- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- eA-374-525/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00647-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2021 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 3R-94 (2.13.1.) „Dėl administracinės baudos skyrimo M. P.“, kuriuo pareiškėjui skirta 321 Eur dydžio bauda už tai, kad jis nepateikė prašomos informacijos (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0502 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1). Pareiškėjui patekti į savo žemės sklypą yra tik vienintelė galimybė – per 0,0621 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2). Dėl to Žemės sklypui Nr. 2, kaip tarnaujančiam daiktui, yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę pareiškėjui, kaip viešpataujančio daikto – Žemės sklypo Nr. 1 – savininkui, teisę eiti pėsčiomis ir važiuoti transporto priemonėmis per Žemės sklypą Nr. 2. Žemės sklype Nr. 2 esančiais statiniais naudojasi D. R., kuriai, pasak pareiškėjo, itin nepatinka, jog pareiškėjas į Žemės sklypą Nr. 1 vyksta per Žemės sklypą Nr. 2, todėl ji ėmė reikšti nesuprantamas ir niekuo nepagrįstas nuolatines pretenzijas pareiškėjui bei tuo pačiu bet kokiomis priemonėmis trukdyti jam patekti į savo Žemės sklypą Nr. 1 ir į jame esančius statinius.
3. Pareiškėjas teigė, kad D. R. 2020 m. liepos 27 d. atsakovui pateikė skundą, kuriame nurodė, jog po Inspekcijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 3R-324(2.13-1.) dėl pareiškėjui pateikto nurodymo nutraukti vaizdo stebėjimą ir įrašymą trimis vaizdo stebėjimo kameromis, pareiškėjas dvi vaizdo stebėjimo kameras nusuko į šoną, o viena kamera toliau nuolat filmuoja ir stebi valstybinės žemės plotą, kurį valdo D. R.. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2R-4587(2.13.) ir 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2R-5536(2.13) kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti informaciją: nuo kada pareiškėjas vykdo valstybinės žemės ploto, kurį nuomos pagrindu valdo D. R., vaizdo stebėjimą; jeigu vykdė vaizdo stebėjimą, bet šiuo metu nevykdo, nurodyti laikotarpį, kuriuo vaizdo stebėjimas buvo vykdytas (jei buvo vykdytas po 2019 m. gegužės 11 d.) ir kitus su vykdytu (ar vykdomu) vaizdo stebėjimu susijusius klausimus. Atsakovas 2020 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2R-6048(2.13.) pareiškėjui pateikė dokumentus, kuriuose išdėstė siūlymą pareiškėjui skirti baudą, ir nurodė iki 2021 m. vasario 3 d. pateikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant baudos dydį.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad vyriausiajai specialistei V. K. elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 15 d. pateikė rašytinius paaiškinimus „Dėl vaizdo kamerų sistemų“ ir jų priedus. Pareiškėjas 2021 m. sausio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad, esant nuolatiniams įtemptiems pareiškėjo ir D. R. santykiams bei siekiant atgrasyti ją nuo ateityje galimų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjas ant gyvenamojo namo sienos, ties įvažiavimu į Žemės sklypą Nr. 1, prevenciniais tikslais pritvirtino vieną imitacinę vaizdo stebėjimo (filmavimo) kamerą, kuri yra neveikianti, t. y. jokių filmavimo funkcijų neatlieka. Pasak pareiškėjo, atsakovas, neįvertinęs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, taip pat nebendradarbiaudamas su pareiškėju, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą skirti pareiškėjui baudą už nesuteiktą informaciją, reikalingą skundo nagrinėjimui.
5. Pareiškėjas teigė, kad 2021 m. sausio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose „Dėl vaizdo stebėjimo kamerų“ jis pateikė visą teisiškai reikšmingą informaciją, t. y. įvykdė atsakovo įpareigojimą iki 2021 m. vasario 3 d. pateikti bylos išnagrinėjimui reikalingus duomenis, o tai reiškia, kad nėra pagrindo pareiškėjui skirti baudą. Be to, atsakovas elektroniniu paštu pateikė pareiškėjo atstovui 2021 m. vasario 24 d. raštą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas turi pateikti atsakovui kitus paaiškinimus, nes 2021 m. sausio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos aplinkybės prieštarauja pareiškėjo 2019 metais pateiktuose paaiškinimuose dėl įrengtų vaizdo kamerų nurodytoms aplinkybėms. Taip pat atsakovas dėl nežinomų priežasčių klaidingai nurodė, jog iki nustatyto termino, t. y. iki 2021 m. vasario 3 d., jam nebuvo pateikta jokia informacija. Pareiškėjo vertinimu, nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo 2021 m. sausio 15 d. rašytinių paaiškinimų pateikimo patvirtina, kad jis įvykdė atsakovo nurodymą ir iki 2021 m. vasario 3 d. pateikė visus reikalingus duomenis.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu jam skirta 321 Eur dydžio bauda tik už tai, kad jis (pareiškėjas) nustatytu terminu, t. y. iki 2021 m. vasario 3 d., nepateikė atsakovui jo prašomos informacijos. Atsakovas sprendė, kad pareiškėjas, žinodamas apie skundo nagrinėjimą, informacijos neteikė tyčia ir sąmoningai, todėl tokias aplinkybes vertino kaip sunkinančias pareiškėjo padėtį. Atsakovas, paskyręs pareiškėjui 321 Eur dydžio baudą, nepagrįstai netyrė ir nevertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir tokiu būdu netinkamai aiškino ir taikė bei kartu pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR), 83 straipsnio 2 dalį, numatančią, jog baudos skiriamos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, kartu esant BDAR 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose numatytoms sąlygoms, o tai turėjo tiesioginės įtakos galimai skirtinos baudos neproporcingam dydžiui ir nepagrįsto Sprendimo priėmimui.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Inspekcija 2020 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2R-4587 (2.13) ir 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2R-5536(2.13) kreipėsi į pareiškėją (registruotu laišku), prašydama iki 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikti informaciją, o negavus atsakymo į pirmąjį raštą, antruoju raštu buvo prašoma pateikti informaciją iki 2020 m. lapkričio 23 d., tačiau ir į antrąjį raštą atsakymo nebuvo gauta. Inspekcija 2020 m. gruodžio 2 d. išsiuntė pareiškėjui raštą, kuriame buvo išdėstytas siūlymas skirti jam baudą, ir kuriame nurodyta iki 2020 m. gruodžio 30 d. pateikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant baudos dydį. Inspekcija iki 2021 m. vasario 3 d. (sprendimo priėmimo procedūros pradžios) laukė pareiškėjo atsakymo, o jo negavusi – priėmė skundžiamą Sprendimą.
9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas rašytinius paaiškinimus elektroniniu paštu Inspekcijai pateikė po ginčijamo Sprendimo priėmimo. Pareiškėjas, jo atstovas, turėjo tiek Inspekcijos, tiek ir Inspekcijos raštų rengėjos kontaktus ir turėjo pareigą įsitikinti, kad elektroniniu paštu siųstas atsakymas Inspekciją pasiekė. Pareiškėjas beveik 5 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų, ignoravo Inspekcijos nurodymus pateikti informaciją.
10. Atsakovas pažymėjo, kad 2019 metais tiriant pareiškėjo atžvilgiu gautą skundą, pareiškėjo elgesys buvo geranoriškas, todėl buvo priimtas atitinkamas Inspekcijos sprendimas, tačiau kiekvieno skundo nagrinėjimas yra vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nustatyta tvarka ir terminais. Nurodė, kad 2019 metais skundo tyrimo metu pagal pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir nuotraukas buvo nustatyta, kad pareiškėjo sumontuotos trys vaizdo kameros yra tikros, skundas pareiškėjo atžvilgiu buvo pripažintas pagrįstu ir Inspekcijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 3R-324(2.13-1.) pareiškėjui pateiktas nurodymas nutraukti vaizdo stebėjimą, vykdomą ne savo teritorijoje (užtikrinant, kad į vaizdo stebėjimo lauką nepatektų už vartų bei už tvoros esanti erdvė). Ši aplinkybė negali būti vertinama kaip atsakomybę švelninantis veiksnys. Atsakovo nuomone, pareiškėjui paskirta bauda yra motyvuota ir pagrįsta.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo M. P. skundą atmetė.
Šalies argumentai
12. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad D. R. 2020 m. liepos 27 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją, nurodydama, jog po Inspekcijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 3R-324(2.13-1) pareiškėjui teikto nurodymo nutraukti vaizdo stebėjimą ir įrašymą trimis jo kieme sumontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis, pareiškėjas dvi vaizdo stebėjimo kameras nusuko į šoną, o viena kamera toliau nuolat filmuoja ir stebi valstybinės žemės plotą, kurį nuomos pagrindu valdo D. R.. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo 2019 m. gegužės 11 d. rašte Inspekcijai buvo nurodyta, kad vaizdo stebėjimas yra nutrauktas (kameros atjungtos) bei vadovaudamasi ADTAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsniu, BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsniu, 57 straipsnio 1 dalies a ir f punktais, 58 straipsnio 1 dalies a punktu, registruotu paštu, adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 2R-4587(2.13) su klausimais ir nurodė į juos atsakyti iki 2020 m. rugsėjo 28 d. Raštas pareiškėjui buvo įteiktas tinkamai, tačiau atsakymo į raštą Inspekcija negavo. Inspekcija 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2R-5536(2.13) pakartotinai registruotu paštu, adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 2R-4587(2.13), nurodydama iki 2020 m. lapkričio 23 d. pateikti atsakymą. Raštas pareiškėjui buvo tinkamai įteiktas, tačiau atsakymas per nustatytą terminą nepateiktas. Inspekcija 2020 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2R-6048(2.13) išsiuntė pareiškėjui dokumentą, kuriame buvo išdėstytas siūlymas skirti jam baudą, ir kuriame nurodyta iki 2020 m. gruodžio 30 d. pateikti Inspekcijai informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant baudos dydį. Šis dokumentas pareiškėjui įteiktas 2020 m. gruodžio 17 d., tačiau nei iki nurodyto termino, nei iki 2021 m. vasario 3 d. atsakymas Inspekcijoje nebuvo gautas. Inspekcija ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasi BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punktu, 83 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies b punktu, 5 dalies e punktu, ADTAĮ 34 straipsnio 10 dalimi, už prieigos galimybės nesuteikimą pažeidžiant BDAR 58 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui skyrė 321 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Inspekcija teisėtai davė pareiškėjui nurodymą pateikti paaiškinimus (informaciją) dėl duomenų tvarkymo, atsižvelgdama į 2019 metais atlikto tyrimo rezultatus. Pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos padaryta išvada, kad jis (pareiškėjas) laiku neįvykdė Inspekcijos nurodymo.
14. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis Inspekcijos nurodymą įvykdė laiku, t. y. 2021 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu pateikdamas rašytinius paaiškinimus, teismas nurodė, jog byloje yra pateiktas pareiškėjo atstovo elektroninio laiško nuorašas, iš kurio matyti, kad 2021 m. sausio 15 d. buvo bandoma elektroniniu laišku siųsti rašytinius paaiškinimus, skirtus Inspekcijai. Tačiau Inspekcija, dėl galimai didelio failo dydžio, laišką teigė gavusi po Sprendimo priėmimo. Dėl šių aplinkybių teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Inspekcijos nurodymą turėjo įvykdyti iki 2020 m. lapkričio 23 d., o ne iki 2021 m. vasario 3 d., kaip skunde teigė pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Inspekcijos 2020 m. lapkričio 9 d. nurodymą bandė įgyvendinti, tik gavęs Inspekcijos raštą dėl siūlymo skirti baudą, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo skunde dėstomu argumentu, kad jis Inspekcijos nurodymą įvykdė laiku. Teismas pabrėžė, kad būtent pareiškėjas privalo įrodyti, jog įteikė Inspekcijai savo paaiškinimus elektroniniu paštu. Vien elektroninio laiško išsiuntimas, nepasidomėjus dėl jo gavimo adresato pašto dėžutėje, teismo vertinimu, nelaikytinas rūpestingu ir tinkamu pareigos įvykdyti teisėtai pateiktus nurodymus vykdymu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo nuomone, tai, kad po skundžiamo Sprendimo priėmimo Inspekcija tyrimą dėl D. R. 2020 m. liepos 27 d. skundo nutraukė, nustačiusi, jog vienos kameros, kuri stebi valstybinės žemės plotą, vaizdo duomenys nebėra tvarkomi (kamera ant pareiškėjo gyvenamojo namo yra imitacinė), o veikiančios kameros yra nusuktos į šoną, todėl BDAR nėra taikomas, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimo ir juo paskirtą baudą. Sprendimo priėmimo metu buvo visos sąlygos priimti sprendimą dėl teisėtai duoto nurodymo nevykdymo ir tuo pagrindu skirti pareiškėjui baudą. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija 2019 metais buvo nustačiusi, kad pareiškėjo sumontuotos trys vaizdo kameros yra tikros ir jis tvarko asmens duomenis, skundas pareiškėjo atžvilgiu 2019 m. balandžio 17 d. Inspekcijos sprendimu Nr. 3R-324(2.13-1) buvo pripažintas pagrįstu, duotas nurodymas nutraukti vaizdo stebėjimą ir įrašymą visomis trimis jo kieme sumontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis.
III.
18. Pareiškėjas M. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netyrė ir nevertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė BDAR 83 straipsnio 2 dalį, numatančią, jog baudos skiriamos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, kartu esant BDAR 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose numatytoms sąlygoms, bei pažeidė įrodymų vertimo ir įrodinėjimo taisykles, konstitucinius ir viešojo administravimo principus, taip pat atsisakė nustatyti tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės, o tai turėjo tiesioginės įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.
20. Pareiškėjas pažymi, kad byloje esantys išrašai iš elektroninio pašto, pareiškėjo paaiškinimai ir kiti duomenys patvirtina, jog: 1) pareiškėjas, veikdamas per atstovą, atsakovui ir jo specialistei V. K. elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 15 d. pateikė rašytinius paaiškinimus „Dėl vaizdo kamerų sistemų“ ir jų priedus; 2) pareiškėjo 2021 m. sausio 15 d. rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti atsakovui po pareiškėjo pokalbio telefonu su atsakovo valstybės tarnautoja V. K., kuriai buvo žinoma, jog pareiškėjas veikia per atstovą; 3) pareiškėjas negavo jokių atsakovo ir / ar jo valstybės tarnautojos V. K. pranešimų (priminimų ir kt.) apie tai, kad pareiškėjas iki nustatyto termino, t. y. 2021 m. vasario 3 d., nepateikė informacijos; 4) pareiškėjas 2021 m. sausio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė visą teisiškai reikšmingą informaciją, t. y. įvykdė atsakovo įpareigojimą iki 2021 m. vasario 3 d. pateikti bylos išnagrinėjimui reikalingus duomenis; 5) atsakovo Sprendimas priimtas po pareiškėjo 2021 m. sausio 15 d. rašytinių paaiškinimus pateikimo.
21. Pareiškėjo teigimu, nurodytų aplinkybių atsakovas neginčijo ir jas paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad būtent pareiškėjas privalo įrodyti, jog įteikė Inspekcijai savo paaiškinimus elektroniniu paštu ir kad vien elektroninio laiško išsiuntimas, nepasidomėjus dėl jo gavimo adresato pašto dėžutėje, nelaikytinas rūpestingu ir tinkamu pareigos įvykdyti teisėtai pateiktus nurodymus vykdymu. Šios bylos atveju pareiškėjas tokių įrodymų objektyviai negalėjo gauti. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė iš atsakovo išreikalauti reikiamus dokumentus ir pareikalauti Inspekcijos valstybės tarnautojos V. K. ir / ar kitų valstybės tarnautojų paaiškinimų dėl pareiškėjo 2021 m. sausio 15 d. paaiškinimų pateikimo.
22. Pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į įstatymo imperatyvą, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo įgyvendinti gero administravimo principą. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė pareiškėjui, tokiu būdu pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas neišnagrinėjo aplinkybių, susijusių su pareiškėjo elektroniniu paštu siųstais 2021 m. sausio 15 d. paaiškinimais, nurodo, jog minėti pareiškėjo paaiškinimai dėl ypač didelio siunčiamų duomenų kiekio (12 priedų, kuriuos sudarė ne tik tekstiniai dokumentai, bet ir nuotraukos) pareiškėjo nurodytu laiku (2021 m. sausio 15 d.) adresatų nepasiekė (Inspekcija šį pakartotinai siunčiamą laišką be priedų gavo 2021 m. vasario 19 d.), ir tai pareiškėjui yra žinoma. Atsakovas pažymi, kad elektroninio laiško išsiuntimo faktas dar nereiškia, jog elektroninis laiškas tikrai pasiekė adresatą, nes laiškas dėl įvairių priežasčių galėjo grįžti siuntėjui, jį galėjo „nufiltruoti“ / blokuoti / atmesti gavėjo elektroninio pašto serveris ar gavėjo kompiuteryje esanti antivirusinė programa, jis galėjo nepasiekti adresato dėl dydžio apribojimų ar techninių trikdžių kompiuterių tinkluose ir panašiai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo 2021 m. sausio 15 d. pranešimas (nepaisant to, kada jis buvo gautas Inspekcijoje) buvo siunčiamas praleidus visus Inspekcijos raštuose nustatytus terminus, todėl teismui nebuvo pagrindo detaliai nagrinėti 2021 m. sausio 15 d. pranešimo gavimo aplinkybių.
Atsiliepimas
25. Atsakovas nurodo, kad teismas sprendime pažymėjo, jog pareiškėjas Inspekcijos nurodymą turėjo įvykdyti iki 2020 m. lapkričio 23 d., o ne iki 2021 m. vasario 3 d., taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas Inspekcijos 2020 m. lapkričio 9 d. nurodymą bandė įgyvendinti tik gavęs Inspekcijos raštą dėl siūlymo skirti baudą, todėl jo bandymas elektroniniu paštu siųsti 2021 m. sausio 15 d. pranešimą ir pateikti Inspekcijos prašomą informaciją negali būti pripažįstamas kaip Inspekcijos nurodymo įvykdymas laiku.
26. Atsakovo teigimu, vien ta aplinkybė, jog teismo sprendimas ir jo motyvai neatitinka pareiškėjo pozicijos, savaime nereiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir / ar, kad sprendimas yra priimtas formaliais pagrindais. Pareiškėjas, teigdamas, kad teismas neatskleidė bylos esmės, remiasi tik bendro pobūdžio teiginiais, kurie nėra pagrįsti. Atsakovo nuomone, teismas detaliai ištyrė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir priėmė įrodymais pagrįstą bei teisiškai motyvuotą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 3R-94 (2.13.1.) „Dėl administracinės baudos skyrimo M. P.“, kuriuo pareiškėjui paskirta 321 Eur dydžio bauda už tai, kad jis nepateikė prašomos informacijos, pagrįstumo ir teisėtumo.
28. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs atsakovo priimto Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, padavė apeliacinį skundą.
29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pažymi, kad teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
31. Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, nenustatė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Pareiškėjas, teikdamas, jog teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
33. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo, jog Inspekcija teisėtai davė pareiškėjui nurodymą pateikti paaiškinimus (informaciją) dėl duomenų tvarkymo, tačiau pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos padaryta išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad jis (pareiškėjas) laiku neįvykdė Inspekcijos nurodymo, todėl jam buvo paskirta bauda.
34. Iš šios nutarties 12 punkte nurodytų teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Inspekcija, priėmusi nagrinėti D. R. skundą, 2020 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2R-4587(2.13.) kreipėsi į pareiškėją, prašydama iki 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikti atsakymus į klausimus, susijusius su vaizdo stebėjimu ir duomenų naudojimu. Inspekcijos siųstas registruotas laiškas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 25 d. Inspekcija iki nurodyto termino negavusi iš pareiškėjo prašomos informacijos, 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2R-5536(2.13.) pakartotinai persiuntė pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 2R-4587(2.13.), nustatydama naują terminą, t. y. iki 2020 m. lapkričio 23 d., prašomiems duomenims pateikti. Inspekcijos siųstas registruotas laiškas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. lapkričio 13 d., tačiau iki 2020 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. 2R-5536(2.13.) nurodyto termino (iki 2020 m. lapkričio 23 d.) prašoma informacija nebuvo pateikta. Inspekcija 2020 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 2R-6048(2.13.) išdėstė pareiškėjui siūlymą skirti baudą ir nurodė iki 2020 m. gruodžio 30 d. pateikti Inspekcijai informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant baudos dydį. Šis dokumentas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. gruodžio 17 d. Inspekcija 2021 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 3R-94 (2.13.1.), vadovaudamasi BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punktu, 83 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies b punktu, 5 dalies e punktu, ADTAĮ 34 straipsnio 10 dalimi, už prieigos galimybės nesuteikimą pažeidžiant BDAR 58 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui skyrė 321 Eur baudą.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neginčija, jog Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. 2R-4587(2.13.) ir 2020 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 2R-5536(2.13.), kuriais buvo prašoma pateikti informaciją, ir 2020 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. 2R-6048(2.13.), kuriuo buvo išreikštas siūlymas pareiškėjui skirti baudą ir prašoma pateikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant baudos dydį, jam buvo įteikti tinkamai. Pareiškėjas tvirtina ir teikia įrodymus, jog jis, veikdamas per atstovą, 2021 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu pateikė Inspekcijai ir jos atstovei rašytinius paaiškinimus bei priedus, t. y. pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis laiku, t. y. iki 2021 m. vasario 3 d., įvykdė Inspekcijos įpareigojimus. Vertindama šiuos pareiškėjo teiginius teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Inspekcija paaiškino, jog 2021 m. vasario 3 d. buvo pradėta sprendimo dėl baudos pareiškėjui skyrimo priėmimo procedūra, tačiau tai nereiškia, jog ši data yra paskutinė termino informacijai pateikti diena ir pareiškėjas gali nepaisyti Inspekcijos raštuose nustatytų terminų. Nutarties 34 punkte nurodytuose Inspekcijos raštuose yra aiškiai nurodyti terminai iki kada pareiškėjas turi pateikti prašomą informaciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas Inspekcijos nurodymą turėjo įvykdyti iki 2020 m. lapkričio 23 d. (kaip nurodyta Inspekcijos 2020 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. 2R-5536(2.13.)), o ne iki 2021 m. vasario 3 d., kaip savo procesiniuose dokumentuose teigia pareiškėjas.
36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo iš Inspekcijos valstybės tarnautojos V. K. ir / ar kitų valstybės tarnautojų dėl pareiškėjo 2021 m. sausio 15 d. paaiškinimų pateikimo. Nustačius, kad pareiškėjas Inspekcijos nurodymą turėjo įvykdyti iki 2020 m. lapkričio 23 d., akivaizdu, jog net ir vertinant, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 15 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, jie (paaiškinimai) buvo pateikti praleidus Inspekcijos nustatytą terminą.
37. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad siųsdamas duomenis elektroniniu paštu siuntėjas neturi pareigos reikalauti gavėjo patvirtinimo apie duomenų gavimą, tačiau, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y. į tai, kad pareiškėjas nereagavo į atsakovo 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. lapkričio 9 d. raštais siųstus nurodymus dėl informacijos pateikimo, o rašytinius paaiškinimus bandė pateikti tik gavęs 2020 m. gruodžio 2 d. raštą su išdėstytu siūlymu skirti jam baudą, taip pat į tai, kad pareiškėjas rašytinius paaiškinimus teikė praleidęs Inspekcijos nustatytą terminą, yra pagrindas vertinti, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir tinkamai neįvykdė pareigos pateikti prašomą informaciją.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir Inspekcijos priimtus administracinius aktus, siekiant surinkti informaciją, reikalingą skundo išnagrinėjimui, neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas siekė sudaryti pareiškėjui galimybę pateikti informaciją, pakartodamai nustatydamas naujus terminus reikalavimams įvykdyti, tačiau pats pareiškėjas vengė bendradarbiauti su atsakovu, laiku nevykdydamas Inspekcijos nustatytų įpareigojimų. Būtent pareiškėjo veiksmai iki Inspekcijos nustatyto termino nepateikus prašomos informacijos, buvo pagrindas Inspekcijai priimti šioje byloje ginčijamą Sprendimą.
39. Vadovaujantis BDAR 58 straipsnio 1 dalimi, kiekviena priežiūros institucija turi įgaliojimus nurodyti duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui ir, kai taikoma, duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo atstovui pateikti visą jos užduotims reikalingą informaciją (a punktas), o remiantis aptariamo straipsnio 2 dalimi, skirti administracinę baudą pagal 83 straipsnį, kartu taikydama šioje dalyje nurodytas priemones arba vietoj jų, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes (i punktas).
40. BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį; b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą; d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones; e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus; f) bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį; g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas; h) tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo.
41. BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punkte nustatyta, jog jei nesilaikoma priežiūros institucijos nurodymo arba laikino ar nuolatinio duomenų tvarkymo apribojimo arba duomenų srautų sustabdymo pagal 58 straipsnio 2 dalį arba nesuteikiama prieigos galimybė pažeidžiant 58 straipsnio 1 dalį, skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 Eur arba, įmonės atveju, iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.
42. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad Inspekcija, siekdama išnagrinėti gautą skundą, kreipėsi į duomenų valdytoją (pareiškėją) su nurodymu pateikti patikrinimui reikalingą informaciją, tačiau pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė, į pakartotinius Inspekcijos prašymus nereagavo. Tokiu būdu pareiškėjas nevykdė Inspekcijos nurodymo, nors turėjo pareigą pateikti Inspekcijai visą jos prašomą informaciją. Teisėjų kolegija vertina, kad Inspekcija, spręsdama dėl administracinės baudos paskyrimo, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas apie nagrinėjamą Inspekcijoje gautą skundą žinojo, nes siųsti registruoti Inspekcijos pranešimai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai, tačiau per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo veiksmus neteikti prašomos tyrimui atlikti reikalingos informacijos pripažino tyčiniais, sunkinančiais pareiškėjo atsakomybę, ir skyrė jam pusę vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio baudą – 321 Eur. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog jis nesilaikė Institucijos nurodymų pateikti reikalaujamą informaciją, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog jam paskirta bauda yra neproporcinga.
43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.