalio 1-3 dienomis D. G. neatsiliepė į socialinių darbuotojų telefono skambučius. 2018 m. spalio 4 d. apsilankyta D. G. šeimoje, įteiktas kvietimas į atvejo nagrinėjimo posėdį. Klientė buvo priešiškai nusiteikusi socialinių darbuotojų atžvilgiu, reiškė nepasitenkinimą įvairių institucijų atžvilgiu. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė L. A. įteikė D. G. kvietimą į 2018 m. spalio 9 d. įvyksiantį atvejo nagrinėjimo posėdį. D. G. į posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis socialinių darbuotojus neinformavo. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. nėra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaikų teises ir jų tesėtus interesus, Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras nesutinka su D. G. reikalavimu panaikinti 2018 m. rugpjūčio 31 d. pagalbos planą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos D. G. patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. S6-723 (6.30) ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos 2018 m. rugpjūčio 31 d. pagalbos plano.
Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. S6-723 (6.30)
Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių miesto savivaldybės direktoriui pateikė trijų lapų prašymą (b. l. 9-12), kuriame pareiškėja prašo padėti išsiaiškinti dėl kokių priežasčių Vaikų teisių tarnyba ir socialiniai darbuotojai kenkia pareiškėjos vaikams žemindami pareiškėją viešai ir rašydami tiesos neatitinkančius raštus Vilniaus institucijoms, nurodo faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą. Prašyme taip pat nurodoma, kad buvo suorganizuota daug komisijų ir pareiškėjos nė į vieną komisiją nekvietė, prašoma padėti išsiaiškinti šių tarnybų piktnaudžiavimą pareiškėjos vaikų atžvilgiu.
Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda (VSĮ 4 str. 1–13 p.). Vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, nustatančio, kad savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą (VSĮ 4 str. 12 p.).
Pažymėtina, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija, įgyvendindama įstatymuose ir kituose teisės aktuose jam pavestus uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir viešojo administravimo funkcijas ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Asmens prašymas yra nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 n. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) (žr., pvz., LVAT 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A63–1446/2012, 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-334/2013, ir kt.).
Asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje (Taisyklių 34 punktas). Taisyklių 35 punkte numatyta, kad jeigu asmens prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo institucijoje, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 34 punkte nustatytą terminą, institucija nedelsdama išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. Taisyklių 36 punkte numatyta, kad jeigu asmens prašymui išnagrinėti būtina papildoma informacija, kurią privalo pateikti prašymą atsiuntęs asmuo, ir institucija tokių duomenų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti papildomą informaciją, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta papildoma informacija. Kai per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, papildoma informacija negaunama, prašymas nenagrinėjamas, dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Institucija pasilieka prašymo ir gautų dokumentų kopijas.
Nagrinėjamu atveju į pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 8 d. prašymą atsakyta beveik po vienų metų, t. y. 2018 m. rugpjūčio 3 d., pareiškėja nebuvo informuota apie nagrinėjamo prašymo eigą, pareiškėja nebuvo informuota dėl jos prašymo nenagrinėjimo priežasčių. Prašymas buvo išnagrinėtas tik pareiškėjai kreipusis pakartotinai žodžiu į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių A. B. 2018 m. liepos 9 d.
Lietuvos vyriausiasis administracini teismas savo praktikoje nuosekliai pabrėžia administravimo subjektų pareigą laikytis teisės principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Viešojo administravimo subjektas yra saistomas, be kita ko, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Taigi nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų ir pareiga padėti asmeniui.
Darytina išvada, kad skundžiamas atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštas neatitinka gero administravimo principo, yra priimtas pažeidžiant Taisyklių 34 punkto, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 12 punkto nuostatas, taigi yra neteisėtas, todėl naikintinas.
Dėl Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai tarnybos 2018 m. rugpjūčio 31 d. plano
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. a1-141 patvirtinto Atvejo vadybos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) įžanginėje dalyje rekomenduojama savivaldybėms pavesti savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui šeimoms, kurioms pagalba buvo pradėta teikti iki šio įsakymo įsigaliojimo, per 1 mėnesį paskirti atvejo vadybininkus, kurie per 5 mėnesius nuo jų paskyrimo dienos pervertintų šių šeimų pagalbos poreikius ir prireikus inicijuotų atvejo nagrinėjimo posėdžius dėl pagalbos planų sudarymo šiuo įsakymu patvirtinto Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, jo interesus, ir tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir šiai pagalbai nepavykus kreiptis į teismą leidimo vaiką paimti iš šeimos ir jam nustatyti globą (rūpybą). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atvejo vadyba taikoma paaiškėjus pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrįstumui ir nustačius vieną iš šio įstatymo 38 straipsnyje apibrėžtų grėsmės vaikui lygių. Visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų komanda, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko poreikius. Taip pat gali būti kviečiami dalyvauti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai; 3 dalis numato, kad taikant atvejo vadybą, pagalba vaikui ir šeimai turi būti orientuota į kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą procesų organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos taikymą, kai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba, kad būtų padėta vaikui ir šeimai išspręsti iškilusias problemas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atvejo vadybą sudaro: 1) šeimos poreikių dėl pagalbos teikimo ir socialinės rizikos lygio šeimoje vertinimas, pagalbos organizavimas, vaiko individualių poreikių ir šeimos socialinės aplinkos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) periodinis pagalbos plano peržiūrų organizavimas, tačiau ne rečiau kaip kartą per pusmetį, jeigu nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o jeigu nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, – pirmą kartą ne vėliau kaip po 60 dienų, paskesnius kartus – ne rečiau kaip kartą per keturis mėnesius, pagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas. Jeigu yra poreikis, pagalbos plano peržiūros gali būti atliekamos ir dažniau, negu nurodyta šiame punkte.
Pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai tarnybos 2018 m. rugpjūčio 31 d. planą (toliau – Planas), todėl revizuotinas Plano sudarymo teisėtumas, t. y. ar planas parengtas laikantis Apraše numatytų reikalavimų. Pabrėžtina, kad įstatymo leidėjas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme administraciniam teismui nesuteikė teisės revizuoti sprendimų dėl atvejo vadyba taikymo tikslingumo tam tikros šeimos atžvilgiu, todėl nepasisakytina dėl pareiškėjos (jos atstovės) motyvų dėl Plano sudarymo tikslingumo, atvejo vadybos taikymo pareiškėjos D. G. šeimos atžvilgiu pagrįstumo / būtinumo / reikalingumo.
Aprašo 24 punkte numatyta, kad vadovaujantis nuostata, kad pati šeima, naudodamasi tinkama pagalba, gali geriausiai įvardinti savo poreikius ir galimybes, bei siekiant šeimą įgalinti kuo aktyviau įsitraukti į pagalbos plano sudarymą, įgyvendinimą, turi būti išklausomi šeimos siūlymai ir nuomonė dėl vykdant atvejo vadybą planuojamų veiksmų ir priemonių. Plano II skiltyje „Šeimos narių nuomonė” nurodoma pareiškėjos D. G. nuomonė „D. G. jokios praktinės pagalbos iš tarnybų negauna; prašo nustoti ją šmeižti; į sekantį posėdį atsives advokatą.” Byloje ginčo, jog pareiškėja posėdyje galėjo nurodyti savo siūlymus ir nuomonę dėl atvejo vadybos planuojamų veiksmų ir priemonių, nėra, t. y. Planas sudarytas laikantis 24 punkto reikalavimų. Taip pat Plano IV skiltyje, atsižvelgiant į Aprašo 25 punktą, numatyti mamos (pareiškėjos D. G.) įsipareigojimai ir jų vykdymo terminai, pagalbos plano veiksmai ir priemonės suformuluoti aiškiai ir suprantamai, jame numatomi konkretūs pagalbos plano tikslai ir rezultatai, aiškiai apibrėžiama visų sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą dalyvaujančių ir (ar) dalyvausiančių asmenų atsakomybė, užduotys ir konkretūs vykdytojai bei numatomi veiksmų ir priemonių įgyvendinimo terminai.
Darytina išvada, kad planas parengtas laikantis Apraše numatytų reikalavimų, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl Plano panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos patikslintą skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. S6-723 (6.30).
Dėl teisinės pagalbos išlaidų
2018 m. lapkričio 12 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. pažyma Nr. (2.19) NTP-7-6807, kuria prašoma iš viso valstybės naudai priteisti 195 Eur 00 ct.
Šioje administracinėje byloje nagrinėjamam ginčui taikytinoje Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies redakcijoje (galiojusioje iki 2018 m. gruodžio 31 d.) numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. lapkričio 12 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. pažyma Nr. (2.19) NTP-7-6807, kurioje nėra nurodomas išsamus išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas, prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje. Prašymas taip pat gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos D. G. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. S6-723 (6.30).
Pareiškėjos D. G. patikslintą skundą likusioje dalyje dėl Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos 2018 m. rugpjūčio 31 d. pagalbos plano panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai.