- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-312-616/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00035-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- N. V.
- Kaltinamasis
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bei N. V. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BPK 66 straipsniu, 140 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. balandžio 16 d., suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2023 m. spalio 9 d.
Nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsniu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turėtos kaltinamojo ekstradicijos išlaidos – 3 407,74 Eur pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamojo Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pinigus pervedant į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai laikė ir gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas du tikslus: tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir be tikslo jas platinti (sau vartoti) bei jas platino, o būtent: nuo tiksliai nenustatytos datos ir laiko iki 2022 m. balandžio 15 d., 13.55 val., savo gyvenamoje vietoje esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,625 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 104,45 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių dalį, tiksliai nenustatytos kokios, narkotinės ar psichotropinės medžiagos, 2022 m. balandžio 2 d., apie 21.34 val., gabeno prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) ir perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu išskirta į atskirą nagrinėjimą (toliau kitas asmuo Nr. 1) 2022 m. balandžio 13 d., apie 01.00 val., ne mažiau kaip 0,029 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (duomenys neskelbtini) gatvėje perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu išskirta į atskirą nagrinėjimą (toliau kitas asmuo Nr. 2), bei iki 2022 m. balandžio 15 d. 12.20 val., turimas narkotines ir psichotropines medžiagas platino kitiems tiksliai nenustatytiems asmenims bei vartojo pats iki tol, kol 2022 m. balandžio 15 d., 13.55 val., kratos metu jas rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnai.
2. Be to, N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis, tai yra: tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, įgijo šaudmenis - 8 vienetus pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, dujinius – signalinius šovinius, kurie skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams šaudyti, kuriuos neturėdamas leidimo laikė savo gyvenamosios vietos – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje, iki kol 2022 m. balandžio 15 d., 13.55 val., kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę bei nepriteisti ekstradicijos išlaidų. Taip pat prašo jo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
3.1. Mano, kad priimdamas nuosprendį teismas neatsižvelgė į jo asmenybės vertinimą, kad jis nusikalto būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų, šiuo metu įvertino savo veiksmus, nebevartoja narkotinių medžiagų ir ateityje nebeplanuoja jų vartoti. Ateityje tvarkysis gyvenimą ir nebenusikals. Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų labai gailisi, nuoširdžiai prisipažino ir davė parodymus, todėl mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą švelninti skiriamą bausmę.
3.2. Teigia, kad paskiriant jam tokią griežtą bausmę ir atskyrus jį nuo šeimos ir visuomenės, tai neigiamai paveiks jo socialinius ryšius.
3.3. Nurodo, kad BK 105 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, o kadangi nei nekilnojamojo turto, nei pajamų jis neturi, todėl mano, kad teismas nepagrįstai pripažino Policijos departamento prie LR VRM turėtas kaltinamojo ekstradicijos išlaidas – 3407,74 Eur proceso išlaidomis ir priteisė iš nuteistojo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo N. V. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Gitana Mačiulienė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Teigia, kad skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir tokiu būdu nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio reikalavimų.
4.2. Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi pirmosios instancijos teismas pripažino jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai atsižvelgė skiriant bausmę už Apelianto padarytas nusikalstamas veikas, todėl papildomai įvertinti šią aplinkybę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei švelninti Apelianto baudžiamąją atsakomybę dėl šios aplinkybės nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
4.3. Manytina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino ikiteisminio tyrimo surinktų metu duomenų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, t. y. tai, kad apeliantas padarė vieną nesunkų nusikaltimą, vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną sunkų nusikaltimą, taip pat ir tai, kad Apeliantas yra anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančias administracines nuobaudas, anksčiau teistas 13 kartų, nuolat daro nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu laikymu, realizavimu, nusikalstamas veikas padarė per labai trumpą laiko tarpą po paskutinio nuteisimo, tai parodo jo nenorą taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Prokurorės vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad, įvertinus šias nustatytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijose numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Pažymi, jog, kaip buvo tinkamai pastebėta pirmosios instancijos teismo, Apeliantas nusikalsta toli gražu nebe pirmą kartą, nuolat daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias ne tik su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu, tačiau ir su jų neteisėtu laikymu bei realizavimu. Vien Apelianto priklausomybė nuo narkotinių medžiagų negali pateisinti jo nuolat daromų nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių ar psichotropinių medžiagų realizavimu, todėl vien tai, kad Apeliantas nurodo ateityje susitvarkysiantis gyvenimą ir gydysiantis savo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų negali būti laikoma tinkama prevencine priemone, užtikrinančia tai, kad Apeliantas ateityje nenusikals bei efektyviai užkertančia kelią jam toliau nusikalsti. Taip pat verta pastebėti, kad Apelianto atžvilgiu praeityje ne kartą buvo taikomas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau Apeliantas šio išskirtinio teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir pakartotinai nusikalto. Be to, Apelianto skunde įvardijami šeimos ir socialiniai ryšiai jam nesutrukdė pakartotinai nusikalsti ir akivaizdžiai neturi jokio prevencinio poveikio jo elgesio atžvilgiu, todėl tai, kad jam teisėtai ir pagrįstai paskirta bausmė jį atskirs nuo šeimos ir paveiks jo socialinius ryšius su visuomene nelaikytina pagrįsta priežastimi dar labiau sušvelninti Apelianto baudžiamąją atsakomybę.
4.5. Papildomai pabrėžia, kad, skirdamas Apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nustatytą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, kurios yra mažesnės už sankcijose numatytų bausmių vidurkį bei tinkamai motyvavo tokį savo sprendimą. Todėl darytina išvada, kad Apeliantui pirmosios instancijos teismas paskyrė už baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių vidurkį mažesnę bausmę, kurios dar labiau švelninti ar panaikinti nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
4.6. Dėl ekstradicijos išlaidų pasisako, kad, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylų Nr. 01-1-40352-21 ir 05-2-00035-23 medžiagų, pranešimas apie įtarimą N. V. paskelbtas 2022 m. balandžio 16 d. N. V. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną pirmadienį, penktadienį 10:00 val. Įtariamasis neatvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, nesiregistravo policijos įstaigoje, nurodytais gyvenamosios vietos adresais jis nebuvo rastas, telefonu neatsiliepė, jo tikroji buvimo vieta tapo nežinoma. 2022 m. rugsėjo 9 d. prokurorės nutarimu buvo paskelbta N. V. paieška, kadangi įtariamasis ikiteisminio tyrimo byloje, po pranešimo apie įtarimą įteikimo ir kardomųjų priemonių jam paskyrimo, vengė bendrauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, pats neatvyko atlikti būtinų proceso veiksmų, nesiregistravo policijos įstaigoje, ėmė slapstytis nuo baudžiamojo proceso veiksmų jo atžvilgiu, todėl darytina pagrįsta išvada, kad ekstradicijos išlaidos atsirado būtent dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų. Pažymėtina, kad jeigu Apeliantas nebūtų savavališkai išvykęs iš Lietuvos Respublikos, pažeisdamas jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygas, ir nebūtų slapstęsis nuo baudžiamojo proceso, būtų dalyvavęs atliekamuose proceso veiksmuose, nesislapstęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, minėtos procesinės išlaidos nebūtų susidariusios ir nebūtų buvusios priteistos jam atlyginti.
4.7. Taip pat atkreipia dėmesį, kad savo skundą Apeliantas grindžia tik deklaratyviu pareiškimu, kad jis neišgali apmokėti jam priteistų ekstradicijos išlaidų, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kurie grįstų tokią jo daromą išvadą, tuo tarpu, manytina, kad, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis apie Apelianto turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo.
4.8. Apibendrindama nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kas aukščiau paminėta, nesant BPK 327 straipsnyje nustatytų nuosprendžio panaikinimo, BPK 328 straipsnyje nurodytų nuosprendžio pakeitimo, ar 329 straipsnyje numatytų nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindų, prašo nuteistojo N. V. 2023 m. spalio 27 d. apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-312- 616/2023 atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Nuteistojo N. V. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Nuteistasis N. V. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir nepriteisti ekstradicijos išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Dėl paskirtos bausmės
7. Nuteistasis N. V. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už nusikalstamą veiką paskirta galutine laisvės atėmimo bausme ir nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta, todėl prašo švelnesnės bausmės.
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo N. V. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas nuteistajam N. V. galutinę bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. V. padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 259 straipsnio 1 dalis), viena apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 253 straipsnio 1 dalis) ir viena sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 260 straipsnio 1 dalis). N. V., nors būdamas jauno amžiaus, tačiau nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 13 kartų, didžioji dalis teistumų yra susijusi su nusikalstamomis veikomis nuosavybei ir disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, taip pat teistas ir užsienyje (8 t., b. l. 93-121), 2017-2022 m. 19 kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (8 t., b. l. 136-151), nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Šie duomenys patvirtina, kad N. V. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į visas jį charakterizuojančias aplinkybes.
12. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam N. V. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, jos dydį nustatė mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrė laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį nustatė artimą minėto straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam laisvės atėmimo bausmės terminui (minimalus terminas 2 metai, vidurkis 4 metai 1 mėnuo 15 dienų), už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskyrė laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį nustatė gerokai mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Subendrindamas paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, be to, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, taip pat įskaitė laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Atsižvelgiant į N. V. charakterizuojančius duomenis, laisvės atėmimo bausmės dydis nėra aiškiai per didelis. Juolab, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės ir trumpesnės laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo. Kadangi už BK XXXVII skyriuje numatytų nusikaltimų padarymą BK 75 straipsnio nuostatos netaikomos (BK 75 straipsnio 3 dalis), todėl bausmės vykdymo atidėjimas šiuo konkrečiu atveju nėra galimas.
13. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad jis prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytą aplinkybę, taigi dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti N. V. paskirtą bausmę, nėra pagrindo. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir taip atskyrus jį nuo šeimos ir visuomenės neigiamai bus paveikti jo socialiniai ryšiai, taip pat nesudaro pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Neabejotina, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir iki jam padarant nusikalstamą veiką, tačiau akivaizdu, kad jos nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Todėl tai, kad N. V. ne pirmą kartą pablogina savo bei savo artimųjų padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir bauda, areštas, taip pat ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Pagal teismų praktiką, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo N. V. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, N. V. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.
Dėl ekstradicijos išlaidų atlyginimo priteisimo
15. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai pripažino Policijos departamento prie LR VRM turėtas kaltinamojo ekstradicijos išlaidas – 3407,74 Eur proceso išlaidomis ir priteisė jas iš jo, kadangi jis neturi nei pajamų, nei nekilnojamojo turto.
16. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidų atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jų atlyginimas paprastai priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-366/2010, 2K-114-699/2017, 2K- 113-489/2021).
17. Nuteistasis teigia, kad BK 105 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka ir prašo nepriteisti ekstradicijos išlaidų, kadangi jis neturi pajamų ir turto. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kadangi nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, teismui duomenų apie apribotą galimybę dirbti ar žymiai sumažėjusį darbingumo lygį (pavyzdžiui, dėl ligos) nepateikė, be to, išlaidos atsirado dėl to, kad apeliantas išvyko į užsienį slėpdamasis nuo teisėsaugos pareigūnų po to, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir paskirtos kardomosios priemonės, todėl išlaidos, patirtos vykdant nuteistojo ekstradiciją, priteistinos iš nuteistojo N. V..
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti.