- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- eI2-5028-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03071-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.6.4Draudimas atvykti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. (M. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo (jo dalies) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. L. (M. L.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (15-01) 31-193/44U-4757/(15/5-5)4U-584/41PR-28 (toliau – Sprendimas) kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos ir įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos.
Pareiškėjas skunde tvirtina, kad Departamentui pateikta informacija apie jo įgytą tinkuotojo kvalifikaciją yra tikra. Pareiškėjas nesutinka su Departamento išvada, kad U. V. m. aukštosios meno profesinės technikos mokyklos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Liudijimas) yra suklastotas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad jis U. dirbo statybininku, atliko įvairius statybos rangos darbus. Darbdavys 2014 metais jam pasiūlė įgyti tinkuotojo profesinę kvalifikaciją. Sutikęs su darbdavio pasiūlymu, realiai mokėsi darbdavio jam pasiūlytoje U. V. m. aukštojoje meno profesinėje technikos mokykloje (toliau – Profesinė mokykla), kurioje, kaip jam buvo nurodyta, yra ruošiami tinkuotojai. Baigus mokslus, jam buvo išduotas Liudijimas, pagrindžiantis įgytą tinkuotojo profesinę kvalifikaciją. Tvirtina, kad faktinė aplinkybė, jog minėtas Liudijimas galimai yra suklastotas, jam tapo žinoma tik gavus ginčijamą Departamento Sprendimą.
Mano, kad Departamentui pateiktame atsakyme yra sąžiningai suklysta dėl jo mokymosi Profesinėje mokykloje fakto tikrumo. Nurodo, kad atsakymas buvo gautas kitą dieną, kai buvo išsiųstas Departamento paklausimas. Pareiškėjas pažymi, kad jis mokslus baigė 2014 metais, t. y. prieš 6 metus, todėl gavus Departamento užklausimą dėl Liudijimo tikrumo, Profesinės mokyklos darbuotojams egzistavo objektyvi būtinybė šiuos duomenis patikrinti archyve, kas objektyviai reikalauja papildomų laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų. Toks greitas ir skubotas atsakymo pateikimas pareiškėjui kelia abejonių dėl galimai įvykusios klaidos. Pažymi, kad atsakymas gautas elektroniniu paštu, kas neleidžia patikrinti elektroninį laišką surašiusio asmens kompetencijos ir įgaliojimų tokį atsakymą pateikti bei iš esmės panaikina galimybę įsitikinti tokio atsakymo autentiškumu.
Pareiškėjo teigimu, aplinkybę, kad jis Departamentui pateikė tikrovės atitinkančią informaciją apie jo įgytą kvalifikaciją, pagrindžia ir tai, kad jis Lietuvoje baigė tinkuotojo mokymus. VšĮ „(duomenys neskelbtini)” 2020 m. liepos 22 d. jam išdavė pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jis baigė tinkuotojo–glaistytojo neformalaus mokymo programą, kodas (duomenys neskelbtini), ir įgijo tinkuotojo ir glaistytojo kompetenciją.
Aukščiau nurodytos aplinkybės, pasak pareiškėjo, paneigia Departamento Sprendimo išvadas, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio reikalavimų. Tuo tarpu faktinė aplinkybė, kad Departamentui buvo pateiktas galimai suklastotas Liudijimas, šiuo atveju vertintina, kaip klaida, kuri nepriklausė nuo jo valios ir negalėjo būti jo kontroliuojama (jam objektyviai nebuvo žinomas galimas Liudijimo suklastojimo faktas).
Kadangi jis disponuoja kitais jo įgytą kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais, daro išvadą, kad jis atitinka visus UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir panaikinti jo daugkartinę nacionalinę vizą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka ir su Departamento išvada, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)” išduotas Pažymėjimas nepatvirtina, kad jis Lietuvoje baigęs profesinius mokslus įgijo tinkuotojo kvalifikaciją. Nurodo, kad ši Departamento išvada yra grindžiama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento raštu Nr. SR-3266, kurio turinys jam nėra žinomas ir nėra aišku, kokiais teisės aktais šis raštas yra grindžiamas.
Nurodo, kad Departamento pozicija, jog atitinkama kvalifikacija įgyjama tik baigus formaliojo profesinio mokymo programą, yra nepagrįsta. Pareiškėjas pažymi, kad pagal UTPĮ 44 straipsnio 2 dalį asmuo turi būti baigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą. Minėta įstatymo norma nenumato jokio imperatyvaus įpareigojimo baigti būtent formaliojo profesinio mokymo programą. Paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (toliau – PMĮ) 2 straipsnio 17 dalimi, profesinis mokymas – mokymas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas profesinio mokymo programas ar jų modulius. Mokomas asmuo įgyja kvalifikaciją (arba jos dalį), atitinkančią profesinį standartą, ar ją tobulina, keičia arba įgyja kompetenciją, reikalingą įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. Sistemiškai vertindamas aukščiau nurodytas teisės normas, pareiškėjas daro išvadą, kad pagal UTPĮ 44 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti baigęs tiek formaliojo, tiek neformaliojo profesinio mokymo programą Lietuvoje. Be to, pažymi, kad minėtos teisės normos nustato alternatyvų reikalavimą įgyti kvalifikaciją arba kompetenciją. Kadangi, kaip minėta, jis baigė profesinius mokymus VšĮ „(duomenys neskelbtini)”, įgijo tinkuotojo kompetenciją, mano, kad jis atitinka visas UTPĮ 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas. Priešingas plečiamasis UTPĮ 44 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas ir taikymas, pareiškėjo vertinimu, būtų neteisėtas ir nepagrįstas.
Anot pareiškėjo, Sprendime visiškai nepagrįstai nurodoma, jog įgyta kvalifikacija gali būti grindžiama tik išduotu diplomu. Paaiškina, kad vadovaujantis PMĮ 23 straipsnio 1 dalimi, asmeniui baigusiam profesinio mokymo programą išduodami šie kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentai: 1) profesinio mokymo diplomas – asmeniui, gavusiam jo įgytų tai kvalifikacijai reikalingų kompetencijų teigiamą įvertinimą; 2) pažymėjimas – asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programos modulį ar įvertinus dalies atitinkamos kvalifikacijos neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu tiek išduotas diplomas, tiek pažymėjimas pagrindžia atitinkamos kvalifikacijos įgytas kompetencijas.
Aukščiau išdėstyti argumentai, nurodytos teisės normos, pareiškėjo vertinimu, objektyviai įrodo, kad Sprendimas grindžiamas iš esmės subjektyviais samprotavimais, kurie prieštarauja galiojančioms teisės normoms, kas objektyviai pagrindžia priimto Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad jis nekelia realios nelegalios migracijos grėsmės, todėl egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas netaikyti jam judėjimo laisvę ribojančios priemonės – draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas mano, kad jo atžvilgiu turi būti taikomas Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Vertinimo tvarka) 5 punktas, pagal kurį atskirais atvejais, atsižvelgus į Vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi kitokie, nei nustatyti, draudimo atvykti laikotarpiai. Nurodo, kad, kai užsienietis atitinka Vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Pažymi, kad Sprendimas uždrausti jam 3 metus atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo grindžiamas vienintele aplinkybe, kad jis Departamentui pateikė tikrovę neatitinkančius dokumentus apie turimą profesinę kvalifikaciją, tačiau jokie kiti Vertinimo tvarkos 11 punkte įvardinti kriterijai nebuvo vertinami. Sprendime nėra pateikta argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai jo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukimo į Užsieniečių registrą ir perspėjimo įvedimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.
Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog jis praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Nurodo, kad pats atsakovas pripažįsta, jog neturi duomenų, jog jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pažymi, kad jis gyvena Lietuvoje ir faktiškai vykdo darbinę veiklą Lietuvoje pagal Migracijos departamentui pateiktus duomenis, todėl atsakovo samprotavimai, kad tikrieji jo buvimo tikslai Lietuvoje yra kitokie, yra visiškai nepagrįsti bei prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Tvirtina, kad teikdamas Departamentui dokumentus, pagrindžiančius įgytą profesinę kvalifikaciją, sąžiningai klydo dėl teikiamų dokumentų tikrumo, kas objektyviai pagrindžia, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios apgauti atsakovą bei piktnaudžiauti migracijos procedūromis.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Departamentas paaiškina, kad 2020 m. gegužės 27 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „A. T. G.“ (toliau – Bendrovė) pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tinkuotoju), pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas Juridinių asmenų registro duomenimis nustatė, kad Bendrovės veiklos rūšis yra gamyba, prekyba, paslaugos ir bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Bendrovė statybine veikla neužsiima. Vadinasi, Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi priimti sprendimą, kad pareiškėjo darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Pažymi, kad Bendrovė nesikreipė į Užimtumo tarnybą dėl pareiškėjo darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių. Tai reiškia, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.
Taip pat nurodo, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir siekdamas įvertinti, ar minėtas užsienietis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, pareiškėją paprašė pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas Departamentui pateikė Liudijimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas turi tinkuotojo kvalifikaciją. Departamentas oficialiu elektroniniu paštu kreipėsi su paklausimu apie pareiškėjo įgytą kvalifikaciją į Liudijimą išdavusią Profesinę mokyklą. Profesinė mokykla elektroniniu paštu atsiuntė raštą, pasirašytą jos direktoriaus, kuriame teigiama, kad pareiškėjas Profesinėje mokykloje nesimokė, nurodytas Liudijimas nebuvo išduotas ir pateiktame Liudijime esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu Profesinės mokyklos direktoriaus parašu. Pažymi, kad Departamentą elektroniniu paštu Profesinė mokykla informavo, jog ši mokykla neturi licencijos mokyti užsienio piliečius, todėl pareiškėjas, būdamas M. R. pilietis, negalėjo šioje aukštojoje mokykloje mokytis. Dėl šių aplinkybių atsakovas mano, kad pareiškėjas Profesinėje mokykloje nesimokė ir Departamentui pateiktame Liudijime nurodytos kvalifikacijos neįgijo.
Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, ginčijamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją (Liudijimas neatitinka tikrovės), pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas pareiškėjo turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, į tai, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Teigia, kad priimdamas ginčijamą Sprendimas, įvertino pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini) išduota pareiškėjui kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Migracijos departamentas atsisako išduoti jam leidimą laikinai gyventi, daro išvadą, kad pareiškėjas šiuo metu negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, todėl viza panaikinta UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.
Paaiškina, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi remiantis tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti šį leidimą, neatitiko tikrovės. Teigia, kad įvertinus visas faktines aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę. Šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS. Migracijos departamento vertinimu, nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Tvarkoje įtvirtintus kriterijus (atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau Tvarkoje, įtvirtinant draudimo atvykti laikotarpį, atsižvelgta į proporcingumo principą).
Atsakydamas į skundo argumentus dėl galimos klaidos teikiant informaciją apie pareiškėjo įgytą profesinę kvalifikaciją Profesinėje mokykloje, atsakovas nurodo, kad gavo oficialų V. aukštosios mokyklos raštą, kuriame teigiama, kad pareiškėjas mokykloje nesimokė, nurodytas liudijimas nebuvo išduota mokyklos ir joje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu mokyklos direktoriaus parašu. Minėtas raštas buvo gautas iš (duomenys neskelbtini) (oficialaus V. aukštosios mokyklos elektroninio pašto), minėtas raštas buvo pasirašytas minėtos aukštosios mokyklos direktoriaus. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas minėtoje aukštojoje mokykloje nesimokė ir Migracijos departamentui pateiktame dokumente nurodytos kvalifikacijos neįgijo. Taip pat Migracijos departamentas 2020 m. rugpjūčio 11 d. elektroniniu paštu minėtos aukštosios mokyklos buvo informuotas, kad aukštoji mokykla neturi licencijos mokyti užsienio piliečius, todėl pareiškėjas, būdamas M. R. piliečiu, negalėjo šioje aukštojoje mokykloje mokytis. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių patikimų įrodymų, leidžiančių daryti kitokias išvadas.
Mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo Sprendimo motyvai išdėstyti pačiame Sprendime).
Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Departamentui sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes.
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, panaikinta jam išduota daugkartinė nacionalinė viza, jis įpareigotas savanoriškai išvykti į M. R. per 30 dienų, nuspręsta įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybės narėse ir Šengeno (Šveicarijos, Norvegijos Karalystėje, Lichtenšteino, Islandijos) teritorijoje 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 27 d. tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tinkuotoju) UAB „A. T. Group“ (toliau – Bendrovė), pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Juridinių duomenų registro duomenimis nustatyta, kad Bendrovės veiklos rūšis yra gamyba, prekyba, paslaugos ir bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Bendrovė statybine veikla neužsiima. Bendrovė nesikreipė į Užimtumo tarnybą dėl pareiškėjo darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir siekdamas įvertinti, ar minėtas užsienietis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, pareiškėją paprašė pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė V. m. aukštosios meno profesinės mokyklos 2014 m. gegužės 21 d. išduotą darbinės profesijos kvalifikacijos suteikimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Liudijimas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas įgijo tinkuotojo kvalifikaciją.
Departamentas 2020 m. birželio 29 d. oficialiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) liudijimą išdavusiai mokyklai išsiuntė paklausimą, kuriame buvo prašoma patvirtinti, ar pareiškėjo pateiktas liudijimas iš tikrųjų buvo išduotas ir ar pareiškėjas iš tikrųjų įgijo tinkuotojo profesinę kvalifikaciją. Kartu su šiuo paklausimu buvo išsiųsta pareiškėjo pateikto Liudijimo skaitmeninė kopija.
Profesinė mokykla 2020 m. birželio 30 d. elektroniniu paštu atsiuntė raštą, pasirašytą jos direktoriaus, kuriame teigiama, kad pareiškėjas mokykloje nesimokė, nurodytas Liudijimas nebuvo išduotas mokyklos ir joje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu mokyklos direktoriaus parašu.
Departamento Vilniaus skyriaus vyresnysis specialistas 2020 m. liepos 1 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. (15/18-67)-IL-21-142 „Dėl UAB A. T. G.“ kviesto M. L. patikrinimo“. Pranešime nurodyta, jog pareiškėjas, siekdamas įsidarbinti Bendrovėje, pateikė pažymą apie profesinės kvalifikacijos lygio suteikimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014 m. gegužės 21 d., išduotą Profesinės mokyklos bei patvirtinančią jo kvalifikaciją. Pateiktame dokumente nurodyta, jog M. L. 2014 m. baigė šią mokyklą ir įgijo tinkuotojo kvalifikaciją. Buvo kreiptasi į Profesinę mokyklą oficialiu jos tinklalapyje nurodytu el. paštu su prašymu patvirtinti pažymos autentiškumą. 2020 m. birželio 30 d. buvo gautas Profesinės mokyklos direktoriaus oficialus atsakymas, kuriame teigiama, kad pareiškėjas Profesinėje mokykloje nesimokė, nurodytas dokumentas nebuvo išduotas ir jame esantis direktoriaus parašas nėra patvirtintas. Pranešime teigiama, jog pareiškėjo pateiktas kvalifikaciją įrodantis dokumentas galimai yra suklastotas. Pranešime buvo siūloma surinktą medžiagą persiųsti Departamento Imigracijos skyriui sprendimui dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi minėtiems asmenims priimti.
Migracijos departamentas 2020 m. rugpjūčio 10 d. elektroniniu paštu gavo VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020 m. liepos 22 d., kuriame nurodyta, kad pareiškėjas mokėsi pagal tinkuotojo-glaistytojo neformalaus mokymo programą ir jam suteikta kompetencija – „geba tinkuoti ir glaistyti“, kopiją.
Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, panaikino jam išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į M. R. per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, įspėjo pareiškėją, kad jam per nustatytą laiką neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir įvedė į centrinę antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis. Atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą, konstatavęs, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją (V. aukštosios meno profesinės mokyklos 2014 m. gegužės 21 d. išduotas liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės), pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas pareiškėjo turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, į tai, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 2¹ dalyse nurodytus atvejus.
UTPĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.
To paties straipsnio 2¹ dalyje nurodyta, kad, jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, kurio sudarymas ir taikymas nustatytas šio Įstatymo 63¹ straipsnyje (toliau – patvirtintų įmonių sąrašas), pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius penkerius metus.
Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas UTPĮ 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Atsižvelgus į tai, kiekvienu atveju, kai sprendžiamas leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui klausimas, būtina įvertinti, ar nėra UTPĮ 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3809-756/2019).
Pareiškėjas, pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, deklaravo, jog ketina dirbti tinkuotoju Bendrovėje pagal darbo sutartį, o jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal Bendrovės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas atsakovui pateikė dokumentus, patvirtinančius jo, kaip tinkuotojo, turimą profesinę kvalifikaciją (Profesinės mokyklos Liudijimas), darbo sutartį, sudarytą su Bendrove.
Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo procedūros metu Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė nevykdo veiklos statybų srityje.
Pažymėtina, kad pats pareiškėjas, kaip jo įgytą tinkuotojo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, pateikė Liudijimą, kurį Departamentas, atlikęs tyrimą, pripažino neatitinkančiu tikrovės (galimai suklastotu). Kaip jau minėta, Profesinės mokyklos 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakyme teigiama, jog pareiškėjas Profesinėje mokykloje nesimokė, Liudijimas nebuvo išduotas Profesinės mokyklos, jame esantis direktoriaus parašas neatitinka originalaus. Profesinės mokyklos atsakymas, kurį pasirašė jos direktorius, gautas atsakant į Departamento paklausimą, išsiųstą Profesinės mokyklos oficialiu jos tinklalapyje nurodytu el. pašto adresu, kartu pateikiant Liudijimo kopiją. Abejonių Profesinės mokyklos pateiktų duomenų tikrumu teismas neturi pagrindo abejoti, o pareiškėjo skundo argumentus dėl greito laiko prasme atsakymo pateikimo laiko jo gynybine pozicija, nepaneigiančia Profesinės mokyklos atsakyme pateiktų duomenų tikrumo. Pareiškėjas Profesinės mokyklos pateiktos informacijos nepaneigė objektyviais įrodymais.
Taigi, atsakovas, priimdamas Sprendimą, tinkamai atliko pareiškėjo pateiktų duomenų vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjo pateikti duomenys (Liudijimas) neatitinka tikrovės, o pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo žinomas Liudijimo klastojimo faktas, šiuo atveju negali turėti ir neturi teisinės reikšmės, nes dėl tinkamo dokumentų sutvarkymo ir jų pateikimo Migracijos departamentui, kurie nekeltų abejonių užsieniečio ketinimų vykdyti teisėtą verslą Lietuvos Respublikoje realumu, visų pirma yra atsakingas pats užsienietis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3053-756/2015).
Pareiškėjas skunde teigia, jog aplinkybę, kad jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus išduoti leidimą laikinai gyventi, t. y., kad jis yra įgijęs reikiamą kvalifikaciją, patvirtina 2020 m. rugpjūčio 10 d. Departamentui pateiktas VšĮ „(duomenys neskelbtini)” (toliau – Centras) 2020 m. liepos 22 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog jis baigė tinkuotojo–glaistytojo neformalaus mokymo programą, kodas (duomenys neskelbtini), ir įgijo tinkuotojo ir glaistytojo kompetenciją. Teismas su šiais teiginiais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pareiškėjas, paprašytas pateikti jo įgytą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, Departamentui pateikė tik Liudijimą, kuris pripažintas neatitinkančiu tikrovės dokumentu, todėl nepatvirtina jo įgytos kvalifikacijos. Centro pažymėjimas pareiškėjui buvo išduotas 2020 m. liepos 22 d., t. y. jau po prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo (prašymas pateiktas 2020 m. gegužės 27 d.). Be to, kaip matyti iš Sprendimo turinio, Departamentas, vertindamas pateikto Centro pažymėjimo duomenis, rėmėsi 2020 m. liepos 15 d. gautu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento (toliau – Ministerija) raštu Nr. SR-3266, kuriame konstatuojama, kad Centro išduotas pažymėjimas liudija, kad jį gavęs asmuo mokėsi pagal neformaliąją mokymo programą bei įgijo tam tikrą, pvz., tinkuotojo, kompetenciją, nepatvirtina, kad jis (asmuo) įgijo atitinkamą kvalifikaciją. Asmuo laikomas įgijusiu kvalifikaciją, kai jis baigė formaliojo profesinio mokymo programą, registruotą valstybės Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Programos baigimas ir kvalifikacijos įgijimas paliudijami tik Profesinio mokymo diplomo išdavimu, kuriame turi būti įrašas, patvirtinantis, kad asmuo įgijo atitinkamą kvalifikaciją. Centro pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjas mokėsi pagal neformalaus mokymo programą ir jam suteikta kompetencija – „geba tinkuoti ir glaistyti“. Pažymėtina, kad įgyta kvalifikacija ir įgyta kompetencija nėra tapatūs dalykai. Tai patvirtina ir pareiškėjo skunde cituojama profesinio mokymo sąvoka, apibrėžta Profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje, kurioje kalbama apie įgytą kvalifikaciją arba kompetenciją. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šis pareiškėjui Centro išduotas pažymėjimas nepatvirtina jo įgytos tinkuotojo kvalifikacijos. Pažymėtina, kad UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas imperatyviai reikalauja pateikti kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, o šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio taikymo išimtis siejama su sąlyga, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje turi būti pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą. Šiuo gi atveju prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo dieną pareiškėjas nebuvo pabaigęs mokymosi programos Centre.
Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis nebuvo supažindintas su Ministerijos raštu, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi, kadangi šiuo atveju yra vertinamas Departamento Sprendimo teisėtumas. Be to, Centro pažymėjimo pateikimas nepaneigia aplinkybės, kad užsienietis nagrinėjamu atveju pateikė Profesinės mokyklos išduotą tikrovės neatitinkantį Pažymėjimą apie jo įgytą tinkuotojo kvalifikaciją.
Taigi, nustačius, kad pareiškėjo pateiktas Liudijimas neatitinka tikrovės, atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui negali būti suteikiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktus.
Pareiškėjo teigimu, Departamentas netinkamai nustatė, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Pagal UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Be to, įvertinus tai, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, taip pat yra pagrindas panaikinti nacionalinę vizą pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktą.
Vadovaujantis UTPĮ 19 straipsnio 10 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, kuriame patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gairės (toliau – ir Gairės), neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė yra vienas iš migracijos politikos tikslų, o Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Gairių 22.1, 22.3.3 punktai). Duomenų, kurie pateikti norint gauti leidimą gyventi, neatitikimas tikrovei savaime gali būti rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (LVAT adm. byla Nr. eA-3464-624/2017).
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Departamentas pareiškėjui išdavė daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2020 m. spalio 26 d. Ši viza pareiškėjui išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.11 papunktį, kuriame nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę.
Atsižvelgiant į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza išduota pareiškėjui kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Departamentas atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi, darytina išvada, kad pareiškėjas šiuo metu negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Be to, tai, kad pareiškėjas Departamentui pateikė tikrovės neatitinkantį Liudijimą, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Todėl pareiškėjui pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu bei panaikinta jam išduota daugkartinė nacionalinė viza UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktų pagrindu.
Vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Nagrinėjamu atveju Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Pareiškėjas mano, kad tai neproporcinga priemonė, ribojanti jo judėjimo galimybes.
Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – Tvarka).
Tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
Pagal Tvarkos 12 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Nustatyta, kad priimdamas Sprendimą Departamentas įvertino pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, patvirtinančius jo profesinę kvalifikaciją, teismas vertina, kad Departamentas, vadovaudamasis Tvarkos 12 punktu, pagrįstai nustatė 3 metų draudimo atvykti laikotarpį.
Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti Tvarkos 5 punkto nuostatas. Šiame Tvarkos punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo su prašymu išduoti laikiną leidimą gyventi pateiktus dokumentus, pareiškėjo skundo argumentus ir bylos įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta sąlygų taikyti Tvarkos 5 punkto nuostatų, pareiškėjui taikoma poveikio priemonė – draudimas atvykti 3 metus yra proporcinga padarytam pažeidimai ir pritaikyta teisingai įvertinus Tvarkoje nustatytus kriterijus. Nagrinėjamu atveju Departamentas draudimo atvykti terminą grindė galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgęs į visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašymu ir tinkamai Sprendime išaiškino tokio draudimo skyrimo pagrindą. Vertinant Departamento Sprendime nurodytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką tikslus, matyti, kad Departamentas tokį draudimą grindė ir nelegalios migracijos rizika, taip pat siekiant uždrausti nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, kodėl toks draudimo laikotarpis yra per ilgas ar neatitinkantis įprasto draudimo atvykti neturint šeiminių ryšių ir pateikus netikrą dokumentą sąlygų. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl draudimo laikotarpio ne proporcingumo yra nepagrįsti.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 7 dalį, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi uždraudus užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, toks faktas Departamento užfiksuojamas Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionaliniame sąraše. Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės) 15 punktą, duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal nurodyto 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas gali būti įvestas, kai sprendimas dėl draudimo atvykti grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo atsisakyta leisti atvykti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, remiantis tuo, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi neatitiko tikrovės. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Pažymėtina, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS. Apibendrinus, tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Departamentas, vadovaudamasis Taisyklių 15 punktu, pagrįstai pareiškėjo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo nusprendė teikti C.SIS.
Pažymėtina, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjui uždraudus atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas šalis, priklausančias Šengeno erdvei, dėl to patiriamos neigiamos pasekmės, savaime nėra pagrindas jį panaikinti.
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo atlyginti jam ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo M. L. (M. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.