- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-31
- Bylos Nr.
- I2-2359-362/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00794-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 05 d. sprendimą Nr. 21RE2-152(AG2-134/17-2024) ir atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2024 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)ATP-A-2024-00254.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2024 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą Tarnybai, Klaipėdos skyriui, dėl teisinės pagalbos suteikimo, nes Lietuvos administracinių ginčų komisijoje pradėtas procesas, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo sudaryti sutartį dėl socialinio būsto nuomos. Tarnyba 2024 m. birželio 12 d. priimtu sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-A-2024-00254 jai suteikti antrinę teisinę pagalbą atsisakė. Pareiškėja teigia, kad nuo 2002 metų šiurkščiai pažeidžiama jos teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, tokiais veiksmais užkertama teisė kreiptis į teismą. Pareiškėja teigia, kad toks sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas įrodymais, nurodo, jog skola yra priteista, remiantis sufabrikuotais duomenimis, kuriuos teismui pateikė Tarnyba, ir teismas priėmė sprendimą, vadovaudamasis subjektyvia Tarnybos pažyma, bei vadovaujantis VMI 2024-06-06 rašte Nr. RMA-6515 pateikta subjektyvia informacija, jog yra padengta tik dalis skolos, nes VMI disponuoja tik antstolių pateiktais duomenimis, kurie yra subjektyvūs., o vadovaujantis objektyviais duomenimis, skola turėtų būti padengta. Jos situacija individualiai neįvertinta, nesilaikoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018-10-11 nutarimo. Šį sprendimą ji buvo apskundusi Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, tačiau jos skundas buvo atmestas.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad skunde nenurodyta jokių argumentų, suteikiančių pagrindą Ginčų komisijos bei Tarnybos sprendimų panaikinimui. Visus argumentus Tarnyba yra išdėsčiusi 2024-06-25 atsiliepime į Pareiškėjos skundą, pateiktą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui. Pareiškėja iki šiol nėra pateikusi jokių dokumentų, pagrindžiančių, jog ji yra sumokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidas, priteistas įsiteisėjusiu 2015-06-10 Klaipėdos administracinio teismo sprendimu, bei pažymi, jog Pareiškėja Tarnybai nėra pateikusi prašymo dėl individualios jos situacijos vertinimo, o savo iniciatyva Tarnyba to atlikti negali. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018-10-11 nutarimu vertino, jog Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2,6 dalims , konstitucinės teisės valstybės principui ta apimtimi, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais. Pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą ne baudžiamojoje, o administracinėje byloje. Tarnybos vertinimu, Tarnybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - ir VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu ir 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis pagrįstai bei teisėtai 2024 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-A-2024-00254 atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, sprendimas yra išsamus, pagrįstas objektyviais duomenimis, jo panaikinimui pagrindo nėra.
Šalims apie numatytą žodine tvarka nagrinėti bylą teismo posėdį, jo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Šalys į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti teismo posėdį pateikta nebuvo. Pareiškėja teismui pateikė įrodymą, jog 2025 m. sausio 30 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių prašymu suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą šioje byloje, tačiau teismui nėra pateikta jokių įrodymų, ar ši pagalba buvo suteikta, taip pat nepateikta jokių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, jei šis prašymas būtų iki šiol neišspręstas. Neatvykus šalims ir nesant prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, buvo priimta protokolinė nutartis nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.
Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)ATP-A-2024-00254 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, jog 2024 m. gegužės 24 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu jai suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo sudaryti sutartį dėl socialinio būsto nuomos. Kartu su prašymu, pareiškėja pateikė neįgaliojo pažymėjimą, turto deklaraciją, 2024-05-24 skundą bei 2024-05-09 skundžiamą aktą.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba 2024 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-A-2024-00254 nusprendė atsisakyti pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto, 18 straipsnio 2 ir 4 dalių pagrindu, konstatavus, jog pareiškėja nėra apmokėjusi anksčiau suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nesutikdama su šiuo 2024 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-A-2024-00254 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių, tačiau Komisijos 2024 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 21RE2-152(AG2-134/17-2024) pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (ginčo teisiniams santykiams aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.; su vėlesniais pakeitimais), kurio 11 ir 12 straipsniai apibrėžia asmenis ir sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti, reglamentuoja atvejus, kada antrinė teisinė pagalba neteikiama.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).
Vienas iš apribojimų yra nustatytas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir antra – iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTPĮ 19 straipsnio nuostatomis.
Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Atkreiptinas dėmesys, kad po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių VGTPĮ nuostatų pakeitimai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437), įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d. (to paties įstatymo 19 str. 1 d.), VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalis pakeista ir 11 straipsnis papildytas 11 dalimi, jas išdėstant taip:
1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“;
2. „11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“.
Taigi pagal VGTPĮ 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, be kita ko vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu, pareiškėjas gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi pareiškėjo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.
Motyvuojamoji dalis
Taip pat pažymėtina, kad VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose, šiuo atveju pareiškėja kreipėsi su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, tad VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimai pareiškėjos atžvilgiu nebuvo pažeisti ir atsakovės priimtas sprendimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai.
Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai pareiškėjas kreipiasi į Tarnybą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, ginčui aktualiu laikotarpiu nustato Sprendimų priėmimo dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-220, pagal kurio 4 punktą Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Duomenų, jog pareiškėja yra pateikusi torį prašymą, byloje nėra.
Tarnybos 2024 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. (8.3Mr)ATP-A-2024-00254 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ grindžiamas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015, kuriuo iš pareiškėjos priteista 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10, 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-12. Minėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Nr. eAS-1110-556/2015 paliktas nepakeistu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 yra įsiteisėjęs, įgijęs, res judicata (liet. teismo išspręsta byla) galią, tad nei Tarnyba, nei teismas negali vertinti šio sprendimo pagrįstumo, juo privaloma vadovautis.
Be to, Tarnyba kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), prašydamas pateikti informaciją, ar yra įvykdyti/vykdomi išskaitymai iš pareiškėjos pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą, ir iš į bylą pateikto VMI rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog Tarnybos 2024 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)ATP-A-2024-00254 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ priėmimo metu pareiškėja jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nebuvo sumokėjusi. Nors pareiškėja nurodo, jog raštas yra grindžiamas subjektyvia informacija, tačiau jokių objektyvių duomenų, jog skola yra sumokėta, teismui nepateikta.
Tarnyba vadovavosi tinkamais įrodymais, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjimo fakto. Šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra šių išlaidų sumokėjimo aplinkybės ir jų dydis, svarbi skolos nesumokėjimo aplinkybė, kurią patvirtina į bylą pateikti VMI įrodymai.
Kadangi Tarnybos 2024 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)ATP-A-2024-00254 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ priėmimo metu pareiškėja nebuvo visiškai apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patvirtintų įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015, darytina išvada, kad pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu taikytos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatos.
Kadangi pareiškėja VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nesinaudojo, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjos konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4638-438/2019, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka negalėjo būti teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. (8.3Mr)ATP-A-2024-00254 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.
Teismas pažymi, jog pareiškėja po šio skundo padavimo kreipėsi su prašymu į Tarnybą įvertinti jos situaciją individualiai, šis prašymas buvo priimtas, ir antrinė teisinė pagalba 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2024-06050 buvo suteikta.
Konstatavus, jog Tarnybos 2024 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. (8.3Mr)ATP-A-2024-00254 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, Komisijos sprendimo panaikinimui pagrindo nėra. Pažymėtina, jog Komisija savo sprendime išdėstė iš esmės tuos pačius argumentus, kurie yra išdėstyti šio sprendimo motyvuojančioje dalyje. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.