- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- AN2-71-417/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00498-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Kategorijos
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Kelių policijos valdyba, Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus 2023-11-08 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-267191-2023 (ROIK: 23218465674) A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, 416 straipsnio 6 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine administracine nuobauda – 575 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 15 mėnesių už tai, kad jis 2023-07-29, 9.25 val., H. Manto g. 90, Klaipėdoje, Klaipėdos m. sav., vairavo transporto priemonę „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (neįvykdė susigrąžinimo sąlygų ir nesusigrąžino teisės vairuoti) ir vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/h greitį viršijo 52 km/h. Važiavo 102 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Taigi A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 127 punktus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023-11-08 nutarimu, A. P. atstovas advokatas kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas skundžiamo nutarimo dalį dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. P. nutraukti, o kitą nutarimo dalį pakeisti, konstatuojant, kad A. P. vairavo transporto priemonę turėdamas teisę vairuoti, skiriant minimalią ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą ir taikant minimalų ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytą specialiosios teisės atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2024-02-13 nutartimi A. P. atstovo skundas tenkintas – Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023-11-08 nutarimas pakeistas: nutarimo dalis, kurioje A. P. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta; nutarimo dalis, kuria A. P. pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, pakeista ir už šio nusižengimo padarymą paskirta minimali nuobauda – 450 Eur bauda, ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas – 1 mėnuo; panaikinta dalis dėl administracinių nuobaudų bendrinimo pagal ANK 38 straipsnį; kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu Kelių policijos valdyba prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-02-13 nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023-11-08 nutarimą Nr. 39-ANR_N-267191-2023.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atliko neteisingą įrodymų vertinimą, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė nepagrįsta ir neteisėtą nutartį.
4.2. Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, atliko vertinimą dėl A. P. turėjimo teisę vairuoti transporto priemones, kadangi jam Švedijoje 2020-08-07 išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris jam suteikia teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje, tačiau nevertino tos aplinkybės, kad jis buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje ir šios teisės nebuvo ir nėra susigrąžinęs, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikoje galiojančiose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-07-29 d. įsakyme Nr. l V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme), o būtent: A. P. 2006-07-29, 1.50 val., būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje, už kurį A. P. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėnesiui. A. P. pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, todėl jam išduotas Švedijoje vairuotojo pažymėjimas nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje ir negali būti pripažintas. Pabrėžiama, jog užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojui nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
4.3. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. P. išduotas vairuotojo pažymėjimas Švedijoje, net ir pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo galiojimo laikui, nepripažįstamas Lietuvos Respublikoje ir nesuteikia teisės jam vairuoti transporto priemones, kadangi vairuotojo pažymėjimas užsienio valstybėje jam buvo išduotas po to, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta Lietuvoje ir šios teisės jis nėra susigražinęs.
Atsiliepimas
5. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutraukimu A. P..
8. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. P. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikti su apylinkės teismo išvadomis dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo A. P. veiksmuose negali.
10. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-08-03 už administracinio pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo priimtas nutarimas, kuriuo A. P. buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 750 litų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 21 mėnesiui. Ši administracinio poveikio priemonė A. P. buvo paskirta už administracinį pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam. Administracinių nusižengimų registro (toliau – ANR) duomenimis nustatyta, kad A. P. administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023-07-29, Lietuvos Respublikoje nebuvo įvykdęs sąlygų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, po teisės vairuoti atėmimo. Iš A. P. atstovo advokato argumentų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu akivaizdu, jog šių aplinkybių neginčija ir pats A. P., tačiau nurodoma, jog administracinio nusižengimo padarymo metu A. P. buvo Š. K. pilietis ir turėjo galiojantį šios Europos Sąjungos valstybės narės išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių Š. K. A. P. vardu išduotų paso ir vairuotojo pažymėjimo, pasas A. P. buvo išduotas (duomenys neskelbtini), o vairuotojo pažymėjimas – (duomenys neskelbtini).
12. Kaip teisingai nurodyta Institucijos apeliaciniame skunde, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 22 straipsnio 3 dalimi asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar VĮ „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
13. Pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 m. Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojui nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-49-788/2017).
14. Taigi, sistemiškai aiškinant anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog A. P. vardu Š. K. (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas, net ir pasibaigus 2006-08-03 nutarimu (tuo metu A. P. buvo Lietuvos Respublikos pilietis) paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo galiojimo terminui, pagrįstai nebuvo pripažintas kaip galiojantis Lietuvos Respublikoje, kadangi vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas užsienio valstybėje, kai jis nebuvo susigrąžinęs teisės vairuoti po to, kai ji jam buvo atimta Lietuvos Respublikoje.
15. Šiuo konkrečiu atveju pripažinti kitoje valstybėje A. P. išduotą vairuotojo pažymėjimą nėra pagrindo įvertinus ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip anksčiau minėta, A. P. buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones už administracinio pažeidimo padarymą, susijusį su neblaivių asmenų vairavimu (ATPK 126 straipsnio 2 dalis), todėl pagal tuo metu galiojusius ATPK 330 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir 2009-07-29 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, A. P. buvo keliami specialieji reikalavimai, norint susigrąžinti atimtą vairuotojo pažymėjimą.
16. ATPK 330 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos. Pažymėtina, kad toks pats reikalavimas buvo nustatytas ir anksčiau minėto aprašo nuostatose, nurodant, kad yra reikalingas sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas (12.4 punktas). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šis reikalavimas nėra pasikeitęs bei galioja iki šiol (ANK 686 straipsnio 5 dalis ir aprašo 9.3 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. Š. K. išduotas vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, visiškai nepagrįsta. Akivaizdu, jog A. P. įgydamas vairuotojo pažymėjimą Š. K. neįvykdė specialių reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas dėl teisės pažeidimo, susijusio su vairavimu būnant neblaiviam. Taigi, nagrinėjamu atveju, vien aplinkybė, jog A. P. administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023-07-29, turėjo jo vardu Š. K. išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuomet specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta ir nustatyta tvarka nesusigrąžinta, nesuteikia pagrindo teigti, jog A. P. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nepadarė.
17. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarė turėdamas teisę vairuoti transporto priemones.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą aplinkybių visetą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, pažeidimas yra esminis, nes nulėmė neteisingos nutarties priėmimą, todėl šio teismo priimta nutartis yra panaikinama ir paliekamas galioti ne teismo tvarka Institucijos priimtas nutarimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimą.
Nutartis neskundžiama.