Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2405-399/2024, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Ž. P. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti notarės Loretos Rastauskienės 2024 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 31 paveldėjimo byloje Nr. 59/2023 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į V. K. L., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą iki kol bus išspręstas civilinis ginčas; įpareigoti Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarę Loretą Rastauskienę išduoti Ž. P., paveldėjimo teisės liudijimą į V. K. L., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jis po dėdės V. L. K. mirties (duomenys neskelbtini) d. kreipėsi į Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarę Loretą Rastauskienę dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Mirusysis V. L. K. neturėjo nei sutuoktinės, nei vaikų. Notarė 2023 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjui išdavė liudijimą, kuris patvirtina, jog palikimą po V. L. K. mirties priėmė įstatyminis įpėdinis – pareiškėjas. Praėjus trims mėnesiams po V. L. K. mirties, kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė informavo pareiškėją žodžiu, vėliau jo atstovę 2023 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. S-24, jog paveldėjimo byloje gautas V. O., atstovaujamo advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juozukonis“, pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą, kuriame nurodoma, kad klientas pateikė teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir kreipsis dėl spėjamo biologinio V. L. K. tėvystės nustatymo. Tenkinus ieškinį, tai turės įtakos įpėdinių eilės perskirstymui, dėl ko prašoma neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo iki civilinio ginčo pabaigos. Siekiant išvengti galimo teisminio ginčo dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, esant aukščiau pateiktai informacijai apie galimus pirmos eilės įpėdinius, paveldėjimo teisės liudijimas byloje Nr.59/2023 bus išduodamas, pasibaigus civiliniam ginčui. Pareiškėjas 2024 m. sausio 31 d. kreipėsi į notarę dėl notarinių veiksmų atlikimo paveldėjimo byloje Nr.59/2023, prašydamas atlikti notarinius veiksmus ir išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą po dėdės V. L. K. mirties. Notarė 2024 m. vasario 13 d. priėmė nutarimą Nr. 31 paveldėjimo byloje Nr. 59/2023 atidėti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į V. L. K. palikimą iki kol bus išspręstas civilinis ginčas dėl V. O. tėvystės nuginčijimo ir spėjamos biologinės tėvystės nustatymo dėl spėjamo biologinio tėvo V. L. K.. Notarė, priimdama nutarimą, rėmėsi išimtinai advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ raštu apie tai, jog jų klientas V. O. yra kreipęsis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Pavykus nuginčyti tėvystę ateityje, kreipsis į teismą dėl spėjamo biologinio tėvo V. L. K. tėvystės nustatymo. Notarė, vadovaudamasi ne iš teismo gauta informacija apie iškeltą civilinę bylą, nusprendė atidėti notarinių veiksmų atlikimą iki kol bus išspręstas civilinis ginčas, kurio teisme net nėra ir kuris gali kilti tik kažkada ateityje. Po V. L. K. mirties yra likęs nekilnojamasis turtas – du gyvenamieji namai su priklausiniais, penki žemės sklypai. Visą šį turtą reikia prižiūrėti ir išlaikyti, nes tik pareiškėjas turi visus namų bei ūkinių pastatų raktus. Notarei neišduodant paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjui, jis negali tinkamai šio turto valdyti ir jo prižiūrėti, gauti iš jo pajamų, tačiau patiria priežiūros išlaidas. Notarė vadovaujasi savo subjektyvia nuomone ir peržengia notarui suteiktas funkcijas.

3. Notarė Loreta Rastauskienė prašė skundo netenkinti.

4. Nurodė, kad 2024 m. vasario 13 d. nutarimu paveldėjimo byloje atidėjo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į mirusiojo V. L. K. turtą iki kol bus išspręstas civilinis ginčas, siekiant, kad ateityje nebūtų teisminio ginčo dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

5. Suinteresuotas asmuo Ergo Insurance SE atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjo Ž. P. skundo netenkino.

7. Teismas nustatė, kad notarės biure 2023 m. lapkričio 29 d. gautas Advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis“, atstovaujančios V. O., pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą dėl tėvystės nuginčijimo civilinėje byloje Nr. e2-9856-985/2023, kuriuo taip pat informuojama, kad išsprendus šį ginčą, klientas kreipsis dėl spėjamo biologinio tėvo V. L. K. tėvystės nustatymo. Notarė, gavusi nurodytą informaciją 2024 m. vasario 13 d. priėmė nutarimą Nr. 31 paveldėjimo byloje Nr. 59/2023 atidėti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į V. L. K. palikimą iki kol bus išspręstas civilinis ginčas dėl V. O. tėvystės nuginčijimo ir biologinės tėvystės nustatymo dėl spėjamo biologinio tėvo V. L. K..

8. Notarė, priimdama 2024 m. vasario 13 d. nutarimą paveldėjimo byloje Nr. 59/2023, tinkamai vadovavosi jai įstatymų suteiktomis teisėmis. Gavusi informacijos apie civilinės bylos dėl tėvystės nustatymo nagrinėjimą ir dėl to kilus abejonėms dėl įpėdinių eilės sudarymo, siekiant, kad ateityje nebūtų teisminio ginčo dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tinkamai sprendė klausimą, atidėdama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į mirusiojo V. L. K. turtą iki kol bus išspręstas aukščiau nurodytas civilinis ginčas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskirajame skunde pareiškėjas Ž. P. prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Atskirajame skunde teigiama, kad šiuo momentu neegzistuoja joks civilinis ginčas dėl tėvystės pripažinimo mirusiojo asmens V. L. K. atžvilgiu, todėl nebuvo jokio objektyvaus pagrindo atidėti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėjas yra vienintelis įpėdinis, pateikęs prašymą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimas nekeičia jo teisių į paveldėtą turtą, tačiau apsunkina ir nepagrįstai riboja tokių teisių įgyvendinimą. Notarė, priimdama sprendimą atidėti paveldėjimo liudijimo išdavimą, neturėjo jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pateiktą prašymą, nors turėjo pareikalauti papildomos informacijos apie ginčą iš prašymą pateikusio asmens. Notarės veiksmai šioje paveldėjimo byloje suponuoja, jog bet kuris asmuo gali pareikšti notarui, kad ateityje ketina kreiptis dėl tėvystės nustatymo, kas galimai gali turėti reikšmės, nustatant įpėdinių eilės perskirstymui, ir tokio asmens pareiškimo užtektų, jog notarė neišduotų paveldėjimo teisės liudijimo asmenims, kurie yra pateikę prašymus dėl palikimo priėmimo. Būtent šie pareiškėjo skundo argumentai teismo nebuvo vertinti, o pats skundas buvo išnagrinėtas formaliai, nesigilinant į konkrečiai susiklosčiusią situaciją. Nutarimas priimtas, nesant jokio teisinio pagrindo, notarei vadovaujantis vien savo subjektyvia nuomone, peržengiant notarui suteiktas funkcijas. Skundžiama nutartis, kuria jis pripažintas teisėtu, nepagrįsta nei teisiniais argumentais, nei objektyviais duomenimis, pažeidžia pareiškėjo teises.

11. Suinteresuotas asmuo notarė Loreta Rastauskienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

12. Atsiliepime nurodė, kad, vadovaujantis Notariato įstatymo 29 straipsniu, notaras turi teisę atidėti notarinio veiksmo atlikimą iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas skundas dėl notarės veiksmų ir įpareigojimo juos atlikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nustatyta, kad pareiškėjas Ž. P. po dėdės V. L. K. mirties (duomenys neskelbtini) d., kreipėsi į Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarę Loretą Rastauskienę dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. 2023 m. rugsėjo 26 d. notarė Loreta Rastauskienė išdavė pareiškėjui liudijimą, kuris patvirtina, jog palikimą po V. L. K. mirties priėmė įstatyminis įpėdinis Ž. P.. Pareiškėjo atstovė 2023 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į notarę, prašydama suteikti informaciją, dėl kokių priežasčių Ž. P. neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Notarė 2023 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. S-24 informavo, jog paveldėjimo byloje Nr. 58/2023 yra gautas V. O., atstovaujamo advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juozukonis“, pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą, kuriame nurodoma, kad klientas pateikė ieškinį teismui dėl tėvystės nuginčijimo ir kreipsis dėl spėjamo biologinio V. L. K. tėvystės nustatymo. Taip pat nurodyta, kad patenkinus ieškinį, tai turės įtakos įpėdinių eilės perskirstymui, prašoma neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo iki civilinio ginčo pabaigos. Pareiškėjo atstovė 2024 m. sausio 31 d. notarei pateikė prašymą dėl notarinių veiksmų atlikimo paveldėjimo byloje Nr. 59/2023, kuriame prašė atlikti notarinius veiksmus ir išduoti Ž. P. paveldėjimo teisės liudijimą po dėdės V. L. K. mirties. Notarė 2024 m. vasario 13 d. priėmė nutarimą Nr. 31 paveldėjimo byloje Nr. 59/2023 atidėti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į V. L. K. palikimą iki kol bus išspręstas civilinis ginčas dėl V. O. tėvystės nuginčijimo ir spėjamos biologinės tėvystės nustatymo dėl spėjamo biologinio tėvo V. L. K..

16. CK 5.66 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėtina, kad Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Šio įstatymo 29 straipsnyje numatyta, kad notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Jeigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai, notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas dvidešimt kalendorinių dienų arba iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo.

17. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

18. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pateikto skundo dėl notaro veiksmų ir įpareigojimo juos atlikti.

19. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo jokio objektyvaus pagrindo atidėti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, teismas neįsigilino į situaciją ir jo skundą atmetė nepagrįstai.

20. Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi, notaro veiklos ypatumai lemia, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus.

21. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-400-985/2024 pagal V. O. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo (CPK 179 str. 3 d.). Kaip minėta, atstovaujant V. O., advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juozukonis“ notarei pateiktame pranešime nurodyta, jog bus kreipiamasi dėl spėjamo biologinio V. L. K. tėvystės nustatymo. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta įpėdinių pagal įstatymą eilė. Pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus. Todėl, V. O. ieškinio dėl V. L. K. tėvystės nustatymo tenkinimo atveju, keistųsi paveldėjimo byloje nustatyta mirusiojo V. L. K. įpėdinių eilė. Nustačius, kad galimas įpėdinis jau yra ėmęsis realių veiksmų, yra pagrindas laikyti realiai tikėtinu ir civilinį procesą dėl palikėjo tėvystės pripažinimo.

22. Notarai, išduodami paveldėjimo teisės liudijimus, kaip ir atlikdami kitas funkcijas, privalo užtikrinti, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d., 26 str. 1 d.). Be to, pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Taigi, notarui kilus abejonių dėl asmenų teisių ar juridinių faktų, tokių teisių ar faktų tvirtinimas nėra galimas.

23. Gavus informaciją apie palikėjo galimo įpėdinio V. O. pradėtą tėvystės nuginčijimo procesą ir esant tikėtinam būsimam V. L. K. tėvystės nustatymo procesui, dėl to kilus abejonėms dėl įpėdinių eilės sudarymo, notarė turėjo pagrindą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į mirusiojo V. L. K. turtą atidėti iki kol bus išspręstas minėtas civilinis ginčas. Be to, šiuo atveju notarė ne apskritai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o tik atidėjo šio notarinio veiksmo atlikimą (Notariato įstatymo 29 str.). Pareiškėjo interesas kuo greičiau gauti paveldėjimo teisės liudijimą nenusveria notaro pareigos įsitikinti, kad nekyla jokių ginčų dėl paveldėjimo teisių į V. L. K. turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta duomenimis ir argumentais. Vien tai, kad apeliantas su jos išvadomis nesutinka, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta.

24. Atskirąjį skundą atmetus, apeliacinės instancijos teisme apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

25. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė notarės veiksmų teisėtumo patikrinimo klausimą, todėl pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.