Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį pažeidimą ir kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimais 2018-09-17 ir 2018-10-22 pradėti tarnybiniai patikrinimai dėl (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro R. B. veiksmų, 2018-10-23 šie tarnybiniai patikrinimai sujungti. 2018-11-19 pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų. 2018-11-21 minėti tarnybiniai patikrinimai sujungti.

Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2018-12-11 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9.-17222 (toliau- Išvada) pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, taikyti jam tarnybinę atsakomybę ir paskirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Generalinis prokuroras 2018-12-18 sprendimu pavedė Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui surašyti motyvuotą teikimą. 2018-12-27 teikime Nr. 17.9.-18252 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau - Teikimas) konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad prokuroras R. B. padarė tarnybinį pažeidimą, ir siūloma skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjas pripažintas pažeidusiu BPK 1 str. 1 d., 2 str., 164 str. 1 d., 170 str. 2, 3 d., 176 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 str. 2 d., 20 str. 1 d. 2 ir 4 p., 39 ¹ str. 1 d., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010-10-15 įsakymu Nr. I-142 patvirtintų Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (2012-10-05 įsakymo Nr. I-300 redakcija) 6 p., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-02-25 įsakymu Nr. I-40 (2015-06-02 įsakymo Nr. I-139 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (toliau – Rekomendacijos) 7, 9, 12.4., 12.8, 12.9 p., Prokurorų etikos kodekso 6 p. reikalavimus ir nuostatas.

Įsakyme nurodoma, kad pareiškėjas organizuodamas ir kontroliuodamas ikiteisminius tyrimus (toliau - IT) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), atliekamus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklos skyriuose bei jiems vadovaudamas, netinkamai ir nekvalifikuotai atliko prokuroro pareigas, nesiėmė priemonių užtikrinti IT išsamumą ir atlikimą per kuo trumpesnį terminą, toleravo baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir IT vilkinimą. Įsakyme konstatuojama, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis pažeidimas sukėlė neigiamus padarinius - nebuvo apgintos valstybės ir nukentėjusiųjų dėl nusikalstamų veikų asmenų teisės ir interesai, buvo netinkamai pritaikyti baudžiamasis ir baudžiamojo proceso įstatymai, o nusikalstamas veikas padariusiems asmenims sudarytos sąlygos išvengti teisingos bausmės. Dėl skuboto ikiteisminių tyrimų nutraukimo, išsamiai neištyrus visų aplinkybių bei nesilaikant minimalių įrodymų vertinimo standartų, nebuvo įgyvendinta BPK 2 straipsnyje nustatyta prokuroro pareiga per trumpiausią laiką atlikti ikiteisminius tyrimus ir atskleisti nusikalstamas veikas. Dalis nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų asmenų šiuose ikiteisminiuose tyrimuose be pagrindo nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais, o prokuroras šių pažeidimų neištaisė, taip suvaržydamas nukentėjusiųjų asmenų teises, tarp jų - ir teisę skųsti prokuroro procesinius sprendimus. Tarp prokuroro neveikimo ir atsiradusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys. Įsakyme taip pat pažymima, jog tarnybinis pažeidimas padarytas neveikimu, neatsargia kaltės forma.

Aukštesniųjų prokurorų nutarimais prokuroro R. B. galutiniai procesiniai sprendimai ikiteisminiuose tyrimuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikinti ir ikiteisminiai tyrimai atnaujinti.

BPK 1 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 str. nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 164 str. 1 d. įtvirtinta, jog ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. Pagal BPK 170 str. 2 d. kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, o pagal to paties straipsnio 3 d. prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus, paveda kriminalinės žvalgybos subjektams panaudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ar priemones, kuriomis nėra ribojamos šio Kodekso 44 str. 9 d. numatytos asmens teisės.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 str. 1 d. įtvirtinta, kad prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi (16 str. 2 d.). Būtina pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas yra konstitucinė prokuroro funkcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 1 d. Tai reiškia, kad prokuroras yra įpareigotas užtikrinti, jog ikiteisminis tyrimas būtų atliktas tinkamai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-05-13 nutarime yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose. Tačiau Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, esą prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Rekomendacijų 7 p. (šio punkto pažeidimu kaltinamas pareiškėjas) numatyta, kad pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, siekdamas užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.) ir vykdydamas pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.), prokuroras užtikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, proceso dalyvių teises ir galimybę jomis pasinaudoti, parenka efektyvias ir proporcingas procesines prievartos priemones, nustato ir keičia tyrimo kryptis, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas greitai, racionaliai ir efektyviai. Rekomendacijų 9 p. numatyta, kad organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą prokuroras vadovaujasi bendraisiais baudžiamojo proceso principais, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir teisingumo, asmeninės atsakomybės, tiesioginio ir nepertraukiamo vadovavimo, kokybės ir operatyvumo reikalavimais, veiksnių planavimo ir koordinavimo, protingumo, ekonomiškumo ir kitais principais. Rekomendacijų 12 p. nustatytos prokuroro teisės organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, kurių 12.4 p. nustatyta prokuroro teisė duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui žodinius ar rašytinius nurodymus ir pavedimus; 12.8. p. reagavimo raštu informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovą apie atliekamo ikiteisminio tyrimo trūkumus ir tyrimo metu padarytus pažeidimus, galimą ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno kvalifikacijos stoką, profesinės etikos nesilaikymą, netinkamą darbo organizavimą ir Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus ir pažeidimus, siūlyti imtis priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų arba pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą kitam ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar jų grupei; Rekomendacijų 15 punkte numatyta, kad prokuratūros ar prokuratūros padalinio vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojas, vadovaudamiesi BPK 170 straipsnio nuostatomis, pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, kai ikiteisminį tyrimą atlieka šios prokuratūros prokuroras. Rekomendacijų 53 punkte numatyta, jog aukštesnysis prokuroras, vadovaudamasis BPK 170 straipsnio nuostatomis, kontroliuoja, kaip vykdoma veikla organizuojant ikiteisminį yrimą ir jam vadovaujant; kontrolę gali vykdyti pats arba pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus perduoti kitam aukštesniam prokurorui.

Aprašo 6 p. nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pagal savo kompetenciją privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką.

Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Terminų kontrolės aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1-142 (2012-10-05 įsakymo Nr. 1-300 redakcija), numato, jog 2.2 papunktis, 6 punktas apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiais prokuroras, nustatęs, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas nesilaikant reikalavimo tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus, nedelsiant imasi priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti ir informuoja apie prokuroro galimai padarytą tarnybinį pažeidimą Nuostatų nustatyta tvarka (22.1.3, punktas). Gavęs prašymą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą turi teisę: pareikalauti pateikti papildomos informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigą, tyrimo veiksmų planą ir (ar) ikiteisminio tyrimo medžiagą (29.2 punktas), pavesti tiesiogiai pavaldžiam prokurorui patikrinti pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą (29.3 punktas), duoti rašytinius nurodymus dėl reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo (29.4 punktas), pagal savo kompetenciją priimti kitus proceso sprendimus ar imtis reagavimo priemonių (29.6 punktas).

Ikiteisminio tyrimo terminus reglamentuoja BPK 176 str. nuostatos, kuriose nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius; 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius; 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius (BPK 176 str. 1 d.). Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių 176 str. 1 d. numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai (BPK 176 str. 2 d.). Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti šio Kodekso 215 straipsnyje numatytus sprendimus (BPK 176 str. 3 d.).

Prokurorų etikos kodekso 6 punktas numato, kad siekdamas teisingumo ir baudžiamųjų priemonių veiksmingumo prokuroras sąžiningai vykdo proceso įstatymus, generalinio prokuroro įsakymus, Kodekso nuostatas, bendradarbiauja su tarptautinėmis teisėsaugos institucijomis ir ikiteisminio tyrimo specialistais, padeda užtikrinti teisėtumą ir įgyvendinti bausmės neišvengiamumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010-11-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008-12-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010-02-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Minėta, jog iš esmės atsakovas pareiškėjui yra paskyręs tarnybinę nuobaudą ir dėl to, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą užtikrinti, jog per trumpiausią laiką išsamiai būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, neužtikrino greito bylų proceso ir prisidėjo prie nepateisinamai vangaus ikteisminių tyrimų vykdymo, šiuo tyrimus vilkino.

Pažymėtina, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal kompetenciją imtis visų įstatymuose nustatytų priemonių, jog per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika., negali būti toleruojama ir sudaromos prielaidos vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą, netinkamai atlikti ikiteisminio tyrimo organizavimą ir nesilaikyti BPK 2 str. ir 170 str. 2 d. reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog kai prokuroras neįsigilina į tyrimo eigą, nekvalifikuotai vadovauja tyrimui, nekontroliuoja, kaip tyrimą atlieka tyrėja, nesiima priemonių, kad būtų atlikti būtiniausi pirminiai tyrimo veiksmai, tai jis pažeidžia BPK 2 str. ir 170 str. 2 d. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-30 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A552-17/2014). Konstatuota, kad prokuroras vilkino ikiteisminius tyrimus, kai ilgą laiką ir sistemingai laiku nepriimdavo atitinkamų sprendimų, ignoravo ikiteisminių tyrimų terminų pratęsimo tvarką, nesikreipdavo į aukštesniuosius prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo terminų pratęsimo laiku, o praleidęs terminus nesikreipdavo dėl jų atnaujinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2035/2013).Taip pat pabrėžiama, kad prokuroras gali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už jam ikiteisminiame tyrime tenkančių pareigų nevykdymą (netinkamą vykdymą), t. y. dėl to, kad pavėluotai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ar jų neatliko, nekontroliavo pareigūnų, kuriems pavedė vykdyti ikiteisminį tyrimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1378-520/2017).

Įvertinus ginčo Įsakyme, Teikime bei atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas pareiškėjo tarnybinio pažeidimo aplinkybes, matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda yra paskirta iš esmės ir už tai, kad jis pažeidė teisės aktuose įtvirtintą principą – užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimą per trumpiausią laiką.

Pažymėtina tai, jog Įsakyme nurodyti ikiteisminiai tyrimai, kurie buvo vertinami sprendžiant pareiškėjo klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, buvo perimti iš kitų prokurorų (daugiausiai iš prokurorės, kuri išėjo į senatvės pensiją) ir pradėti anksčiau iki šių tyrimų perdavimo pareiškėjui, be to, tyrimai nebuvo atlikti per maksimalius baudžiamojo proceso įstatyme nustatytus šešių mėnesių terminus, dar iki pareiškėjui perimant šių tyrimų organizavimą ir kontrolę. Atsakovo Įsakyme nurodomi vienuolika IT, kuriuose nebuvo užtikrintas ikiteisminio tyrimo atlikimas per trumpiausią laiką. Tačiau du IT: Nr. (duomenys neskelbtini) (pradėtas (duomenys neskelbtini)) bei Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose atsakovas nustatė pareiškėjo IT vilkinimą atitinkamai laikotarpiu nuo 2018-01-05 iki 2018-02-02 bei nuo 2018-01-15 iki 2018-02-26, teismo vertinimu, nepagrįstai buvo įvertinti kaip IT vilkinimas, kadangi kompleksiškai įvertinus tai, kad pareiškėjo darbas neapsiribojo vien tik ginčo IT organizavimu ir atsakovui neginčijant pareiškėjo nurodyto fakto dėl jo didelio darbo krūvio, darytina išvada, jog vieno mėnesio laikotarpis nėra tas laiko tarpas, kuris būtų pakankamas konstatuoti pareiškėjo tarnybinį pažeidimą. Nors teismas nepateisina IT veiksmų savalaikio neatlikimo, tačiau net ir šiek tiek ilgesnio laikotarpio, t.y. 1,5 mėnesio (nuo 2018-01-17 iki 2018-03-01), anot atsakovo, IT Nr. (duomenys neskelbtini) vilkinimas, nebūtų pagrindas konstatuoti IT vilkinimą. Tačiau sutiktina su atsakovu, jog ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjo žinioje buvo laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-05-04, bei IT Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjo žinioje buvo laikotarpiu nuo 2018-01-22 iki 2018-05-23, t.y. beveik keturis mėnesius; IT Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjo žinioje buvo laikotarpiu nuo 2018-02-12 iki 2018-09-06, t.y. septynius mėnesius; IT Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjo žinioje buvo laikotarpiu nuo 2018-01-17 iki 2018-04-25, t.y. tris mėnesius bei IT Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjo žinioje buvo laikotarpiu nuo 2018-01-17 iki 2018-03-01; IT Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjo žinioje buvo laikotarpiu nuo 2018-01-17 iki 2018-03-09; IT Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjo žinioje buvo laikotarpiu nuo 2018-01-17 iki 2018-03-13; IT Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjo žinioje buvo laikotarpiu nuo 2018-03-09 iki 2018-09-19; IT Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjo žinioje buvo laikotarpiu nuo 2018-07-23 iki 2018-03-09, t.y. du mėnesius - realiai nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, kas reikštų, jog aukščiau minėtais laikotarpiais prokuroras R. B. šiems ikiteisminiams tyrimams tinkamai nevadovavo ir jų nekontroliavo, nesiėmė priemonių užtikrinti IT išsamumą ir atlikimą per kuo trumpesnį terminą. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, jog būtent prokuroras yra atsakingas už ikiteisminio tyrimo sėkmę (rezultatus), nes būtent prokuroras yra ikiteisminio tyrimo proceso vadovas, todėl faktas, jog prokuroras laiku nedavė reikiamų nurodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar kaip, kad teigia prokuroras, nurodymus davė žodžiu, bet jie nebuvo vykdomi, atsakomybė tenka prokurorui. Pareiškėjas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo tyrėjai netinkamai atliko savo pareigas, tačiau, sutiktina su atsakovu, jog prokuroras, kaip IT vadovas pats buvo pasyvus: neinicijavo drausminių bylų dėl IT pareigūnų netinkamai ir ne laiku atliekamų IT veiksmų, IT bylose nėra jokių reagavimo raštų, kuriuose bylų tyrimo metu būtų reikalaujama iš tyrėjų atlikti konkrečius tyrimo veiksmus, jiems būtų duodami nurodymai. Pagal BPK 164 str. 1 d. IT organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, o tai reiškia, kad prokuroras privalo kontroliuoti tyrimą, jo eigą, taip pat ir procesinių veiksmų atlikimo terminus. Prokuroras turi aktyviai dalyvauti atliekant nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą bei tikrinti, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai tinkamai vykdo savo pareigas. Prokuroro vadovavimas IT pasireiškia privalomais nurodymais ir pavedimais IT pareigūnui atlikti tyrimo veiksmus, sprendimais pačiam atlikti tyrimą ar atskirus IT veiksmus, taip pat sprendimais dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, ikiteisminio tyrimo baigties ir kt.

Tarnybiniai pažeidimai padaryti neveikimu, neatsargia kaltės forma. Pareiškėjo neveikimas sukėlė šiuos neigiamus padarinius: nebuvo užtikrintos asmens teisės į operatyvų bei teisingą procesą, kuriame ne tik pats asmuo, bet ir visuomenė pasitiki valstybe, jos įgaliotomis institucijomis, turinčiomis įstatyminę pareigą įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį. Pareiškėjo neveikimas sukėlė pagrįstus įtarimus jo veiksmų teisėtumu ir abejones visa prokuratūros institucija. Todėl tarp pareiškėjo neveikimo ir atsiradusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys. Byloje nėra duomenų, o ir pareiškėjas jokių konkrečių duomenų, kad buvo diskriminuojamas kitų prokurorų atžvilgiu, nepateikė ir nenurodė.

Pažymėtina, jog LVAT administracinėje byloje Nr. A-733-575/2019 2019-03-13 nutartimi pasisakė dėl konstitucinių nuostatų, skirtų teisėjams, taikymo, sprendžiant prokuroro tarnybinės atsakomybės klausimą. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendime Nr. KT9‑S6/2014 išaiškino, kad konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas nepaneigia galimybės taikyti teisėjams drausminę atsakomybę už vengimą atlikti pareigas be pateisinamos priežasties, netinkamą pareigų atlikimą, tačiau vien tai, kad aukštesnės instancijos teismas, proceso įstatymų nustatyta tvarka peržiūrėjęs teisėjo priimtą sprendimą, jį pakeitė arba panaikino dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, nereiškia, kad yra pagrindas taikyti teisėjui drausminę atsakomybę. Nuolat pasikartojančios šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, nuolat pasikartojantys šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti teisėjui priimant sprendimus, yra pagrindas teismų savivaldos institucijai (-oms), turinčiai (-ioms) atitinkamus įgaliojimus, teisėjo elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti teisėjui drausminę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tame pat sprendime taip pat išaiškino, jog tai, kad žemesnės instancijos teismo teisėjo, nepriklausomai ir nešališkai išnagrinėjusio bylą, priimant sprendimą padarytos teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, proceso įstatymų pažeidimai ištaisomi aukštesnės instancijos teismo, pirmiausia rodo, kad teismų instancinė sistema veikia pagal savo paskirtį, o ne tai, kad pakeistą ar panaikintą sprendimą priėmęs teisėjas aplaidžiai atliko savo pareigas ar stokojo reikiamos profesinės kvalifikacijos. Aukštesnės instancijos teismui peržiūrint ir keičiant ar naikinant žemesnės instancijos teismo priimtą sprendimą nėra vertinama jį priėmusio teisėjo kvalifikacija ar veikla (darbas) nagrinėjant bylas. Galimybė teisėjams taikyti kokias nors neigiamus padarinius turinčias priemones už jų priimtus konkrečius sprendimus (juose išdėstytą faktų vertinimą ir teisės aiškinimą) paneigtų teismų instancinės sistemos esmę, sudarytų prielaidas pažeisti teisėjo procesinį savarankiškumą sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, kištis į teisėjo ar teismo veiksmus vykdant teisingumą, taigi pažeistų konstitucinį teisėjo ir teismų nepriklausomumo principą.

LVAT pažymėjo, kad nors nurodytos konstitucinės nuostatos skirtos teisėjams, bet, atsižvelgiant į prokuroro statusą ir jo nepriklausomumo principą (Prokuratūros įstatymo 11–12 str.), prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimo pakopinę (instancinę) tvarką (Prokuratūros įstatymo 3 str. 4 d.), prokuratūros statusą ir funkcijas (Prokuratūros įstatymo 2 str.), paminėti principai taikytini ir prokurorų atžvilgiu. t. y., jeigu prokuroro sprendimas pakeistas arba panaikintas dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, tai dar nereiškia, kad yra pagrindas taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę. Šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti prokurorui priimant sprendimus, yra pagrindas prokuroro elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę. Taigi šiuo atveju vien tik faktai, jog ikiteisminiai tyrimai yra atnaujinti ir keliuose iš jų priimti baudžiamieji įsakymai ar išteisinamasis nuosprendis nesudaro pagrindo konstatuoti prokuroro padarytų procesinius pažeidimus akivaizdžiais ar šiurkščiais.

Bylos duomenimis pareiškėjo kaltė, kad jis dėl savo nerūpestingumo neveikė taip, kaip jam nustatė BPK normos, Prokuratūros įstatymo nuostatos, Generalinio prokuroro rekomendacijos, nepaneigta, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas aukščiau minėtais veiksmais vilkindamas aukščiau minėtus IT,padarė tarnybinį nusižengimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teisė parinkti atitinkamą tarnybinę nuobaudą įstatymo suteikta turinčiam teisę skirti nuobaudas prokuratūros pareigūnui, tačiau, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007).

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) kvalifikacinio rango pažeminimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš tarnybos.

Nei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, nei tarnybinių nuobaudų skyrimą prokurorui reglamentuojančiuose Nuostatuose nėra nustatyta aiškių imperatyvių laipsniškumo taisyklių, pagal kurias konkrečiu atveju būtų parenkamos tarnybinės nuobaudos. Nuostatų 6.2 punktas tik numatė, kad pasirenkant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusio kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes (pažymėtina, kad šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis). Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies pasirinkimas yra tokią nuobaudą taikančio prokuroro (šiuo atveju - Generalinio prokuroro) diskrecija. Tai reiškia, kad teismas gali nesutikti su konkrečia paskirta tarnybine nuobauda tik tuo atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui ir tuo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų (ABTĮ 4 str. 6 d.), o prasižengusiam prokurorui galėjo būti paskirta švelnesnė Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 1-4 punktuose numatyta nuobauda.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodo, kad atsakovas privalėjo atsižvelgti į jo ilgą ir sąžiningą darbą prokuratūroje, ankstesnių nuobaudų neturėjimą, taip pat įvertinti tai, kad jo elgesys realių neigiamų pasekmių nesukėlė, ikiteisminiai tyrimai atnaujinti. Teismo nuomone, atsakovas iš tikrųjų nevisapusiškai įvertino prokurorui R. B. paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą jo padarytam pažeidimui. Įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus motyvus, dėl kurių buvo siūloma skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą, darytina išvada, kad skiriant šią tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo darbu prokuratūroje, nebuvo įvertintos pažeidimo padarymo priežastys, pareiškėjos kaltės rūšis ir laipsnis. Skiriant tarnybinę nuobaudą iš esmės buvo atsižvelgta tik į tai, kad pareiškėjas padarė pažeidimus, o jo padarytas pažeidimas prokuratūrai, kaip valstybės institucijai, sukėlė neigiamas pasekmes. Teismo manymu, paskirtoji tarnybinė nuobauda yra neproporcinga ir neadekvati padarytiems pažeidimams. Prokuroras R. B. padarytų pažeidimų metu turėjo pakankamai didelį darbo krūvį, ko neneigia ir atsakovas, be to, ginčo ikiteisminiai tyrimai dar prieš juos gaunant pareiškėjui buvo labai užvilkinti, šiuos ikiteisminius užvilkintus tyrimus pareiškėjas gavo beveik vienu metu. Atsakovas pats pripažįsta, jog pažeidimai padaryti dėl neatsargumo, pareiškėjo veiksmuose nebuvo tyčios nekontroliuoti ikiteisminio tyrimo ar vilkinti jį. Įvertinus pareiškėjo ankstesnių tarnybinių nuobaudų neturėjimą, jo tarnybos stažą prokuratūroje, vertintina, jog yra pagrindas pareiškėjui skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą.

Pažymėtina, jog sutiktina su pareiškėju, kad neteisėti ir nepagrįsti Įsakyme išdėstyti teiginiai apie tai, jog pareiškėjas nedavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomų nurodymų dėl būtinų proceso veiksmų atlikimo atitinkamais laikotarpiais, pavyzdžiui nuo 2017-09-12 (Įsakymo 5 p.), nuo 2017-09-13 (Įsakymo 6 p.), nereagavo dėl pareigūnų neveikimo, kai atitinkamai nustatyta, jog procesiniai veiksmai nebuvo atliekami pavyzdžiui, nuo 2017-07-03 (Įsakymo 1.1. p.), 2017 m. 04-09 laikotarpiu (Įsakymo 2.1. p.), nuo 2017-08-31 (Įsakymo 3.1. p.), nuo 2017-07-12 (Įsakymo 7.1. p.), t. y. tais laikotarpiais, kada pareiškėjas nebuvo atsakingas nei už vieno iš Įsakyme minėtų ikiteisminių tyrimų organizavimą ir kontrolę, todėl neturėjo jokios objektyvios pareigos nurodytais laikotarpiais duoti juos atliekantiems pareigūnams privalomus nurodymus ar reaguoti dėl jų neveikimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. išplėstinės kolegijos nutartyje konstatuota, kad tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba, kaip yra nagrinėjamu atveju, nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne. Priešingas vertinimas, t. y., kad teismui panaikinus, o ne pakeitus paskirtą tarnybinę nuobaudą vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sąlygų atitinkamai nuobaudai skirti, kai tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sąlygos švelnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimą padariusiems valstybės tarnautojams (pareigūnams) nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą, t. y. valstybės tarnautojui (pareigūnui) neatsirastų jokių neigiamų pasekmių. (Administracinė byla Nr. A552-2748/2012)

Įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes ir kitas jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą - pastabą. Taigi skundžiamo atsakovo 2019-01-04 Įsakymu Nr. P- 5 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas - keistina į pastabą.

Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Įsakymo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019-01-04 Įsakymą Nr. P-5.

Pakeisti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019-01-04 Įsakymu Nr. P-5 (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorui R. B. paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą - pastaba.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.