Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2012 m gruodžio 19 d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjo S. S. atstovei (globėjai)J. S.,suinteresuotiems asmenims- P. S.,V. J. S. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto–palikimo priėmimo nustatymo pagal pareiškėjo S. S. (jį atstovaujant įstatyminei atstovei(globėjai) J. S.)pareiškimą suinteresuotiems asmenims-P. S.,B. S.,J. S.,K. S.,V. J. S.,Varėnos raj.2-ajam notarų biurui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Pareiškėjo globėja J. S. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,kad S. S. a.k(duomenys neskelbtini) po tėvo V. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmęs jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą,o taip pat pripažinti S. S. a.k(duomenys neskelbtini) teisę į privalomąją palikimo dalį po motinos A. S. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Globėja nurodė,kad (duomenys neskelbtini) mirė S. S. tėvas V. S. ( mirties liudijimas AA Nr. 659978, įrašo Nr. 21). Pareiškėjo motina A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. 429564, įrašo Nr. 43 ). Jų abiejų paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur santuokos metu jie buvo įsigiję gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. S. S. tėvai V. ir A. turėjo 7 vaikus: J., gim. (duomenys neskelbtini); S., gim. (duomenys neskelbtini); P., gim. (duomenys neskelbtini); B., gim. (duomenys neskelbtini), K., V. ir V. J.. Brolis V. mirė 2006 metais. Jis turėjo vieną vaiką. S. S. yra neįgalus nuo vaikystės,nes jam dar 1969 metais buvo nustatyta antra invalidumo grupė ir diagnozuotas protinis atsilikimas. 2010 m. sausio 21 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-55-770/2010 neveiksniam asmeniui S. S. buvo nustatyta globa, jo globėju paskirta ji-J. S.. 1985 metais mirus S. S. tėvui, pastarasis negalėjo dėl savo neįgalumo per įstatymo numatytą terminą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Po tėvo mirties pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą buvo jo sutuoktinė A. S., dukra J. S., sūnus S. S., sūnus P. S., sūnus B. S., sūnus K. S. ir sūnus V. J. S.. Aukščiau minėtas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai tėvų buvo įsigyti santuokos metu, todėl ½ dalis šio turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė V. S., o kita ½ dalis - A. S..Po palikėjo V. S. mirties per įstatymo nustatytą 6 mėnesių (LR CK 1964 m. redakcija, 587 str.) terminą palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė jo sūnus S. S., kadangi iki tėvo mirties ir po to nepertraukiamai gyveno ir iki šiol gyvena tuose pačiuose namuose, naudojasi kaip savais visais likusiais palikėjo daiktais, baldais ir kitu turtu.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų būdų, kada įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą - kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aukščiau aprašyti S. S. veiksmai per įstatymo nustatytus terminus nuo palikimo atsiradimo dienos patvirtina, kad jis priėmė savo tėvo V. S. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti kreipiantis į notarų biurą tiesiogiai, privalu šį juridinę reikšmę turintį faktus nustatyti teismo keliu. Šį faktą reikalinga nustatyti paveldėjimo tikslu, įgyvendinant S. S. nuosavybės teises į palikėjo V. S. turtą.

Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo

S. S. motina A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Visą savo turtą kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų A. S. sudarytu testament lygiomis dalimis paliko dviem savo vaikams – P. S. ir B. S. lygiomis dalimis ( 2006-07-25 testamentas, kurio notarinio reg. Nr. 3008 M).Varėnos rajono 2 notarų biure paveldėjimo liudijimai pagal minėtą testamentą dar neišduoti.LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Sistemiškai aiškinant CK 3.72 straipsnio 2 dalies, CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos”, Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, jog išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, kai toks asmuo palikėjo mirties dieną yra nedarbingas dėl savo sveikatos būklės (invalidumas). S. S. yra neįgalus nuo vaikystės, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir išlaikymas. Tai yra nustatyta ir 2010-01-21 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-55-770/2010.Privalomoji palikimo dalis atlieka tą pačią funkciją kaip išlaikymas – užtikrina paramą jos reikalingiems asmenims, su paramos teikėju susijusiems artimais giminystės ir šeimos ryšiais.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008 yra pasisakiusi, kad teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove. Taigi, ribodamas testamento laisvę, įstatymų leidėjas gina viešąjį interesą ir derindamas nurodytus principus bei užtikrindamas palikėjo ir jo šeimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyrą, stiprina šeimos vienybės ir šeimos narių tarpusavio atsakomybės ir suvokimą visuomenėje.S. S. finansinė padėtis palikimo atsiradimo metu ir dabar yra bloga. Jis neturi jokio nekilnojamojo ( išskyrus šį paveldimą ginčo turtą) ar registruotino kilnojamojo turto, neturi ir jokių santaupų. S. S. neterminuotam laikui nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. 2010-01-21 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartyje yra patvirtinta, kad S. S. yra neįgalus nuo vaikystės, 1969 m. jam nustatyta antra invalidumo grupė ir diagnozuotas protinis atsilikimas, 1989-08-17 jam buvo paskirtas rūpintojas, o 2010-01-21 globėjas, 2009-08-05 jis buvo pripažintas neveiksniu asmeniu. S. S. nebuvo mokintinas, yra neraštingas, nesuskaičiuoja ir nepažįsta pinigų, nesugeba atstovauti savo teisių. 2009-06-03 - 2009-06-12 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvadose nurodyta: 1) S. S. konstatuojamas įgimtos silpnaprotystės sindromas – vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu; 2) S. S. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; 3) S. S. dėl vidutinio protinio atsilikimo sąlygotų orientacijos, mąstymo, atminties ir dėmesio sutrikimų negali būti pilnavertis teismo proceso dalyvis.Dėl nurodyto S. S. pretendavimas į palikimo privalomąją dalį atitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirtį – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

S. S. interesus atstovaujanti ji- jo globėja J. S.. Globos tikslas – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą, sukurti jo socialinę ir dorovinę aplinką bei apsaugoti jo turtinius interesus, įgyvendinti turtines teises. Ji esanti savo globotinio atstovė pagal įstatymą, todėl galinti ginti pastarojo teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius CK 3.240 str.). LR CK 5.56 str. numato, kad palikimą neveiksnių asmenų vardu priima jų tėvai arba globėjai. LR CK 3.244 str. numato, kad neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turtą ir duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens interesais.

Suinteresuoti asmenys- P. S.,J. S. ir V. S. su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir siūlo jį tenkinti.Nurodė,kad S. S. buvo neįgalus(invalidas)nuo vaikystės ir visą laiką gyveno su tėvais.Tėvai namą (duomenys neskelbtini) pasistatė būdami santuokoje,kada buvo iškelti iš vienkiemio vykdant melioraciją ir tėvų dalys bendrojopje jungtinėje nuosavybėje buvo lygios po 1/2 dalį.Tėvui mirus S. S. liko ir toliau gyventi tėvų name,kur jis gyveno kartu su motina A. S.,naudojosi likusiu tėvo turtu.(duomenys neskelbtini) mirus motinai S. S. ir toliau liko gyventi tėvų name.Nors S. S. yra neįgalus ,bet jis savo faktiniais veiksmais priėmė tėvo palikimą ir jam turėtų tekti tėvo palikimo dalis.

P. S. nurodė,kad B. S. prieš mirtį buvo išsivežęs pas save motiną,kur ji pakeitė anksčiau rašytą testamentą palikdama savo palikimą jam ir B. S.,nors pirmesniu testamentu buvo skyrusi palikimą ir neįgalim sūnui S..

Suinteresuoti asmenys K. S. ir S. S. bylos nagrinėjime nedalyvavo,bei nepateikė savo atsiliepimų.

Suinteresuoto asmens –Varėnos rajono 2-asis notarų biuro atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo ir prašė bylą nagrinėti notarų biuro atsovui nedalyvaujant.Pateiktu atsiliepimu notarų biuro notrarė L.Muzikevičiūtė nurodė,kad neprieštaraujanti nurodomo juridinę reikšmę turinčio fakto,kad S. S. paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo V. S. turtą faktiškai jį pradėdamas valdyti.Dėl privalomosios dalies po motinos mirties pripažinimo nurodo,kad S. S. privalomąją palikimo dalį gali priimti arba jos atsisakyti. Paduodamas patreiškimą notarui.Šie jo veiksami turėjo būti atliekami per 3 mėn.po palikimo atsiradimo arba turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas,kad mirus (duomenys neskelbtini) motinai A. S. sūnus S. S. priėmė jos palikimą,faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo-Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktu atsiliepimu prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaravo ir jos attsovas bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Suinteresuotas asmuo -B. S. bylos nagrinėjime nedalyvavo.Pateiktu atsiliepimu nurodo,kad pareiškimas yra paduotas daugiau globėjos (sesers)J. S. interesais ir prašo pareiškimo netenkinti.Pareiškėjas savo valią paveldėti tėvo likusį palikimą turėjo patvirtinti savo aktyviais veiksmais,o tik gyvenimas tėvų namuose nesudaro pagrindo laikyti,kad jis palikimą priėmė,nes jis tik tęsė naudojimosi turtu veiksmus pradėtus iki palikėjo mirties ir tokie pareiškėjo veiksmai nepatvirtina jo valios teisę naudotis turtu perėjimo į kokybiškai naują stadiją-naudojimąsi,disponavimą ir valdymu kaip nuosavybe.S. S. yra pripažintas neveiksniu asmeniu ir jis pats negalėjo pasirūpinti palikimo priėmimo,o aktyvių veiksmų galėjo imtis tik globėja J. S.,tačiau tokių veiksmų ji nesiėmė,kas sudaro pagrindą pareiškimui netenkinti.Dėl teisės į privalomąją dalį paskyrimo S. S.,tai po motinos mirties per 3 mėn.turėjo būti kreipiamasi pas notarą ir tokią teisę jau prarado.Dėl privalomosios dalies pripažinimo turėjo kreiptis globėja,tačiau ji tokių veiksmų nesiėmė.Todėl turi galioti motinos testamente išreikšta valia,kuriuo ji savo palikimą paliko jam ir P. S..

Pareiškimas tenkintinas.

Pateiktais mirties liudijimais (b.l.16-17)patvirtinama,kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini), o A. S. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Iš pateikto gimimo liudijimo(b.l.36)matyti,kad pareiškėjas S. S. yra V. S. ir A. S. sūnus,o pateiktu santuokos liudijimu patvirtinama,kad V. S. ir A. S. buvo sutuoktiniai nuo 1932 m.

Iš 2012-10-03 Alytaus apskrities archyvo pranešimo matyti,kad Varėnos rajono valstybinės notarinės kontoros dokumentų archyvinio fondo 1985-1992 m paveldėjimo teisės liudijimų bylose žinių apie paveldėjimo teisės liudijimą ,išduotą po V. S. mirties (duomenys neskelbtini), nėra.

Iš 2012-03-21 Varėnos 2-ojo notarų biuro pranešimo matyti,kad po A. S. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pareiškimus dėl jos palikimo priėmimo pagal testamentą yra pateikę testamentiniai įpėdiniai B. S. ir P. S.,paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas.

Iš 2012-03-16 Nekilnojamojo turto registro išrašų (b.l.18-29)matyti,kad mirusios A. S. vardu yra registruota nuosavybės teisės į žemės sklypus ir nuo 2007-07-16(po mirties) seniūnijos 2007-06-29 pažymos pagrindu yra registruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir ūkinius statinius,esančius (duomenys neskelbtini).

Iš 2010-01-21 Varėnos rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr.2-55-7770/2010 (b.l.7-11) ir 2009-08-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. matyti,kad S. S. yra neįgalus nuo vaikystės,kur jam buvo nustatytas įgimtos silpnaprotystės sindromas-vidutinis protinis atsilikimas su elgesiu sutrikimu ir jis buvo pripažintas neveiksniu,bei dėl to jam buvo paskirta globėja-sesuo J. S..

Iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti,kad pareiškėjas S. S. priėmė mirusio tėvo V. S. palikimą iš karto po jo mirties,pradėdamas jį faktiškai valdyti,kadangi jis po tėvo mirties liko gyventi tėvų name,naudojosi likusiu kitokiu tėvo turtu. V. S. mirties momentui galiojusio LR CK 587 str.(1964 m redakcija)buvo nustatyta,jog laikoma,kad įpėdinis palikimą priėmė,kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.Iš pareiškėjo atstovės ir dalyvavusių byloje suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti,kad nors S. S. dėl savo psichinės sveikatos būklės pats savavarankiškai ir negalėjo įgyvendinti savo teisių ir pareigų,tačiau jo teises ir pareigas po tėvo mirties pilnai įgyvendino motina A. S.,kuri ir toliau gyveno su sūnumi S. šeimos gyvenamajame name ir rūpinosi sūnaus S. priežiūra.Tas faktas,kad iki savo mirties (duomenys neskelbtini) A. S. nebuvo kreipusis dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į sutuoktinio turtą parodo,kad ji sutiko su sūnaus S. faktiniu mirusio tėvo V. S. palikimo priėmimu.Byloje nėra jokių įrodymų,kad šį palikimą būtų priėmęs koks nors kitas asmuo,apart pareiškėjo S. S., pradėdamas jį faktiškai valdyti ar gavęs paveldėjimo teisės liudijimą,nes byloje nei pareiškėjo atstovė,nei suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų,kad (duomenys neskelbtini) mirusi A. S. iki savo mirties būtų priėmusi mirusio sutuoktinio V. S. palikimą ir būtų gavusi paveldėjimo teisės liudijimą.Pareiškėjo faktinis mirusio tėvo V. S. palikimo priėmimas yra patvirtinamas pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo globėjos ,suinteresuotų asmenų P. S. ,V. J. S. paaiškinimais.

Pareiškėjo atstovė pateiktu pareiškimu prašė pripažinti S. S. a.k(duomenys neskelbtini) teisę ir į privalomąją palikimo dalį po motinos A. S. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).Pareiškimas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu,kadangi nėra pateikta įrodymų,kad jeigu S. S. per LR CK 5.50 str.3d.nustatytą terminą nėra kreipęsis su pareiškimu dėl mirusios motinos palikimo priėmimo ir nėra prašoma nustatyti faktus,kad S. S. paveldėjo mirusios motinos A. S. turtą ,faktiškai jį pradėdamas valdyti ir kad jam palikėjos mirties dienai buvo reikalingas išlaikymas,kur tik po tokių faktų nustatymo jo atžvilgiu galėtų būti taikomas LR CK 5.20 str.dėl teisės į privalomąją palikimo dalį,nepaisant A. S. testamento turinio,kur esant nustatytiems tokiems juriidnę reikšmę turintiems faktams ,notaras galėtų nustatyti S. S. paveldimo po motinos mirties turto dalį,numatytą LR CK 5.20 str.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-01-22 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-33/2008 nurodė : „Byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad palikėja yra pareiškėjo motina. Remiantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi, palikėjo vaikas, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriamas prie asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau į privalomąją palikimo dalį. Ši teisė įstatymo leidėjo vadinama teise į privalomąją palikimo dalį. Aiškinant nurodytą palikimo teisinių santykių reguliavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjo vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Pažymėtina, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas, jei neįgalumas nustatytas ne jo nepilnametystės metu (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad neįgalus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176, 177, 178 straipsniai). Dėl to kasacinis teismas daro išvadą, kad įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis).

Pirmiau nurodyti teisiniai argumentai suponuoja, kad pirmos grupės invalidumas, visiška negalia, nuolatinės slaugos reikalingumas yra esminiai požymiai, rodantys įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien paminėtais faktais. Šiais atvejais būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną pilnametis neįgalus vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo. Tokiems vertinimams reikšmingi duomenys apie nuosavybę į daiktus ir iš jų gaunamas pajamas, banko indėlius, gaunamas visas kitų rūšių pajamas ir pan. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės aktų nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį ir teisės prašyti pratęsti terminą palikimui priimti santykio

„1. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

2. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

3. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (...)“.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Šios bylos kontekste aiškinant taikytiną teisę reikia pažymėti, kad pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnį įpėdinis praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti, o kreipdamasis į teismą dėl šio termino pratęsimo nurodė dvi priežastis: neįgalumą ir gyvenimą JAV, - objektyviai trukdžiusias įstatyme nustatyta tvarka įgyvendinti jam suteiktą teisę. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl įstatymo nustatyto termino pratęsimo, nurodė, jog pareiškėjas privalėjo įrodinėti ne tik aplinkybes, kad jis gyvena kitoje šalyje nei atsirado palikimas ir kad jo sveikata yra bloga, bet ir kodėl šios aplinkybės sutrukdė jam laiku kreiptis į įgaliotą instituciją pačiam arba per kitus asmenis tam, kad laiku įgyvendintų savo subjektines teises dėl palikimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas privalėjo įrodinėti ne tik aplinkybes, kad jo sveikata yra bloga, bet ir kodėl tai sutrukdė laiku kreiptis į įgaliotą instituciją pačiam ar per kitus asmenis, kasacinio teismo vertinamos kaip nesuderinamos su neįgalaus asmens teisine padėtimi ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimu. Neįgalumas, remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Taigi vien neįgalumo faktas reiškia objektyvų veiklos galimybių sumažėjimą, todėl tokio asmens teisių gynyba yra viešojo intereso sudėtinė dalis, o neįgalumo lygio - kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis) – įvertinimas turėtų būti pagrindas sprendimui ginti pažeistą ar ginčijamą teisę priimti. Toks teisės taikymas (interpretavimas) užtikrina neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje ir atitinka Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatytus tokių asmenų socialinės integracijos tikslus bei principus.

Tačiau šie teisės taikymo aspektai, susiję su asmens neįgalumo įtaka termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimui, yra reikšmingi tik tada, jei nustatoma, kad toks asmuo turi materialinę subjektinę teisę – atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjektiškumo kriterijus, t. y. tik nustačius, kad palikėjo vaikas palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymo, kartu turi teisę į privalomąją palikimo dalį, yra teisinis pagrindas vertinti, ar praleistas procedūrinis terminas pratęstinas. „

Dėl to nesant aukščiau nurodytų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas negali spręsti klausimo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo S. S. ir pareiškimas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,kad S. S. a.k(duomenys neskelbtini) po tėvo V. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškimą dalyje dėl pripažinimo S. S. a.k(duomenys neskelbtini) teisės į privalomąją palikimo dalį po motinos A. S. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.