- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- 2YT-20240-534/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14853-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apygardos prokuratūra
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. S. skundą dėl prokuratūros nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. G. 2020 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 2.VI-30 palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 2VI-28 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Pareiškėjas V. S. procesiniame dokumente nurodo, kad 2001 m. jis atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės. Laikotarpiu nuo 2001 m. neturėjo jokių asmens dokumentų. 2013 m. rugpjūčio 13 d. gavo VFR asmens tapatybės dokumentą. 2003 m. (galbūt) Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas už akių dėl jo pripažinimo neveiksniu ir paskirtas globėjas N. V. V. Pagal Civilinio kodekso 3.238 straipsnio 2 dalį asmens globa apima ir jo turto globą, o būtent IĮ „Almasta“ turto globą. Globėjas sudaro neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius. Pareiškėjas nurodė, kad „nėra aišku, kokiu būdu įmanoma valdyti ir tvarkyti IĮ „Almasta“turtą, ypač jo preziumuojamą dalį (sutuoktinės T. S. turtą) neturint patvirtinančio IĮ pavadinimą ir kodą dokumento? Jau nekalbant apie tai, kad globėjas privalo perregistruoti IĮ „Almasta“ pagal globotinio gyvenamąją vietą“. Padarė išvadą, kad globėjas yra tariamas, neįgaliotas atlikti savo pareigų. Pareiškėjas prašė kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo ir padarytos žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra nurodė, kad V. S. skundas nepagrįstas. Pilnamečiui asmeniui globa steigiama tik jį pripažinus neveiksniu tam tikroje srityje, o ne atvirkštine tvarka. Civilinio proceso kodekso 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo, globėjo ar rūpintojo toje srityje paskyrimo nagrinėjimą. Todėl visiškai pagrįstai prokuroras, neturėdamas duomenų, kad pareiškėjas teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, nesprendė globėjo nušalinimo ir žalos atlyginimo klausimų. Tais pačiais motyvais atmestinas ir Pareiškėjo argumentas, kad prokuroras neįtraukė į tyrimo procesą paties globėjo.
Pabrėžtina, kad nenustačius, jog pareiškėjas yra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, prokuroras negali imtis viešojo intereso gynimo priemonių, siekiant nustatyti jo turto būklės, nes veiksnaus asmens turtas, galimai jam padaryta žala nėra viešojo intereso gynimo sritis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės (taip pat - ir civilinio proceso) principų - dispozity vumo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, išimtis. Ji nustatyta pirmiausia siekiant apginti: 1) socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie patys negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jų pažeistą teisę; arba 2) asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teises ir teisėtus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7- 414/2014; 2014-12-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2018-07-19 nutartį civilinėje byloje Nr. E3K-3-314-611/2018).
Pažymėtina yra tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 21d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 konstatavo, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, tik patikrina, ar prokuroras nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, bylos Nr. 3K-7-414/2014).
Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. T. y. civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo.
Prokuroras, kaip minėta, atliko reikiamus tyrimo veiksmus, t. y. rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Prokuroras išsamiai ir pakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei atsakė į tyrimui reikšmingus klausimus. Pareiškėjo argumentai, kad netikrintas Juridinių asmenų registras yra atmestini dėl to, kad jis pats šiuos duomenis galėjo teikti tyrimą atlikusiam prokurorui, nes šio registro duomenys jam, kaip įmonės steigėjui, turi būti teikiami, o jeigu dėl kokių nors priežasčių pareiškėjas negalėjo gauti duomenų, kurie, jo nuomone, yra reikšmingi ginčui išspręsti, galėjo ir turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus prokurorui, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Nurodytos konstitucinės nuostatos detalizuotos ir Prokuratūros įstatyme, nustatančiame, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).
Prokuroro veiksmų teisėtumą teismas tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t.y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).
Teismų praktikoje yra nurodyta, jog apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, o jo teisė. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).
Pareiškėjas iš esmės skųsdamas prokuroro nutarimą akcentuoja, kad pareiškėjo interesas ginčyti jam skirtą globą yra viešasis interesas. Susipažinus su teismui pateiktais duomenimis, matyti, kad VĮ Registrų centre Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis nėra apribotas pareiškėjo veiksnumas. Pareiškėjo V. S. nuoroda, kad teismas galėjo priimti sprendimą už akių dėl jo veiksnumo ir globos yra atmetama, nes Lietuvos Respublikoje teisiniame reglamentavime niekada asmens veiksnumo bylose negalėjo būti priimti sprendimai už akių, privalomai turėjo būti paskirta psichiatrijos ekspertizė. Išanalizavus pareiškėjo skunde nurodytus faktus ir aplinkybes, nustatyta, kad aukštesnysis prokuroras pritarė prokurorės J. J. 2020-05-04 nutarimui ir nutarime išdėstytiems motyvams ir išvadoms pagįstai, nėra pagrindo naikintinu aukštesniojo prokuroro nutarimo. Priimant nutarimą buvo visapusiškai ir objektyviai išanalizuotos faktinės ir teisinės aplinkybės. Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad pareiškėjas V. S. skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020-05-14 nutarimą Nr.2.VI-30. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta pareiškėjo skundas atmetamas
Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Teismas atmeta reikalavimą įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis pareiškėjo nurodomus fizinius ir juridinius asmenis, nes pareiškėjas skundžia jo atžvilgiu priimtą Vilniaus apygaros prokuratūros nutarimą, suinteresuotų asmenų teisėms priimtas teismo proceinis dokumentas neturės įtakos. Teismas informuoja pareiškėją, kad nėra jokių duomenų apie jo veiksnumo apribojimą, skirtą globą, todėl savo teises gali ginti naudodamasis Valstybės garantuojama teisine pagalba.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjo V. S. skundą dėl prokuroro atsisakymo taikyti viešojo gynimo priemones.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.