Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-4878-773/2013

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-05-13
Bylos Nr.: 2-4878-773/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01758-2013-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mindaugas Šimonis
Ieškovas: V. G., A. G.
Atsakovas: A. K.
Advokatai: Elmaras Urbonas, Rasa Užkuraitienė

Kategorijos

20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-4878-773/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01758-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.3.10; (S) 24.1; 24.2; 106.6; 116.1; 129.2; 129.19.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovų V. G. ir A. G. atstovui advokatui Elmarui Urbonui, atsakovui antstoliui R. S., atsakovui A. K., jo atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų V. G. ir A. G. ieškinį atsakovams antstoliui R. S., A. K. dėl turto pardavimo iš varžytinių pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Šalies argumentai

Ieškovai V. G. ir A. G. kreipėsi į teismą su 2013 m. sausio 29 d. ieškiniu (b. l. 3-5) atsakovams antstoliui R. S. ir A. K. dėl turto pardavimo iš varžytynių pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo. Ieškovai savo ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą neteisėtu ir jį panaikinti; 2) 2010 m. gruodžio 14 d. turto Kaune, (duomenys neskelbtini), priklausančio A. ir V. G., varžytynes pripažinti neįvykusiomis; 3) pripažinti neteisėtu 2010 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių protokolą; 4) įgytam turtui taikyti restituciją; 5) priteisti iš atsakovų bylos vedimo išlaidas. Ieškovai nurodė, kad išieškojimą M. K. naudai vykdęs antstolis R. S. 2010 m. balandžio 23 d. turtui – gyvenamajam namui su priklausiniais, esantiems (duomenys neskelbtini), įvertinti skyrė ekspertizę, ją atlikti pavedė UAB „Lituka“, o jų pareikšto nušalinimo ekspertui netenkino. Ieškovų nurodymu, 2010 m. rugsėjo 29 d. buvo atliktas turto vertės nustatymas, turtas įvertintas tik 141000 Lt, ir nors jie su tokiu turto vertės nustatymu nesutiko, tačiau į jų argumentus nebuvo atsižvelgta. Ieškovai pažymėjo, kad 2010 m. gruodžio mėn. antstolis turtą iš varžytynių pardavė M. K. sūnui atsakovui A. K. už 116600 Lt. Ieškovų nuomone, turtas buvo įvertintas netinkamai, nes faktiškai jo vertė didesnė, o kadangi neteisingas turto įkainojimas ir todėl mažesne nei vidutinė rinkos kaina turto iš varžytynių pardavimas sudaro prielaidas spręsti dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, jie šiuo pagrindu ir grindžia reikalavimą pripažinti turto pardavimą iš varžytinių neteisėtu. Ieškovai pažymėjo, kad jie aktyviai reiškė prieštaravimus tiek dėl paskirto turto vertintojo, tiek dėl nustatytos turto vertės, tačiau į šiuos prieštaravimus nebuvo tinkamai atsižvelgta. Ieškovų teigimu, antstolis R. S. rėmėsi UAB „Lituka“ nustatyta nepagrįstai žema turto verte, nors turėjo atsižvelgti į ankstesnius turto vertinimus, kurie buvo nustatyti sprendžiant dėl antstolės R. S. vykdyto turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo. Ieškovai taip pat nurodė, kad turtas parduotas už 116600 Lt, kas sudaro tik 83 proc. nustatytos ginčijamos rinkos vertės, todėl nustačius realią turto kainą taptų akivaizdu, jog turtas buvo parduotas esmingai mažesne kaina, kas būtų pagrindas pripažinti turto pardavimą iš varžytynių neteisėtu. Ieškovai atkreipė dėmesį, kad net nustačius, jog turtas įkainotas tinkamai, pardavus jį 17 proc. mažesne kaina yra pažeidžiami jų interesai, nes tai vienintelis jų turimas nekilnojamas turtas bei gyvenamoji vieta.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 29-31) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti arba palikti nenagrinėtu, o iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškinys atmestinas, nes ieškovai yra praleidę CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškininės senaties terminą – kadangi aktas pasirašytas 2010 m. gruodžio 21 d., ieškinio terminas pasibaigė 2011 m. gruodžio 21 d. Atsakovo teigimu, jis Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-732-528/2012 pateikdamas atsiliepimą į ieškovų skundą 2011 m. spalio mėn. nurodė, jog turi būti reiškiamas ieškinys, todėl jie turėjo visas galimybes tinkamai realizuoti savo teises. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie parduoto turto iš varžytynių rinkos vertę nei turto arešto, nei turto pardavimo dienai. Atsakovas pažymėjo, kad ieškinyje ieškovai vadovaujasi turto vertinimo ekspertize atlikta S. R. PĮ „Skriemulys“, tačiau minėtoje ekspertizėje turto rinkos vertė buvo nustatoma 2005 m. kovo 1 d., šiuo atveju varžytynės vyko 2010 m. gruodžio 14 d., tai yra nuo įkainavimo datos praėjus daugiau kaip 5 metams, ko pasėkoje nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad turto vertė parduodant turtą iš varžytynių 2010 m. gruodžio 14 d. turėjo būti tokia, kokia nurodyta 2005 m., nes per laikotarpį nuo 2005 m. kovo mėn. 1 d. iki 2010 m. gruodžio 14 d. atsižvelgiant į įvykusią krizę nekilnojamojo turto rinkos vertė keitėsi. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-732-528/2012 yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad varžytynėse įgytas turtas buvo neprižiūrimas, kadangi iki varžytynių ieškovai ginčo name negyveno, tuo tarpu ieškovų teiginius apie nurodytą turto rinkos vertę paneigia atlikta turto vertinimo ekspertizė. Be to, ieškovų teiginius, kad turtas nebuvo įkainuotas mažesne negu rinkos kaina, taip pat paneigia tas faktas, kad į varžytynes atvyko tik du pirkėjai, kas rodo, jog parduodamas turtas nebuvo paklausus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad turto rinkos vertei nustatyti antstolis skiria ekspertizę, kurią skirdamas ir siekdamas užtikrinti šio procesinio dokumento aiškumą, išvengti dviprasmybių bei garantuoti atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, gavimą, patvarkyme turi aiškiai nurodyti, kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti. Atsakovas pabrėžė, kad varžytynėse nustatyta kaina antstoliui nekėlė abejonių, todėl ir papildoma ekspertizė nebuvo skirta. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad varžytynių metu parduodamo turto vertė buvo nustatyta 141 000 Lt, todėl vadovaudamasis CPK 718 straipsniu antstolis pradinę turto vertę nustatė 112 800 Lt, o varžytynių būdu turtas parduotas už 116 000 Lt, kas reiškia, jog turtas parduotas laikantis procesinių teisės normų.

Atsakovas antstolis R. S. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 35-37) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškinys atmestinas, nes ieškovai yra praleidę CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškininės senaties terminą – kadangi aktas pasirašytas 2010 m. gruodžio 21 d., ieškinio terminas pasibaigė 2011 m. gruodžio 21 d. Atsakovo teigimu, atsakovas A. K. Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-732-528/2012 pateikdamas atsiliepimą į ieškovų skundą 2011 m. spalio mėn. ieškovams nurodė, jog turi būti reiškiamas ieškinys, todėl jie turėjo visas galimybes tinkamai realizuoti savo teises. Atsakovo teigimu, ieškovų argumentai dėl neteisingo turto įkainojimo ir todėl mažesne nei vidutinė rinkos kaina turto iš varžytynių pardavimo yra nepagrįsti, nes CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie parduoto turto iš varžytynių rinkos vertę nei turto arešto, nei turto pardavimo dienai, todėl kilus pagristoms abejonėms dėl turto vertės jis 2010 m. balandžio 23 d. patvarkymu skyrė areštuotam turtui atlikti ekspertizę, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. patvirtintu patvarkymu atsisakė tenkinti ieškovų ekspertui pareikštą nušalinimą ir CPK nustatyta tvarka paskelbė turto varžytynes. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovai su skolininko teisėmis buvo visiškai supažindinti, patys dalyvavo varžytynėse, pastabų dėl varžytynių neturėjo, o jų teiginius apie turto rinkos vertę paneigia vykdomojoje byloje atlikta turto vertinimo ekspertizė. Ieškovų teiginius, kad turtas nebuvo įkainuotas mažesne negu rinkos kaina, taip pat paneigia faktas, kad į varžytynes atvyko tik du pirkėjai, kas rodo, jog parduodamas turtas nebuvo paklausus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad antstolis patvarkymu skirdamas ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir siekdamas užtikrinti šio procesinio dokumento aiškumą bei garantuoti atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, gavimą, patvarkyme turi aiškiai nurodyti, kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti. Atsakovas pabrėžė, kad varžytynėse nustatyta kaina jam nekėlė abejonių, todėl papildoma ekspertizė ir nebuvo skirta. Atsakovo teigimu, ieškovai neteisingai nurodo turto rinkos vertę remdamiesi 2005 m. kovo 1 d. atlikta turto vertinimo ekspertize, todėl neteisingai daro ir prielaidą dėl esmingai mažesnės kainos. Vykdomojoje byloje atlikta turto vertinimo ekspertizė patvirtina, kad varžytynių metu nustatyto turto vertė buvo 141 000 Lt, todėl vadovaudamasis CPK 718 straipsniu antstolis pradinę turto vertę nustatė 112 800 Lt, o varžytynių būdu turtas parduotas už 116 000 Lt, kas reiškia, jog turtas parduotas laikantis procesinių teisės normų.

Šalies argumentai

Kauno apylinkės teisme 2013 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas E.Urbonas tiek žodžiu, tiek raštu pateikė pareiškimą dėl ieškinio 2 ir 3 reikalavimų – pripažinti 2010 m. gruodžio 14 d. turto Kaune, (duomenys neskelbtini), priklausančio A. ir V. G., varžytynes neįvykusiomis ir 2010 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių protokolą neteisėtu – atsisakymo. Pateiktame pareiškime pažymėta, kad minėtų ieškinio reikalavimų atsisakymo bei bylos toje dalyje nutraukimo pasekmės yra žinomos (b.l. 104, 111).

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovai A. G. ir V. G. apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti pasirašytinai (CPK 123 straipsnio 1 dalis, b.l. 67), tačiau į teismą neatvyko. Advokatas E.Urbonas teismo posėdžio metu informavo, kad ieškovė A. G. nukrito ir susimušė, o kadangi ji pageidauja dalyvauti teismo posėdyje ir paaiškinti faktines aplinkybes, prašė teismo posėdį atidėti (b.l. 106-113). Teismas, spręsdamas advokato E. Urbono prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, įvertina tai, kad byloje yra pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų apie ieškovės A. G. 2013 m. balandžio 11 d. patirtą traumą, kad ji šią dieną atvyko į sveikatos priežiūros įstaigą ir tą pačią dieną iš jos išvyko (b. l. 102), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė A. G. negalėjo dėl minėtos traumos atvykti į 2013 m. balandžio 23 d. vykusį teismo posėdį. Teismas pažymi, kad esant tik minėtam išrašui iš medicininių dokumentų nėra pagrindo laikyti, kad ieškovės neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra svarbios, nes nenurodyta, kaip jos realiai sudarė trukdžius ieškovei atvykti į teismo posėdį, kokios traumos pasekmės ir ieškovės galėjimas ar negalėjimas vykti į teismą buvo teismo posėdžio dieną 2013 m. balandžio 23 d.

Teismas, spręsdamas netenkinti ieškovų atstovo advokato E. Urbono prašymo atidėti teismo posėdį, taip pat atsižvelgė į advokato nurodytas ieškovės dalyvavimo teismo posėdyje būtinumo priežastis, kad dalyvaudama teismo posėdyje ieškovė galėtų paaiškinti faktines bylos aplinkybes, tačiau tiksliai nenurodant kokias. Teismas įvertino bylos pobūdį ir ieškinio faktinį pagrindą, kuris iš esmės remiasi aplinkybėmis dėl per mažos iš varžytynių parduoto turto kainos, todėl ieškovės A. G. dalyvavimo teismo posėdyje teismas nelaikė būtinu. Teismas taip pat įvertino, kad ieškovų ieškinį surašė advokatas E. Urbonas (b. l. 111), kuris sąžiningai, profesionaliai ir rūpestingai atlikdamas savo pareigas (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas) turėjo tinkamai, laiku ir išsamiai suruošti visus procesinius dokumentus, pateikti įrodymus ir nurodyti visas ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes. Teismas pažymi, kad ieškovai naudojasi profesionalia advokato E. Urbono pagalba, kuris ieškovams buvo paskirtas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dar 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimais (b.l. 9-10), todėl ieškinį pateikus 2013 m. sausio 29 d. advokatui buvo pakankamai laiko jį tinkamai suformuluoti, pasirenkant pakankamus ir reikiamus ieškovų teisių gynybos būdus, tuo tarpu jei advokatas to neatliko yra galimas profesinės civilinės atsakomybės taikymas. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad ieškovas V. G. neatvykimo į teismo posėdį priežasčių iš viso nenurodė ir į jį neatvyko, tuo tarpu CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Atsižvelgęs į nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, įvertinęs, kad byloje ieškovai yra atstovaujami profesionalaus teisininko advokato E.Urbono, teismas sprendė bylą nagrinėti ieškovams teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo tenkintinas. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į šias procesinės teisės normas ir į tai, kad ieškovai V. G. ir A. G., atstovaujami advokato Elmaro Urbono, pateikė tinkamo turinio prašymą dėl ieškinio reikalavimų pripažinti 2010 m. gruodžio 14 d. turto Kaune, (duomenys neskelbtini), priklausančio A. ir V. G., varžytynes neįvykusiomis ir 2010 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių protokolą neteisėtu atsisakymo (b. l. 104), nurodė, kad yra žinomos dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės, teismas sprendžia, kad ieškovų prašymas dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų dalies priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas), juolab, kad šie reikalavimai buvo išnagrinėti Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-732-528/2012 , ir tai yra savarankiškas civilinės bylos nutraukimo pagrindas (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

Teismui priėmus ieškovų V. G. ir A. G. prašymą nuo dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, teismo prašoma pripažinti 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą neteisėtu ir jį panaikinti, o įgytam turtui taikyti restituciją. Atsakovai A. K. ir antstolis R. S., nesutikdami su pareikštu ieškiniu, tiek teismui pateiktuose atsiliepimuose (b.l. 29-31, 35-37), tiek ir teismo posėdžio metu (b.l. 106-113), visų pirma, ieškinį prašė atmesti dėl to, kad jis pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į šias šalių procesines pozicijas teismas tiria teisiškai reikšmingą esminę bylos aplinkybę, ar nėra praleistas galimai taikytinas ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal specialią CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytą normą sutrumpintas ieškinio senaties terminas numatytas reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, įtvirtinant, kad jiems taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Teismas nustatė, kad ieškovai A. G. ir V. G. prašo pripažinti negaliojančiu 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą (b.l. 5, vykdomosios bylos Nr. 0070/10/00593 lapas 157), todėl laikytina, jog ieškinio senaties terminas ir turi būti skaičiuojamas nuo šios datos, t.y. nuo 2010 m. gruodžio 21 d. (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, CPK 602 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė ir tai, kad ieškovai dėl 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu į teismą 2013 m. sausio 29 d. ieškiniu kreipėsi tik 2013 m. vasario 4 d. (b.l. 3), t.y. praėjus daugiau nei metams laiko po ieškinio senaties termino pabaigos 2011 m. gruodžio 21 d. Tai, kad ieškovai praleido reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais nustatytą ieškinio senaties terminą, posėdžio metu iš esmės patvirtino ir ieškovų atstovas advokatas E.Urbonas (b.l. 108, 113). Atsižvelgiant į šias nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teismas sprendžia, kad kreipdamiesi į teismą su 2013 m. sausio 29 d. ieškiniu dėl 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ieškovai A. G. ir V. G. praleido šiems reikalavimams nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą (CPK 602 straipsnio 3 dalis, CK 1.125 straipsnio 2 dalis).

Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstytą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką ir nustatęs, kad ieškovai A. G. ir V. G. praleido reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, taip pat tiria, ar šios bylos individualiomis aplinkybėmis nėra priežasčių ieškovų praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Teismas, vertindamas, ar ieškinio senaties terminas nėra praleistas dėl svarbių priežasčių, visų pirma, atsižvelgia į aplinkybę, kad nors ieškovai asmeniškai dalyvavo minėto turto varžytynėse 2010 m. gruodžio 14 d., jie į teismą su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu kreipėsi tik po daugiau nei metų laiko pasibaigus ieškinio senaties terminui ir daugiau nei po dvejų metų nuo ginčijamo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo (b.l. 3, vykdomosios bylos Nr. 0070/10/00593 lapai 147-153). Teismas laiko, kad ieškovai, būdami vidutiniai apdairūs ir rūpestingi, turėjo domėtis dėl tinkamo ir savalaikio savo galimai pažeistų teisių gynimo, efektyviai išnaudoti jiems advokatų teikiama teisine pagalba, todėl toks jų nesirūpinimas rodo, kad ieškovai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, juolab įvertinus tai, jog dar 2010 m. gruodžio 10 d. dėl atstovavimo vykdymo procese jie buvo sudarę sutartį su advokate I. Blaževičiene (vykdomosios bylos Nr. 0070/10/00593 lapai 110-111). Šį teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad tai, jog reikalavimai dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nagrinėtini ieškinine teisena, buvo nurodyta dar ir A. K. 2011 m. spalio 17 d. atsiliepime, pateiktame civilinėje byloje, nagrinėjamoje pagal pareiškėjų A. G., V. G. skundą su patikslinimais suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., A. K., antstolei R. S., O. P. dėl antstolio veiksmų (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-732-528/2012 T.2, b.l. 108). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad praleisto ieškinio senaties termino ieškovai A. G. ir V. G., byloje atstovaujami advokato E.Urbono, atnaujinti neprašė, jokių aplinkybių ir įrodymų dėl ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių nepateikė nei kreipdamiesi į teismą 2013 m. sausio 29 d. ieškiniu (b.l. 3-5), nei po atsakovų atsiliepimų, kuriuose prašoma taikyti ieškinio senatį, jiems įteikimo 2013 m. kovo 5 d. (b.l. 49). Teismas pažymi, kad tokie ieškovų veiksmai nepateisina jų nesirūpinimo dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, juolab, įvertinus tai, kad byloje jie atstovaujami profesionalaus teisininko advokato (b.l. 9-10). Atkreiptinas dėmesys, kad tik teismui pasiteiravus dėl atsakovų prašomo taikyti ieškinio senaties termino, advokatas E.Urbonas teismo posėdžio metu paprašė jį atnaujinti, nurodydamas, kad terminas praleistas dėl ieškovės ligos (b.l. 64, 108). Teismas, spręsdamas, ar advokato E.Urbono teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė dėl ieškovės ligos gali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, įvertina byloje pateiktus įrodymus, jog ieškovė ligoninėje gulėjo laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. gruodžio 3 d. (b.l. 58), t.y. tik 5 dienas, ko pasėkoje konstatuotina, kad ieškovės liga negalėjo nulemti savalaikio galimai pažeistų teisių gynimo termino praleidimą daugiau nei metus laiko. Teismas, spręsdamas, ar advokato nurodyta aplinkybė, t.y. ieškovės liga, sudaro pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgia į CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą nuostatą, jog net šalies neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikoma svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir byloje nesant pateiktų daugiau jokių kitų įrodymų ar nurodytų aplinkybių, trukdžiusių ieškovei savalaikiai ginti savo galimai pažeistas teises, teismas laiko, kad advokato nurodyta aplinkybė dėl ieškovės negalėjimo kreiptis į teismą dėl ligos, negali būti laikoma svarbia priežastimi praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Teismo vidinį įsitikinimą, kad ieškovės liga negali būti laikoma svarbia priežastimi praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, o ginčo faktinėmis aplinkybėmis yra protinga, sąžininga ir teisinga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) taikyti ieškinio senatį, sustiprina tai, kad ieškovės A. G. liga jai visiškai netrukdė laikotarpiu nuo varžytynių akto patvirtinimo įgyvendinti savo procesines teises Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-732-528/2012 (žr. T.1, b.l. 3, 24, 50, 101, 110, 126; T.2, b.l. 4, 48, 81, 84, 116; T.3, b.l. 11, 36, 61, 118, 134, 145; T.4, b.l. 19, 46-55, 66-74, 99-104, 113-119 ir kt.). Teismas, vertindamas, ar ieškinio senaties terminas nėra praleistas dėl svarbių priežasčių, įvertina ir tai, kad byloje nenurodyta visiškai jokių aplinkybių ir įrodymų, dėl kurių ieškinio senaties terminą praleido ieškovas V. G., šių aplinkybių teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti ir ieškovus atstovaujantis advokatas E.Urbonas (b.l. 108). Teismas taip pat laiko, kad nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis taikyti ieškinio senatį yra tikslinga šio instituto paskirties – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą – atžvilgiu, nes atsakovas A. K., įgijęs iš antstolio ginčo nekilnojamąjį turtą varžytynių būdu daugiau kaip prieš dvejus metus, turi teisėtą lūkestį šią jam priklausančią nuosavybę išlaikyti, o sandorio pripažinimas negaliojančiu ieškovams praleidus sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą daugiau kaip metus laiko būtų neproporcingas ir akivaizdžiai prieštaraujantis teisingumo, protingumo bei stabilumo principams (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šias teismo padarytas išvadas, esant atsakovų reikalavimams taikyti ieškinio senatį, ieškovų reikalavimai atmestini vien tuo pagrindu, kad pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu dėl neteisingo turto įkainojimo

Teismas taip pat nustatė, kad reikalavimą pripažinti 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuris patvirtintas 2011 m. sausio 25 d. teisėjo rezoliucija (vykdomosios bylos Nr. 0070/10/00593 lapas 157), neteisėtu ieškovai iš esmės grindžia tuo, kad parduotas turtas buvo neteisingai įkainuotas. Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, išaiškino, kad bylose, kuriose sprendžiami turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo dėl neteisingo turto įkainojimo klausimai, CPK 602 straipsnio 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bet ir atsižvelgiant į CPK 681 straipsnyje nustatytą areštuojamo turto įkainojimo procedūrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu dėl to, kad turtas buvo neteisingai įkainotas ir parduotas už mažesnę kainą, nustatė, jog antstoliui R. S. kilus abejonių dėl areštuoto ieškovams nuosavybės teise priklausiusio gyvenamojo namo su pastatais, esančių Šiltnamių g. 20, Kaune, turto vertės, antstolis 2010 m. balandžio 23 d. patvarkymu turto rinkos vertei nustatyti paskyrė ekspertizę. A. G. ir V. G. pareiškus paskirtam ekspertui nušalinimą, antstolis R. S. 2010 m. gegužės 17 d. patvarkymu ekspertą nušalinti atsisakė, o minėtą antstolio patvarkymą 2010 m. gegužės 24 d. teisėjo rezoliucija patvirtino teismas. 2010 m. gruodžio 20 d. teisėjo rezoliucija buvo patvirtintas ir antstolio R. S. 2010 m. gruodžio 15 d. patvarkymas dėl jo nenusišalinimo pagal A. G. ir V. G. 2010 m. gruodžio 14 d. pareiškimą. Atlikus ekspertizę pateikta UAB „Lituka ir ko“ 2010 m. rugsėjo 29 d. turto vertės nustatymo ataskaita, kuria nustatyta namų valdos bendra rinkos vertė 341000 Lt, žemės sklypo rinkos vertė 200000 Lt, o pastatų ir kiemo statinių rinkos vertė – 141000 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0070/10/00593 lapai 19-20; 23-25; 58-92; 155-156). Teismui analizuojant ieškovų argumentus dėl neteisingo turto įkainojimo, atsižvelgtina į aplinkybę, kad vertinimą atliko turto vertintojas A. Š., turintis tam turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą A 000316, dirbantis UAB „Lituka ir Ko“, kuri yra plataus spektro turto ir verslo vertinimo paslaugas teikianti įmonė (b.l. 114), todėl darytina išvada, kad minėto nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas kvalifikuotų turto vertinimo specialistų (vykdomosios bylos Nr. 0070/10/00593 lapas 62). Be to, iš nurodytos turto vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad ji išsami – aprašomas vertinamas turtas, aptarta vertinimo metodika, taip pat matyti, kad naudotas lyginamasis metodas – palyginant panašius tame pačiame ir kituose mikrorajonuose esančius nekilnojamojo turto objektus ir nurodant išsamius duomenis apie juos, taip pat pridėta kadastro duomenų bylos kopija ir pan. (vykdomosios bylos Nr. 0070/10/00593 lapai 58-92). Teismas įvertina tai, kad pastatai, esantys Kaune, (duomenys neskelbtini), ieškovams nuosavybės teise priklausė ir buvo parduodami be žemės (vykdomosios bylos Nr. 0070/10/00593 lapai 76-77). Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovai A. ir V. G. žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nėra paveldėję. Šis žemės sklypas priklauso atsakovui A. K. 2010 m. lapkričio 17 d. sutarties pagrindu. Tai patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 78), tuo tarpu ieškovai A. ir V. G. šio sklypo priklausymo atsakovui A. K. pateiktu ieškiniu neginčija. Kaip nurodė atsakovas A. K. teismo posėdžio metu, šį žemės sklypą iš valstybės už 100 000 Lt išpirko jo motina M. K., vėliau jį padovanodama atsakovui (b. l. 110). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nustatant ieškovams A. ir V. G. parduodamo turto vertę yra pagrįstai vertinama nekilnojamojo turto vertė be žemės sklypo. Teismo vidinį įsitikinimą, kad eksperto nustatyta turto rinkos vertė yra pagrįsta, sutvirtina nustatytos aplinkybės apie prastą pačių pastatų būklę. Kaip pažymėta antstolio M. P. 2011 m. balandžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, namo dujų įvadas atjungtas, ūkinio pastato ir garažo durys uždarytos, nerakintos, o užėjus į ūkinį pastatą ir garažą buvo matyti, kad juose yra lentgaliai, buteliai, šiukšlės, pastatai apleisti. Protokole pažymėta ir tai, kad namo rūsio patalpoje buvo vandens šildymo talpa, rūsio sienos netinkuotos, aptrupėjusios, tuo tarpu laiptais užlipus į namo I-ą aukštą buvo matyti, jog namas apleistas, sienos patamsėjusios, aptrupėjusios, apaugusios voratinkliais, virtuvė apleista, purvina. Antstolis pažymėjo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo matyti, jog namas negyvenamas, nešildomas, apleistas, namo ir garažo durys nerakintos, name nebuvo matyti vertingų daiktų, name buvo į maišus sudėti ar išmėtyti įvairūs seni materialinės vertės neturintys daiktai, rūbai, skudurai (civilinės bylos Nr. 2-732-528/2012 T.2, b.l. 89). Tai, kad namo būklė buvo labai prasta, o namas kažkurį laiką neeksploatuojamas, posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas vertinimą atlikęs A. Š. (b.l. 112). Be to, prijungtoje civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už įsiskolinimus nuo 2010 m. liepos 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nutrauktas elektros energijos tiekimas, o nuo 2009 m. liepos 21 d. – gamtinių dujų tiekimas (civilinės bylos Nr. 2-732-528/2012 T.2, b.l. 90-91). Teismas, įvertinęs, kad eksperto nustatyta pastatų bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, rinkos vertė buvo nustatyta 141 000 Lt, taip pat sprendžia, jog antstolio pirmosiose varžytynėse pradinė parduodamo turto kaina pagrįstai nustatyta 112 800 Lt (CPK 568 straipsnio 4 dalis, 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 718 straipsnis, vykdomosios bylos Nr. 0070/10/00593 lapai 79, 101, 147-156). Teismas pažymi ir tai, kad ieškovų argumentas, jog parduodamas areštuotą turtą 2010 m. antstolis R. S. privalėjo vadovautis dar 2005 m. nustatyta turto verte laikytinas nepagrįstu, nes turtas turi būti parduotas pagal rinkos kainą jo pardavimo metu, todėl antstolis pagrįstai vadovavosi paskirtos ekspertizės pagrindu 2010 m. rugsėjo 29 d. Turto vertės nustatymo ataskaitoje nustatyta turto verte, turto vertinimo dieną 2010 m. rugsėjo 6 d. Teismas pažymi, kad per laikotarpį nuo 2005 m. iki 2010 m. nekilnojamojo turto rinkoje įvyko nekilnojamojo turto kainų pokyčiai, tuo tarpu pagal nustatytą teisinį reglamentavimą areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį privalo įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Teismas atmeta ieškovų advokato E. Urbono teismo posėdžio metu (b.l. 108) nurodytus argumentus, kad ieškinys yra pagrįstas, nes VĮ Registrų centro išraše nurodyta vidutine rinkos vertė 197 000 Lt, kadangi iš išrašo matyti, kad ji nustatyta 2011 m. lapkričio 9 d. (b.l. 7), ir tokia vertė nustatyta masinio, o ne individualaus vertinimo būdu, tuo tarpu 2010 m. rugsėjo 29 d. Turto vertės nustatymo ataskaitoje nustatyta turto vertė yra įvertinta individualiai. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, nors inventorizacijos metu nustatoma turto vertė įvardijama kaip vidutinė rinkos vertė, bet pati rinka dažnai suponuoja inventorizacijos metu nustatomos turto vertės ir realios rinkos vertės neatitikimą, t.y. reali vertė būna didesnė arba mažesnė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003). Atsižvelgiant į visų šių faktinių aplinkybių visetą ir ieškovams nepateikus priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodyta turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų, o būtent, nėra įrodyta, kad turtas buvo įkainuotas neteisingai ir parduotas už mažesnę kainą negu ji turėjo būti nustatyta (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į padarytas teisines išvadas teismas sprendžia, kad ieškovų V. G. ir A. G. ieškinys atmestinas tiek dėl to, kad yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 602 straipsnio 3 dalis), tiek dėl to, kad yra nepagrįstas, nes neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Teismui atmetus ieškovų reikalavimą dėl 2010 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovų reikalavimo dėl restitucijos taikymo (CPK 602 straipsnio 2 dalis, CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. K. patyrė 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 33). Teismas, spręsdamas, ar atsakovo A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pagal įstatymą nėra per didelės, pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota darbo vieta; 5) turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) kitas svarbias aplinkybes. Pagal šių rekomendacijų 8 punktą už advokato ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą rekomenduojama maksimaliai priteisti 3 minimalias mėnesines algas arba 3000 Lt (3 x 1000 Lt), už vieną atstovavimo valandą teisme 0,15 minimalios mėnesinės algos arba 150 Lt (1000 Lt x 0,15), už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,5 minimalios mėnesinės algos arba 500 Lt (1000 Lt x 0,5), už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,012 minimalios mėnesinės algos arba 12 Lt (1000 Lt x 0,012). Teismas atsižvelgia į tai, kad po atstovavimo sutarties pasirašymo 2013 m. vasario 13 d. (b.l. 32) advokatė R.U. atsakovui surašė procesinius dokumentus – 2013 m. vasario 18 d. atsiliepimą į ieškinį (b.l. 29-31), 2013 m. kovo 28 d. prašymą (b.l. 47), be to, atstovavo atsakovą A. K. 2013 m. kovo 28 d. ir 2013 m. balandžio 23 d. teismo posėdžiuose (b.l. 61-65; 106-113), kuriuose praleido 2 val. 48 min., kas pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 9 punktą laikytina 3 val. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas laiko, kad atsakovo A. K. patirtos 1200 Lt bylinėjimosi išlaidos sumokant už advokato pagalbą nėra per didelės ir atitinka įstatymo reikalavimus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškinį atmetus visiškai ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo atsakovo A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos - 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 33) priteistina iš ieškovų V. G. ir A. G. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimus (b.l. 9-10) teikdama ieškovams A. G. ir V. G. antrinę teisinę pagalbą ir apmokėdama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iki 2013 m. kovo 28 d. patyrė 875,20 Lt ir 440 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 59-60). Valstybė taip pat patyrė 23,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismui ieškinį atmetus visiškai valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų V. G. ir A. G. nepriteistinos, nes šių išlaidų atsiradimo metu ieškovai gavo antrinę teisinę pagalbą apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismui ieškinį atmetus visiškai panaikinamos ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamam turtui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini): 1) gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) šiltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12), nes išnyko jų taikymo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 263 - 270, 279 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Priimti ieškovų V. G. ir A. G. prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų pripažinti 2010 m. gruodžio 14 d. turto Kaune, (duomenys neskelbtini), priklausančio A. ir V. G., varžytynes neįvykusiomis ir 2010 m. gruodžio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių protokolą neteisėtu ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamam turtui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini): 1) gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) šiltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Šimonis