- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-02
- Bylos Nr.
- A-692-968/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01702-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Rytis Krasauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Euro gym“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija VšĮ "Euro gym"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Euro gym“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Euro Gym“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Euro gym“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 14 sprendimą Nr. S-82 (7-44/2017); 2) iš dalies panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 69-129 bei pakeisti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių AVMI) 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (44.1) FR0682-586 tokia tvarka: a) panaikinti prievolę sumokėti į biudžetą 127 471,18 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), 45 444,01 Eur PVM delspinigius ir 38 241 Eur PVM baudą; b) sumažinti prievolę sumokėti į biudžetą 3 610,40 Eur pelno mokestį (toliau – PM), 1 134,34 Eur PM delspinigius ir 1 083 Eur PM baudą bei iš naujo perskaičiuoti PM pagal skunde nurodytus argumentus; c) sumažinti prievolę sumokėti į biudžetą 568,52 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), 107,24 Eur GPM delspinigius ir 170 Eur GPM baudą bei iš naujo perskaičiuoti GPM pagal skunde nurodytus argumentus; d) panaikinti prievolę sumokėti į biudžetą 8 913,64 Eur GPM, 3 743,26 Eur GPM delspinigius ir 2 674 Eur GPM baudą; e) panaikinti prievolę sumokėti į biudžetą 7,59 Eur įmokas į Garantinį fondą (toliau – įmokos į GF) ir 2 Eur įmokų į GF baudą; f) sumažinti prievolę sumokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 515,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokas (toliau – VSDĮ) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSDĮ) bei 757 Eur VSDĮ ir PSDĮ baudą bei iš naujo perskaičiuoti VSDĮ ir PSDĮ pagal skunde nurodytus argumentus.
2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:
2.1. VšĮ „Euro gym“ iki 2015 m. birželio 1 d. buvo asociacija, jos veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas. Pasikeitus teisinei formai, t. y. pareiškėjui tapus viešąja įstaiga, jo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pelno nesiekiančių vienetų sąvokos apibrėžime esantis pelno nesiekimo kriterijus yra susijęs ne su subjektyviais vieneto tikslais, o su teisine forma. PMĮ prasme vienetas, kuris yra PM subjektas, apima visus juridinius asmenis (2 str. 2 d.), tačiau tiems vienetams, kurių teisinė forma yra siejama su veikla, kurios tikslas nėra pelno siekimas, PMĮ nustatyta specialių apmokestinimo taisyklių. Juridinių asmenų teisinių formų reglamentavimas ir jo keitimas nėra PMĮ sritis, todėl įstatymas specialias apmokestinimo taisykles nustato ne pagal konkrečias teisines formas, o susieja su kriterijumi, būdingu tam tikriems atitinkamų formų juridiniams asmenims. Tai, kad du bendri kriterijai yra nustatomi tų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir būtent taip reikia suprasti vertinant vieneto (PM tikslais) bei asmens (PVM tikslais) atitikimą pelno nesiekiančio subjekto kriterijus, patvirtina ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 21 dalies komentaras.
2.3. Mokesčių administratorius pareiškėjo pajamomis natūra pripažino sumas, kurias jis sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Palangos Žvorūnė“ pagal sutartį, pagal kurią UAB „Palangos Žvorūnė“ pareiškėjo lojaliems klientams pagal išankstinį rezervavimą įsipareigojo teikti reabilitaciją viešbutyje „Gradiali“. Kadangi pareiškėjas nėra išsaugojęs klientų sąrašų, sudarytų iki 2014 m. rugsėjo 30 d., VMI negalėjo patikrinti asmenų dalyvavimo pareiškėjo veikloje, tačiau nustatė, jog 153 parų reabilitacijos paslaugomis pasinaudojo 51 asmuo. Pareiškėjui neaišku, kodėl Komisija ir VMI vertino, jog reabilitacijos paslaugos yra dovana ar laimėjimas (prizas), taip pat nėra nurodyta, kodėl dovana ar laimėjimas (prizas) 690 Lt (230 x 3) vertės, o ne trys dovanos ar laimėjimai (prizai) po 230 Lt. VMI neįvertino jai pateiktos informacijos apie reabilitacijos paslaugų suteikimo aplinkybes. Pareiškėjas patikrinimo metu paaiškino mokesčių administratoriui, kad jo narių skaičius ir lankančių sporto klubus sportuojančių skaičius buvo didelis. Visuose sporto klubuose visiems lankytojams buvo paskelbta, kad už geriausią lankymą bus suteikta tokia paslauga kaip prizas, todėl suteikdamas galimybę pasinaudoti reabilitacijos paslaugomis pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 40 punktu.
2.4. Tiek Komisija, tiek VMI teigė, jog pirminio mokestinio patikrinimo metu 2015 m. rugpjūčio 31 d. el. paštu D. N. pateikė internetinių tinklalapių nuorodas, kaip A. N. komandiruočių į Ispaniją ir Turkiją tikslų patvirtinimą. Tačiau Komisija ir VMI, nors ir pripažino, kad įrodymai pateikti, tačiau neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus, pripažino dienpinigius pajamomis natūra, susijusiomis su darbo santykiais, ir apmokestino A. N. išmokėtus dienpinigius. Dienpinigiai dėl A. N. komandiruočių į Ispaniją ir Turkiją neturėtų būti apmokestinami nei GPM, nei VSDĮ.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Komisija rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“, kuris priimtas vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Komisija nenurodė, kodėl jos aptariamos aplinkybės vertinamos kaip kompensacija pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą, o ne kaip pareiškėjo, kaip ne pelno siekiančios organizacijos, veiklos išraiška. Dėl nurodytų priežasčių maistpinigiai neturėtų būti apmokestinami GPM.
2.6. Pagal PMĮ 17 straipsnį, VSDĮ, GPM ir PSDĮ, kurias sumoka gyventojas, yra nepriskiriamos leidžiamiems atskaitymams, nes pagal PMĮ 17 straipsnio 2 dalies 6 punktą, visi mokesčiai yra priskiriami leidžiamiems atskaitymams. Numatyti ir priskaičiuoti mokesčiai – VSDĮ, GPM ir PSDĮ, turėtų būti įtraukti į leidžiamus atskaitymus ir nuo jų neskaičiuojamas PM.
2.7. Mokesčių administratorius už 2014 m. ir 2015 m. papildomai apskaičiavo 0,2 proc. įmokas į GF nuo A. ir A. N. gautų pajamų, pripažintų gautomis pajamomis ir laikomų darbo užmokesčio dalimi, kuri pagal GPMĮ atitinka su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas. Šios A. ir A. N. gautos pajamos yra ne kas kita, kaip pajamos natūra, o pajamos natūra nėra apmokestinamos įmokomis į GF.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis atsiliepimą į skundą grindė tokiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas 2010–2014 m. laikotarpiu savo narių interesams (pagal 2003 m. liepos 2 d. steigiamojo susirinkimo protokolą pareiškėjas turėjo keturis narius (R. G., D. N., K. A., A. N.)) (faktiškai vykdyta sporto klubo veikla) neatstovavo, todėl vertinant Asociacijų įstatymo nuostatas PMĮ prasme, mokesčių mokėtojas nėra apmokestinamas PM, kai sporto klubas įgyvendina tikslą – tenkinti viešuosius interesus, vykdyti visuomenei naudingą veiklą, t. y. vienyti žmones, užsiiminėjančius fitnesu ar kultūrizmu, mėgstančius aktyvų sportinį gyvenimo būdą, sudaryti sąlygas treniruotis, kelti jų sportinį lygį, propaguoti sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą. Viešąjį interesą tenkinančiai veiklai priskiriama pelno nesiekiančio vieneto visuomenei naudinga veikla: mokslo, kultūros, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis pripažįstamose srityse. Pelno nesiekiantis vienetas privalo turėti įrodymus, pagrindžiančius pajamų panaudojimą įstatuose numatytos visuomenei naudingos veiklos finansavimui. Jeigu pelno nesiekiantis asmuo nevykdo viešąjį interesą tenkinančios veiklos (vykdo tik pelno siekiančią veiklą) arba viešąjį interesą tenkinanti veikla sudaro nereikšmingą veiklos dalį, toks vienetas neatitinka pelno nesiekiančio vieneto kriterijų.
3.2. Pareiškėjas teikė tik apmokamas sporto paslaugas, t. y. pardavinėjo sporto klubų abonementus. Taip pat pareiškėjas teikė soliariumų bei nuomos paslaugas (pvz., patalpų, spintelės, rankšluosčių), individualių mitybos programų sudarymo paslaugą. Asmuo, nusprendęs naudotis pareiškėjo paslaugomis daugiau kaip vieną kartą, privalėjo įsigyti abonementinę (narystės) kortelę, kurios kaina atitinkamais laikotarpiais buvo: 2010–2014 m. rugsėjo mėn. – 20 Lt, 2014 m. spalio–gruodžio mėn. – 10 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 3 Eur. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugpjūčio 4 d. išdavė pareiškėjui neterminuotą licenciją Nr. I-599 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taip pat mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad 2011 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas už 13 723,32 Lt pardavė UAB „Litrada“ prekes, skirtas perparduoti (alkoholinius gėrimus, maisto papildus, maisto prekes bei gėrimus ir kt.). Kadangi pareiškėjas nepateikė informacijos apie 2010–2011 m. vykdytą veiklą, kuria tenkinamas viešasis interesas, konstatuota, jog 2010–2011 m. veikla, atitinkanti viešąjį interesą, iš viso nebuvo vykdoma.
3.3. Pareiškėjas pateikė 2012 m. rugsėjo mėn. sutartį, sudarytą su Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru, kurioje numatyta, jog pareiškėjo patalpose ir naudojant reikalingą inventorių turi būti pravesta 10 mokamųjų mankštų pagyvenusiems žmonėms, už paslaugas buvo sutarta mokėti 1 500 Lt. Mokestinio patikrinimo metu ataskaitos apie sutarties įvykdymą pareiškėjas nepateikė. Taip pat pareiškėjas pateikė 2013 m. rugsėjo 5 d. bei 2013 m. rugsėjo 30 d. sutartis, sudarytas su Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru, kuriose jis įsipareigojo savo patalpose ir naudojant reikalingą inventorių pravesti 38 mokomąsias mankštas pagyvenusiems žmonėms, sutartyse numatyta už paslaugas mokėti iš viso 5 700 Lt (4 200 Lt + 1 500 Lt). Mokestinio patikrinimo metu ataskaitos apie šių sutarčių įvykdymą pareiškėjas taip pat nepateikė.
3.4. Pareiškėjas pateikė 2014 m. liepos 9 d. valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį Nr. SS-40, sudarytą su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Departamentas), pagal kurią jis įsipareigojo įgyvendinti projektą „Sportas iš arčiau“, t. y. atitinkamomis 2014 m. rugsėjo–gruodžio mėn. dienomis įsipareigojo suteikti galimybę treniruotis jaunimui ir vaikams. Departamentas projektui įgyvendinti pareiškėjui skyrė 6 000 Lt. Pagal pateiktą sąmatą nustatyta, kad pareiškėjas gautas lėšas panaudojo: 4 000 Lt prekėms ir paslaugoms įsigyti, 1 400 Lt trenerio atlyginimui, 600 Lt patalpų nuomai. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 2014/09/16 su L. C. (pareiškėjo darbuotoja), pagal kurią pareiškėjas išsinuomojo automobilį Porche 924, nuomos mokestis – 2 000 Lt už mėnesį, iš jų 300 Lt GPM. Pareiškėjo apskaitą tvarkančio darbuotojo aiškinimu, automobilis buvo nuomojamas tam, kad būtų įgyvendintas projektas „Sportas iš arčiau“. Nuomos išlaidos sumokėtos iš pareiškėjo lėšų. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė mokinių, dalyvavusių projekte, sąrašus bei projekto vykdymo ataskaitą. Pareiškėjas taip pat pateikė 2014 m. lapkričio 5 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 28-415, sudarytą su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru, pagal kurią jis įsipareigojo bendradarbiauti įgyvendinant vieną iš projekto „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas)“ Nr. VP1-2.3-ŠMM-01-V-01-002 veiklų – mokinių profesinį veiklumą. Patikrinimo metu informacijos apie šios sutarties vykdymą pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė. Pareiškėjas 2010–2014 m. laikotarpiu faktiškai trijose patalpose (adresu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) vykdė sporto klubų veiklą, t. y. teikė apmokamas sporto paslaugas, be to, teikė soliariumų bei nuomos paslaugas, individualių mitybos programų sudarymo paslaugas, iki 2011 m. gruodžio 7 d. parduodavo prekes (alkoholinius gėrimus, maisto papildus, maisto prekes bei gėrimus ir kt.). Dėl pareiškėjo 2012–2014 m. vykdytos viešąjį interesą tenkinančios veiklos pagal minėtas sutartis, atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė informacijos ir ataskaitų apie šių sutarčių įvykdymą.
3.5. Palyginus pareiškėjo iš vykdomos veiklos, t. y. apmokamų sporto paslaugų teikimo, soliariumų bei nuomos paslaugų, individualių mitybos programų sudarymo paslaugų per 2010–2014 m. gautas ir deklaruotas pajamas su pajamomis, gautomis tenkinant viešąjį visuomenės interesą, nustatyta, jog per 2014 m. tai sudarė 0,875 proc. visų pajamų (685 672 Lt / 6 000 Lt), 2013 m. – 0,862 proc. (661 383 Lt / 5 700 Lt), 2012 m. – 0,245 proc. (611 567 Lt / 1 500 Lt), informacijos apie 2010–2011 m. vykdytą veiklą, tenkinant viešąjį interesą, patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė. Be to, patikrinimo metu mokesčių administratorius, išanalizavęs pareiškėjo 2010–2014 m. patirtas sąnaudas ir jų struktūrą, nustatė, kad jas sudarė: parduodamų prekių savikaina, nuomos sąnaudos (iš UAB „Litrada“ nuomotos patalpos, pirtys, bėgimo takeliai, hidromasažinis baseinas, infraraudonųjų spindulių sauna ir kitas sportinis inventorius, iš UAB „Langvora“ – sveikatingumo įranga ir inventorius), socialinio draudimo sąnaudos, darbuotojų darbo užmokestis, t. y. visos patirtos sąnaudos yra susijusios su pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos vykdymo išlaidomis. Pareiškėjas ūkinės komercinės veiklos pajamų nepanaudojo viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.
3.6. Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu gautų ūkinės komercinės veiklos pajamų nepanaudojo viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti (2010–2011 m.) arba viešąjį interesą tenkinanti veikla sudarė visiškai nereikšmingą veiklos dalį (2012–2014 m.). Pareiškėjas yra įsteigtas kaip viešasis juridinis asmuo, kuris formaliai atitinka pelno nesiekiančių juridinių asmenų apibrėžimą, bet jo veikla yra komercinė, dėl ko VšĮ „Euro gym“ neatitinka PMĮ nurodyto pelno nesiekiančio vieneto apibrėžimo (PMĮ 2 str. 5 d.) ir tokiu būdu negali pasinaudoti PM lengvata (PMĮ 5 str. 4 d.).
3.7. Pareiškėjas atitinkamais laikotarpiais teikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitą (forma FR0608), t. y. pajamoms, gautoms iš prekybos, soliariumo ir kt. veiklų, per paskutiniuosius 12 mėn. viršijus 155 000 Lt ribą, apskaičiavo ir deklaravo PVM, o pajamoms, gautoms iš kitos veiklos (t. y. sporto), taikė PVM lengvatą, kaip pelno nesiekianti organizacija. Pareiškėjo tikrintu laikotarpiu gautos pajamos už suteiktas mokamas sporto paslaugas priskirtinos pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos pajamoms, šios pajamos sudarė didžiąją dalį pareiškėjo gautų pajamų, o patirtos sąnaudos yra susijusios tik su pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos palaikymo išlaidomis. Pareiškėjas šalies teritorijoje už atlygį teikdamas sporto paslaugas siekė pelno, t. y. neveikė kaip pelno nesiekiantis subjektas, todėl tikrintu laikotarpiu neatitiko PVMĮ 23 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos.
3.8. 2014 m. pareiškėjo prezidentui A. N. įsakymais buvo įformintos komandiruotės į Ispaniją 2014 m. rugsėjo 6–15 d. ir 2014 m. rugsėjo 19–26 d., prezidentui A. N. bei jo sutuoktinei A. N. (pareiškėjo personalo vadovei) – į Singapūrą 2014 m. lapkričio 27–29 d., į Indonezijos Respublikai priklausančią Balio salą nuo 2014 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d., į Italiją 2014 m. rugsėjo 19–26 d. Taip pat 2015 m. A. ir A. N. buvo įformintos komandiruotės į Turkiją, t. y. 2015 m. kovo 6–9 d., o A. N. – 2015 m. sausio 14–19 d. Pagal pateiktas A. N. avansines apyskaitas už komandiruotę į Italiją ir Ispaniją pareiškėjas išmokėjo 3 200 Lt dienpinigių, už komandiruotę į Singapūrą bei Balį – 2 926 Lt, už komandiruotę į Turkiją – 988 Eur. A. N. už komandiruotę į Italiją ir Ispaniją pareiškėjas išmokėjo 1 520 Lt dienpinigių, už komandiruotę į Singapūrą bei Balį – 1 463 Lt, už komandiruotę į Turkiją – 164 Eur. Patikrinimo metu 2015 m. rugpjūčio 31 d. el. paštu D. N. pateikė tinklalapių nuorodas kaip A. N. komandiruočių į Ispaniją 2014 m. rugsėjo 6–15 d. ir į Turkiją 2015 m. tikslų patvirtinimą. Pareiškėjas nepateikė kitų dokumentų, pateisiančių jo darbuotojų komandiruočių išlaidas, susitikimų tikslą, partnerius, sudarytas sutartis ar kitą informaciją, patvirtinančių komandiruočių tikrumą.
3.9. Atsakovas, vadovaudamasi PMĮ 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 10 straipsniu, konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo darbuotojai – prezidentas A. N. ir personalo vadovė A. N. į Ispaniją, Italiją, Singapūrą, Balio salą ir Turkiją vyko ir atliko darbines funkcijas, vykdė tarnybinį pavedimą ar kėlė kvalifikaciją, taip pat, jog šios kelionės buvo organizuojamos visuomenei naudingiems tikslams. Kadangi pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė komandiruočių tikslo, pareiškėjo darbuotojams išmokėtus dienpinigius priskyrė šių asmenų gautoms pajamoms, priskirtinoms su darbo santykiais susijusioms A klasės pajamoms, ir šias pajamas apmokestino GPM, įmokomis į GF, VSDĮ ir PSDĮ. Minėtos pajamos nėra gyventojų iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais, gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (GPMĮ 2 str. 15 d.), tačiau gautos pajamos pinigine išraiška, kurios priskirtinos su darbo santykiais susijusioms A klasės pajamoms, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatomis, nuo minėtų 2014–2015 m. A. ir A. N. pajamų, mokesčių administratorius apskaičiavo 0,2 proc. įmokas į GF.
3.10. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 22 d. sudarė sutartį su UAB „Palangos Žvorūnė“, pagal kurią pareiškėjo lojaliems klientams pagal išankstinį rezervavimą buvo įsipareigota teikti reabilitaciją viešbutyje „Gradiali“. Patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Litrada“ yra UAB „Palangos Žvorūnė“ akcininkė (100 proc.). Pareiškėjo prezidentas A. N. yra UAB „Litrada“ akcininkas (63 proc.) ir UAB „Gradiali“ akcininkas (24 proc.). Pareiškėjo narys R. G. yra UAB „Gradiali“ akcininkas (52 proc.), o narys D. N. yra UAB „Langvora“ akcininkas (100 proc.) ir direktorius bei UAB „Litrada“ akcininkas (10 proc.). Pareiškėjas už būsimas paslaugas sumokėjo avansu: 2014 m. kovo 19 d. – 1 550,94 Lt, 10 000 Lt, 7 000 Lt, bei mokėjimo pavedimais: 2014 m. kovo 20 d. – 9 000 Lt, 2014 m. gegužės 12 d. – 7 599,99 Lt. UAB „Palangos Žvorūnė“ pareiškėjui už reabilitacijos paslaugas išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. birželio 25 d. Nr. PŽV003314 (suma 9 660 Lt) ir 2014 m. rugpjūčio 31 d. Nr. PŽV003360 (suma 25 530 Lt). Pagal UAB „Palangos Žvorūnė“ išrašytas sąskaitas nustatyta, kad buvo pasinaudota 153 parų reabilitacija, tačiau pareiškėjas neišsaugojo lojalių klientų sąrašų (iki 2014 m. rugsėjo 30 d.), todėl patikrinimo metu iš dalies nepavyko nustatyti reabilitacija pasinaudojusių asmenų. Patikrinus UAB „Palangos Žvorūnė“ viešbučio „Gradiali“ kompiuterinį klientų registracijos žurnalą, nustatyta, kad viešbutyje „Gradiali“ reabilitaciją atliko 51 asmuo. Pareiškėjo pateiktame sąraše nurodyti asmenys, kurie naudojosi UAB „Palangos Žvorūnė“ viešbučio „Gradiali“ paslaugomis darbo santykiais su pareiškėju nesusiję, todėl apsilankymo viešbutyje 690 Lt (230 Lt x 3 parų) vertė pripažinta šių asmenų pajamomis natūra.
3.11. Dėl pareiškėjos argumento, jog mokesčių administratorius nepagrindė, kodėl vienam fiziniam asmeniui dovaną ar laimėjimą (prizą) vertino 690 Lt (230 x 3) verte, o ne kaip tris dovanas ar laimėjimus (prizus) po 230 Lt, atsakovas akcentavo, kad pats pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir paaiškinimų, kada ir kokiems asmenims ir už kokius laimėjimus buvo suteiktos trys dovanos ar laimėjimai (prizai) po 230 Lt, todėl, mokesčių administratoriui nustačius, jog 51 asmeniui buvo suteiktos 153 parų reabilitacijos paslaugos viešbutyje „Gradiali“, vienam fiziniam asmeniui dovana ar laimėjimą (prizas) įvertinti kaip 690 Lt vertės.
3.12. Pareiškėjas turi subūręs krepšinio komandą „Solo Euro Gym“, kuri dalyvauja Šiaulių krepšinio lygos organizuojamose rungtynėse. A. N., kaip atskaitingas asmuo, 2011–2013 m. pagal žiniaraščius mokėjo krepšinio komandos žaidėjams maistpinigius: 2011 m. – 65 340 Lt, 2012 m. – 72 480 Lt, 2013 m. – 55 620 Lt. Vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydis buvo 20 Lt. Dienų skaičius, už kurias buvo mokami maistpinigiai: 4–5 dienos (vienas kartas), 15–17 dienų (trys kartai), tačiau dauguma atvejų buvo mokama už 20–30 d. Operatyvaus patikrinimo metu pareiškėjui buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706-4234 pateikti pareiškėją atstovaujančios krepšinio komandos „Solo Euro Gym“ narių, dalyvavusių sporto stovyklose registracijos dokumentus, treniruočių lankymo tabelius ir kitus dokumentus, susijusius su maistpinigių apskaičiavimu. Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nustatyta, jog maistpinigius pareiškėjas mokėjo už dienas, kuriomis buvo žaidžiamos varžybos ir pasirengiama joms bei už dalyvavimą sporto stovyklose. Pagal 2009 m. rugpjūčio 19 d. bendradarbiavimo sutartį nustatyta, kad asociacija Šiaulių krepšinio lyga įsipareigojo pagal galimybes sudaryti sąlygas pareiškėjo krepšinio komandai šalių sutartu laiku leisti naudotis sporto sale. Pareiškėjas suteiktoje sporto salėje turėjo teisę organizuoti krepšinio treniruotes ir / ar varžybas. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kokiu adresu buvo suteikta sporto salė, kokiu laiku jose vyko treniruotės ir / ar varžybos, kas jose dalyvavo. Iš 2012 m. liepos 11 d. pareiškėjo visuotinio narių susirinkimo protokolo kopijos matyti, kad buvo nutarta organizuoti vasaros treniruočių stovyklą komandai „Solo Euro Gym“ Palangoje nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. liepos 30 d. ir nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d., mokant kiekvienam komandos nariui po 20 Lt maistpinigių už kiekvieną dieną, bet nesuteikiant patalpų apsigyventi. Patikrinimui pareiškėjas nepateikė dalyvavusių stovyklose pareiškėjo narių registracijos dokumentų, treniruočių ir stovyklos lankymo tabelių bei kitų stovyklavimą patvirtinančių dokumentų.
3.13. Atsakovas už 2011–2013 m. laikotarpį palyginęs pareiškėjo pateiktų iš Šiaulių krepšinio lygos tinklalapio suformuotų ataskaitų apie žaistas rungtynes žaidėjų vardus ir pavardes su maitinimosi išlaidų kompensacijų žiniaraščiuose nurodytais vardais ir pavardėmis, nustatė, kad yra atvejų, kai maistpinigius pareiškėjas mokėjo ir asmenims, kurie nedalyvavo varžybose. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atsakovas maitinimo išlaidas žaidėjams už dienas, kai žaidėjai nedalyvavo treniruotėse arba varžybose, apmokestino kaip kitas su darbo santykiais nesusijusias pajamas.
Šalies argumentai
3.14. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog mokesčių administratorius netinkamai apskaičiavo PM, nes į leidžiamus atskaitymus neįtraukė VSDĮ, PSDĮ ir GPM nuo A. ir A. N. išmokėtų komandiruočių dienpinigių, pripažintų su darbo santykiais susijusiomis A klasės pajamomis. Mokesčių administratorius nuo A. ir A. N. išmokėtų komandiruočių dienpinigių, pripažintų pajamomis, kurios pagal GPMĮ yra GPM objektas, apskaičiavo 3 proc. VSDĮ (2014 m. – 273,27 Lt, 2015 m. – 34,56 Eur) ir 30,98 proc. (2014 m. – 2 821,97 Lt, 2015 m. – 356,89 Eur) VSDĮ iš draudėjo lėšų. Būtent 30,98 proc. VSDĮ, mokami iš draudėjo lėšų, mokesčių administratoriaus buvo įtraukti į leidžiamus atskaitymus, apskaičiuojant pareiškėjo mokėtiną PM. Taip pat apskaičiuojant pareiškėjo mokėtiną PM, į leidžiamus atskaitymus buvo įtrauktos įmokos į GF (2014 m. – 18 Lt, 2015 m. – 2 Eur) nuo A. ir A. N. išmokėtų komandiruočių dienpinigių, pripažintų pajamomis. Tuo tarpu GPM ir PSDĮ, kurias sumoka gyventojas, yra nepriskiriami leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 17 straipsnį, todėl šių mokesčių, mokamų paties gyventojo (darbuotojo), mokesčių administratorius, apskaičiuojant PM, neįtraukė į leidžiamus atskaitymus. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pareiškėjo argumentus dėl PM perskaičiavimo į leidžiamus atskaitymus įtraukiant VSDĮ, PSDĮ ir GPM pripažino nepagrįstais.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į PMĮ 2, 5, 23 straipsnius, Asociacijų įstatymo 2, 11 straipsnius, Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką, padarė išvadą, kad tam, jog juridinis asmuo atitiktų pelno nesiekiančio juridinio asmens sąvoką PMĮ ir PVMĮ prasme, būtina nustatyti, ar tokio asmens vykdoma veikla faktiškai atitinka jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (ginčo atveju – Asociacijų įstatymo ir Viešųjų įstaigų įstatymo) bei įstatuose numatytus tikslus ir atitinkamų veiklos sričių (pvz., socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir pan.) vykdymo reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog, priešingai, nei teigė pareiškėjas, mokesčių administratorius pagrįstai analizavo pareiškėjo vykdytą veiklą, jos ypatybes, vertindamas, kokią faktiškai viešąjį interesą tenkinančią veiklą jis vykdė, pagrįstai vertino pareiškėjo vykdytą ūkinę komercinę veiklą, gautų pajamų / sąnaudų struktūrą, jų panaudojimą.
6. Įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu jis atstovavo savo narių (R. G., D. N., K. A., A. N.) interesams. Išanalizavus pareiškėjo pateiktus dokumentus, jo teigimu, patvirtinančius vykdytą viešąjį interesą tenkinančią visuomenei naudingą veiklą, matyti, jog sutartys dėl minėtos veiklos vykdymo pateiktos už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2014 m. Duomenų apie 2010 m. ir 2011 m. vykdytą veiklą, tenkinant viešąjį interesą, pareiškėjas nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė. Įvertinus pareiškėjo 2012 m. pajamas, gautas tenkinant viešąjį visuomenės interesą, nustatyta, jog jos sudarė 0,245 proc. (1 500 Lt / 611 567 Lt) visų gautų pajamų už suteiktas apmokamas sporto, soliariumų bei nuomos, individualių mitybos programų sudarymo paslaugas, 2013 m. – 0,862 proc. (5 700 Lt / 661 383 Lt), 2014 m. – 0,875 proc. (6 000 Lt / 685 672 Lt). Mokesčių administratoriui išanalizavus pareiškėjo 2010–2014 m. patirtas sąnaudas ir jų struktūrą, nustatyta, kad jas sudarė parduodamų prekių savikaina, nuomos sąnaudos (iki 2014 m. kovo mėn. iš UAB „Litrada“ nuomotos patalpos, pirtys, bėgimo takeliai, hidromasažinis baseinas, infraraudonųjų spindulių sauna ir kitas sportinis inventorius, iš UAB „Langvora“ – sveikatingumo įranga ir inventorius), socialinio draudimo sąnaudos, darbuotojų darbo užmokestis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Dėl pareiškėjo darbuotojams išmokėtų komandiruočių dienpinigių priskyrimo su darbo santykiais susijusioms pajamoms, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjo darbuotojai kelionių į Ispaniją, Singapūrą, Indonezijos Respublikai priklausančią Balio salą, Italiją, Turkiją metu atliko darbines funkcijas, vykdė tarnybinį pavedimą ar kėlė kvalifikaciją. Pareiškėjo pateiktos interneto puslapių nuorodos, teismo vertinimu, nebuvo pakankamos minėtai išvadai paneigti. Teismas sutiko su VMI ir Komisijos argumentu, jog iš šiuose tinklalapiuose pateiktos informacijos negalima objektyviai spręsti apie pareiškėjo atstovo komandiruočių tikslo – darbo susitikimų su verslo partneriais – realumą, t. y. minėtos tinklalapių nuorodos neįrodo Ispanijoje ir Turkijoje įvykusių tarnybinių su darbo santykiais susijusių darbinių susitikimų su verslo partneriais aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė komandiruočių tikslo, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju viršenybė teikiama ne pareiškėjo veiklos formaliai išraiškai, pasireiškusiai komandiruočių įsakymu įforminimu, o jos dalyvių (darbuotojų) veiklos turiniui. Teismas vertino, kad mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai vadovaudamasis MAĮ 10 straipsniu pareiškėjo darbuotojams išmokėtus dienpinigius priskyrė šių asmenų gautoms pajamoms, priskirtinoms su darbo santykiais susijusioms A klasės pajamoms, bei vadovaudamasis GPMĮ 23 straipsnio nuostatomis nuo išmokėtų dienpinigių sumos apskaičiavo ir nurodė pareiškėjui (išmoką išmokančiam asmeniui) sumokėti GPM. Taip pat, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui apskaičiavo bei nurodė sumokėti VSDĮ, PSDĮ bei įmokas į GF.
9. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad A. ir A. N. gautos pajamos (pareiškėjo išmokėti komandiruočių dienpinigiai) yra pajamos natūra, kadangi pareiškėjo darbuotojai A. ir A. N. pajamas iš pareiškėjo gavo pinigine išraiška, šios pajamos pagrįstai priskirtos šių darbuotojų su darbo santykiais susijusioms A klasės pajamoms, nuo kurių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 dalių (originali įstatymo redakcija) nuostatomis, apskaičiuotinos ir mokėtinos įmokos į GF.
10. Vertindamas aplinkybes, susijusias su reabilitacijos išlaidų pripažinimu su pareiškėjo darbo santykiais nesusijusių asmenų pajamomis natūra, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie paskelbtą akciją, pagal kurią už geriausią sporto klubų lankymą kaip prizas bus suteikta reabilitacija viešbutyje sanatorijoje „Gradiali“. Be to, pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė dokumentų, remdamasis kuriais mokesčių administratorius būtų turėjęs galimybę įsitikinti, jog iš viešbučio sanatorijos „Gradiali“ kompiuterinio klientų registracijos žurnalo nustatytam 51 asmeniui suteiktos reabilitacijos paslaugos UAB „Palangos Žvorūnė“ viešbutyje sanatorijoje „Gradiali“, už kurias apmokėjo pareiškėjas, buvo būtent lojaliems pareiškėjo lankytojams už geriausią sporto klubų lankymą suteikti prizai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai 51 fizinio asmens gautas UAB „Palangos Žvorūnė“ viešbučio sanatorijos „Gradiali“ 690 Lt (230 Lt x 3 parų) vertės reabilitacijos paslaugas pripažino minėtų asmenų pajamomis natūra GPMĮ 2 straipsnio 15 dalies prasme ir jas apmokestino GPMĮ nustatyta tvarka.
11. Dėl pareiškėjo argumento, jog vienam fiziniam asmeniui dovana ar laimėjimas (prizas) vertintas 690 Lt (230 Lt x 3) verte, o ne kaip trys dovanos ar laimėjimai (prizai) po 230 Lt, teismas sutiko su VMI ir Komisijos išdėstyta pozicija.
12. Vertindamas aplinkybes, susijusias su asmenų maitinimo išlaidų pripažinimo šių asmenų kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tai, jog nagrinėjamu atveju pripažinta, kad pareiškėjas neveikė kaip pelno nesiekiantis subjektas PMĮ ir PVMĮ prasme, nesudaro pagrindo nesivadovauti teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų pelno nesiekiančių vienetų vykdomų renginių, susijusių su visuomenei naudingų tikslų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, įgyvendinimu, dalyvių gautų piniginių kompensacijų neapmokestinimą GPM. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neginčija, jog jis 2011–2013 m. laikotarpiu maistpinigius krepšinio komandos „Solo Euro Gym“ žaidėjams mokėjo ir už dienas, kai šie žaidėjai nedalyvavo treniruotėse arba varžybose, todėl mokesčių administratorius pagrįstai vadovaudamasis Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ ir GPMĮ nuostatomis, tą asmenims, nedalyvavusiems renginiuose arba varžybose, piniginių kompensacijų (maistpinigių išlaidų) dalį, dėl kurios pareiškėjas nepateikė įrodymų apie jas gavusių asmenų dalyvavimą treniruotėse ar žaidynėse, pripažino kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis ir apmokestino GPM.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ir Komisija teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino ir ištyrė ginčui reikšmingas aplinkybes, todėl ginčijamus sprendimus pripažino teisėtais ir pagrįstais, o pareiškėjo skundą atmetė.
III.
14. Pareiškėjas VšĮ „Euro gym“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Jis papildomai pažymi, kad:
14.1. VšĮ „Euro gym“ kaip asociacija ir kaip viešoji įstaiga visiškai atitinka du bendrus nustatytus kriterijus – a) veiklos tikslas nėra pelno siekimas, ir b) gauto pelno pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams. Visi motyvai, kuriais teismas grindė išvadą, jog VšĮ „Euro gym“ neatitinka aptartų dviejų kriterijų ir nėra pelno nesiekiantis vienetas pelno mokesčio tikslais, neturi teisinės reikšmės. Iš pelno nesiekiančio vieneto sąvokos yra akivaizdu, kad pelno nesiekiantis vienetas turi teisę siekti gauti pajamų ir turi teisę gauti pelną, teikti apmokamas paslaugas, jo veiklos tikslas yra pelno siekimas. Pareiškėjo įsitikinimu, toks aiškinimas, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo ir kitų institucijų išvadų dėl VšĮ „Euro gym“ veiklos neatitikimo pelno nesiekimo kriterijui.
14.2. Pareiškėjas teikė sporto, soliariumų paslaugas, parduodavo maisto papildus, maisto prekes, sporto aksesuarus, sporto priemones ir kt., šią veiklą tiek teismas, tiek Komisija ir VMI vertina kaip veiklą, nesusijusią su viešojo intereso tenkinimo veikla, nes ji yra mokama. Sporto ir su juo susijusi veikla, sveikatinimo veikla visuotinai yra pripažįstama visuomenei naudinga veikla, tai yra tiesiogiai nurodyta ir Viešųjų įstaigų įstatyme bei Labdaros ir paramos įstatyme. Ne pelno siekiančių asmenų veiklos leistinumas ir sąsajumas su viešaisiais interesais, visuomenei naudinga veikla ir neapmokamų paslaugų teikimo santykis yra ne mokesčių teisės aktų reguliavimo sritis, todėl VMI pareiškėjo veiklos vertinimą aptariamu aspektu turėjo atlikti remdamasi tais teisės aktais, kurie veiklą reglamentuoja.
14.3. VMI buvo pateikta pakankamai įrodymų, kokius VšĮ „Euro gym“ viešuosius tikslus tenkino, tačiau tiek VMI, tiek Komisija ir teismas pripažino pareiškėjo pateiktus įrodymus netinkamais. Nei teismas skundžiamame sprendime, nei Komisija ir VMI sprendimuose nepateikė argumentuotų motyvų, kad faktinės aplinkybės atitinka papildomą PVMĮ 2 straipsnio 21 dalyje nurodytą sąlygą „išskyrus tuos juridinius asmenis, kurių veiklos reikšmingą dalį sudaro veikla, iš kurios gaunama pelno“. Pareiškėjas atitinka PMĮ ir PVMĮ nustatytus objektyvius ne pelno siekiančio vieneto kriterijus, todėl VšĮ „Euro gym“ pelnas negali būti apmokestinamas PM, o pajamos negali būti apmokestinamos standartiniu PVM tarifu.
14.4. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su reabilitacijos paslaugų pripažinimu paslaugas gavusių asmenų pajamomis natūra GPMĮ 2 straipsnio 15 dalies prasme ir jų apmokestinimu GPMĮ nustatyta tvarka. Komisijos ir mokesčių administratorių sprendimuose nebuvo įvertinta VMI pateikta informacija apie reabilitacijos paslaugų suteikimo aplinkybes. Kaip VMI buvo paaiškinta patikrinimo metu, VšĮ „Euro gym“ narių skaičius ir lankančių sporto klubus sportuojančių skaičius buvo didelis. Visuose sporto klubuose visiems lankytojams buvo paskelbta, kad už geriausią lankymą bus suteikta tokia paslauga kaip prizas, todėl suteikdamas galimybę pasinaudoti reabilitacijos paslaugomis pareiškėjas vadovavosi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 40 punktu. VMI apmokestindama gyventojų gautas reabilitacijos paslaugas kaip pajamas natūra dėl to, jog tai yra „nepiniginės dovanos (tiek turtu, tiek paslaugomis) ir laimėjimai (prizai)“, pirmiausiai turėjo pagrįstai konstatuoti, jog prizai (laimėjimai) neatitinka GPMĮ 17 straipsnyje įtvirtintų lengvatos sąlygų.
14.5. Įrodymai, patvirtinantys komandiruočių išlaidas, pripažintini tinkamais ir išsamiais, todėl dienpinigiai dėl A. N. komandiruočių į Ispaniją ir į Turkiją neturėtų būti apmokestinami nei GPM, nei VSD įmokomis.
14.6. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su išmokėtais maistpinigiais, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nei teismo sprendime, nei Komisijos ar mokesčių administratorių sprendimuose nėra nurodyta, kodėl aptariamos aplinkybės vertinamos kaip kompensacija pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą, o ne kaip VšĮ „Euro gym“ veiklos išraiška.
14.7. Pareiškėjas nesutinka su teismo ir Komisijos teiginiais, kad pagal PMĮ 17 straipsnį VSD, GPM ir PSD įmokos, kurias sumoka gyventojas, yra nepriskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Priskaičiuoti VSD, GPM ir PSD mokesčiai turėtų būti įtraukti į leidžiamus atskaitymus ir nuo jų pelno mokestis neskaičiuojamas. VMI už 2014 ir 2015 m. papildomai apskaičiavo 0,2 proc. įmokų į GF nuo A. ir A. N. gautų pajamų, pripažintų gautomis pajamomis ir laikomų darbo užmokesčio dalimi, kuri pagal GPMĮ atitinka su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas. Nors pirmosios instancijos teismas teigė, kad šios pajamos gautos pinigais, tačiau, pareiškėjo vertinimu, A. ir A. N. gautos pajamos yra ne kas kita, kaip pajamos natūra, o pajamos natūra nėra apmokestinamos GF įmokomis. VMI neturėjo teisinio pagrindo apskaičiuoti įmokų į GF nepriemokos, o pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą turėjo panaikinti.
Atsiliepimas
15. Atsakovas VMI atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jis atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą pirmosios instancijos teismui. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjo veikla buvo komercinė – pajamoms iš jos teikiamų atlygintinų paslaugų sporto srityje uždirbti, todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjo gautos pajamos už suteiktas apmokamas sporto paslaugas, soliariumų bei nuomos paslaugas, už prekybą maisto papildais, maisto prekėmis bei gėrimais ir kt. pagrįstai priskirtos pareiškėjos ūkinės komercinės veiklos pajamoms. Nustatęs, jog pareiškėjo pajamos iš vykdytos ūkinės komercinės veiklos tikrintu laikotarpiu sudarė absoliučiai didžiąją dalį pareiškėjo gautų pajamų, visos patirtos sąnaudos yra susijusios su pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos vykdymo išlaidomis, pareiškėjas ūkinės komercinės veiklos pajamų nenaudojo viešuosius interesus tenkinančiai veiklia finansuoti, teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neatitinka PMĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodyto pelno nesiekiančio vieneto bei PVMĮ 2 straipsnio 21 dalyje nurodytos pelno nesiekiančio juridinio asmens apibrėžimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių AVMI 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuotos PVM, PM, GPM sumos (jų delspinigiai ir skirtos baudos), įmokos į GF (skirta bauda), VSD ir PSD įmokų sumos (skirtos baudos), bei VMI 2016 m. gruodžio 20 d. ir Komisijos 2017 m. balandžio 14 sprendimų, kuriais šios sumos patvirtintos, teisėtumo bei pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nenustatė pagrindų skundžiamiems mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimams panaikinti, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvada, kad VšĮ „Euro gym“ veikla neatitinka pelno nesiekimo kriterijų, o savo nesutikimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui teiktame skunde.
18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
19. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.). Žinoma, ši proceso taisyklė nereiškia, jog mokesčių administratorius yra atleidžiamas nuo jam, be kita ko, MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos įrodinėjimo pareigos. Tačiau būtent teismas, inter alia (be kita ko) pagal minėtas proceso taisykles dėl įrodymų vertinimo, sprendžia, ar mokesčių administratorius įvykdė aptariamą (įrodinėjimo) pareigą, ar jo surinkti ir pateikti duomenys (įrodymai), nustatytos ir pagrįstos faktinės aplinkybės patvirtina įstatymų leidėjo MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų (sąlygų) šiai nuostatai taikyti buvimą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-206-968/2019).
20. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad skundžiami Komisijos ir VMI sprendimai yra teisėti bei pagrįsti.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodydamas argumentus, kuriais, teisėjų kolegijos nuomone, iš esmės prašoma iš naujo įvertinti byloje pateiktus įrodymus, nenurodo pagrįstų motyvų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, ar kad teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, taip pat nenurodo, jog teismas būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialines teisės normas. Šiame kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą aktualaus teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo skyriuose „Dėl pareiškėjo darbuotojams išmokėtų komandiruočių dienpinigių priskyrimo su darbo santykiais susijusioms pajamoms“, „Dėl reabilitacijos išlaidų pripažinimo su pareiškėjo darbo santykiais nesusijusių asmenų pajamomis natūra“, „Dėl asmenų maitinimo išlaidų pripažinimo šių asmenų kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis“ išdėstytiems motyvams, todėl jų nebekartoja. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai (žr. nutarties 14.4–14.7 p.) nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, jog šiais aspektais pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados yra neteisingi, ar atlikti pažeidžiant materialines ir (arba) procesines teisės normas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (žr. nutarties 14.1–14.3 p.), susijusius su PM ir PVM mokesčių apskaičiavimu, juos papildo.
23. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad, jo nuomone, ginčo laikotarpiu jis atitiko PMĮ ir PVMĮ nustatytus objektyvius atitinkamai pelno nesiekiančio vieneto ir pelno nesiekiančio juridinio asmens kriterijus, todėl atitinkamai ginčo laikotarpiu pareiškėjo gautas pelnas negali būti apmokestinamas PM, o pajamos negali būti apmokestinamos standartiniu PVM tarifu.
24. Pelno nesiekiančio vieneto sąvoka yra pateikta PMĮ 2 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad pelno nesiekiantis vienetas – tai vienetas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus gauto pelno neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams. PVMĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad pelno nesiekiantis juridinis asmuo – tai juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris gauto pelno pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams, išskyrus tuos juridinius asmenis, kurių veiklos reikšmingą dalį sudaro veikla, iš kurios gaunama pelno, nors tų juridinių asmenų veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar pagrįstai ginčo laikotarpiu pareiškėjui apskaičiuotas papildomas PM bei PVM bei su šiais mokesčiais susijusios sumos, reikšminga yra tai, ar pareiškėjas šiuo laikotarpiu (t. y. 2010–2014 m.) galėjo būti laikomas atitinkamai pelno nesiekiančiu vienetu (PMĮ 2 str. 5 d.) ir pelno nesiekiančiu juridiniu asmeniu (PVMĮ 2 str. 21 d.).
25. Šiuo aspektu įvertinus byloje surinktus įrodymus, inter alia (be kita ko) nustatyta, kad: pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (t. y. 2010–2014 m.) buvo asociacija, t. y. savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 str. 1 d.); pareiškėjas nepateikė duomenų apie 2010 m. ir 2011 m. vykdytą veiklą, tenkinant viešąjį interesą; laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. pareiškėjo pajamos, gautos vykdant sutartis dėl viešąjį interesą tenkinančios visuomenei naudingos veiklos, jas lyginant su visomis pajamomis, buvo nereikšmingos, t. y. pareiškėjo 2012 m. pajamos, gautos tenkinant viešąjį visuomenės interesą, sudarė vos 0,245 proc. (1 500 Lt / 611 567 Lt) visų gautų pajamų už suteiktas apmokamas sporto, soliariumų bei nuomos, individualių mitybos programų sudarymo paslaugas, 2013 m. – 0,862 proc. (5 700 Lt / 661 383 Lt), 2014 m. – 0,875 proc. (6 000 Lt / 685 672 Lt).
26. Nustatytas faktines aplinkybes (žr. nutarties 25 p.), įvertinusi paminėto teisinio reguliavimo (žr. nutarties 24 p.) ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nors ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo įsteigtas kaip viešasis juridinis asmuo, reikšmingą jo veiklos dalį tuo metu (t. y. 2010 m. ir 2011 m. – 100 proc., nuo 2012 iki 2014 m. – daugiau kaip 99 proc.) sudarė pelno siekimas iš komercinės veiklos, t. y. iš jo teikiamų atlygintinų paslaugų sporto srityje (sporto klubų abonementų, individualių sporto programų, asmeninių treniruočių, soliariumų bei nuomos paslaugų, individualių mitybos programų sudarymo ir kt. paslaugų pardavimo), todėl nuo 2010 m. iki 2014 m. pareiškėjas neatitiko PMĮ įtvirtinto pelno nesiekiančio vieneto (2 str. 5 d.) ir PVMĮ įtvirtinto pelno nesiekiančio juridinio asmens apibrėžimų (2 str. 21 d.).
27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Euro gym“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.