Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.1;2.6.10.2.2; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2; 3.2.6.6.5

2023 m. gruodžio 4 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

dalyvaujant atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Ave-Matrox“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tauritus“ atstovei advokatei L. G.,

viešame parengiamajame teismo posėdyje, organizuotame nuotoliniu būdu per ZOOM programą, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. netiesioginį ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tauritus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ave-Matrox“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Energijos kodas“ dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. M. teismui pateiktu netiesioginiu ieškiniu prašo:

1. priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tauritus“ ir UAB „Ave-Matrox“ solidariai BUAB ,,Energijos kodas“ naudai 2 243 196,00 Eur lėšas dėl nekokybiškų naftos produktų ir biopriedų;

2. priteisti iš UAB „Ave-Matrox“ BUAB ,,Energijos kodas“ naudai 1 000 000,00 Eur nuostolių, patirtų dėl naftos produktų trūkumo.

Ieškinys grindžiamas argumentais, kad UAB „Tauritus“ galimai tiekė nekokybiškus biopriedus, kurie UAB „Ave-Matrox“ terminale buvo maišomi, todėl atsakovai turėtų atlyginti bendrovei 2 243 196,00 Eur žalą už nekokybiškus naftos produktus, kuriuos tiekė bendrovei, nors sudarytoje sutartyje deklaravo apie kokybiškus naftos produktus ir/ar biopriedus. Vertinant UAB „Ave-Matrox“ neteisėtus veiksmus nurodė, jog bendrovė įsigydavo naftos produktus iš UAB „Tauritus“ ir UAB „Naftėnas“. Šie produktai buvo sandėliuojami UAB „Ave-Matrox“ valdomoje kuro bazėje, iš kurios bendrovė naftos produktus parduodavo pirkėjams, valdantiems mažmeninius kuro kolonėlių tinklus, tokiems kaip UAB „Jozita“ ir UAB „Skulas“. Laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. bendrovė mažmeninių kuro kolonėlių tinklams turėjo pristatyti 3 19 895 977,35 litrus dyzelinio kuro, tačiau atlikus skaičiavimus ir autocisternų patikrinimus, pagal nustatytus trūkumus, buvo pastebėtas nuo vienos autocisternos 100 litrų dyzelinio kuro trūkumas, kai viso buvo apie 10 000 vnt. autocisternų, todėl viso apie 1000 000,00 litrų dyzelinio kuro trūkumas per laikotarpį nuo 2017 metų, kas konvertuojant piniginiu ekvivalentu yra lygu apie 1 000 000,00 Eur. Nekyla ginčo, jog UAB „Ave-Matrox“ ir UAB „Tauritus“ nuosekliai, galimai net iš anksto susitarus, darydavo žalą bendrovei.

Atsakovė UAB ,,Tauritus“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji niekada nebuvo ir nėra gavusi iš BUAB „Energijos kodas“ jokių pretenzijų ir/ar skundų nei dėl netinkamos kokybės kuro, nei dėl jo kiekių. BUAB „Energijos kodas“ pati pirkdavo biopriedus ir pati pildavo juos į parduodamą kurą, kaip tai numatyta galiojančiuose teisės aktuose, išleidžiant kurą į vidaus rinką. UAB „Tauritus“ verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais nuo 2015 m. Įmonės veiklą prižiūri ir kontroliuoja tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, todėl veiklos vykdymas be reikalaujamų licencijų ir/ar leidimų yra tiesiog neįmanomas. Atsakomybė už į vidaus rinką tiekiamų naftos produktų kokybę, šiuo konkrečiu atveju – BUAB „Energijos kodas” dyzelino pardavimas UAB „Skulas” ir UAB „Jozita” – tenka naftos produktų pardavėjui, t. y. UAB „Energijos kodas”. R. M. neįrodė, kad UAB „Tauritus“ būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, kurių pasekoje BUAB „Energijos kodas“ kiltų žala.

Atsakovė UAB ,,Ave Matrox“ prašė ieškinį atmesti. Ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį atsakovėms UAB „Ave-Matrox“ ir UAB „Tauritus“ už BUAB „Energijos kodas“, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas. Netiesioginis ieškinys taip pat turėtų būti atmestas ir dėl to, kad ieškovo nurodyti teiginiai nepagrindžia atsakovių neteisėtų veiksmų ir bendrovei padarytos žalos. UAB „Energijos kodas“ nebuvo įtraukta į prekybos naftos produktais verslą apgaule ar siekiant neteisėtai pasipelnyti, pati bendrovė sėkmingai dalyvavo šiame versle, turėjo iš to didelės naudos, o bendrovės vadovas siekė ir toliau šią naudą gauti. UAB „Ave-Matrox“ tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

Trečiasis asmuo UAB ,,Energijos kodas“ atstovas prašė netiesioginį ieškinį atmesti. Nurodė, kad R. M. neturėjo teisinio pagrindo pareikšti netiesioginio ieškinio atsakovėms UAB „Ave-Matrox“ ir UAB „Tauritus“, nes neegzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 str. numatytos būtinosios sąlygos netiesioginiam ieškiniu pareikšti. Šiuo atveju BUAB „Energijos kodas“ nemokumo administratorė, kuri yra įgaliota veikti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių vardu, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą, tačiau administratorė nenustatė jokio faktinio ir teisinio pagrindo, dėl kurio atstovaudama visų bendrovės kreditorių interesus, galėtų kreiptis į teismą dėl žalos ar nuostolių iš atsakovių priteisimo. Ieškovas tik siekia sukurti UAB „Energijos kodas“ turtinę teisę reikalauti iš atsakovių UAB „Ave-Matrox“ ir UAB „Tauritus“ žalos atlyginimo, o tai neatitinka netiesioginio ieškinio būtinųjų sąlygų. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą.

Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2023 m. lapkričio 27 d. 13.30 val.

Kauno apygardos teisme 2023 m. lapkričio 20 d. gautas ieškovo prašymas atidėti parengiamąjį teismo posėdį dėl jo iš anksto suplanuotos kelionės.

Kitos proceso šalys teikdamos atsiliepimus į ieškinį neprieštaravo, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų priimtas sprendimas už akių.

Atsakovų atstovė parengiamajame teismo posėdyje palaikė atsiliepime į netiesioginį ieškinį nurodytus argumentus. Išreiškė prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo.

Ieškinys netenkinamas.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl netenkintinas dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra buvęs BUAB ,,Energijos kodas“ vadovas. Jis atsakovėms UAB ,,Ave-Matrox“ ir UAB ,,Taurinus“ reiškia netiesioginį ieškinį dėl to, kad bendrovei UAB ,,Energijos kodas“ įsitraukus su atsakovais į prekybos naftos produktais verslą, bendrovė įsigydavo naftos produktus iš UAB ,,Tauritus“, kurie buvo sandėliuojami UAB „Ave-Matrox“ valdomojoje kuro bazėje, iš kurios bendrovė naftos produktus parduodamo pirkėjams, valdantiems mažmeninius kuro kolonėlių tinklus. Nurodė, kad UAB „Ave-Matrox“ turėjo pareigą ir maišyti naftos produktus kartu su biopriedais bei tiekti bendrovės klientams į mažmeninius degalinių tinklus. UAB „Ave-Matrox“ ir UAB „Tauritus“ veikdami bendrai, bendrovės sąskaita, tiekdavo prastos kokybės naftos produktus ir/ar biopriedus. Dėl nekokybiško kuro patyrė 2 243 196 Eur žalą. Jau nuo naftos produktų prekybos pradžios kilo problemos dėl tiekiamų naftos produktų kiekių. Atlikus skaičiavimus ir autocisternų patikrinimus, pagal nustatytus trūkumus, buvo pastebėtas nuo vienos autocisternos 100 litrų dyzelinio kuro trūkumas, kai viso buvo apie 10 000 vnt. autocisternų, todėl viso apie 1000 000,00 litrų dyzelinio kuro trūkumas per laikotarpį nuo 2017 metų, kas konvertuojant piniginiu ekvivalentu yra lygu apie 1 000 000,00 Eur.

Vertinant sprendimo už akių instituto taikymą, svarbu įvertinti šiuos kriterijus: 1) ar yra CPK 285 straipsnio 3 dalies atitinkamuose punktuose išdėstyti pagrindai; 2) ar ieškovo ieškinys, pagal pateiktų įrodymų formalų vertinimą, yra pagrįstas.

Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai.

Šiuo atveju matyti, kad ieškinį pateikė ieškovas R. M. (buvęs BUAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas). Ieškinys teisme priimtas 2023 m. spalio 17 d. Gavus atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepimus, teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi paskyrė parengiamojo teismo posėdžio datą 2023 m. lapkričio 27 d., 13.30 val.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tą pačią 2023 m. lapkričio 8 d. proceso dalyviams teismas išsiuntė šaukimus, informuodamas apie 2023 m. lapkričio 27 d., 13.30 val. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį. Ieškovui, kuris ieškinį teikė per EPP sistemą, teismo šaukimas buvo išsiųstas 2023 m. lapkričio 8 d. per EPP. CPK175¹ straipsnio 10 dalis numato, jog šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog CPK nenustato jokių papildomų sąlygų ar reikalavimų bei nesieja procesinio dokumento įteikimo momento su jo atsidarymu (perskaitymu) EPP sistemoje, taip pat nenustato jokių sąlygų bei nesieja procesinio dokumento įteikimo momento su jo gavimo momentu, todėl pagal CPK laikomas įteiktu 2023 m. lapkričio 9 d. Taigi nurodytą 2023 m. lapkričio 9 d. ieškovui iš esmės buvo žinomas faktas, kad byla pagal jo paties pareikštą ieškinį Kauno apygardos teisme bus nagrinėjama 2023 m. lapkričio 27 d. 13.30 val.

Atvykusios šalies prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo netenkinamas tuo atveju, jei neatvyksi šalis pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kartu nurodydama ir pagrįsdama neatvykimo į teismo posėdį priežastis, o teismas ja pripažįsta svarbiomis.

CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam iki trijų šimtų eurų baudą.

Pagrindinis principas, leidžiantis šaliai (jos atstovui) išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir pateikti įrodymus apie neatvykimą pateisinančias priežastis (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus, užtikrinant proceso operatyvumo, ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

2023 m. lapkričio 20 d. ieškovas R. M. pateikė teismui prašymą atidėti 2023 m. lapkričio 27 d. 13.30 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, atidėjimo priežastimi nurodydamas jo iš anksto suplanuotą kelionę (laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d.), ieškovas teikė savo prašymą pagrindžiančius įrodymus.

Tačiau teismas įvertinęs faktą, kad ieškovas apie parengiamąjį teismo posėdį žinojo gavęs teismo šaukimą (2023 m. lapkričio 9 d.) ir aplinkybę dėl ieškovo iš anksto suplanuotos kelionės sprendžia, kad ieškovo nurodyta neatvykimo priežastis šioje situacijoje negali būti laikoma svarbia. Teismas išskiria esminį momentą, kad ieškovas dar 2023 m. lapkričio 9 d. žinojo apie 2023 m. lapkričio 27 d. 13.30 val. paskirtą teismo posėdį, tačiau net ir žinodamas šį faktą, 2023 m. lapkričio 16 d. įsigijo kelionės bilietus (laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d.), kas suponuoja tikėtiną išvadą, kad kelionė nebuvo planuota iš anksto (kelionės bilietai nebuvo pirkti anksčiau nei kreiptasi į teismą). Nei ieškinyje, nei iškart po teismo šaukimo gavimo ieškovas nėra pateikęs teismui jokios informacijos apie jo numatomą užimtumą nurodytu laikotarpiu, taip pat net ir įsigijęs kelionės bilietus ieškovas prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo pateikė tik po kelių dienų. Žinodamas apie teismo posėdį ir įvertindamas faktą, kad jame negalės dalyvauti, ieškovas nepasirūpino tinkamumu jo interesų atstovavimu (pvz:, nesudarė atstovavimo sutarties su advokatu ir kt.).

Negana to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad teismuose nagrinėjama ne viena civilinė byla, kuriose R. M. dalyvauja skirtingu procesiniu statusu įvairiuose, tame tarpe ir su bankrutuojančia įmone UAB ,,Energijos kodas“ susijusiuose, ginčuose, kas suponuoja išvadą, kad jis turėdamas ne vieną teisminį procesą žino civilinio procesines normas.

Teismas šiuo aspektu akcentuoja, kad ieškovas R. M. yra buvęs įmonės vadovas ir akcininkas, todėl jam dėl fiduciarinių pareigų apimties taikytinas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus, o jo subjektyvios savybės konkrečios bylos aplinkybėmis gali šį standartą padaryti tik aukštesnį. Įmonės vadovas konkrečiu atveju rūpestingumo pareigos įvykdymas nustatytinas pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Aukščiau nurodytų ieškovo veiksmų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovo nurodytos priežastys parengiamajam teismo posėdžiui atidėti negali būti pripažįstamos svarbiomis, paties ieškovo elgesys, įvertinus jam keliamų aukštesnių elgesio standartų kontekste, nelaikytinas sąžiningu, užtikrinančiu proceso ekonomiškumą ir koncentruotumą, kas sudaro pagrindą teismui taikyti sprendimo už akių instituto nuostatas.

Dėl ieškinio pagrįstumo

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė yra apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymuose ar sutartyje draudžiama atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi civilinė atsakomybė – vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai turtinė prievolė atsiranda esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki pažeidimo padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tam, kad asmeniui galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, kaltė (išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės) ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Ieškovas neteisėtus atsakovių veiksmus kildina iš sudarytų tarpusavio sutarčių, t. y. 2017 m. balandžio 25 d. tarp UAB „Ave-Matrox“ ir UAB „Energijos kodas“ sudarytos Naftos produktų terminalo paslaugų sutarties Nr. 2017/15 bei 2017 m. gegužės 9 d. tarp UAB „Energijos kodas“ ir UAB „Tauritus“ sudarytos Naftos produktų pardavimo-pirkimo sutartį Nr. 13/2017-LT. Ieškovas 2 243 196 Eur priteisimą iš atsakovų grindžia tuo, kad bendrovė įsigijo naftos produktus už 2 243 196 Eur, kadangi produktai buvo nekokybiški, UAB „Ave-Matrox“ terminale nebuvo maišomi biopriedai, Jos abi atsakingos už naftos produktų nekokybiškumą, todėl jos turi BUAB „Energijos kodas“ atlyginti padarytą žalą – 2 243 196 Eur.

Teismas, formaliai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 285 straipsnio 2 dalis) bei remdamasis atsakovių atstovės paaiškinimais, duotais parengiamojo teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė šioje situacijoje egzistuojant visas sąlygas atsakovių civilinei atsakomybei kilti.

UAB „Energijos kodas“ priklausančių naftos produktų priėmimo, sandėliavimo ir išdavimo paslaugos šiai bendrovei buvo teikiamos pagal 2017 m. balandžio 25 d. sutartį Nr. 2017/15. Nors ieškovas atsakomybę dėl nepakankamo biopriedų kiekio dyzeline bando perkelti atsakovėms, tačiau sutarties 2.1.3 punkte yra įtvirtinta pačios UAB „Energijos kodas“ prievolė užtikrinti, kad pristatomų naftos produktų kokybė atitiktų Lietuvos Respublikoje taikomų standartų reikalavimus, jeigu produktus numatoma parduoti Lietuvos Respublikos vartotojams. Būtent UAB „Energijos kodas“ pagal sutartį turėjo pareigą ne tik tiekti vartotojams Lietuvos Respublikoje taikomiems standartams atitinkantį kurą, tačiau ir informuoti UAB „Ave-Matrox“ apie numatomus pristatyti į paslaugų teikėjo terminalą naftos produktų rūšis (Sutarties 2.1.4 punktas) bei pageidaujamus į naftos produktus įmaišyti reikalingus priedus (Sutarties 2.3.6 punktas) ne visoms ūkio reikmėms naudojamam kurui yra reikalingi biopriedai. Kuro gavėjas gali pasirinkti pats pilti biodegalų arba perparduoti kurą dar kitiems pirkėjams. Taigi kokį kurą, t. y. su priedais ar be jų, tiekti pirkėjui žinojo UAB „Energijos kodas“ pagal jos su atitinkamais pirkėjais sudarytas sutartis.

UAB „Energijos kodas“ pagal sutartį turėjo pareigą prekių užsakymuose krovimui nurodyti, kiek ir kokio kuro, biopriedų įpilti, kad procentinė išraiška atitiktų Alternatyviųjų degalų įstatymo nuostatų reikalavimams bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1-348/D1-1014/3-742 „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“ reikalavimams. Atsakovės pažymėjo, kad prekių užsakymuose krovimui UAB „Energijos kodas“ dažnai nurodydavo krauti naftos produktus be biopriedų, todėl atitinkamai tik UAB „Energijos kodas“ tenka atsakomybė už prekybą kuru, neatitinkančiu reikalavimo, kad iš atsinaujinančių energijos išteklių būtų sudaryta atitinkama bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalis. Įvertinus aukščiau nurodytas nuostatas darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai šią pareigą siekia perkelti atsakovėms ir tuo pačiu paneigti UAB „Energijos kodas“, kurios direktoriumi buvo, neteisėtus veiksmus.

Atsakovės pažymėjo, kad pagal sutartį naftos produktų priėmimas į terminalą, sandėliavimas ir išdavimas buvo vykdomas vadovaujantis „Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklėmis“, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. VA-16. (sutarties 1.2 punktas). Tiek įvežti, tiek išvežti kurą iš terminalo buvo leista tik pateikus visus būtinus dokumentus, tai reiškia, kad viskas, tame tarpe ir pilamas degalų kiekis ir į jį pilami priedai būdavo fiksuojami. Užsakymuose ieškovas nurodydavo parduodamo naftos produkto pirkėją, naftos produkto rūšį, kiekį, kainą, transporto priemonę, vairuotoją bei pristatymo vietą. Tokiuose atsiųstuose užsakymuose ieškovas taip pat nurodydavo, ar pilti biopriedų. Dažnu atveju ieškovo atsiųstuose užsakymuose būdavo nurodyta, jog pilti dyzelino be biopriedų, t. y. be RRME arba be HVO. Tai patvirtina kartu su atsiliepimu teikiami prekių užsakymo krovimui pavyzdžiai: 2022 m. spalio 18 d. prekių užsakymas krovimui Nr. 22-1605, 2021 m. spalio 28 d. prekių užsakymas krovimui Nr. 21-1486, 2020 m. lapkričio 18 d. prekių užsakymas krovimui Nr.19-4052.

Atsakovių atstovė paaiškino, kad UAB „Ave-Matrox“ terminalo sandėlininkas gavęs prekių užsakymą krovimui, tik patikrindavo atvykusio krautis vairuotojo duomenis, suvesdavo gautą užsakymą į terminalo valdymo sistemą TAMAS (toliau – ir sistema) ir leisdavo važiuoti į pakrovimo vietą pasikrauti užsakytus naftos produktus. Kuro užpylimas per sistemą buvo vykdomas visiškai automatizuotai. Tai reiškia, kad pagal ieškovo užsakyme nurodytus duomenis terminale jie būdavo tik suvedami į sistemą ir visus kitus veiksmus atlikdavo automatizuota TAMAS sistema, joks žmogiškasis faktorius, nuo kurių priklausytų kuro kokybiškumas ir kiekybė, neveikė. Pabaigus krovimą, sistema automatiškai atspausdindavo krovos dokumentus, kuriuos pasirašydavo priėmęs krovinį vairuotojas ir terminalo sandėlininkas. Visi krovimo duomenys automatiškai internetu būdavo perduodami į Valstybinės mokesčių inspekcijos akcizų informacinę sistemą ir tik po to būdavo leidžiama vairuotojui išvažiuoti iš terminalo. Paaiškino, kad autocisternai išvykus iš terminalo teritorijos, UAB ,,Ave-Matrox“ jau nebekontroliavo pervežamų naftos produktų kiekio ir atitinkamai negali būti laikoma atsakinga už tai, jei nuo išvykimo iš terminalo iki atvykimo į mažmeninio kuro kolonėlę degalų kiekis sumažėjo.

Ieškovas netiesioginiu ieškiniu kelia naftos kokybės ir kiekio atsakomybės atsakovams klausimą, tačiau nepateikia jokių pagristų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, iš kurių būtų galima aiškiai suprasti, kokius neteisėtus veiksmus atliko UAB ,,Tauritus“ ir UAB ,,Ave-Matrox“. Šiuo atveju matyti, kad išimtinai pagal ieškovo, buvusio UAB ,,Energijos kodas“, užsakymus ir jame nurodytus konkrečius naftos kokybės ir kiekio rodiklius, jų įgyvendinimą užtikrindavo mechanizuota sistema TAMAS. Byloje nėra duomenų, leidžiančių kvestionuoti šios sistemos veiklą ir jos rezultatus.

Taigi absoliučiai nuo atvykimo į terminalą iki išvykimo iš jo, veikė automatizuota TAMAS sistema, kuri, kaip minėta, vykdė naftos kokybės ir kiekio užtikrinimą pagal UAB „Energijos kodas“ užsakyme pateiktus kriterijus.

Taigi susidaro situacija, kuri šiuo atveju neatitinka teisinio ginčo elementų visumos, kadangi nėra civilinių teisinių santykio dalyvio, turinčio teisinį subjektiškumą, kurio veiksmų (ne)teisėtumas būtų bylos nagrinėjimo dalykas (į kurį būtų galima nukreipti reikalavimą), kas reiškia, kad objektyviai nėra galiojančio bei vykdytino reikalavimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015).

Taigi tam, kad ieškovas turėtų teisę reikšti netiesioginį ieškinį, svarbu, kad kreditorius (BUAB „Energijos kodas“) turėtų tam tikrą galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę, t. y. turtinį reikalavimą į savo skolininką (atsakovus), kurio neįgyvendina ar atsisako jį įgyvendinti. Šiuo atveju atsakovės nėra BUAB „Energijos kodas“ skolininkės, o BUAB „Energijos kodas“ nėra atsakovių kreditorė, atitinkamai ir ieškovas neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakoves, t. y. ieškovas reikšdamas netiesioginį ieškinį ir teigdamas, kad dėl abiejų atsakovių netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo BUAB „Energijos kodas“ patyrė žalos, iš esmės tokio reikalavimo neturi. Remiantis aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste daryti išvada, kad jis tik siekia sukurti UAB „Energijos kodas“ turtinę teisę reikalauti iš atsakovių UAB ,,Ave Matrox“ ir UAB „Tauritus“ žalos atlyginimo.

Nustačius faktą, kad šioje byloje dėl nurodytų aplinkybių UAB ,,Energijos kodas“ neturi galiojančios reikalavimo teisės, t. y. nėra ir negali būti atsakovų kreditoriumi, atitinkamai ir R. M. neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį už BUAB „Energijos kodas“, todėl jo ieškinys netenkintas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Ieškovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsakovės ir trečiasis asmuo turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo skųsti jį apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.