- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-02
- Bylos Nr.
- A2-1429-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01758-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- A. G.
- Ieškovas
- V. G., A. G.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarties panaikinimo, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4878-773/2013 pagal ieškovų V. G., A. G. ieškinį atsakovams antstoliui R. S., A. K. dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2013 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4878-773/2013 teismas priėmė ieškovų V. G. ir A. G. prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų pripažinti 2010 m. gruodžio 14 d. turto (duomenys neskelbtini), priklausančio A. ir V. G., varžytynes neįvykusiomis ir 2010 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių protokolą neteisėtu ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Likusioje dalyje (dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo) teismas ieškinį atmetė (1 t. b. l. 115-123). Teismo sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo.
Šalies argumentai
2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėja A. G. pateikė prašymą atnaujinti procesą minėtoje byloje dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, galėjusios turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, t. y. CK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė tenkinti, priteisė valstybei iš pareiškėjos 10,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nutartį motyvavo termino teikti prašymą praleidimu. Teismas nustatė, kad pareiškėja teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, nedalyvavo, tačiau šiame teismo posėdyje dalyvavo jos atstovas – advokatas. Teismas vadovavosi CPK 246 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies atstovavimu, todėl laikė, kad pareiškėjai A. G. apie priimtą teismo sprendimą tapo žinoma jo paskelbimo dieną. Be to, teismas įvertino byloje esančius duomenis apie tai, kad 2013 m. birželio 17 d. teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat 2013 m. birželio 17 d. gautas pareiškimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėja 2013 m. birželio 6 d. gavo sprendimo kopiją iš savo advokato (1 t. b. l. 133), 2013 m. liepos 8 d. teismui pateiktas pareiškėjos atskirasis skundas (1 t., b. l. 142), ir visa tai vertino kaip aplinkybes, įrodančias, jog apie 2013 m. gegužės 13 d. priimtą sprendimą pareiškėja žinojo gerokai anksčiau, nei nurodo savo pareiškime. Taip pat teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjos sveikatos būklė nesutrukdė jai ginti galimai pažeistas jos teises. Atsižvelgiant į tai, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pateikė 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo atnaujinti neprašė, vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą tenkinti.
Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendime padarė dvi aiškias teisės taikymo klaidas, t. y. teismas netinkamai pritaikė CPK 3 straipsnio 1 dalį, spręsdamas klausimą dėl prašymo atidėti teismo posėdį dėl ieškovės ligos ir klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu (teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais). Byloje pateikti duomenys apie pareiškėjos sveikatos būklę sudarė pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą ir užtikrinti pareiškėjos teisių gynimą, nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytai (CPK 42 straipsnio pažeidimas). Advokatas, atstovavęs pareiškėją teisme viršijo savo įgaliojimus, todėl jo paslaugų buvo atsisakyta. Apeliantė laiko, kad termino pateikti prašymą nėra praleidusi, nes apie proceso atnaujinimo pagrindą sužinojusi tik 2013 m. lapkričio 7 d., kuomet su advokatu išsiaiškinusi teismo sprendimo esmę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje apeliantę atstovavo advokatas, todėl tai buvo tinkamas atstovavimas, atidėti teismo posėdį dėl ligos teismas neprivalėjo, nes liga nelaikytina svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Nepagrįstais laikytini pareiškėjos argumentai apie tai, kad termino prašymui dėl proceso atnaujinimo ji nepraleido, nes terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo apie teismo sprendimą dienos, t. y. nuo jo paskelbimo, kuriame dalyvavo pareiškėjos atstovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (nutartis), t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020); taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra atnaujinamasis, todėl tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
Civilinės bylos Nr. 2-4878-773/2013 duomenimis nustatyta, kad 2013 m. balandžio 23 d. įvykusiame teismo posėdyje dalyvavo ieškovų V. G. ir A. G. atstovas advokatas E. U., atstovavęs ieškovams pagal sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (1 t. b. l. 9-10). Teismo posėdyje atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl ieškovės ligos (1 t. b. l. 106), tačiau prašymas tenkintas nebuvo. Šiame teismo posėdyje ieškovų atstovas pareiškė atsiimantis dalį ieškinio reikalavimų ir toje dalyje prašė bylą nutraukti. Minėtame teismo posėdyje bylą išnagrinėjus iš esmės, 2013 m. gegužės 13 d. paskelbtas teismo sprendimas, kuris apeliacine tvarka skųstas nebuvo. Pareiškėja teigia, kad apie jo esmę supratusi tik 2013 m. lapkričio 7 d., todėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo, reiškiamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos), jos vertinimu, nėra praleidusi.
Pažymėtina, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Šiuo atveju, kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, pareiškėją (ieškovę) A. G. teismo posėdyje antrinės teisinės pagalbos sprendimų pagrindu teisėtai atstovavo advokatas. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas šią aplinkybę, pagrįstai vertino, kad vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. Nustačius, kad pareiškėją atstovavo advokatas, pagal sprendimą dėl antrinės pagalbos suteikimo, kuriuo pavesta atlikti visus procesinius veiksmus byloje, bei nenumatantį kokių nors atstovavimo išimčių (CPK 59 straipsnis), spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eigą skaičiavo nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas, pareiškėjos manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Pareiškėją byloje atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), taigi pareiškėjos procesinės teisės į teisminę gynybą buvo užtikrintos tinkamai. Nepriklausomai nuo asmens fizinės būklės (ligos), jos advokatas privalėjo išaiškinti sprendimo esmę ir jo apskundimo tvarką, vadinasi ir aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Sutikus su pareiškėjos argumentais, reikštų, jog termino pradžia priklauso nuo pareiškėjos subjektyvių savybių ir termino skaičiavimą lemtų pareiškėjos pasirinkimas. Tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Antra, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja apeliacine tvarka neskundė teismo sprendimo, tačiau byloje reiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, reiškė atskirąjį skundą ir t. t. Todėl priešingai, nei ji teigia, bylos duomenys patvirtina, jog 2013 m. gegužės 13 d. teismo sprendimo esmė jai buvo suprantama. Trečia, aplinkybė, kad pareiškėja atsisakė atstovo paslaugų, o apie teismo sprendimo turinio esmę ir vertinimą sužinojo 2013 m. lapkričio 7 d., nesudaro pagrindo termino praleidimo priežastį pripažinti nei svarbia ir terminą atnaujinti, nei sutikti su apeliante, kad termino ji nepraleido.
Pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo vėliau, nei įstatymo numatyta, pareiškėja turėjo reikšti prašymą dėl termino prašymui paduoti atnaujinimo nurodydama jo praleidimo priežastis, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad to nepadarė. Nustatęs, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo buvo paduotas praleidus įstatyme numatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti, teismas neanalizavo aplinkybių, ar prašyme išdėstyti proceso atnaujinimo pagrindai sudaro prielaidas proceso atnaujinimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Todėl atskirojo skundo argumentai apie CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų pagrindų egzistavimą plačiau neanalizuotini, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien termino praleidimo pagrindu (CPK 368 straipsnio 1 dalis) turėjo teisę atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti 2014 m. balandžio 4 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.