Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-2457-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00647-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 50.3; 55.1.3 (S)

2021 m. gegužės 17 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2021 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 3R-94 (2.13.1.) „Dėl administracinės baudos skyrimo M. P.“. Taip pat prašoma priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjas, veikdamas per atstovą, Inspekcijos specialistei V. K. elektroniniu paštu: ada@ada.lt ir (duomenys neskelbtini)@ada.lt pateikė 2021 m. sausio 15 d. rašytinius „Dėl vaizdo kamerų sistemų“ paaiškinimus ir jų priedus. Teigia, kad pareiškėjas jokių atsakovės ir pranešimų (priminimų ir kt.) apie tai, kad pareiškėjas iki nustatyto termino, t. y. 2021 m. vasario 3 d., nepateikė informacijos, negavo. Todėl mano, kad Inspekcijos įpareigojimą pateikti paaiškinimus iki 2021 m. vasario 3 d. įvykdė, dėl ko mano, kad bauda pareiškėjui turėtų būti panaikinta.

Pažymi, kad ant pareiškėjo gyvenamojo namo sienos įrengta vaizdo stebėjimo kamera yra imitacinė ir ji neatlieka jokių vaizdo stebėjimo (filmavimo) funkcijų. Taip pat tarp pareiškėjo ir Inspekcijai parašiusio skundą asmens yra susiklostę įtempti, konfliktiški santykiai dėl kelio servituto, nustatyto valstybiniame žemės sklype ir būtino pareiškėjui patekti į žemės sklypą 50, naudojimo ir būtent dėl to yra rašomi skundai.

Nurodo, Inspekcija skirdama pareiškėjui baudą neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas 2019 m. atlikto patikrinimo metu bendradarbiavo su Inspekcija, vaizdo kamera yra imitacinė, todėl nėra pažeidžiamos jokių asmenų teisės, taip pat nėra daroma žala ir tai, kad atsakovės nurodymas yra įvykdytas.

Atsakovė Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Inspekcija 2020 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2R-4587 (2.13) ir 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2R-5536(2.13) kreipėsi į pareiškėją (registruotu laišku) prašydama pateikti informaciją atitinkamai iki 2020 m. rugsėjo 28 d., o negavus atsakymo į pirmąjį raštą, antru raštu buvo prašoma pateikti informaciją iki 2020 m. lapkričio 23 d., tačiau ir į antrąjį raštą atsakyta nebuvo.

Nurodo, kad Inspekcija 2020 m. gruodžio 2 d. išsiuntė pareiškėjui raštą, kuriame išdėstytas siūlymas skirti baudą ir nurodė iki 2020 m. gruodžio 30 d. Inspekcijai pateikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant baudos dydį. Inspekcija iki 2021 m. vasario 3 d. laukė pareiškėjo atsakymo, jo negavusi priėmė skundžiamą sprendimą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas elektroniniu paštu Inspekcijai rašytinius paaiškinimus pateikė po ginčijamo sprendimo priėmimo. Pažymi, kad pareiškėjas, jo atstovas turėjo tiek Inspekcijos, tiek ir Inspekcijos raštų rengėjos kontaktus ir turėjo pareigą įsitikinti, kad el. paštu siųstas atsakymas Inspekciją pasiekė.

Mano, kad paskirta bauda yra motyvuota ir pagrįsta. Pažymi, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų beveik 5 mėnesius, taip pat ignoravo Inspekcijos nurodymus pateikti informaciją.

Pažymi, kad 2019 m. tiriant pareiškėjo atžvilgiu gautą skundą, pareiškėjo elgesys buvo geranoriškas, todėl buvo priimtas atitinkamas Inspekcijos sprendimas, tačiau kiekvieno skundo nagrinėjimas yra vykdomas vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Nurodo, kad 2019 m. skundo tyrimo metu pagal pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir nuotraukas buvo nustatyta, kad pareiškėjo sumontuotos (3) vaizdo kameros yra tikros, skundas pareiškėjo atžvilgiu buvo pripažintas pagrįstu ir Inspekcijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 3R-324(2.13-1.) pareiškėjui buvo pateiktas nurodymas – nutraukti vaizdo stebėjimą, vykdomą ne savo teritorijoje (užtikrinant, kad į vaizdo stebėjimo lauką nepatektų už vartų bei už tvoros esanti erdvė, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip atsakomybę švelninantis veiksnys.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 58 straipsnio 1 dalies pažeidimą (už prieigos galimybės nesuteikimą), paskirta 321 Eur dydžio bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. R. 2020 m. liepos 27 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją. Skunde pareiškėja nurodė, kad po Inspekcijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 3R-324(2.13-1) pareiškėjui teikto nurodymo nutraukti vaizdo stebėjimą ir įrašymą trimis jo kieme sumontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis, pareiškėjas dvi vaizdo stebėjimo kameras nusuko į šoną, o viena kamera toliau nuolat filmuoja ir stebi valstybinės žemės plotą, kurį nuomos pagrindu valdo D. R..

Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo 2019 m. gegužės 11 d. rašte Inspekcijai buvo nurodyta, kad vaizdo stebėjimas yra nutrauktas (kameros atjungtos) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsniu, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 5 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsniu, 57 straipsnio 1 dalies a ir f punktais, 58 straipsnio 1 dalies a punktu, registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas išsiuntė pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 2R-4587(2.13) su klausimais ir nurodė į juos atsakyti iki 2020 m. rugsėjo 28 d., tačiau atsakymo negavo. Raštas buvo tinkamai pareiškėjui įteiktas.

Inspekcija 2020 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 2R-4587(2.13) pakartotinai registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas išsiuntė 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2R-5536(2.13) su prašymu atsakyti iki 2020 m. lapkričio 23 d., tačiau atsakymo negavo iš pareiškėjo. Raštas buvo tinkamai pareiškėjui įteiktas.

Inspekcija 2020 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2R-6048(2.13) išsiuntė pareiškėjui dokumentą, kuriame išdėstytas siūlymas skirti baudą ir nurodė iki 2020 m. gruodžio 30 d. Inspekcijai pateikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant baudos dydį. Šis dokumentas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. gruodžio 17 d., tačiau nei iki nurodyto termino, nei iki 2021 m. vasario 3 d. atsakymas Inspekcijoje nebuvo gautas. Raštas buvo tinkamai pareiškėjui įteiktas.

Inspekcija ginčijamu sprendimu, vadovaudamasi BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punktu, 83 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies b punktu, 5 dalies e punktu, ADTAĮ 34 straipsnio 10 dalimi, už prieigos galimybės nesuteikimą pažeidžiant BDAR 58 straipsnio 1 dalį pareiškėjui skyrė 321 eurų baudą.

ADTAĮ 7 straipsnyje yra numatyta, kad Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. ADTAĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priežiūros institucija už BDAR ir šio įstatymo pažeidimus administracines baudas skiria vadovaudamasi BDAR ir šiuo įstatymu.

Remiantis ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija be Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimų, turi taip pat turi teisę neatlygintinai gauti iš duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant priežiūros institucijos užduotis ir funkcijas. Atitinkamai ADTAĮ 14 straipsnyje įtvirtintas priežiūros institucijos reikalavimų privalomumo principas, numatant, kad juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus (įskaitant reikalavimą atvykti į priežiūros institucijos patalpas duoti paaiškinimų, bet tuo neapsiribojant), nedelsdami pateikti informaciją ir (ar) paaiškinimus, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis ir (ar) įranga, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu, ir dokumentais, reikalingais priežiūros institucijos funkcijoms atlikti.

BDAR 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena priežiūros institucija turi įgaliojimus nurodyti duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui ir, kai taikoma, duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo atstovui pateikti visą jos užduotims reikalingą informaciją. BDAR 57 straipsnyje nurodytos priežiūros institucijos užduotys, to pačio straipsnio a punkte įtvirtinta, kad priežiūros institucija stebi, kaip taikomas šis reglamentas, ir užtikrina, kad jis būtų taikomas, f punkte numatyta, kad nagrinėja skundus, kuriuos pagal BDAR 80 straipsnį pateikė duomenų subjektas arba įstaiga, organizacija ar asociacija, ir tinkamu mastu tiria skundo dalyką, taip pat per pagrįstą laikotarpį informuoja skundo pateikėją apie skundo tyrimo pažangą ir rezultatus, visų pirma tais atvejais, kai būtina tęsti tyrimą arba derinti veiksmus su kita priežiūros institucija; h punkte nustatyta, kad priežiūros institucija atlieka tyrimus BDAR taikymo srityje.

Kiekviena priežiūros institucija užtikrina, kad pagal BDAR 83 straipsnį skiriamos administracinės baudos už 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus šio reglamento pažeidimus kiekvienu konkrečiu atveju būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį; b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą; d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones; e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus; f) bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį; g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas; h) tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo.

BDAR 83 straipsnio 6 dalyje numatyta, jei nesilaikoma 58 straipsnio 2 dalyje nurodyto priežiūros institucijos nurodymo, pagal šio straipsnio 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20000 000 Eur arba, įmonės atveju – iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

Byloje nėra ginčo, kad Inspekcija teisėtai davė pareiškėjui nurodymą pateikti paaiškinimus (informaciją) dėl duomenų tvarkymo, o ypač atsižvelgiant į 2019 m. atlikto tyrimo rezultatus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis Inspekcijos nurodymą įvykdė laiku, t. y. 2021 m. sausio 15 d. Teismui yra pateiktas pareiškėjo atstovo elektroninio laiško nuorašas, iš kurio matyti, kad 2021 m. sausio 16 d. buvo bandoma siųsti elektroniniu laišku rašytinius paaiškinimus skirtus Inspekcijai. Inspekcija dėl galimai didelio failo laišką teigia gavusi po sprendimo priėmimo. Teismas pažymi, kad pareiškėjas Inspekcijos nurodymą turėjo įvykdyti iki 2020 m. lapkričio 23 d., o ne iki 2021 m. vasario 3 d., kaip teigia skunde pareiškėjas. Pažymėtina, kad pareiškėjas Inspekcijos 2020 m. lapkričio 9 d. nurodymą bandė įgyvendinti tik gavęs Inspekcijos raštą dėl siūlymo skirti baudą, todėl nesutiktina su pareiškėjo skunde dėstomu argumentu, kad jis Inspekcijos nurodymą įvykdė laiku. Be to, būtent pareiškėjas privalo įrodyti, kad įteikė Inspekcijai savo paaiškinimus elektroniniu paštu. Vien elektroninio laiško išsiuntimas, nepasidomėjus dėl jo gavimo adresato pašto dėžutėje, nelaikytinas rūpestingu ir tinkamu pareigos įvykdyti teisėtai pateiktus nurodymus vykdymu. Tad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog viešojo administravimo subjektas turėjo įvertinti duomenis, kurių šis sprendimo metu neturėjo ar jam nebuvo pateikta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pagal BDAR 58 straipsnio 1 dalį turėjo pareigą priežiūros institucijai nurodyti visą jos užduotims atlikti reikalingą informaciją, tačiau tos pareigos neįvykdė, todėl Institucija pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinta, kad pažeidus išvardytas nuostatas, pagal 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 Eur arba, įmonės atveju – iki 4 proc. jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė: e) jei nesilaikoma priežiūros institucijos nurodymo arba laikino ar nuolatinio duomenų tvarkymo apribojimo arba duomenų srautų sustabdymo pagal 58 straipsnio 2 dalį arba nesuteikiama prieigos galimybė pažeidžiant 58 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nesilaikė Institucijos nurodymų (pirminio ir pakartotinio) pateikti reikalaujamą informaciją, nors tokia pareigą pagal BDAR turėjo, todėl teismo vertinimu, Sprendimas priimtas ir administracinė bauda pareiškėjui skirta pagrįstai.

Tai, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo Inspekcija tyrimą dėl D. R. 2020 m. liepos 27 d. skundo nutraukė nustačiusi, kad vienos kameros, kuri stebi valstybinės žemės plotą, vaizdo duomenys nebėra tvarkomi (kamera ant jo gyvenamojo namo yra imitacinė), o veikiančios kameros yra nusuktos į šoną, todėl BDAR nėra taikomas, - neduoda pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo ir juo paskirtos baudos, kadangi sprendimo priėmimo metu egzistavo visos sąlygos priimti skundžiamą sprendimą dėl teisėtai duoto nurodymo nevykdymo ir skirti tuo pagrindu pareiškėjui baudą. Inspekcija 2019 m. buvo nustačiusi, kad pareiškėjo sumontuotos trys vaizdo kameros yra tikros ir jis tvarko asmens duomenis, skundas pareiškėjo atžvilgiu 2019 m. balandžio 17 d. Inspekcijos sprendimu Nr. 3R-324(2.13-1) buvo pripažintas pagrįstas, duotas nurodymas nutraukti vaizdo stebėjimą ir įrašymą visomis trimis jo kieme sumontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis.

Inspekcija, spręsdama dėl administracinės baudos dydžio, atsižvelgė, kad pareiškėjas apie nagrinėjamą Inspekcijoje gautą skundą žinojo, nes siųsti registruoti Inspekcijos pranešimai pareiškėjui buvo įteikti, pareiškėjas per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė dėl savo sąmoningų veiksmų. Šią aplinkybę Inspekcija vertino kaip atsakomybę sunkinančią ir pareiškėjui skyrė pusę vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio baudą – 321 Eur.

Pareiškėjas skunde teigia, kad bauda jam turėtų būti sumažinta, nes jis 2019 m. bendradarbiavo ir niekam žalos nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra teisinio pagrindo pareiškėjui skirtą baudą mažinti pareiškėjo skunde nurodytų argumentų pagrindu. Inspekcijoje 2020 m. gauto skundo prieš pareiškėją tyrimo metu pareiškėjas su Inspekcija nebendradarbiavo. Pareiškėjas, teigdamas, kad Inspekcija, skirdama baudą, neatsižvelgė į BDAR 83 straipsnio 2 dalies nuostatas, nedetalizavo, kurias būtent ir nenurodė kitokių atsakomybę švelninančių veiksnių, susijusių su konkretaus atvejo (teisėtų nurodymų pateikti paaiškinimus nevykdymu) aplinkybėmis. Būtent dėl pareiškėjo nebendradarbiavimo tyrimas dėl konkretaus skundo užtruko ilgiau nei įprasta ir būtent dėl to skundžiamu sprendimu pareiškėjui skirta bauda. Nepagrįstai teigiama, kad Inspekcija neatsižvelgė į 2019 m. atlikto tyrimo išvadas ir nustatytus faktus. Tai, kad šiuo metu pareiškėjas nebetvarko asmens duomenų, buvo įvertinta ne skundžiamu sprendimu, o vėliau priimtu Inspekcijos sprendimu, kuriuo įvertinti ženkliai pavėluotai pareiškėjo pateikti paaiškinimai dėl esmės (asmens duomenų tvarkymo). Jokių kitų faktinių aplinkybių, dėl kurių skirta nurodyto dydžio bauda galėtų būti laikoma neproporcinga, skunde nenurodyta. Pareiškėjas apskritai nenurodė aplinkybių, dėl kurių nevykdė Inspekcijos duotų nurodymų (pirminio ir pakartotinio) ir kliudė Inspekcijai operatyviai išnagrinėti skundą. Pažymėtina, kad Inspekcijos skiriamos baudos, įskaitant ir dėl nurodymų nevykdymo, turi būti veiksmingos ir atgrasančios.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių ginčo dalyką, visumą, darytina išvada, kad Inspekcijos priimtas Sprendimas atitinka VAĮ ir ADTAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, Sprendime nurodyti konkretūs faktai, kurie pagrįsti įrodymais, nurodytos taikomos BDAR nuostatos, aktualios pareiškėjo atžvilgiu, paaiškinta, kaip pasireiškė BDAR nuostatų pažeidimas, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Inspekcija vadovavosi priimdama sprendimą, išdėstytas išsamus visų aplinkybių vertinimas. Dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo M. P. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Eglė Žulytė-Janulionienė