- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-03
- Bylos Nr.
- AN2-220-988/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00489-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- D. R.
- Advokatai
- Vytautas Geležinis
- Kategorijos
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. atstovo advokato Vytauto Geležinio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucijos) 2024 m. kovo 1 d. nutarimu D. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalį, 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. gruodžio 25 d. 15.52 val. Vilniuje, Savanorių prospekte, ties Vaduvos gatve, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 36 km/val., važiavo 86 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), be to, jis vairavo neturėdamas tam teisės, kai pasibaigus teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimo terminui neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) nustatytų sąlygų ir šios teisės nesusigrąžino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje paskirta 145 Eur bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto 424 straipsnio 3 dalyje – 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi D. R. atstovo advokato Vytauto Geležinio skundas dėl Institucijos 2024 m. kovo 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-30566-2024 atmestas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
3. Apeliaciniu skundu D. R. atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-540-1223/2024 ir tenkinti jo skundą dėl Institucijos 2024 m. kovo 1 d. nutarimo panaikinimo. Atsisakius tenkinti skundą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti D. R. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones), terminą iki 1 mėnesio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. D. R. nuo 2021 m. gegužės 14 d. yra laikomas galutinai išvykusiu iš Lietuvos, yra išvykęs gyventi į Jungtinius Arabų Emyratus. 2022 m. kovo 9 d. Jungtiniuose Arabų Emyratuose jam kaip šios šalies rezidentui yra išduotas vairuotojo pažymėjimas, kadangi jam nuo 2021 m. gegužės 14 d. išvykus iš Lietuvos Respublikos, VĮ ,,Regitra“ nebeturi teisės išduoti Lietuvos vairuotojo pažymėjimo, nors D. R. ir buvo išklausęs reikiamus kursus, kad galėtų laikyti tolimesnius egzaminus, jog jam būtų grąžintas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas.
3.2. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vis dėlto, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog D. R. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą ir jį padarė sąmoningai.
3.3. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – kai asmuo suvokia ir sąmoningai vairuoja transporto priemonę, kai neturi teisės jos vairuoti arba kai jam ji yra atimta ar sustabdyta. D. R. gavęs informaciją iš VĮ „Regitra“ įgaliotų darbuotojų, atliko visus veiksmus, kad įgytų teisę vairuoti valstybėje, kurios rezidentu jis yra, o būtent Jungtiniuose Arabų Emyratuose, todėl konstatuoti, kad D. R. sąmoningai padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nebuvo jokio pagrindo. Taigi D. R. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo požymio – subjektyviosios pusės. Nustatant reikšmingas faktines aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės, tačiau pirmosios instancijos teismas to tinkamai nepadarė, ko pasėkoje buvo priimta nepagrįsta nutartis. Pirmosios instancijos teismas tiesiog formaliai nusprendė, kad D. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nors byloje esantys įrodymai tai paneigia.
3.4. SEKĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Be to, asmenys, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už KET pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Aprašo 11 punktas). Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu bei vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet su juridiniu faktu – VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad D. R. buvo pabaigęs papildomus vairuotojų mokymus pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, tačiau VĮ „Regitra“ įgaliotiems darbuotojams jam nurodžius, kad vairuotojo pažymėjimas jam negalės būti išduotas, nes jis nebėra Lietuvos Respublikos rezidentas, visi likę procesai dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo nebuvo baigti ir tai nebuvo padaryti tik dėl to, kad tokius paaiškinimus jis gavo iš VĮ „Regitra“ įgaliotų darbuotojų. Be to, šių aplinkybių atsiradimo metu D. R. nebebuvo Lietuvos Respublikos rezidentas ir vairuotojo pažymėjimas jam galėjo būti išduodamas tik tos šalies, kurios rezidentas jis yra, ką patvirtina 2022 m. kovo 9 d. Jungtinių Arabų Emyratų kompetentingos institucijos jam išduotas vairuotojo pažymėjimas. Nepašalinus abejonių, kad D. R. VĮ „Regitra“ įgaliotų darbuotojų buvo netinkamai informuotas apie reikalavimą susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą, laikytina, jog jo atžvilgiu administracinė atsakomybė yra taikoma nepagrįstai.
3.5. D. R. nebegyvena Lietuvoje ir į ją atvyksta ne gyvenimui, todėl remiantis Susitarimo memorandumu dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų išduotų vairuotojo pažymėjimų abipusio pripažinimo ir keitimo, jis negalį būti laikomas asmeniu, kuris neturi išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nes jį yra išdavusi kita Memorandumo šalis, kurį pripažįsta ir Lietuva, ką patvirtina ir kiti D. R. atžvilgiu priimti nutarimai administracinio nusižengimo bylose, o būtent Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato 2024 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-1712-2024 ir 2024 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-2939-2024, kuriuose konstatuota, kad D. R. nepadarė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nes jam nesant Lietuvos rezidentui, jis neturi teisės gauti Lietuvos vairuotojo pažymėjimo, o galiojantį vairuotojo pažymėjimą jam yra išdavusi atsakinga Jungtinių Arabų Emyratų institucija, kuris iki galioja 2029 m. kovo 9 d., todėl laikoma, jog jis turi teisę vairuoti transporto priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
3.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino konkrečią situaciją ir tapatino ją su kita Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Pažymėtina tai, kad D. R. turimo vairuotojo pažymėjimo, išduoto Jungtiniuose Arabų Emyratuose, nenaudoja kaip asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvoje, o jį naudoja tik atostogų metu. Šio pažymėjimo gavimui D. R. yra išklausęs visus reikiamus kursus, išlaikęs visus reikiamus egzaminus ir pan. D. R. neprivalėjo pasikeisti ir (ar) gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo, kadangi Lietuvoje jis būna mažiau kaip 185 dienas, dėl ko nėra jokių neteisėtų jo veiksmų, ko pasėkoje jis galėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl transporto priemonės vairavimo, neturint teisės jos vairuoti. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir dėl to nepasisakė.
3.7. D. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta 375 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 (devynių) mėnesių terminui. Atsižvelgiant į tai, kad D. R. ne piktybiškai padarė minėtą administracinį nusižengimą, o dėl susiklosčiusių aplinkybių visumos, laikytina, jog paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. D. R., pasibaigus teisių atėmimo terminui, pabaigė papildomus vairuotojų mokymus pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, kas rodo, kad D. R. sąmoningai ir atsakingai žiūrėjo į įstatymų keliamus reikalavimus dėl teisės vairuoti susigrąžinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, nenustatyta D. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kas leidžia vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo. ANK 424 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės vidurkio skyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Atsiliepimas
4. Institucijos atsiliepimu į D. R. atstovo apeliacinį skundą prašoma skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
4.1. D. R. 2023 m. gruodžio 25 d. 15.52 val. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti, kai dėl kito administracinio nusižengimo pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byloje ROIK 18090081342 jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 (dvylikai) mėnesių ir pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, pastarasis nesusigrąžino šios teisės įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
4.2. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoto transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje (SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalis). Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laiko (SEAKĮ 24 straipsnio 5 dalis).
4.3. Vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 „Dėl teisės vairuoti atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 9 punkte įtvirtinta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoto motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisė vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir šiuos dokumentus „Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (aprašo 9.1. punktas), vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (Aprašo 9.2. punktas), sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą (Aprašo 9.3. punktą). Pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 metais balandžio 30 dieną įsakymu Nr. 2-B-86 „Dėl papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Aprašo 10 punktas). Pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti transporto priemones dėl teisės pažeidimo padarymo buvo atimta vieniems metams ar ilgesniam laikui, taip pat vairuotojai, kurie, būdami pradedantieji vairuotojai, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už kuriuos SEAKĮ numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), per SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus, nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, norėdami susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones, turi būti išlaikę vairavimo egzaminą (Aprašo 11 punktas). Tik įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti (aprašo 13 punktas).
4.4. D. R. 2018 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad jis 2018 m. rugpjūčio 12 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, už kurį jam buvo paskirtas teisės vairuoti atėmimas 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui. Pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui dėl jos susigrąžinimo į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti nesikreipė. Iš vairuotojų registro duomenų bazės išrašo matyti, kad D. R. Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad D. R. VĮ „Regitra“ įgaliotų darbuotojų buvo netinkamai informuotas, jog vairuotojo pažymėjimas jam negalės būti išduotas, nes jis nebėra Lietuvos Respublikos rezidentas, dėl ko visi likę procesai dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo D. R. nebuvo baigti ir nebuvo padaryti, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų.
4.5. Iš D. R. pateikto 2021 m. gegužės 6 d. elektroninio laiško skaitmeninio priedo JAGO vairavimo mokykla, dėl papildomo mokymo matyti, kad jis galimai įvykdė tik vieną iš būtinųjų sąlygų teisės vairuoti susigrąžinimui, tai yra išklausė papildomą vairuotojų mokymą. Iš minėto elektroninio laiško skaitmeninės kopijos matyti, kad asmuo buvo informuotas, kad jam būtina nuvykti į VĮ „Regitra“, taip pat atsiuntė nuorodą su informacija, kokius papildomus dokumentus reikės pateikti VĮ „Regitra“. Iš gyventojų registre esančių duomenų matyti, kad D. R. tik 2021 m. rugpjūčio 9 d. Junginiuose Arabų Emyratuose deklaravo pastovią gyvenamąją vietą, kas patvirtina, kad D. R. turėjo laiko ir galybių įgyvendinti visas numatytas sąlygas teisės vairuoti susigrąžinimui, tačiau, būdamas informuotas, to nepadarė.
4.6. Nors D. R. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. 4243904, 2022 m. kovo 9 d. Jungtiniuose Arabų Emyratuose išduotą, tačiau vadovaujantis SEAKĮ 13 straipsnio 5 dalies nuostata, šis vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje nepripažintinas, nes D. R. 2023 m. gruodžio 25 d., kuomet jis buvo užfiksuotas vairuojantis transporto priemonę, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo susigrąžinęs teisės vairuoti būtent Lietuvoje pagal čia galiojančią tvarką.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
D. R. atstovo advokato Vytauto Geležinio apeliacinis skundas atmetamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2024 m. kovo 1 d. nutarimas, buvo priimta tinkamai įvertinus esamą teisinį reguliavimą, todėl yra teisėta ir pagrįsta.
6. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
7. Institucijos 2024 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-30566-2024 pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį D. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 25 d. 15.52 val. Vilniuje, Savanorių pr. ties Vaduvos g. vairavo transporto priemonę ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 50 km/h greitį viršijo 36 km/h, važiavo 86 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, kai pasibaigus teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimo terminui, neįvykdė SEAKĮ nustatytų sąlygų ir teisės nesusigrąžino (b. l. 31–34).
8. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1207-2018 (ROIK: 18090081342) D. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymas Nr. XII-2254) (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai), padarymą buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
9. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje SEAKĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje (SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalis).
9.1. SEAKĮ 24 straipsnis reglamentuoja teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama asmeniui, iš kurio ši teisė buvo atimta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai jo sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus (SEAKĮ 24 straipsnio 2 dalis). Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą, išskyrus asmenį, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui (SEAKĮ 24 straipsnio 3–5 dalys).
9.2. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 ,,Dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo 9 punkte nustatyta, kad teisė vairuoti grąžinimo tvarka, pagal kurią pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už KET pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Aprašo 10 punktas). Aprašo 11 punkte nustatyta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti transporto priemones dėl teisės pažeidimo padarymo buvo atimta vieniems metams ar ilgesniam laikui, taip pat vairuotojai, kurie, būdami pradedantieji vairuotojai, pažeidė KET reikalavimus, už kuriuos SEAKĮ numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), per SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, norėdami susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones, turi būti išlaikę vairavimo egzaminą (toliau – egzaminas) Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas), nustatyta tvarka, o norėdami susigrąžinti teisę vairuoti traktorius ir (arba) savaeiges mašinas turi būti pakartotinai išlaikę kvalifikacijos egzaminą Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklių nustatyta tvarka.
9.3. Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, kad egzaminuojamasis, atvykęs į VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centrą laikyti egzamino, pateikia: vieną iš šių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų; galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, kad jo sveikatos būklė yra tinkama vairuoti atitinkamos (-ų) kategorijos (-ų) transporto priemones, kuri išduodama Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2008, Nr. 121-4626) nustatyta tvarka (toliau – pažyma), jei VĮ „Regitra“ Vairuotojų egzaminavimo informacinėje sistemoje nėra duomenų apie galiojančią pažymą; sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, kad jis baigė mokymą pagal privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69 „Dėl Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programos, Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 14-490) (toliau – ir pažymėjimas), jei VĮ „Regitra“ Vairuotojų egzaminavimo informacinėje sistemoje nėra duomenų apie išduotą pažymėjimą; galiojantį vairuotojo pažymėjimą, jei anksčiau buvo jį gavęs ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre nėra informacijos apie egzaminuojamojo turimą teisę vairuoti transporto priemones; jei pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta nebuvo ar nėra deklaruota Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais – dokumentą (-us), kuriuo (-iais) patvirtinamas gyvenimo Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas per kiekvienus kalendorinius metus arba studijavimo ar mokyklos lankymo Lietuvos Respublikoje ar užsienyje, arba apibrėžtos trukmės užduoties atlikimo užsienyje, arba darbo užsienyje ir nuolatinio grįžimo į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ryšių, arba atvykimo arba grįžimo nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką dėl asmeninių ir (ar) darbo ryšių faktas.
9.4. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. R. Jungtiniuose Arabų Emyratuose vairuotojo pažymėjimas išduotas 2022 m. kovo 9 d. (b. l. 14), t. y. pasibaigus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1207-2018 paskirtam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, terminui. Tačiau tai yra tik viena iš sąlygų, numatytų SEAKĮ ir Apraše, kuri yra būtina siekiant susigrąžinti atimtą teisę vairuoti. Atsižvelgiant į tai, kad D. R. teisė vairuoti buvo atimta 12 mėnesių dėl to, jog jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir siekdamas ją susigrąžinti, jis privalėjo gauti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka medicininę ir švietėjišką atestaciją, pabaigti papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikyti vairavimo egzaminą. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog D. R. baigė papildomus vairuotojų mokymus. Tokie duomenys kartu su apeliaciniu skundu taip pat nepateikti. Prie skundo apylinkės teismui buvo pridėtas 2021 m. gegužės 6 d. elektroninis laiškas iš vairavimo mokyklos dėl kursų išklausymo. Šiame laiške nurodyta, kad ,,jau esate užregistruotas Regitroje, jie matys, kad išklausėte šituos kursus“ (b. l. 16), tačiau šie duomenys nepatvirtina aukščiau nurodytų aplinkybių, kad D. R. baigė papildomą vairuotojų mokymą ir pan. Elektroninis laiškas yra labai lakoniškas ir abstraktus, iš jo turinio negalima suprasti kokius kursus, kuriuo metu D. R. baigė ir pan.
9.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. R. atimtos teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo proceso nebaigė, nes VĮ ,,Regitra“ darbuotojai jam nurodė, kad net ir išlaikius egzaminus, jam vairuotojo pažymėjimas nebus išduotas, nes jis nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad D. R., įgydamas vairuotojo pažymėjimą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, neįvykdė specialių reikalavimų, numatytų būtent Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir skirtų asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas dėl teisės pažeidimo, susijusio su vairavimu būnant neblaiviam. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atimtos teisės vairuoti susigrąžinimas ir vairuotojo pažymėjimas išdavimas yra du skirtingi procesai, nes vairuotojo pažymėjimas yra tik dokumentas, kuris patvirtina asmens turimą teisę vairuoti. Pati teisė vairuoti įgyjama / susigrąžinama atlikus teisės aktuose numatytas procedūras (išklausant kursus, išlaikant egzaminus ir pan.). Kitaip sakant asmuo gali neturėti vairuotojo pažymėjimo, bet būti atlikęs visas procedūras, kurioms esant teisė vairuoti suteikiama. Todėl vien tik ta aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje D. R. negalėjo būti išduotas, nesudaro pagrindo nesilaikyti SEAKĮ nustatytos atimtos teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarkos.
9.5.1. Asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir Apraše nurodytus dokumentus (Aprašo 9 punktas). Įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti (Aprašo 13 punktas). Teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pareiškėjas pateikė Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju) ir išlaikė egzaminą (Aprašo 11 punkte nustatytu atveju). VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas, priėmęs sprendimą grąžinti teisę vairuoti, pasirašo prašyme. Jeigu sprendimą grąžinti teisę vairuoti priima VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas, Vairuotojų registre įrašomi duomenys apie teisės vairuoti grąžinimą ir pažymima, kad vairuotojo pažymėjimas galioja (jeigu vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas yra nepasibaigęs ir vairuotojo pažymėjime įrašomi duomenys neturi būti keičiami) (Aprašo 14 punktas). Iš aptarto seka, kad teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu bei vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet su juridiniu faktu – įgalioto pareigūno sprendimu grąžinti šią teisę. Tik tokiu atveju laikoma, kad asmuo vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Taigi tik užbaigus šį procesą, asmuo įgyja teisę teikti prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, nes, kaip minėta, vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos (SEAKĮ 2 straipsnio 93 punktas).
9.5.2. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad vairuotojo pažymėjimai išduodami asmenims, kurie kreipiasi dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.3 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju D. R. SEAKĮ 24 nustatyta tvarka teisės vairuoti transporto priemonę susigrąžinęs nebuvo, todėl jis negalėjo teikti prašymo dėl vairuotojo išdavimo ne tik dėl to, kad nuo 2021 m. gegužės 14 d. jis laikomas galutiniai išvykusiu iš Lietuvos, bet ir dėl to, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, t. y. nebuvo jos susigrąžinęs teisės aktų nustatyta tvarka.
9.5.3. Esant aptartoms aplinkybės, aukštesnysis teismas pažymi, jog D. R., nepaisant to, kad jis nuo 2021 m. gegužės 14 d. laikomas galutinai išvykusiu iš Lietuvos Respublikos, siekdamas susigrąžinti teisę atimtą teisė vairuoti transporto priemones, privalėjo VĮ ,,Regitra“ pateiktą prašymą grąžinti teisė vairuoti transporto priemones bei pateikti Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą ir išlaikė egzaminą. Institucijos atsiliepime į skundą nurodyta, kad nėra duomenų apie tai, jog D. R. būtų pateikęs prašymą VĮ ,,Regitra“ grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, priešingų duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad atimtos teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimas SEAKĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka nėra siejamas su nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje deklaravimu. Toks reikalavimas keliamas tik asmenims, besikreipiantiems dėl vairuotojo pažymėjimo, kaip dokumento patvirtinančio asmens turimą teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas vairuotojo pažymėjimų abipusio pripažinimo principas nėra absoliutus. Nors administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad D. R. nuo 2021 m. gegužės 14 d. laikomas gautinai išvykusiu iš Lietuvos Respublikos tačiau nagrinėjamu atveju svarbiau tai, kad jis administracinio nusižengimo padarymo metu, dėl kurio jam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1207-2018 buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių, buvo nuolatinis Lietuvos gyventojas. Todėl jis privalėjo SEAKĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, o šios tvarkos nesilaikymas užkerta galimybę abipusio vairuotojo pažymėjimų pripažinimo principo taikymui.
9.5.4. Pritartina Institucijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad D. R. pasibaigus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1207-2018 (ROIK: 18090081342) paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimui 12 mėnesių, terminui, turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Nors D. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad iš Lietuvos išvyko 2020 m., tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. R. tik nuo 2021 m. gegužės 14 d. laikomas galutinai išvykusiu iš Lietuvos Respublikos, taip pat Gyventojų registro duomenimis jo gyvenamoji vieta Jungtiniuose Arabų Emyratuose deklaruota nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad D. R. turėjo pakankamai daug laiko ir galimybę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones (net ir gauti vairuotojo pažymėjimą) iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog SEAKĮ 24 straipsnyje nustatytos teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų įgyvendinimas būtų negalimas ar iš esmės apsunkintas, nenustatyta.
9.5.5. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad D. R. nuo 2021 m. gegužės 14 d. laikomas galutinai išvykusiu iš Lietuvos Respublikos, jis SEAKĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka susigrąžinęs atimtą teisę vairuoti transporto priemones, dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo turėjo kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos valstybės, o būtent Jungtinių Arabų Emyratų įgaliotą instituciją dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Tik atlikus visus aukščiau nurodytus veiksmus, užsienio valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas galėtų būti pripažįstamas Lietuvoje Respublikoje, kaip tai numatyta SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje. Esant aptartoms aplinkybėms, priešingai apeliacinio skundo argumentams, Institucija pagrįstai nepripažino D. R. Jungtiniuose Arabų Emyratuose išduoto vairuotojo pažymėjimo Lietuvos Respublikoje.
10. Pritartina skundžiamos nutarties teiginiams, kad D. R. atstovo skunde apylinkės teismui nurodyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. sausio 17 d. ir 2024 m. sausio 30 d. nutarimai neturi nei prejudicinės, nei precedentinės reikšmės, todėl jie vertintini kaip kiti įrodymai.
10.1. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2339-2024 turinio matyti, kad 2023 m. gruodžio 25 d. D. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2023 m. gruodžio 25 d. 16.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, vairavo automobilį (tokio pobūdžio KET pažeidimas daromas ne pirmą kartą metų bėgyje), taip pat vairuodamas naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Nutarime konstatuota, kad D. R. nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinius Arabų Emyratus, turi vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kuris galioja iki 2029 m. kovo 9 d, dėl ko, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo teisena dalyje dėl ANK 424 straipsnio 5 dalies nutraukta, dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda (b. l. 20–22).
10.2. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-30566-2024 (kuris paliktas galioti skundžiama apylinkės teismo nutartimi) matyti, kad D. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 25 d. 15.52 val. Vilniuje, Savanorių pr. ties Vaduvos g. vairavo transporto priemonę ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 50 km/h greitį viršijo 36 km/h, važiavo 86 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, kai pasibaigus teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimo terminui, neįvykdė SEAKĮ nustatytų sąlygų ir teisės nesusigrąžino, dėl ko jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį (b. l. 31–33).
10.3. Iš aptartų 2024 m. sausio 30 d. ir 2024 m. kovo 1 d. nutarimų administracinio nusižengimo bylose matyti, kad dėl analogiškų D. R. veiksmų (transporto priemonės vairavimas, neturint teisės vairuoti, kai ji yra atimta) padarytų nedideliu laiko intervalu (administracinius nusižengimus, kvalifikuotus pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 5 dalį, skiria 8 minutės), buvo priimti visiškai priešingi procesiniai sprendimai. Atkreiptinas dėmesys, kad nors 2024 m. kovo 1 d. nutarime nėra nurodyta aplinkybių, susijusių su D. R. turimu Jungtiniuose Arabų Emyratuose išduotu vairuotoju pažymėjimu (kas leidžia pagrįstai manyti, kad šios aplinkybės Institucijai nebuvo žinomos). Nors aukščiau nurodytas 2024 m. sausio 30 d. nutarimas nėra panaikintas ar pakeistas ir yra galiojantis, tačiau jame nurodyti motyvai prieštarauja teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-71-417/2024), todėl apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo jame pateiktu išaiškinimu.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
D. R. atstovo advokato Vytauto Geležinio apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.