- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- e2YT-2405-399/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00481-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Pareiškėjas
- Ž. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Marijampolės
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. skundą dėl notaro veiksmų ir įpareigojimo atlikti veiksmus, suinteresuoti asmenys Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarė L. R., Ergo Insurance SE.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Ž. P. pateikė teismui skundą dėl notaro veiksmų ir įpareigojimo atlikti veiksmus, suinteresuoti asmenys Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarė L. R., Ergo Insurance SE. Skunde nurodo, kad jis po dėdės V. L. K. mirties (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarę L. R. dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Mirusysis V. L. K. neturėjo nei sutuoktinės, nei vaikų, kurie būtų turėtų pirmenybės teisę pagal įstatymą kreiptis dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. 2023-09-26 notarė išdavė pareiškėjui liudijimą, kuris patvirtina, jog palikimą po V.L. K. mirties priėmė įstatyminis įpėdinis pareiškėjas. Praėjus trims mėnesiams po V. L. K. mirties kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė žodžiu informavo pareiškėją, jog paveldėjimo teisės liudijimo išduoti negali, nes gavo kito asmens pranešimą, kad jis ateityje ketina kreiptis į teismą su prašymu nustatyti, jog jis yra mirusiojo V.L. K. vaikas. 2023-12-19 pareiškėjo atstovė advokatė E. M. Šlapikienė kreipėsi į notarę prašydama suteikti informaciją dėl kokių priežasčių pareiškėjui neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. 2023-12-28 atsakymu Nr. S-24 notarė nurodė, jog paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra gautas V. O., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juozukonis“ pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą, kuriame nurodoma, kad klientas pateikė ieškinį teismui dėl tėvystės nuginčijimo ir kreipsis dėl spėjamo biologinio V.L. K. tėvystės nustatymo. Taip pat nurodoma, kad patenkinus ieškinį, tai turės įtakos įpėdinių eilės perskirstymui dėl ko prašoma neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo iki civilinio ginčo pabaigos. Papildomai notarė nurodė, kad siekiant išvengti galimo teisminio ginčo dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir esant aukščiau pateiktai informacijai apie galimus pirmos eilės įpėdinius, paveldėjimo teisės liudijimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bus išduodamas pasibaigus civiliniam ginčui. 2024-01-31 pareiškėjas per savo atstovę advokatę E.M. Š. kreipėsi į notarę su prašymu dėl notarinių veiksmų atlikimo paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašydamas atlikti notarinius veiksmus ir išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą po dėdės V.L. K. mirties.
Notarė 2024-02-13 priėmė nutarimą Nr. 31 paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) atidėti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į V.L. K. palikimą iki kol bus išspręstas civilinis ginčas dėl V. O. tėvystės nuginčijimo ir spėjamos biologinės tėvystės nustatymo dėl spėjamo biologinio tėvo V. L. K.. Pareiškėjas teigia, kad notarė priimdama Nutarimą rėmėsi išimtinai gautu advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ raštu apie tai, jog jų klientas V. O. šiuo metu yra pasikreipęs į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, o jam galimai pavykus nuginčyti tėvystę ateityje kreipsis į teismą dėl spėjamo biologinio tėvo V. L. K. tėvystės nustatymo. Taigi notarė, vadovaudamasi ne iš teismo gauta informacija apie iškeltą civilinę bylą dėl V.L. K. tėvystės nustatymo ar informacija apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į V. L. K. palikimą, nusprendė atidėti notarinių veiksmų atlikimą iki kol bus išspręstas civilinis ginčas, kurio teisme dar net nėra ir kuris gali kilti tik kažkada ateityje. Pareiškėjo nuomone, notarės veiksmai suponuoja, jog bet kuris asmuo gali pareikšti notarui, kad ateityje ketina kreiptis dėl tėvystės nustatymo kas galimai gali turėti reikšmės nustatant įpėdinių eilės perskirstymui ir tokio asmens pareiškimo užteks tam, jog notarė neišduotų paveldėjimo teisės liudijimo asmenims, kurie yra pateikę prašymus dėl palikimo priėmimo.
Pažymi, jog po V.L. K. mirties yra likęs nekilnojamasis turtas – du gyvenamieji namai su priklausiniais, penki žemės sklypai. Visą šį turtą reikia prižiūrėti (kasti sniegą, prižiūrėti aplinką, rūpintis turto apsauga) ir išlaikyti, nes tik pareiškėjas turi visus namų bei ūkinių pastatų raktus, o notarei neišduodant paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjui jis negali tinkamai šio turto valdyti ir jo prižiūrėti, gauti iš jo pajamų, tačiau patiria priežiūros išlaidas.
Dėl visų šių išvardintų priežasčių pareiškėjo nuomone notarės Nutarimas buvo priimtas tam nesant jokio teisinio ir teisėto pagrindo, notarei vadovaujantis savo subjektyvia nuomone ir peržengiant notarui suteiktas funkcijas.
Atsiliepimas
Notarė L. R. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu reikalavimu dėl nutarimo panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutinka. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 1 straipsnis nurodo, kad notarui suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą; pagal 29 straipsnį notaras turi teisę atidėti notarinio veiksmo atlikimą iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo. Pažymėjo, kad 2024-02-13 nutarimu paveldėjimo byloje atidėjo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į mirusiojo V. L. K. turtą iki kol bus išspręstas aukščiau nurodytas civilinis ginčas, siekiant kad ateityje nebūtų teisminio ginčo dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Suinteresuotas asmuo Ergo Insurance SE atsiliepimo nepateikė be svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Notariato įstatymo 26 straipsnis nurodo sąrašą notaro atliekamų notarinių veiksmų. Vadovaujantis CPK 511 straipsnio 1 dalimi, apskundimo teismui objektas gali būti ne tik atliktas notarinis veiksmas, bet ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.
Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Ž. P. po dėdės V. L. K. mirties (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarę L. R. dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Mirusysis neturėjo nei sutuoktinės, nei vaikų, kurie būtų turėję pirmenybės teisę pagal įstatymą kreiptis dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. 2023-09-26 notarė L. R. išdavė pareiškėjui liudijimą, kuris patvirtina, jog palikimą po V. L. K. mirties priėmė įstatyminis įpėdinis Ž. P.. 2023-12-19 pareiškėjo atstovė kreipėsi į notarę prašydama suteikti informaciją dėl kokių priežasčių Ž. P. neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. 2023-12-28 atsakymu Nr. S-24 notarė nurodė, jog paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra gautas V. O., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juozukonis“ pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą, kuriame nurodoma, kad klientas pateikė ieškinį teismui dėl tėvystės nuginčijimo ir kreipsis dėl spėjamo biologinio V. L. K. tėvystės nustatymo. Taip pat nurodoma, kad patenkinus ieškinį, tai turės įtakos įpėdinių eilės perskirstymui dėl ko prašoma neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo iki civilinio ginčo pabaigos. Papildomai notarė nurodė, kad siekiant išvengti galimo teisminio ginčo dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir esant aukščiau pateiktai informacijai apie galimus pirmos eilės įpėdinius, paveldėjimo teisės liudijimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bus išduodamas pasibaigus civiliniam ginčui. 2024-01-31 pareiškėjas per savo atstovę kreipėsi į notarę su prašymu dėl notarinių veiksmų atlikimo paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašydamas atlikti notarinius veiksmus ir išduoti Ž. P. paveldėjimo teisės liudijimą po dėdės V. L. K. mirties. Notarė 2024-02-13 priėmė nutarimą Nr. 31 paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atidėti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į V. L. K. palikimą iki kol bus išspręstas civilinis ginčas dėl V. O. tėvystės nuginčijimo ir spėjamos biologinės tėvystės nustatymo dėl spėjamo biologinio tėvo V. L. K., dėl kurio pareiškėjas ir teikia teismui skundą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad notarės biure 2023-11-29 gautas Advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis”, atstovaujančios V. O., gim. (duomenys neskelbtini), pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą dėl tėvystės nuginčijimo civilinėje byloje Nr. e2-9856-985/2023, kuriuo taip pat informuojama, kad išsprendus šį ginčą, klientas kreipsis dėl spėjamo biologinio tėvo V. L. K. tėvystės nustatymo. Notarė gavusi nurodytą informaciją 2024-02-13 priėmė nutarimą Nr. 31 paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atidėti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į V. L. K. palikimą iki kol bus išspręstas civilinis ginčas dėl V. O. tėvystės nuginčijimo ir spėjamos biologinės tėvystės nustatymo dėl spėjamo biologinio tėvo V. L. K..
Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kaip nurodžius notarė gavusi informaciją apie civilinės bylos iškėlimą teisme dėl tėvystės nuginčijimo ir po to seksiančius veiksmus dėl tėvystės nustatymo, kas turėtų įtakos įpėdinių eilės perskirstymui, nusprendė siekiant, kad ateityje nebūtų teisminio ginčo dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, atidėti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į V. L. K., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą iki kol bus išspręstas civilinis ginčas.
Teismo vertinimu notarė priimdama 2024-02-13 nutarimą paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai vadovavosi jai įstatymų suteiktomis teisėmis, gavus informacijos apie civilinės bylos dėl tėvystės nustatymo nagrinėjimą, ir dėl to kilus abejonėms dėl įpėdinių eilės sudarymo, bei siekiant, kad ateityje nebūtų teisminio ginčo dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tinkamai sprendė klausimą atidėdama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į mirusiojo V. L. K. turtą iki kol bus išspręstas aukščiau nurodytas civilinis ginčas.
Apibendrinus nurodytus teisinius motyvus, darytina išvada, kad tenkinti pareiškėjo skundo jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas dėl notarų veiksmų atmetamas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 511 straipsniu, 513 straipsniu, teismas, teismas
nutaria:
pareiškėjo Ž. P. skundą dėl notaro veiksmų ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjo atstovei advokatei E. M. Šlapikienei, suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.