Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens B. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. (jį atstovaujant įstatyminei atstovei (globėjai) J. S.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. S., B. S., J. S., K. S., V. J. S., Varėnos rajono 2-ajam notarų biurui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Po tėvo V. S. mirties palikimą faktiškai pradėdama valdyti jį priėmė motina A. S., kuri pripažintina V. S. paveldėtoja. Nepagrįsta teismo išvada, jog aplinkybė, kad A. S. nebuvo kreipusis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į sutuoktinio turtą patvirtina, kad ji sutiko su sūnaus S. S. faktiniu mirusio tėvo V. S. palikimo priėmimu. Motina A. S. po tėvo mirties toliau gyveno šeimos gyvenamajame name ir rūpinosi juo bei kitu turtu, todėl būtent ji, o ne S. S. priėmė tėvo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.Senajame CK 1964 m. ir 1975 m. Notarinių veiksmų atlikimo valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijoje įtvirtinti du savarankiški palikimo priėmimo būdai – paveldimo turto faktinis pradėjimas valdyti ir kreipimasis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau nė vienas iš minėtų palikimo priėmimo būdų S. S. nebuvo pasirinktas. Tai, kad pareiškėjas naudojosi palikėjo daiktais kaip savais, nepakankamas pagrindas paveldėjimo faktui nustatyti. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.Teismo sprendimas priimtas nesant neginčytinų įrodymų, kurie pagrįstų egzistavus faktinį-aktyvų turto valdymą. Byloje įrodymai nepatvirtina, jog S. S. kokiais nors aktyviais veiksmais siekė įgyti turtą. Vien gyvenimas paveldėjimą sudarančiame turte ir (ar) naudojimasis juo nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu būdu tas turtas paveldėtas faktiškai pradėjus jį valdyti. Pareiškėjas yra neveiksnus, o toks asmuo objektyviai negalėjo priimti palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti. Teismas nepagrįstai spręsdamas V. S. turto paveldėjimo klausimą tokiu turto laikė ne V. S. nuosavybės teise priklausantį turą, o visą A. S. nuosavybės teise priklausantį turtą, nes dalis jai priklausiusių pastatų (paveldėjimo objektų) buvo pastatyta po tėvo V. S. mirties.

Varėnos rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir įrodymais bei aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, pagrįstą sprendimą. Teismas vadovavosi įstatymais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.Po V. S. mirties per 6 mėnesių terminą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tik mama ir S. S. liko gyventi šeimos gyvenamajame name, naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjo daiktais, baldais ir kitu turtu, t. y. pareiškėjas siekė palikėjo turtą įsigyti nuosavybės teise ir priėmė savo tėvo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas pripažintas neveiksniu, jo finansinė padėtis palikimo atsiradimo metu ir dabar yra bloga. Jis neturi jokio nekilnojamojo turto, gyveno ir iki šiol gyvena tėvų name, naudojasi ten buvusiais ir esamais daiktais, kas laikytina pagal CK 587 straipsnį (1964 m. redakcija), kad faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Padedamas tėvo, motinos, o vėliau ir globėjos, kryptingai ir nuolat stengėsi įgyvendinti savo teises į tėvų turtą. Testamentas sudarytas (duomenys neskelbtini), t. y. likus 6 mėnesiams iki motinos mirties, apie jį nieko nežinant. Suinteresuoti asmenys buvo tikri, kad galioja bendru sutarimu anksčiau sudarytas testamentas, kuriuo mama visą savo turtą paliko S. S., siekdama užtikrinti, kad juo bus tinkamai pasirūpinta ir jis neliks be būsto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. S., kuris yra neįgalus nuo vaikystės (Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu jis pripažintas neveiksniu asmeniu, 2010 m. sausio 21 d. jo globėja paskirta jo sesuo J. S.) tėvas V. S., gyvenęs (duomenys neskelbtini) Varėnos r. Po V. S. mirties name liko gyventi S. S. ir jo motina (mirusiojo sutuoktinė) A. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties S. S. toliau gyvena šame tėvų name.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, jog S. S., po tėvo V. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, nes S. S. neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad priimti palikimą, be to jis yra neveiksnus, todėl objektyviai negalėjo priimti palikimo.

Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turto, sudarančio palikimą, kuris atsirado (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-366/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. S., būdamas neįgalus (vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu) nuo pat vaikystės, gyveno su tėvais, kurie jį prižiūrėjo. Po tėvo V. S. mirties (duomenys neskelbtini), S. S. su motina, kuri jį prižiūrėjo, toliau gyveno tame name. Dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S. po tėvo V. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, nes jis po palikėjo mirties toliau gyveno tame name kartu su motina A. S., naudojosi palikėjo turtu. Tai, kad nei motina, nei kiti įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat leidžia daryti išvadą, jog palikimas liko palikėjo turtu besinaudojantiems ir juo besirūpinantiems asmenims.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad S. S. dėl savo neįgalumo negalėjo priimti palikimo. Palikėjo mirties dieną (duomenys neskelbtini) S. S. nors ir buvo neįgalus, bet nebuvo pripažintas neveiksniu, todėl jis pats galėjo priimti palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (asmeniui esant neveiksniam, jo vardu sandorius sudaro globėjas). Pažymėtina, kad įstatymas neriboja neįgalaus asmens, kaip įpėdinio, teisių į palikimą, jis turi tokias pat teises kaip ir kiti įpėdiniai, o esant nustatytai tokiai aplinkybei (asmens neįgalumui) būtina į ją atsižvelgti, t. y., kad sprendžiant turto palikimo klausimus, tokio asmens teisės nebūtų pažeistos dėl to, jog jis turi neįgalimą ir jam sunkiau įgyvendinti bei apginti savo teises. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo vaikystės yra neįgalus, nagrinėjamu atveju pakanka nustatytų minimalių veiksmų, kurie patvirtina pareiškėjo valią priimti palikimą.

Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai dėl paveldimo turto apimties, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymas, t. y. nustatoma tik ar pareiškėjas priėmė palikimą, ar ne, tačiau nesprendžiamas klausimas kas sudaro (koks yra) palikėjo paveldimą turtą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto priteistinos suinteresuoto asmens P. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (400 Lt už advokato padėjėjo teisines paslaugas; b. l. 120-121)(CPK 443 str. 6 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.