Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-10-26 · Civilinė byla Nr. e2-8185-940/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
e2-8185-940/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04258-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Ieškovas
UAB ,,Finansų administravimas“
Atsakovas
I. V.
Civilinė byla Nr. e2-8185-940/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04258-2018-3
Procesinio dokumento kategorija: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.;(S)2.6.1.5.; 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 26 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei I. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 272,63 Eur negrąžintą paskolos sumą, 397,13 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2018 m. spalio 8 d. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (b. l. 20-21). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymų pratęsti nustatytą terminą negauta. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos.

CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012 m. gruodžio 10 d. atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur vartojimo kreditas iki 2015 m. vasario 10 d., bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė, pasinaudodama vartojimo kredito sutarties 2.10 punkte numatyta galimybe, papildomai gavo 36,78 Eur vartojimo kreditą iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradine kreditore neatsiskaitė.

2015 m. gruodžio 21 d. tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir International Risk Management OÜ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido International Risk Management OÜ reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. 2016 m. kovo 10 d. International Risk Management OÜ reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą.

2016 m. kovo 30 d. atsakovei paštu išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo perleidimo ieškovei ir reikalavimo įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškovė tinkamai perėmė pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovę.

Pagal turimus duomenis atsakovė liko skolinga ieškovei 272,63 Eur sumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Atsakovė sutarties nevykdė, todėl remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, iš jos priteistina 272,63 Eur negrąžinto kredito.

Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str.). Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas, taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223 str. 6.228 str.).

Ieškovė prašo priteisti 69,34 Eur pelno palūkanas, nurodydama, kad taiko 79,20 proc. metinę palūkanų normą. Prašomų priteistinų palūkanų dydį ieškovė ženkliai sumažino, todėl iš atsakovės priteistinos 69,34 Eur palūkanos iki kredito grąžinimo termino.

CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau tekste – ir VKĮ) 5 straipsnio 2 dalies 11 punktas numato, kad nustatytos formos standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą turi būti nurodyta pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ar palūkanos ir jų apskaičiavimo tvarka.

Vadovaudamasi Sutarties 4.1 ir 7.1. punktais, ieškovė apskaičiavo atsakovei 327,79 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas. Pagal Sutarties 4.1 punktą šalys susitarė, kad atsakovė privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška sudaro 115,30 procento. Ieškovė paskaičiavo 115,30 procento dydžio – 327,79 Eur palūkanas, sutartyje apibrėžtas kaip vartojimo kredito metinė palūkanų norma.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl palūkanų priteisimo atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį – šalis sieja vartojimo kredito sutartiniai santykiai, kur atsakovė yra vartotojas, silpnesnioji sutarties šalis. Ieškovės prašomos priteisti palūkanos, mokėtinos esant Sutarties pažeidimui, atlieka kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Teismas gali mažinti susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymo numatytas palūkanas esant dviem pagrindams: kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.

Sutarties sudarymo metu VKĮ numatė, kad bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų (VKĮ 21 str. 1, 2 d., redakcija, galiojusi iki 2016 m. vasario 1 d.). Šiuo metu galiojančio VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.

Atsakovė, sudarydama Sutartį, sutiko su 115,30 procento vartojimo kredito metine palūkanų norma. Su atsakove sudarytoje Sutartyje nustatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudarė 115,30 procentų ir formaliai sutarties sudarymo metu neprieštaravo galiojusiam VKĮ 21 straipsnio 2 dalies reikalavimui. Tačiau vertinant negrąžintos kredito sumos (272,63 Eur) ir prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų (327,79 Eur) santykį matyti, kad prašoma palūkanų suma viršija esamą skolą ir akivaizdžiai yra per didelė. Remiantis tuo, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, šalių interesų pusiausvyrą, galiojantį teisinį reglamentavimą, o taip pat ir į aukštesnės instancijos teismo formuojamą praktiką (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. e2A-545-212/2018, 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį Nr. e2A-557-227/2018) ieškovei priteistinos iš atsakovės 75 procentų dydžio palūkanos, apskaičiuotos ieškovės pasirinktu laikotarpiu – 240,89 Eur (272,63 Eur × 75 proc./365 d.×430 d.).

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 str.). Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė ir su ieškove neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovė prievolės neįvykdė. Ieškovės reikalavimas įrodytas prie ieškinio esamais dokumentais. Iš atsakovės priteistinas 272,63 Eur negrąžintas kreditas, 310,23 Eur palūkanos (CK 6.870, 6.872, 6.873, 6.874 str.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo pagrįstas įstatymu.

Ieškinys tenkinamas iš dalies (78 procentai), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – 11,70 Eur žyminis mokestis (CPK 80, 88, 93, 98 str.), o valstybei - 5,93 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 272,63 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 63 ct) negrąžintą paskolą, 310,23 Eur (trijų šimtų dešimties eurų ir 23 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 582,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11,70 Eur (vienuolikos eurų ir 70 ct) žyminį mokestį ieškovei UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870.

Priteisti iš atsakovės I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,93 Eur (penkių eurų ir 93 ct) pašto išlaidas valstybei, įmokos kodas 5660.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Sprendimo už akių patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė