- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-1323-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21148-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Miravita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Miravita“ ieškinį atsakovui S. S. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir skolos bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. UAB „Miravita“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą, priimtą 2018-06-06 darbo byloje Nr. APS-36-8711 dėl žalos atlyginimo, išnagrinėti ginčą iš esmės ir priteisti iš atsakovo 4238,93 EUR skolą, 263,32 EUR metinių palūkanų (viso 4502,25 EUR), taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Miravita“ ir atsakovo S. S. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 28, kurios pagrindu atsakovas pradėjo eiti statybos vadovo pareigas UAB „Miravita“. Atsakovas, vykdydamas darbo funkcijas ieškovo įmonėje, gaudavo įmonės lėšas, įvairias pinigų sumas atsiskaitymams su darbuotojais bei kitoms išlaidoms, susijusioms su darbo funkcijų atlikimu ir įmonės veikla, pagal kasos išlaidų orderius ir bankinius pavedimus. Darbo sutartis tarp šalių nutraukta (duomenys neskelbtini) Laikotarpyje nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. trisdešimt dvejais skirtingais mokėjimais atsakovui bendrovė išmokėjo 13721,36 EUR sumą, skirtą išlaidoms, susijusioms su įmonės veikla apmokėti. Tuo tarpu atsakovas ieškovui pateikė dokumentus, patvirtinančius tik 9482,43 EUR dydžio sumos panaudojimą. Dėl likusios 4238,93 EUR sumos panaudojimo atsakovas ieškovui jokių duomenų nepateikė ir nutraukiant darbo sutartį šios sumos ieškovui negrąžino, todėl šiuo metu skolingas ieškovui 4238,93 EUR. Buhalterinės programos išraše matyti atsakovui išmokėtų sumų dydžiai ir datos, taip pat sumos, kurių panaudojimą atsakovas pagrindė dokumentais. Ieškovas prašo priteisti skolą iš atsakovo ir palūkanas. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonės buhalteriniai dokumentai patvirtina išmokėtų sumų dydį, viskas buvo apskaityta įmonės buhalteriniuose dokumentuose bei įtraukta į apskaitą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis atsiskaitė dėl jam išmokėtų didesnių sumų. Jeigu būdavo dedami parašai ant balto lapo, vėliau būdavo išrašomas kasos pajamų orderis. Pagal seną Darbo kodeksą, buvo bendras trijų metų senaties terminas, be to, buvo galima kreiptis tiesiogiai į teismą, todėl šiuo atveju senaties nėra. Skola fiksuota laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31.
Atsiliepimas
3. Atsakovas S. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senaties terminą ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad dirbo ieškovo bendrovėje darbų vykdytoju nuo (duomenys neskelbtini) pagal sudarytą darbo sutartį, o nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. sausio 25 d. – statybos vadovu. Po darbo sutarties nutraukimo, 2017 m. kovo 28 d. pranešimu ieškovas pareikalavo grąžinti 4238,93 EUR. Atsakovas 2017 m. balandžio 1 d. raštu atsakė ieškovui, kad su ieškovu pilnai buvo atsiskaityta, viskas grąžinta ir priimta paties direktoriaus V. D. parašu. Nuo darbo santykių nutraukimo iki pareikalavimo pateikimo praėjus daugiau nei 3 mėnesiams, ieškovas pateikė prašymą darbo ginčų komisijai, tačiau jokių įrodymų, kurie galimai pagrįstų, kokį nors įsiskolinimą, ieškovas nepateikė. Nuo 2017 m. balandžio 1 d., kai atsakovas pateikė ieškovui atsakymą, iki 2018 m. balandžio 23 d., kai ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, praėjo daugiau nei vieneri metai. Be to, ieškovas per šį laikotarpį vykdė aktyvią veiklą prieš buvusius darbuotojus, teikdamas ne vieną ieškinį darbo ginčų komisijai, tokiais savo veiksmais bandydamas prisiteisti iš buvusių darbuotojų įvairaus dydžio finansinius reikalavimus. Ieškovas, nors dar 2017 m. kovo 28 d. žinojo apie šioje byloje reiškiamus reikalavimus, o nuo 2017 m. balandžio 1 d. žinojo ir atsakovo poziciją, tačiau, per teisės aktuose nustatytus terminus, jokių reikalavimų nereiškė. Atsakovas jokių ieškovo materialinių vertybių nepasisavino, visas gautas lėšas panaudojo tik ieškovo naudai pagal tikslinę jų paskirtį, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo, manyti, kad ieškinys ir jame nurodyti reikalavimai yra pagrįsti. Darbo ginčų komisija 2018 m. birželio 6 d. sprendime tinkamai kvalifikavo teisinius santykius, juos analizavo, todėl ieškovui jų nenuginčijus leistinomis priemonėmis, nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas. Ieškovas nenurodė ir neįrodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis galima teigti, kad ieškovas turi atlyginti kokią nors žalą. Ieškovo buhalterinės apskaitos programą tvarko ir prižiūri pats ieškovas, joje nėra jokių atsakovo parašų, patvirtinimų bei kitų įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovas gavo iš ieškovo reikalaujamą pinigų sumą ir jos negrąžino arba nepanaudojo bendrovės ūkyje. Atsakovas pagal ieškovo ir atsakovo 2015 m. liepos 27 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį prisiėmė atsakomybę kaip darbų vykdytojas, šias pareigas ėjo iki (duomenys neskelbtini) Naujos visiškos materialinės atsakomybės sutarties su ieškovu nebuvo sudaręs, esamos sutarties pakeitimų taip pat nebuvo padaręs. Aptariama visiškos materialinės atsakomybės sutartis turi priedą Nr. 4, kuriame nėra jokių duomenų apie atsakovui perduodamas materialines lėšas. Pagal darbo kodekso nuostatas, darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo UAB „Miravita“ apie dvejus su puse metų, buvo statybos darbų vadovu. Ieškovas jam išmokėdavo pinigus grynais tam, kad jis galėtų atsiskaityti su darbuotojais. Pas ieškovą dirbę darbuotojai niekada negaudavo sutartyse sulygto darbo užmokesčio, jiems buvo mokami tik avansai. Kai gaudavo grynų pinigų sumą, visuomet pasirašydavo. Avansus darbuotojams sumokėdavo jų darbo vietoje, objekte. Darbininkai pasirašydavo ant paprasto popieriaus lapo, rašydavo savo vardą, pavardę, parašą ir kokią pinigų sumą gavo. Tuos lapus jis atiduodavo įmonės direktoriui V. D., kuris, jo įsitikinimu, surašydavo kasos pajamų orderius. Atsakovas ir pats yra porą kartą pasirašęs kasos pajamų orderyje, kaip kasininkas, bet tai buvo vienetiniai atvejai. Keletą kartų pinigai jam buvo pervesti į sąskaitą pavedimais. Tuomet jis pinigus išsiimdavo bankomate ir išmokėdavo darbininkams. Jis, per visą darbo laiką pas ieškovą, nei karto nėra gavęs pagal darbo sutartį jam priklausiusio darbo užmokesčio, gaudavo 800 EUR, nors turėjo gauti 1000 EUR. Nutraukus darbo sutartį, su juo nebuvo atsiskaityta. Likus 2-3 mėnesiams iki jo išėjimo iš darbo, direktorius V. D. jam parodė ataskaitų lapą, ir jis iš karto pasakė direktoriui, kad yra neskolingas. Darbo sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Direktorius, atleisdamas jį iš darbo, parašu patvirtino, kad atsakovas yra atsiskaitęs su kasa. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas per visą jo darbo laiką pas ieškovą gavo 13 000 EUR, iš kurių 3000 EUR buvo minusuoti dėl automobilio nuomos. Likusių 10 000 EUR nebūtų užtekę net darbininkų avansų išmokėjimui. Akivaizdu, kad ieškovo nurodomos sumos neatitinka tikrovės, apskaita įmonėje buvo vedama netinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „Miravita“ ieškinį atsakovui S. S. atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui 500,00 EUR bylinėjimosi išlaidų ir Lietuvos valstybei 111,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas pažymėjo, kad DK 15 str. numato, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai, o ieškinio senačiai skaičiuoti taikomos Civilinio ir Civilinio proceso kodeksų nuostatos. CK 1.125 str. 6 d. reikalavimams dėl žalos atlyginimo numato sutrumpintą 3 metų terminą. Taigi, ieškinio senatis pagal minėtą teisinį reglamentavimą nagrinėjamu atveju nėra suėjusi. Ieškovo ieškinys teisme pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino, todėl jį atmesti, taikant ieškinio senatį, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl skolos išsprendžiamas iš esmės.
6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo UAB „Miravita“ ir atsakovo S. S. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 28, pagal kurią 2015 m. liepos 27 d. atsakovas pradėjo eiti darbų vykdytojo pareigas. Darbo sutarties pakeitimu nuo 2016 m. balandžio 4 d. atsakovo pareigos pakeistos į statybos direktoriaus pareigas. 2015 m. liepos 27 d. tarp šalių buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 28. 2017 m. sausio 25 d. įsakymu Dėl S. S. darbo sutarties nutraukimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 1 d., su atsakovu (duomenys neskelbtini) darbo sutartis buvo nutraukta.
7. Teismas vertino, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas, nutraukus darbo sutartį su ieškovu, liko skolingas ieškovui 4238,93 EUR. Atsakovas neneigė, kad jis gaudavo įmonės lėšas, skirtas atsiskaitymams su darbininkais bei kitoms išlaidoms, susijusioms su darbo funkcijų atlikimu. Iš viso atsakovui buvo išmokėta 13 721,36 EUR suma, bendrovė teigia turinti atsakovo pateiktus dokumentus, patvirtinančius tik 8482,43 EUR panaudojimą. Iš ieškovo atstovo, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimų, liudytojo V. D. parodymų teismo posėdyje nustatyta, jog ieškovas (per direktorių V. D.) atsakovui išmokėdavo pinigų sumas, kad atsakovas išmokėtų darbo užmokesčio avansus statybos objektuose dirbusiems darbininkams. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, kad iš ieškovo gaudavo pinigų, tačiau juos naudodavo tik pagal paskirtį ir visuomet atsiskaitydavo su įmonės direktoriumi. Išmokant pinigus darbininkams, jie pasirašydavo ant paprasto popieriaus lapo, kokias sumas gavę, o jis tuos lapus pateikdavo tuo metu ieškovo direktoriaus pareigas ėjusiam V. D., ir buvo įsitikinęs, kad direktorius užpildo kasos pajamų orderius, sutvarko visus buhalterinius dokumentus. Ar įmonėje buhalterinė apskaita vedama tinkamai, šito jis negalėjo kontroliuoti.
8. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog atsakovas S. S. mokėdavo darbininkams avansus jų darbo vietoje, ir jie pasirašydavo paprastame popieriaus lape, o ne kasos išlaidų orderyje, patvirtino ir liudytojai, buvę ieškovo UAB „Miravita“ darbuotojai A. Č. ir O. V., taip pat buvęs ieškovo direktorius V. D.. Į bylą pateiktos lapų, su darbininkų parašais, kopijos, kuriose nurodyta vardas, pavardė, darbo dienų skaičius, išmokėta suma. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad atsakovui S. S. ieškovas banko pavedimais skirtingais laikotarpiais pervedė 3350,00 EUR ūkio išlaidoms arba už automobilio nuomą. Taip pat S. S. kasos pajamų orderiais išmokėta 10371,36 EUR. Taigi, pagal ieškovo pateiktus buhalterinius dokumentus, S. S. iš viso išmokėta 13721,36 EUR. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą pateikta ieškovo UAB „Miravita“ lentelė, pavadinimu „Atsiskaitymai“, laikotarpis nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31. Lentelėje ranka užrašyta, kad grafa „gauta“ reiškia „Dokumentais pagrįstos panaudotos lėšos“ - 9482,43 EUR; grafa – „atsiskaityta su kl.“ reiškia „Lėšos išmokėtos atsakovui“ – 13 721,36 EUR. Ieškinyje nurodyta, taip pat ieškovo atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėta lentelė yra įmonės buhalterinės programos išrašas. Teismas pažymėjo, kad pateiktas buhalterinės programos išrašas nepasirašytas nei įmonės direktoriaus, nei buhalterio, nei paties atsakovo, kas patvirtintų išraše nurodytų duomenų tikrumą. Ieškovas skolos sumos pagrindimui remiasi vien šia lentele.
9. Teismo posėdžio metu liudytojas V. D. nurodė, kad pagal atsakovo S. S. pateiktus duomenis, kiek kuriam darbuotojui buvo išmokėjęs avansų, kiekvienam darbuotojui buvo išrašomas kasos išlaidų orderis, viskas atsispindėdavo žiniaraščiuose. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų - kasos išlaidų orderių, matyti, kad jie buvo išrašomi ūkio išlaidoms ar automobilio nuomai, kas paneigia liudytojo V. D. nurodytą aplinkybę apie kasos išlaidų orderių išrašymą mokėtiniems avansams darbuotojams, bei leidžia teismui vertinti, jog byloje pateikti kasos išlaidų orderiai „ūkio išlaidoms“ taip pat galėjo būti išrašomi ir už atsiskaitymams su darbuotojais skirtas įmonės lėšas. Be to, liudytojai A. Č. ir O. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad per jų darbo pas ieškovą laikotarpį, jiems nei karto nebuvo sumokėtas pagal darbo sutartį priklausantis visas darbo užmokestis, taip pat nutraukus darbo santykius su jais nebuvo pilnai atsiskaityta, bei visada buvo atsiskaitoma grynais pinigais, kuriuos išmokėdavo S. S.. Liudytojas A. Č. nurodė, kad pinigus iš darbdavio banko pavedimu gavo tik vieną kartą. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad per dvejus su puse metų darbo pas ieškovą laikotarpį, pagal darbo sutartį sulygto viso darbo užmokesčio negavo nei karto. Teismo vertinimu, liudytojų A. Č., O. V. ir atsakovo nurodytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad UAB „Miravita“ nebuvo atsiskaitoma su darbuotojais pagal darbo sutartyse numatytas sąlygas, darbo užmokesčiai vėlavo, buvo nepilnai sumokami, atsiskaitymai vyko grynais pinigais, įmonėje nebuvo tinkamos apskaitos, iš kurios matytųsi kokiems asmenims, ir kokiu tikslu išmokami pinigai.
10. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų – buhalterinių dokumentų matyti akivaizdūs prieštaravimai dėl apyvartoje buvusių sumų UAB „Miravita“ atsiskaitant su darbuotojais, išduodant, pervedant pinigus atsakovui. Todėl remtis vien fragmentiniais kasos išlaidų orderiais, nepasirašyta ir nepatvirtinta, bei neaišku, kokiais skaičiavimais paremta atsiskaitymų suvestine dėl atsakovui išduotų piniginių sumų, teismui nėra pagrindo. Atsakovas S. S. paaiškino, kad prieš jam išeinant iš darbo, jie su V. D. kalbėjo apie galutinį atsiskaitymą su įmone ir jis iš karto pasakė direktoriui, kad nėra skolingas įmonei bei pasiūlė atlikti auditą. Jokių įrodymų apie atsakovo atleidimo dienai galėjusį būti jo neatsiskaitymą su įmone byloje nėra, jokio priėmimo-perdavimo akto, pažymos ar kt. dokumento, pagaliau net minima atsiskaitymų suvestinė daryta 2015-01-01 – 2016-12-31 laikotarpiui, o ne atsakovo atleidimo dienai, be to, ant jos kopijos taip pat nematyti šalių ar vienos iš jų parašų ar kitokio patvirtinimo apie galimą S. S. neatsiskaitymą su darbdaviu pagal joje nurodytus duomenis. Teismas atkreipė dėmesį, kad tarp šalių darbo santykiai nutrūko DK (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 127 str. 1 d. pagrindu, t.y. darbuotojo pareiškimu. Atsakovas iš darbo buvo atleistas (duomenys neskelbtini) Darbdavys prieš atleisdamas darbuotoją iš darbo privalo patikrinti, ar darbuotojas yra tinkamai atsiskaitęs su įmone ir tik po to įforminti atleidimą. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad prieš atleidžiant atsakovą iš darbo, jam būtų pateiktas reikalavimas galutinai atsiskaityti su įmone, pateikti trūkstamus dokumentus. Taip pat teismas kritiškai vertino aplinkybę, kad ieškovas dėl atsakovo skolos įmonei į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2018 m. balandžio mėnesį, tai yra nuo darbuotojo atleidimo iš darbo praėjus daugiau nei metams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas, nutraukiant darbo santykius, liko skolingas darbdavio įmonei 4238,93 EUR, todėl ieškinį atmetė visa apimti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovas BUAB „Miravita“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti.
12. Apeliantas pažymi, kad įmonė į bylą pateikė dokumentus (kasos išlaidų orderius ir banko sąskaitų išrašus) patvirtinančius 13721,36 EUR sumos išmokėjimą atsakovui, todėl darytina išvada, kad ieškovas įrodė pinigų perdavimo faktą atsakovui ir prašomos priteisti 4238,93 EUR skolos dydį.
Atsiliepimas
13. Atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir savo atsiliepime į ieškinį nuo ieškovo reikalavimų atsikirtinėjo tuo, kad neva atsakovas visas jam išmokėtas lėšas buvo pagrindęs atitinkamais dokumentais ir juo buvo pateikęs ieškovui, tačiau ieškovas neva pasirinktinai atrinko kasos išlaidų orderius ir taip dirbtinai bando įrodyti ir sukurti neva atsakovo skolos egzistavimą ieškovui.
14. Atsakovas jokių įrodymų patvirtinančių jam išmokėtų lėšų pagrįstą panaudojimą ieškovo veikloje ar dokumentų, pagrindžiančių atsakovui išmokėtų 4238,93EUR lėšų sumos grąžinimą ieškovui, į bylą nepateikė, todėl darytina išvada, kad atsakovas savo atsikirtimų, jog jam išmokėtos lėšos buvo panaudotos ieškovo veikloje, byloje neįrodė, ko pasėkoje pirmos instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo turėjo tenkinti pilna apimtimi.
15. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui. Pažymi, kad atstovas, siekdamas įrodyti savo poziciją, pirmos instancijos teismo paprašė išduoti teismo liudijimą rašytiniams įrodymams gauti, t.y. suteikiantį teisę susipažinti su ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentais, bet gavęs tokį liudijimą, su jokias dokumentais neatvyko susipažinti.
Šalies argumentai
16. Apeliantas paaiškina, kad teismas nurodo, kad ieškovas nevedė tinkamos buhalterinės apskaitos iš kurios matytųsi kokiems asmenims, ir kokiu tikslu buvo išmokami pinigai, tačiau iš skundžiamo sprendimo yra neįmanoma suprasti, kokiais įrodymais remiantis teismas padarė tokias išvadas.
17. Teismas taip pat nurodo, kad „remtis vien fragmentiniais kasos išlaidų orderiais, nepasirašyta ir nepatvirtinta, bei neaišku, kokiais skaičiavimais paremta atsiskaitymų suvestine dėl atsakovui išduotų piniginių sumų, teismui nėra pagrindo“. Šis teismo teiginys, apelianto vertinimu, taip yra absoliučiai .nepagrįstas ir nesuprantamas. Neaišku, kuo remiantis teismas nusprendė, kad į bylą pateikti kasos išlaidų orderiai ir banko sąskaitos išrašai yra „fragmentiški“.
18. Teismo argumentai, kad ieškovas nereikalavo iš atsakovo, kad jis atsiskaitytų jo atleidimo dieną, nėra reikšmingi šiai bylai. Tai neįrodo, kad atsakovui nebuvo reiškiamos pretenzijos. Ieškovas nėra praleidęs senaties termino.
19. Apelianto įsitikinimu, teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį taip pat vadovavosi į bylą pateiktais, kaip teigia atsakovas, paties atsakovo surašytais lapais, kuriuose yra fiksuotos atsakovo ieškovo darbuotojams sumokėtos/paduotos pinigų sumos. Šiuos lapus teismas laiko pakankamais įrodymais byloje, patvirtinančiais, kad visus darbo užmokesčiu/avansus ieškovo darbuotojams mokėdavo atsakovas, todėl sprendžia, kad atsakovas visas jam išmokėtas lėšas panaudojo su ieškovo veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. Ieškovo manymu minėti dokumentai apskritai negalėjo būti laikomi įrodymais byloje, kadangi iš šių lapų neįmanoma nustatyti nei jų sudarymo datų, sudarymo aplinkybių ir priežasčių bei tikslų, kuriems esant šie lapai buvo surašyti. Šie lapai nėra pasirašyti nei ieškovo nei atsakovo, ne ant visų lapų net yra, kaip teigia atsakovas, ieškovo darbuotojų parašai. Iš lapų turinio ir byloje esančių kasos išlaidų orderių, banko sąskaitos išrašų bei buhalterinės programos išrašo nėra matomas joks tarpusavio ryšys, t.y. lyginat atsakovui išmokėtų pinigų sumas pagal ieškovo buhalterinėse apskaitos dokumentus su lapais esančia informacija (mėnesis už kurį mokama ir sumas), matome, kad mėnesiais už kuriuos neva yra surašyti šie lapai ir lapuose nurodomos sumos visiškai nesutampa su ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentais.
20. Apeliantas pažymi, kad liudytojais apklausti A. Č. ir O. V., taip pat teismui paliudijo, jog jie pasirašė ant atsakovo jiems pateikto balto lapo, kad pinigus gavo, tačiau taip pat (vėliau) pasirašė ir ant ieškovo kasos išlaidų orderių dėl jiems išmokėtų pinigų sumų. Taigi atsakovo pateiktus ranka surašytus lapus geriausiu atveju galima laikyti atsakovo juodraščiais ar užrašais skirtais jam pačiam, tačiau ne su ieškovo veikla susijusiais dokumentais, kurie patvirtintų ir įrodytų, kad atsakovas jam visas išmokėtas sumas panaudojo ieškovo veikloje.
21. Apelianto nuomone, teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo.
Atsiliepimas
22. Atsakovas S. S. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Atsakovas paaiškina, kad visos bendrovės perduotos lėšos atsakovui buvo panaudotos pagal tikslinę jų paskirtį, t.y. direktorius duodavo pinigus atsakovui, kuriam liepdavo perduoti pinigus darbuotojams ir liepdavo atsakovui surinkti darbuotojų parašus ant balto lapo, kad pinigus jie gavo kaip atlyginimą, atsakovas perduodavo pasirašytus lapus, po to direktorius surašydavo išlaidų orderius ir vėl duodavo pasirašyti darbuotojams, taigi realiai tie patys pinigai pagal buhalterinius duomenis buvo išmokami darbuotojams pasirašius antrą sykį su ieškovu. Apklausus liudytojais A. Č. ir O. V. teismo posėdžio metu, jie paaiškino, kad per jų darbo pas ieškovą laikotarpį, jiems nei karto nebuvo sumokėtas pagal darbo sutartį priklausantis visas darbo užmokestis, taip pat nutraukus darbo santykius su jais nebuvo pilnai atsiskaityta, bei visada buvo atsiskaitoma grynais pinigais, kuriuos išmokėdavo S. S.. Liudytojas A. Č. nurodė, kad pinigus iš darbdavio banko pavedimu gavo tik vieną kartą. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad per dvejus su puse metų darbo pas ieškovą laikotarpį, pagal darbo sutartį sulygto viso darbo užmokesčio negavo nei karto. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino liudytojų A. Č., O. V. ir atsakovo nurodytos aplinkybės, ir pagrįstai sprendė, kad UAB „Miravita“ nebuvo atsiskaitoma su darbuotojais pagal darbo sutartyse numatytas sąlygas, darbo užmokesčiai vėlavo, buvo nepilnai sumokami, atsiskaitymai vyko grynais pinigais, įmonėje nebuvo tinkamos apskaitos, iš kurios matytųsi kokiems asmenims, ir kokiu tikslu išmokami pinigai. Teismas taip pat konstatavo, kad tarp šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų - buhalterinių dokumentų matyti akivaizdūs prieštaravimai dėl apyvartoje buvusių sumų UAB „Miravita“ atsiskaitant su darbuotojais, išduodant, pervedant pinigus atsakovui. Todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio remiantis vien fragmentiniais kasos išlaidų orderiais, nepasirašyta ir nepatvirtinta, bei neaišku, kokiais skaičiavimais paremta atsiskaitymų suvestine dėl atsakovui išduotų pinigų.
24. Atsakovas pažymi, kad ieškovas jau buvo pateikęs analogišką ieškinį kitam įmonės darbuotojui, ėjusiam tokias pat pareigas kaip ir atsakovo, tačiau teismas tokį ieškinį atmetė, konstatavęs, kad įmonė netinkamai vedė materialinių vertybių apskaitą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9648-631/2018). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs atmetus ieškovo apeliaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
25. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
26. Nagrinėjamos bylos esmę sudaro darbdavio reikalavimas priteisti iš darbuotojo avansu išmokėtas lėšas, kurių panaudojimo, ieškovo teigimu, darbuotojas S. S. nepagrindė.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą apeliaciniame skunde nurodomu aspektu, t.y. įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, tiek ir dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo.
28. Apeliantas nėra teisus, teigdamas, kad jis šiame ginče turėjo įrodyti tik pinigų perdavimo faktą atsakovui, o atsakovas - turėjo įrodyti pinigų panaudojimo paskirtį. Įrodinėjimo naštos paskirstymas teismų praktikoje turi nemažai išimčių, kurios formuojamos ir taikomos priklausomai tiek nuo ginčo pobūdžio, tiek ir nuo individualių ginčo aplinkybių, rodančių, kad konkrečiais įrodymais disponuoja kuri nors viena ginčo šalis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas įrodinėjimo naštą teisingai pažymėjo, jog pasibaigus darbo santykiams būtent darbdavys disponuoja pirminiais įrodymais tiek apie darbuotojui išmokėtas avansines lėšas, tiek ir apie darbuotojo pateiktus šias išlaidas pateisinančius dokumentus.
29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie darbuotojams už įmonę UAB „Miravita“ išmokėtas pinigines lėšas. Kaip matyti, šie įrodymai yra pateikti iš elektroninio susirašinėjimo, pagal kurį pateiktus dokumentus atsakovas siuntė įmonės vadovui jo paties prašymu (e. bylos t. 1, b.l. 144). Be to, atsakovo pateiktų dokumentų turinį teisme patvirtino liudytojai A. Č. ir O. V., kurie teigė, kad ne sykį gavo grynais pinigais mokamą darbo užmokestį iš S. S.. Kita vertus, šio fakto teisme neneigė ir įmonės vadovas V. D..
30. Pastebėtina, kad darbdavys apie S. S. išmokėtas sumas, kurios nurodytos buhalterinės paskaitos programoje, pateikė pirminius įrodymus, t.y. kasos išlaidų orderius ir duomenis apie mokėjimo pavedimus. Šių dokumentų mokėjimo paskirtyje nurodyta „ūkio išlaidoms“, „nuoma“, o taip pat pateiktas vienas nepasirašytas kasos išlaidų orderis 2015-10-29 Nr. 89 kurio paskirtis „pagal atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį“ (e. bylos t. 1, b.l. 15).
31. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog darbuotojui S. S. avansu buvo mokamos papildomos lėšos be tų, kurios apskaitytos buhalterinės apskaitos programoje, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad darbdavio buhalterinėje apskaitoje apskaitytos avansinės išmokos darbuotojui yra netikslios ir neišsamios, t.y. kad mokėjimo paskirtyje nurodytos „ūkio išlaidos“ apėmė ne tik įmonės ūkio išlaidas, bet ir S. S. darbuotojams mokamą darbo užmokestį.
32. Taip pat pastebėtina, kad darbdavys neginčijo, jog darbuotojas yra tinkamai pagrindęs didžiąją dalį jam išduoto avanso panaudojimą (darbdavio teigimu, iš darbuotojui išmokėto 13721,36 EUR avanso nepagrįsta suma yra tik 4238,93 EUR), bet šių atsakovo darbdaviui pateiktų pirminių įrodymų į bylą neteikė, o rėmėsi tik buhalterinės apskaitos programos išrašu (e. bylos t. 1, b.l. 53-54). Darbdavys tiksliai neįvardijo, kokias išlaidas, kurios buhalterinės apskaitos programoje nurodomos kaip „av. apysk.“ pripažino tinkamomis, tačiau neigė, kad avansinį atsakovo įsiskolinimą mažino remiantis atsakovo teismui pateiktais darbuotojų parašais apie atlyginimo išmokėjimą ne ant žiniaraščio, o ant atsakovo teismui pateiktų baltų popieriaus lapų.
33. Iš buhalterinės apskaitos programos išrašo iš tikrųjų matyti, kad 2015 m. spalio mėnesį, t.y. tuo metu kai buvo išrašytas orderis Nr. 89, atsakovo avansinės apyskaitos byloje taip pat buvo apskaitytas ir išlaidas mažinantis pagrindas „av. apysk. 2015-10/3SS“ tai pačiai sumai kaip ir paminėtas orderis Nr. 89, t.y. 4090 EUR (e. bylos t. 1 b.l. 53 ir 15). Apie tokį darbo užmokesčio išmokėjimo faktą rodo ir atsakovo pridėta išmokėtinų sumų fotokopija (e. bylos t. 1, b.l. 145). Tačiau byloje apklausti liudytojai ir atsakovo pateikti įrodymai taip pat rodo, kad darbo užmokestį atsakovas S. S. mokėjo įmonės darbuotojams ne vieną kartą ir kitais laikotarpiais, o ne tik 2015 m. spalio mėnesį. Atsakovo pateiktas darbuotojų sąrašas su parašais apie gautus pinigus (e. bylos t. 1, b.l. 143) rodo, kad UAB „Miravita“ darbuotojams 2015 m. gruodžio 21 d. buvo išmokėta 1500 EUR suma, o tokia suma, kaip mažinanti atsakovo avansinį įsiskolinimą, nei 2015 m. gruodžio mėnesį, nei vėliau nėra apskaityta buhalterinės apskaitos programoje kaip atsakovo avansinę skolą mažinanti suma (e. bylos t. 1, b.l. 53-54).
34. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovo pateikti įrodymai yra fragmentiški ir nepakankami pripažinti, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo avansinės permokos.
35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
36. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
37. Įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, šalys nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
UAB „Miravita“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.