Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. R., jo atstovui advokatui Vytautui Geležiniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. atstovo advokato Vytauto Geležinio skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. kovo 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-30566-2024 dalies, kuria D. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį, panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos šioje dalyje nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. kovo 1 d. nutarimu D. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn, be kita ko, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. gruodžio 25 d. 15.52 val. Vilniuje, Savanorių prospekte, ties Vaduvos gatve, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, kai pasibaigus teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimo terminui neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) nustatytų sąlygų ir šios teisės nesusigrąžino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus; už šio administracinio nusižengimo padarymą D. R. paskirti 375 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas devyniems mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. R. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad VĮ „Regitra“ darbuotojai jam žodžiu nurodė, jog jam negali būti išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, taip pat jis negali pasikeisti Jungtinių Arabų Emyratų vairuotojo pažymėjimo į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, nes jis nuolat Lietuvos Respublikoje negyvena. Be to, VĮ „Regitra“ darbuotojų buvo žodžiu patikintas, kad turėdamas Jungtinių Arabų Emyratų vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikoje turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau tai pagrindžiančio oficialaus rašytinio VĮ „Regitra“ atsakymo neturi. Akcentavo pastangas gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. atstovas advokatas Vytautas Geležinis teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais. Papildomai prašė sutrumpinti D. R. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vieno mėnesio, jeigu teismas nuspręstų, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Nagrinėjamu atveju D. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, nes pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui šios teisės nesusigrąžino.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1207-2018 (ROIK: 18090081342) D. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymas Nr. XII-2254) (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai), padarymą buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių.

ANK 686 straipsnio 4 dalies pagrindu pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. SEAKĮ 24 straipsnio 5 dalies pagrindu asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui D. R. neįvykdė SEAKĮ 24 straipsnio 5 dalies reikalavimų (neperlaikė vairavimo egzamino) ir šios teisės nesusigrąžino.

Skunde teigiama, kad D. R. negali būti išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, nes jis nuolat Lietuvos Respublikoje negyvena. Teismas šį skundo argumentą vertina, kaip teisiškai nereikšmingą.

Iš tiesų, Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 3 punkto pagrindu vairuotojo pažymėjimai išduodami asmenims, be kita ko, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje; šių taisyklių 9.3 papunktyje tai siejama su nuolatiniu gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualus yra ne vairuotojo pažymėjimo išdavimas, o pačios teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas. Nei SEAKĮ 24 straipsnio 5 dalyje, nei Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas nėra siejamas su gyvenimu Lietuvos Respublikoje.

Skunde taip pat nurodyta, kad D. R. yra išduotas Jungtinių Arabų Emyratų vairuotojo pažymėjimas, todėl jis turi teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones. Teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka.

Iš tiesų, Susitarimo memorandumo 3 straipsnio pagrindu, įgyvendindamos šio Susitarimo memorandumo tikslus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Jungtinių Arabų Emyratų vidaus reikalų ministerija pripažįsta galiojančius vairuotojo pažymėjimus, kurie pagal nacionalinės teisės aktus buvo išduoti piliečiams, atvykusiems į šalį ne gyventi, jei vairuotojo pažymėjimo turėtojas atitinka minimalaus amžiaus reikalavimus, kuriuos kita šalis yra nustačiusi įvairių kategorijų vairuotojo pažymėjimams. Pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį irgi, be kita ko, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo (prie kurių yra prisijungę tiek Lietuvos Respublika, tiek Jungtiniai Arabų Emyratai) susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Tačiau čia taip pat numatyta išlyga, kad šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, be kita ko, jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Nagrinėjamu atveju D. R. teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu (2018 m. rugpjūčio 12 d.) buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas (kaip pats nurodė, Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena nuo 2021 m. gegužės 14 d.), tačiau, minėta, SEAKĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Atsižvelgiant į tai, D. R. išduotas Jungtinių Arabų Emyratų vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje nepripažįstamas, todėl jį turėdamas D. R. neturi teisės Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones.

Iš esmės analogiška situacija stebima Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-83-817/2024.

Skunde minimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. sausio 17 d. ir 2024 m. sausio 30 d. nutarimai teismui neturi nei prejudicinės, nei precedentinės reikšmės, todėl vertintini, kaip ir kiti įrodymai. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktą teisinį reglamentavimą, dėl kurio šiuose nutarimuose plačiau nepasisakyta, teismas nemato pagrindo jais remiantis daryti kitokias išvadas.

Be to, skunde teigiama, tai, kad D. R. išduotas Jungtinių Arabų Emyratų vairuotojo pažymėjimas, jo veikoje paneigia tiesioginę tyčią vairuoti transporto priemones neturint tam teisės. Teismas tam nepritaria.

Nagrinėjamu atveju D. R. pats pripažįsta, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui jis šios teisės nesusigrąžino. Įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Paminėtina ir tai, kad D. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai apie VĮ „Regitra“ darbuotojų patikinimą, jog turėdamas išduotą Jungtinių Arabų Emyratų vairuotojo pažymėjimą jis turi teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones (turint omenyje tai, kad D. R. šios teisės nesusigrąžino), yra deklaratyvūs, todėl pagrindo išvadai, kad jis vadovavosi klaidinga oficialia konsultacija, taip pat nėra.

Skunde nurodyta, kad skundžiamas nutarimas priimtas neišklausius D. R., nes, nustačiusi, kad automobilį vairavo jis, o ne D. R. nurodytas kitas asmuo, institucija apie tai jo neinformavo, todėl neišsiaiškino dėl D. R. turimo vairuotojo pažymėjimo, taip pažeidė jo teisę į gynybą. Teismas su šiuo skundo argumentu taip pat nesutinka.

Administracinio nusižengimo protokolu D. R. buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, taip pat teisę pateikti reikalavimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau to nereikalavo. D. R. tėvui, apie kurį D. R. institucijai pranešė, kaip apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė jam priklausančią transporto priemonę, administracinio nusižengimo protokolas (su administraciniu nurodymu) surašytas ir išsiųstas nebuvo, o D. R. nebuvo pranešta apie tai, kad jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pripažintas negaliojančiu (ANK 611 straipsnio 1 dalis). D. R. buvo išklausytas teisme, nagrinėjant jo skundą dėl nutarimo, taip pat turi teisę skųsti priimtą nutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad D. R. teisė į gynybą pažeista nebuvo.

D. R. atstovas teismo posėdžio metu prašė sutrumpinti D. R. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vieno mėnesio, jeigu teismas nuspręstų, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Teismas nemato tam pagrindo.

ANK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Nagrinėjamu atveju D. R. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka šios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį (devyni mėnesiai). Administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis yra ne mažesnis negu rūšinis, nes vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti D. R. tuo pačiu viršijo nustatytą greitį, o po kelių minučių dar ir naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, jau nekalbant apie tai, kad transporto priemonė be privalomosios techninės apžiūros (už tai D. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. sausio 30 d. nutarimu). Administracinį nusižengimą D. R. padarė tiesiogine tyčia. Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad D. R. eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu. Tai rodo D. R. atsainų požiūrį į kelių eismo saugumo reikalavimus. D. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad D. R. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra tinkamai individualizuotas, pagrindo jį trumpinti, tuo labiau nustatyti mažesnį, negu ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus (šeši mėnesiai) teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nėra.

Likusi nutarimo dalis neapskųsta, ginčo dėl jos byloje nėra. Teismo vertinimu, D. R. teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, nes nustatyto greičio viršijimas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, prietaiso paklaida įvertinta. D. R. už abu administracinius nusižengimus paskirtų baudų dydis atitinka vidurkį, tai atitinka padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galutinė nuobauda D. R. tinkamai paskirta pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, kartu skiriant ir už jį numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalys, 35, 36 straipsniai, 38 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Palikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. kovo 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-30566-2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. atstovo advokato Vytauto Geležinio skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.