Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-03-05 · Civilinė byla Nr. e2-179-553/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-05
Bylos Nr.
e2-179-553/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01126-2025-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
O. V.
Atsakovas
L. P., A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-179-553/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01126-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1;
3.1.18.1.1.2(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. V.‘o (O. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo O. V.‘o ieškinį atsakovams L. P. ir A. P. dėl avanso, baudos, patirtų išlaidų priteisimo ir atsakovo L. P. priešieškinį ieškovui O. V.‘ui dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas O. V.‘as kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų L. P. ir A. P. lygiomis dalimis 54 000 Eur avansą (po 27 000 Eur iš kiekvieno), 54 000 Eur baudą (po 27 000 Eur iš kiekvieno), 200 Eur kitas išlaidas (po 100 Eur iš kiekvieno), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. liepos 12 d. su atsakovais pasirašė Ketinimų protokolą, kuriuo susitarė ne vėliau kaip per 6 mėn. po to, kai atsiras Ketinimų protokole numatytos aplinkybės, sudaryti notarinę namo ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Ketinimų protokolo 4 punkte šalys susitarė, kad atsakovai, kaip pardavėjai, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo susitarimo sudarymo atliks nurodytus namo remonto darbus bei atliks jo registracijos veiksmus. Ketinimų protokolo 5.1.1.1 papunkčiu šalys susitarė, kad namo kaina yra 250 000 Eur, o ieškovo nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki notarinės sutarties pasirašymo dienos sumokėtas nuomos mokestis kartu su jo sumokėtu 2 000 Eur avansu yra užskaitomas kaip kainos dalies sumokėjimas. Atsakovai per nustatytus terminus neatliko namo remonto darbų, todėl pagrindinė sutartis dėl jų kaltės nei nustatytu terminu, nei vėliau nebuvo sudaryta. Atsakovai pareikalavo ieškovo išsikelti iš namo. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, jie pagal Ketinimų protokolo 6.1 papunktį privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą. Ieškovas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos sumokėjo atsakovams iš viso 54 000 Eur nuomos mokesčio, todėl prašo iš jų lygiomis dalimis priteisti 54 000 Eur avansu laikytiną sumą ir 54 000 Eur baudą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 17 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešame registre, uždraudžiant perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei suvaržyti atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-15-464/2026, pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista.

Šalies argumentai

4. Ieškovas, remdamasis tuo, kad 2025 m. gruodžio 4 d. jam paaiškėjo naujos aplinkybės, jog atsakovas pardavinėja jam priklausantį žemės sklypą ir jam priklausančią ½ gyvenamo namo dalį (patalpintas skelbimas portale www.aruodas.lt), pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovams priklausančio pastato-gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui L. P. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), arešto, uždraudžiant šį turtą perleisti ir (ar) įkeisti ir (ar) kitaip apsunkinti/suvaržyti, leidžiant vykdyti teismo nutartį skubiai.

5. Ieškovo įsitikinimu, nekilnojamas turtas parduodamas už didesnę kainą nei buvo sutarta 2021 m. liepos 12 d Ketinimų protokole sąmoningai, t. y. atsakovui žinant apie ieškinį ir bylą. Atsakovai, be žemės sklypo ir gyvenamo namo, jokio kito nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, išskyrus atsakovui priklausančią 47/173 dalį susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Ieškovo teigimu, egzistuoja reali grėsmė, kad jam galimai palankaus teismo sprendimo byloje įvykdymas gali pasunkėti ar apskritai pasidaryti nebeįmanomu, atsakovams perleidus (pardavus) vienintelį likvidų nekilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

16. Teismo vertinimu, nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo procesinis sprendimas.

17. Teismas akcentavo, kad ieškovas ieškiniu iš esmės reikalauja priteisti iš atsakovų atitinkamas pinigų sumas (avansą, baudą, patirtas išlaidas), ieškovo reikalavimas nėra nukreiptas į atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Todėl nėra poreikio išsaugoti nekilnojamojo turto, dėl kurio iš esmės nėra ginčo, teisinės padėties. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu pardavinėja nekilnojamąjį turtą, kuri ir taip ketino parduoti (tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudarytas Ketinimų protokolas dėl turto pirkimo-pardavimo ateityje), savaime nereiškia, jog atsakovas tokiu būdu siekia išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo tikslas iš esmės buvo ir yra nekilnojamojo turto pardavimas. Nekilnojamojo turto pardavimas savaime nereiškia, kad atsakovas prarastų ar paslėptų už jį gautus pinigus, o turimo turto vertės toks sandoris nesumažintų, kadangi yra atlygintinis. Aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti dėl atsakovų nusiteikimo nevykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą geranoriškai ar tyčinių nesąžiningų veiksmų, ieškovas neįrodė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atskiruoju skundu ieškovas O. V.‘as prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1. Atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų jam priklausančiam žemės sklypui ir ½ gyvenamo namo parduoti – 2025 m. lapkričio 25 d. lankomiausiame nekilnojamojo turto portale www.aruodas.lt patalpintas skelbimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo.

18.2. Teismas šiuo konkrečiu atveju iškelia ieškovui pernelyg aukštą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba tapimui neįmanomu įvykdyti – įrodinėjimo standartą. Ieškovas byloje įrodinėjimo pareigą įvykdė, pateikdamas teismui bent minimalius įrodymus, kad priešinga šalis ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti tokiu būdu, jog būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje, kaip numato Lietuvos apeliacinio teismo praktika.

18.3. Ieškovo pateikti įrodymai – tai konkretūs faktai, patvirtinantys aktyvius priešingos šalies veiksmus. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, panašiose situacijoje (kai imamasi veiksmų parduoti nekilnojamąjį turtą patalpinant skelbimus) laikinosios apsaugos priemonės paprastai yra taikomos.

Atsiliepimas

19. Atsakovas L. P. atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo pastarojo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai argumentai:

19.1. Nekilnojamojo turto pardavimas nereiškia, kad atsakovai prarastų ar paslėptų už jį gautus pinigus, o turimo turto vertės toks sandoris nesumažintų, kadangi jis yra atlygintinis. Aplinkybių, sudarančių abejonių dėl atsakovų nusiteikimo nevykdyti ar negalėjimo vykdyti jiems galimai nepalankų teismo sprendimą ar tyčinių nesąžiningų veiksmų (pvz., turto masės mažinimas, turto slėpimas ir pan.), ieškovas ne tik neįrodė, bet ir neįrodinėjo.

19.2. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo tretiesiems asmenims atveju, jų turtinė padėtis iš esmės pasikeistų, pasunkėtų jų piniginių prievolių vykdymo galimybės ar piniginių prievolių vykdymas taptų neįmanomas, būtų apsunkinta ieškovo galimybė išieškoti tariamai jam priklausančias pinigines lėšas, ar kokiu nors kitu būdu apsunkintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

19.3. Ieškovo reikalavimai nėra susiję ir nukreipti į atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, byloje nėra ir nebus sprendžiami klausimai, susiję su atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto teisine padėtimi ar daiktinėmis teisėmis į jį. Net ir tuo atveju, jeigu šioje civilinėje byloje ieškovui būtų priimtas palankus teismo sprendimas, tokio sprendimo vykdymas niekaip nebūtų susijęs su atsakovų turtu. Todėl nėra jokio poreikio išsaugoti nekilnojamojo turto, dėl kurio iš esmės nėra ginčo, teisinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

22. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dėl netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

23. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant šioms sąlygoms: (1) jų taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; (2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022 29 punktas). Pareiga pagrįsti nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla prašymą pareiškiančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021 15 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau neegzistuoja grėsmė būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

25. Šalims neginčijant pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – nustatyta. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir kita sąlyga, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.

26. Grįsdamas atskirąjį skundą, apeliantas argumentuoja, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, jog jis neįrodė atsakovų nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apelianto teigimu, jo nurodyta aplinkybė dėl pardavinėjamo atsakovų nekilnojamojo turto (½ gyvenamojo namo ir žemės sklypo) patvirtina, kad būtina užtikrinti, jog turtas nebūtų perleistas, kas lemtų teismo sprendimo įvykdymo negalimumą. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovo vertinimu ir argumentais nesutinka.

27. Aktualioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo bei aiškinimo praktikoje išaiškinta ir pažymėta, jog teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas (pvz., arešto taikymas) (piniginių ieškinio reikalavimų atveju) nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, yra skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019 12 punktas; 2026 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-52-1097/2026 17 punktas), kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui toje byloje galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022 28 punktas).

28. Civilinėje teisėje galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip procesinio instituto, itin varžančio asmens teises, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo ir jų patenkinimo, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui toje byloje galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022 28–29 punktai). Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2010; 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011).

29. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, o atsakovo nesąžiningi veiksmai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t. y. tokie veiksmai visgi turi būti siejami su sąmoningu pačiam atsakovui priklausančio turto masės arba jo vertės mažinimu, apsunkinant šį turtą (pavyzdžiui, jį įkeičiant), jį išmainant, dovanojant, parduodant, sudarant dėl jo preliminariąsias sutartis, jį paslepiant, turint tikslą šiais veiksmais pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022 31 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė piniginį reikalavimą, kurio pagrindu nurodo jo ir atsakovų sudarytą Ketinimų protokolą, pagal kurį apeliantas įsipareigojo nupirkti, o atsakovai jam parduoti nekilnojamąjį turtą po to, kai bus įgyvendintos tam tikros sutartos sąlygos. Tokios ieškovo nurodytos aplinkybės patvirtina dar iki jo kreipimosi į teismą egzistavusį atsakovų tikslą parduoti nekilnojamąjį turtą. Todėl vien tas faktas, kad atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų (patalpino skelbimą apie nekilnojamojo turto pardavimą portale www.aruodas.lt) nepatvirtina, jog tokiu būdu atsakovai atlieka nesąžiningus veiksmus. Aplinkybė, kad atsakovai naudojasi savo, kaip turto savininkų, teisėmis, nesant kitų duomenų jų sąžiningumui paneigti, nėra savaime pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Kaip teisingai pažymėta apskųstoje nutartyje, nekilnojamojo turto pardavimas savaime nereiškia, kad atsakovai prarastų ar paslėptų už jį gautus pinigus, o turimo turto vertės toks sandoris nesumažintų, kadangi toks sandoris yra atlygintinis. Be to, kaip akcentuoja pats apeliantas, turtą ketinama parduoti netgi brangiau nei buvo susitarta tarp bylos šalių.

31. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (žr. šios nutarties 27 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; kt.), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turto, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, paieškoms ar kaupimui. Iš esmės tokio tikslo ieškovas ir siekia, prašydamas taikyti areštą atsakovų turtui. Tačiau pirmiau nurodyta nuosekli teismų praktika aiškiai draudžia laikinųjų apsaugos priemonių instituto naudojimą tokiam sukaupimo tikslui. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo tretiesiems asmenims atveju jų turtinė padėtis iš esmės pasikeistų, pasunkėtų jų piniginių prievolių vykdymo galimybės ar piniginių prievolių vykdymas taptų neįmanomas.

32. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas ieškovo prašymą inter alia (be kita ko) akcentavo, kad ieškovo ieškinio reikalavimas nėra nukreiptas į atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Iš tiesų šiuo atveju ieškovas įrodinėja sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, jokie reikalavimai, susiję su konkrečiu nekilnojamuoju turtu, nėra reiškiami. Pažymėtina, kad būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamus ribojimus konkrečiam turtui, lemia poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu, ir tokia priemonė laikoma nesukeliančia didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma, yra suformuota bylose, kuriose reiškiami reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-346-912/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-516/2023; kt.). Nagrinėjamu atveju nekilnojamasis turtas nėra ginčo objektu ir atsakovų nuosavybės teisė į šį turtą nėra kvestionuojama, todėl atitinkamai, nėra ir poreikio taikyti tokio turto suvaržymų.

33. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog ieškovas nepagrindė atsakovų nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste ir neįrodė galimos grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nenustačius šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir pritaikė aktualias civilinio proceso normas ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovų turto arešto, pagrįstai atmetė (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo nuspręsti kitaip. Nenustačius pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaAldona Tilindienė