Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-346-309/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-09-27Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-02Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-02
Bylos Nr.
1A-346-309/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14240-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
P. G.
Kaltinamasis
P. G.
Advokatai
Vanda Laukevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-346-309/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14240-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,nuteistojo P. G. gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. G. nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Civilinio ieškovo UAB ‘R. L.“pareikštas civilinis ieškinys dėl 467,39 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamojo P. G. atlyginti 467,39 Eur turtinę žalą civilinio ieškovo UAB ‘R. L.“naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. G. nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 30 d., veikdamas vieninga tyčia, per tris kartus, iš parduotuvės „R. C.“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB ‘“R. L.“ priklausantį, turtą, o būtent: 2021 m. balandžio 30 d., apie 12.56 val., pagrobė: 6 vnt. vytintos kapotos jautienos kumpinės dešros „Biovela“ po 8,09 Eur, iš viso už 48,54 Eur; 4 vnt. vytintos dešros „Gintarinė“ po 7,69 Eur, iš viso už 30,76 Eur; 2 vnt. vytintos „Bernų“ dešros po 4,59 Eur, iš viso už 9,18 Eur, 2 vnt. vaivorykštinio upėtakio „Premium“ po 24,99 Eur, iš viso už 49,98 Eur, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2021 m. balandžio 30 d., apie 17.33 val., pagrobė: 2 vnt. 1 litro talpos butelius degtinės „Grey Goose“ po 52,99 Eur, iš viso už 105,98 Eur; 2 vnt. 0,7 litro talpos butelių po 40,99 Eur, iš viso už 81,98 Eur, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2021 m. balandžio 30 d., apie 18.07 val., pagrobė: 2 vnt. 0,7 litro talpos butelių degtinės „Beluga Transatlantic“ po 43,99 Eur, iš viso už 87,98 Eur, 1 litro talpos butelį degtinės „Grey goose“ po 52,99 Eur, iš viso pagrobė UAB „R. L.“ turto už 467,39 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. G. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti jo veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam švelnesnę įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.

2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimdamas nuosprendį teismas neteisingai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir dėl to paskyrė jam neteisingą bausmę.

2.2. Pasak nuteistojo, teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad jis, veikdamas vieninga tyčia, per tris kartus iš parduotuvės „R. C.“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „R. L.“, priklausantį turtą už 467,39 Eur, ir neteisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad priešingai teismo padarytoms išvadoms, iš jo parodymų, duotų nagrinėjant bylą teisme, matyti, kad vykdydamas vagystes iš parduotuvės, jis iš anksto nebuvo suplanavęs kelis kartus eiti į minėtą parduotuvę ir per kelis kartus vogti maisto prekes bei alkoholinius gėrimus. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad pirmą kartą į parduotuvę ėjo apsipirkti, atėjęs į parduotuvę iš anksto tikrai nežinojo, kad nemokės už prekes. Vėliau atėjus į parduotuvę, jam „tiesiog šovė į galvą mintis pasiimti kažkokį brangesnį gėrimą ir brangesnių prekių“, o trečią kartą eiti į parduotuvę jis sugalvojo gerdamas pas draugą, kai „baliaus“ metu pritrūko alkoholinių gėrimų. Šie jo parodymai patvirtina, kad jis neturėjo išankstinės tyčios tą dieną įvykdyti tris vagystes iš minėtos „R.“ parduotuvės, jo padarytos trys neteisėtos veikos yra pavienės ir jų nesieja išankstinis vieningas sumanymas, t. y. vieninga tyčia, todėl šios veikos negali būti laikomos tęstinėmis. Iš kitų baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme išnagrinėtų įrodymų taip pat nėra pagrindo vienareikšmiai spręsti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos yra viena tęstinė nusikalstama veika.

2.3. Apeliantas pažymi, kad nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-P-412/2007, 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013). Vieninga tyčia reiškia, „kad kaltininkas turi vieną sumanymą ir visus veiksmus suvokia ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną veiką, vieną nusikalstamą veiką“. Vieninga tyčia rodo, kad pirminiai nusikalstami veiksmai buvo iš anksto apgalvoti. Būtent tyčios susiformavimo momentas leidžia nuspręsti, ar kaltininko veiksmus siejo tęstinei nusikalstamai veikai būtina vieninga tyčia. Tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamas sumanymas turi būti susiformavęs prieš pirmą veiksmą, o vėliausiai – jo darymo metu. Todėl spontaniški, neplanuoti veiksmai, nenumatyti prieš pirmo veiksmo atlikimą, atima galimybę veiką vertinti kaip tęstinę. Vadinasi, tiek dažniausiai pasitaikančiu turto pagrobimo atveju, tiek ir kitų kategorijų bylose, norint konstatuoti veikos tęstinumą, būtina įvertinti, ar kaltininkas jau prieš pirmą veiksmą suvokė, kokius konkrečius veiksmus atliks ir kiek kartų juos kartos.

2.4. Nuteistojo tvirtinimu, jo nusikalstamas sumanymas šiuo atveju buvo ne vienalytis, o sudėtinis, nes kiekvienos veikos tikslas ir kaltininko tyčia buvo formuojama vis naujai, minėtų vagysčių sudėtys buvo įgyvendinamos atskirai. Iš jo nurodytų aplinkybių analizės matyti, kad po kiekvieno pagrobimo fakto pritrūkus gėrimų ar jiems pasibaigus, jam kildavo vis naujas sumanymas pakartotinai nusikalstamu būdu jų prasimanyti. Atkreipia dėmesį, kad iš teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių matyti, jog 2021 m. balandžio 30 d., apie 12.56 val., pirmą kartą atėjęs į parduotuvę jis pagrobė maisto produktų už 138,46 Eur, vėliau, tą pačią dieną, 17.33 val. atėjęs į šią parduotuvę, jis pagrobė alkoholinių gėrimų už 187,96 Eur, po to vėl tą pačią dieną, apie 18.07 val., atėjęs į minėtą parduotuvę, vėl pagrobė alkoholinių gėrimų už 140,97 Eur. Kadangi jis tris kartus ėjo į tą pačią UAB „R. L.“ priklausančią parduotuvę ir padarė tris vagystes, pagrobdamas įvairių prekių ir alkoholinių gėrimų, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami atitinkamai pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – būtent antras nusikalstamos veikos epizodas, kai buvo pagrobta prekių už 187,96 Eur sumą, o kitos dvi neteisėtos veikos turėtų būti kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį, kaip smulki vagystė, ir medžiaga turėtų būti perduota policijos įstaigai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, nes pirmu atveju pagrobtų prekių vertė yra 138,46 Eur, o trečią kartą iš parduotuvės pagrobtų prekių vertė yra 140,97 Eur. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, ir tai galėjo turėti reikšmės kvalifikuojant jo (P. G.) veiksmus ir priimant byloje procesinį sprendimą.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo P. G. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis P. G. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

6. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018, 2K-251-495/2020).

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004, 2K-97-1073/2021).

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta.

10. Apeliantas skunde nurodė, kad jis iš anksto nebuvo suplanavęs kelis kartus eiti į tą pačią parduotuvę ir per kelis kartus vogti maisto prekes bei alkoholinius gėrimus, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis nagrinėjamu atveju veikė vieninga tyčia. Pažymėjo, kad nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį nuteistojo skundo argumentą, atkreipia dėmesį, kad pats P. G. apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir atsakydamas į jam pateiktus klausimus nurodė, kad jis praėjęs pro parduotuvės kasas ir pamatęs, kad galima prekes išsinešti už jas nesumokėjus, planavo, kad eis antrą ir trečią kartą, jeigu tas prekes išsineš pirmą kartą. Praėjęs pro kasas ir pamatęs, kad prekes išsinešti iš parduotuvės „R.“ lengva – apsaugos darbuotoja jo nepagavo, jis prekių iš šios parduotuvės parsinešė ir antrą, ir trečią kartą (2 t., b. l. 67–68). Taigi pats nuteistasis patvirtino, kad jo tyčia buvo susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, jis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš anksto buvo suplanavęs kelis kartus eiti į tą pačią parduotuvę ir per kelis kartus vogti maisto prekes bei alkoholinius gėrimus. Byloje surinktų įrodymų visuma, įskaitant ir paties nuteistojo parodymus, neginčijamai nustatyta, kad P. G. 2021 m. balandžio 30 d. per tris kartus, per gana trumpą laiko tarpą – pirmą kartą apie 12.56 val., antrą kartą apie 17.33 val., trečią kartą apie 18.07 val. – pagrobė iš tos pačios parduotuvės „R. C.“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), svetimą, UAB „R. L.“ priklausantį turtą bendros 467,39 Eur vertės, ir visi šie jo veiksmai buvo jungiami bendros tyčios. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog P. G. veikė vieninga tyčia, įvertinus pastarojo atliktus veiksmus, pagrobto turto vertę, esant jo veikoje vieningam sumanymui grobti svetimą turtą, P. G. padaryta nusikalstama veiką teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Dėl to, kas paminėta, tenkinti nuteistojo prašymą ir jo nusikalstamus veiksmus dėl antro nusikalstamos veikos epizodo, kai buvo pagrobta prekių už 187,96 Eur sumą, kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, o kitas dvi neteisėtas veikas kvalifikuoti pagal ANK 108 straipsnį, kaip smulkias vagystes, nėra teisinio pagrindo.

11. Minėta, kad nuteistasis apeliaciniame skunde prašė ne tik perkvalifikuoti jo veiką, bet ir skirti jam švelnesnę bausmę. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Pagal BK 178 straipsnio 1 dalies sankciją, asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, veika yra baigta, nusikalto būdamas anksčiau teistas net 15 kartų, po jo atžvilgiu 2021 m. kovo 31 d. priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, praėjus vos mėnesiui, neišnykus teistumui, po šios nusikalstamos veikos padarymo jam buvo priimti dar 2 apkaltinamieji nuosprendžiai (1 t., b. l. 86–107, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra recidyvistas, daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 146–169), nedirba (1 t., b. l. 170), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 171). Visa tai rodo, kad P. G. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Kadangi P. G. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus P. G. už jo padarytą nusikaltimą griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus apeliantui tiek laisvės atėmimo bausmes, tiek švelnesnes bausmes – baudą, areštą, jis tinkamų išvadų nepadarė, todėl nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus P. G. švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, yra žymiai mažesnė negu BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė P. G. paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu P. G. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga, tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

16. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

17. Šiaulių apygardos teisme 2021 m. lapkričio 22 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35Mr) PT-8201, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam P. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 123,50 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad P. G. yra jauno, darbingo amžiaus, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už P. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo P. G. valstybės naudai 123,50 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas MylėVirginija Žindulienė