Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,B2 Impact“ ieškinį atsakovui E. K. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. liepos 23 d. tarp pradinės kreditorės UAB ,,IPF Digital Lietuva“ ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 300,00 Eur vartojimo kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kitus Sutartyje nustatytus mokesčius Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Paskolos terminas – 1440 dienų. Bendra kredito gavėjo mokama suma – 2 624,76 Eur, kurią sudaro: 1 300,00 Eur vartojimo kredito suma, 1 324,76 Eur palūkanos (39,39 proc. metinė palūkanų norma). Pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 24 d. pranešimu vienašališkai Sutartį nutraukė. 2017 m. spalio 31 d. pradinė kreditorė sudarė Susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties PER-17-210 su UAB ,,Skolų valdymo centras“, kuri reorganizuota į ieškovę.

Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Kitaip tariant, jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo ir pradinės kreditorės susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai. Atsakovas yra fizinis asmuo, lėšas pasiskolinęs vartojimo tikslais. Kitokio sutarties pobūdžio ieškovė neįrodinėjo, todėl teismas sprendžia, kad tarp šalių sudaryta Sutartis yra vartojimo sutartis.

Ieškovė prašo iš atsakovo (vartotojo) priteisti 785,32 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. liepos 23 d. (1 155 dienas). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad po reikalavimo teisės perėmimo ir kredito sutarties nutraukimo atsakovas grąžino ieškovei 1 570,00 Eur sumą.

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia tai, kad ieškovė turi įrodyti ieškinio pagrindą, o jai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi įpareigojo ieškovę iki 2024 m. liepos 24 d. teismo posėdžio pateikti duomenis apie atsakovo atliktus mokėjimus ir kaip jie buvo paskirstyti. Nors ieškovei buvo sudarytos procesinės galimybės pateikti bylai įrodymus dėl byloje įrodinėjamų aplinkybių, tačiau ieškovė šių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimus atsakovui reiškia tik dėl nuostolių, o ne dėl negrąžinto kredito, palūkanų sumos ar kitų mokėjimų, darytina išvada, kad atsakovas kitus savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė. Byloje esant duomenų, kad atsakovas vartojimo kreditą grąžino, tačiau ieškovei įvardijant ne tikslią datą, o įvykius - reikalavimo teisės perėmimą (2020 m. balandžio 27 d.) ir kredito sutarties nutraukimą (2020 m. balandžio 24 d.), teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas laikotarpiu 2020 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. liepos 23 d. vartojimo kredito pagal Sutartį nebuvo grąžinęs.

Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.11 punkte įtvirtinta atsakovo teisė grąžinti kreditą arba jo dalį anksčiau sutarto termino. Taigi nors pradinei kreditorei su atsakovu sudarant Sutartį buvo parengtas mokėjimų grafikas su grąžintinomis vartojimo kredito ir mokėtinomis palūkanų sumomis, ieškovė turėjo galimybę numatyti, kad, atsakovui šia teise pasinaudojus, ji palūkanų už laikotarpį po vartojimo kredito grąžinimo pajamų negaus.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalis numato, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Atsakovui grąžinus vartojimo kreditą, jis įgijo teisę į vartojimo kredito kainos sumažinimą, taigi ieškovė negalėjo tikėtis gauti visą kredito kainą už laikotarpį, kurį atsakovas kredito suma nebesinaudojo. Lūkestis gauti palūkanas pagal mokėjimų grafiką už atsakovo grąžintą vartojimo kreditą (ieškovės įvardintas negautomis pajamomis) nėra pagrįstas, nes esant normaliai veiklai ji šių pajamų gavusi nebūtų.

Iš išrašo iš Akto Nr. 30 (2020 m. balandžio 30 d.) pagal Periodinio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. PR-17-210 (2017 m. spalio 31 d.), sudarytą tarp UAB ,,IPF Digital Lietuva“ ir ieškovės, matyti perleistos atsakovo skolos informacija: pagrindinė skola 1 239,34 Eur; palūkanos 167,87 Eur; mokesčiai 0 Eur; delspinigiai 5,39 Eur; negrąžinta suma 1 412,60 Eur. Ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. atsakovui išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo jai perleidimo, kuriame atsakovui siūloma padengti 1 412,69 Eur sumą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad po reikalavimo teisės perėmimo ir kredito sutarties nutraukimo atsakovas grąžino ieškovei 1570,00 Eur sumą, taigi ieškinyje nurodytos aplinkybės ir su ieškiniu pateikti duomenys leidžia spręsti, kad Periodinio reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. PR-17-210 perleistas atsakovo įsipareigojimas buvo visiškai padengtas. Kitokių duomenų ieškovė teismui nepateikė.

Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. liepos 23 d. ieškovė galėjo tikėtis gauti iš atsakovo pajamų pelno palūkanų forma, todėl ieškovės reikalavimas dėl 785,32 Eur nuostolių (negautų pajamų) priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškinio reikalavimo dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo netenkinus, procesinės palūkanos nepriteisiamos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, numatanti, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, tačiau ieškinį atmetus, šis reikalavimas netenkinamas.

Teismas byloje patyrė 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,B2 Impact“, juridinio asmens kodas 225516770, valstybei 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.