Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvydo Zederštremo,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 151¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. V. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatyta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir M. V. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta atliktos bausmės dalis pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Nuteistasis neginčija skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių ir savo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes, teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, išvada, kad nuteistasis įvykdė BK 151¹ straipsnio 1 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra teisinga ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

7. BK 151¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas M. V. už BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-39-895/2016).

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. V. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nes M. V. suvokė, kad lytiškai santykiauja su jaunesne negu šešiolikos metų nukentėjusiąja ir to norėjo (BK 15 straipsnio dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką apeliantas padarė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), nes sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatos nors ir nenorėjo, tačiau, suvokdamas, kad nukentėjusioji U. N. yra jaunesnė negu šešiolikos metų, lytinių santykių su ja neatsisakė, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, į galimą nepilnametės U. N. sveikatos sutrikdymą žiūrėjo abejingai ir tokie jo veiksmai lėmė nesunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą (duomenys neskelbtini).

11. Pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde M. V. teigia, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi. Šie apelianto teiginiai nepagrįsti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, M. V. neprisipažino kaltu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo nuspręsti, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas bei nuoširdžiai gailisi ir ši aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) lengvina nuteistojo atsakomybę.

11.2. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė bus pripažįstama tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, turi būti nustatyti du šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektai: pirma, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką; antra, kaltininko nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais, – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-697/2017, 2K-132-976/2023). Tuo atveju, kai pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017). Prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023). Nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, jog kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023).

11.3. Kaip jau buvo minėta, M. V. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tvirtino, kad su nukentėjusiąja lytiškai nesantykiavo, todėl deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai apie prisipažinimą nusikaltus ir gailėjimąsi po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų aiškinimo ir teismų praktikos. Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalis) byloje taip pat nėra, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios lengvina M. V. atsakomybę.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad M. V. yra recidyvistas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, nes, būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą. Teismas šią aplinkybę (veiką padarė recidyvistas) pripažino atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

14. M. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, įvykdytas 2022 m. kovo mėnesio pabaigoje – balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku. Teisėjų kolegija pažymi, jog šias nusikalstamas veikas M. V. padarė būdamas neteistas, nes tuo metu jo atžvilgiu buvo priimtas tik vienas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendis, kuriuo apeliantas, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą ir baudžiamoji byla jam nutraukta, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą (2 t., b. l. 83–89; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenys). Trys įsiteisėję apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, kuriais M. V. nuteistas už tyčinius nusikaltimus (Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 12 d., 2022 m. gruodžio 21 d. ir 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiai), buvo priimti jau po BK 151¹ straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pripažindamas M. V. recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalį ir pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamas veikas jis padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl, iš dalies tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas) – iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama nepagrįstai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, – veiką padarė recidyvistas. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta bausme, todėl toks nuosprendžio pakeitimas neprieštarauja jau minėto BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimams.

15. Vis dėlto, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, švelninti dėl to M. V. paskirtas bausmes nėra pagrindo.

16. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir šalinama iš skundžiamo nuosprendžio pirmiau nurodyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau, atsižvelgus į visas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, nėra pagrindo M. V. pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes laikyti aiškiai per griežtomis.

17. M. V. nuteistas už dvi tyčines nusikalstamas veikas – apysunkį nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK 11 straipsnio 4 dalis, 151¹ straipsnio 1 dalis) ir nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis). Nors darydamas šiuos nusikaltimus M. V. buvo neteistas, tačiau, kaip jau nurodyta, 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu apelianto atžvilgiu buvo įsiteisėję trys apkaltinamieji teismo nuosprendžiai: Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 12 d. nuosprendžiu M. V. buvo nuteistas už 2022 m. vasario 1 d. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį; to paties teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas už 2022 m. kovo 19 d. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą; to paties teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu nuteistas už 2022 m. rugsėjo 24 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Kaip matyti, šiais nuosprendžiais apeliantas nuteistas už nusikalstamas veikas, įvykdytas, atitinkamai, iki šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo, panašiu laiku, kaip ir šioje byloje nagrinėjami nusikaltimai, bei per trumpą laiką po BK 151¹ straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo. Priimant skundžiamą nuosprendį, dar vienas teismo nuosprendis, kuriuo M. V. buvo nuteistas už 2023 m. balandžio 3 d. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, buvo neįsiteisėjęs (LITEKO duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. vasario 7 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu). M. V. ne vieną kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 90–121), skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog M. V. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, bylos nagrinėjimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių aplinkybių visumą, sprendžia, kad M. V. pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį buvo pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jos nėra per griežtos, už abu nusikaltimus apeliantui paskirtos mažesnės už sankcijų vidurkius bausmės: pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 151¹ straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkiu laikoma 2 metų 7 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė), o pagal BK 138 straipsnio 1 dalį skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 138 straipsnio 1 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkiu laikoma 1 metų 7 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė). Šios bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl nėra pagrindo jas sušvelninti, kaip to prašo M. V. BK 151¹ straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl bausmės teisingai subendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ir nuteistajam skirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

17.1. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendis M. V. atžvilgiu dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl juo ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstai nebuvo bendrinamos. Pirmosios instancijos teismas M. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrino dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatyta laisvės atėmimo bausme (minėta 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi subendrintos bausmės, M. V. skirtos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu ir to paties teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 12 d. nuosprendžiu skirta bausme) ir nuteistajam skyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

17.2. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma sušvelninti bausmę, o nuteistojo padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (non reformatio in peius), pažymi, jog skundžiamu teismo nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, paskirtų bausmių subendrinimo klausimą nuosprendžio vykdymo metu turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 347 straipsniu, kuris reglamentuoja kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarką.

18. BK 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta, tačiau tai nelaikytina esminiu nuosprendžio trūkumu. Nuteistojo M. V. padėties tai nepasunkino, o taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą nebuvo ir nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnį gali būti atidėtas tik teismui nusprendus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisėjų kolegija jau išdėstė motyvus, dėl kurių nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė M. V. mažesnes už sankcijų vidurkius, tačiau realaus laisvės atėmimo bausmes. M. V. nusikalstamas veikas darė ir iki nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo ir po jų, šiuo metu, kaip minėta, apelianto atžvilgiu priimti keturi įsiteisėję apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, kuriais jam skirtos taip pat ir realaus laisvės atėmimo bausmės. Dėl aptartų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog M. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

19. Dėl teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš M. V. 91,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 143, 144–145).

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

22. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendį apskundė nuteistasis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis pats gynėjo nepasirinko, todėl jam Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Kęstutis Valys (3 t., b. l. 141). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo skundas nors iš dalies ir tenkinamas (iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalinama aplinkybė dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte), tačiau skundžiamo nuosprendžio dalis dėl apeliantui paskirtų bausmių nekeičiama. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma atitinka M. V. suteiktų teisinių paslaugų apimtį, nėra per didelė, o nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas ir byloje nėra duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina visiškai ir nusprendžia išieškoti valstybei iš M. V. 91,67 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo M. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, – veiką padarė recidyvistas.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo M. V. valstybės naudai 91,67 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.