Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei M. M. dėl jungtinės veiklos sutarties ir prašymo įregistruoti nuosavybę pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, namo teisinės registracijos panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – N. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad negalima gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atidalinti natūra. Namas yra 161,08 kv.m. bendro ir 137,21 kv m. naudingo ploto, yra dviejų aukštų (pirmas aukštas ir pastogė). Pirmame aukšte yra garažas, tambūras, koridorius, 52,98 kv.m. ploto svetainė virtuvė, sanitarinis mazgas, katilinė, pastogėje yra 36,59 kv.m. ploto kambarys, 11,73 kv.m. ploto kambarys ir 11,90 kv.m. ploto kambarys. Gyvenamąjį namą būtų galima atidalinti natūra, tačiau esant kategoriškai ieškovo ir jo pusėje esančios trečiojo asmens pozicijai, ieškinio reikalavimai dėl namo dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės atmetami, nes žemės sklypo ir gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atidalijamas natūrą pagal šiuo metu esančią nuosavybės teisių apimtį (t.y. atsakovės turimą ½ dalį) niekaip neatitiktų ieškovo bei trečiojo asmens valios.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Dėl 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Apeliantas, skųsdamas teismo sprendimą, nenurodė, kokias materialinės ar proceso teisės normas netinkamai taikė ir aiškino pirmosios instancijos teismas ir kokios aplinkybės būtų pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą. Dėl aplinkybės, jog jungtinės veiklos sutartyje parašas yra ne S. S., teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neįrodė. Kad jungtinės veiklos sutartis yra suklastota ir kad S. S. nebuvo išreiškęs valios sudaryti ginčo jungtinės veiklos sutartį ir jos nesudarė, tokių byloje įrodymų nėra.

23. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog sutarties šalys buvo susitarusios dėl jungtinės veiklos vykdymo ir sudarė ginčo jungtinės veiklos sutartį. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje paskyrė rašysenos ekspertizę S. S. parašo autentiškumui jungtinės veiklos sutartyje nustatyti. Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų skyriaus ekspertės pateikė išvadas, kad negalima nustatyti, ar 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties 3 lapo apačioje ties išspausdintu įrašu „Įgaliotas S. S.“ pasirašė S. S., dėl akto tiriamoje dalyje nurodytų priežasčių“. Taip pat ekspertės nurodė, kad negalima nustatyti, ar 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties 3 lapo apačioje ties išspausdintu įrašu „Įgaliotas S. S.“ pasirašė M. M., ar kitas asmuo“. Taigi, rašysenos ekspertams neatsakius vienareikšmiškai į klausimus, kas konkrečiai pasirašė jungtinės veiklos sutartyje, teismas, neturėdamas specialių žinių, parašo autentiškumui nustatyti, to taip pat negali padaryti vien vizualiai vertindamas šalių teikiamus dokumentus ir parašus.

26. Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad atsakovė yra pasirašiusi 2007-10-04 UAB „Alstuba“ Rangos darbų sutartį Nr. MM-1 dėl gyvenamojo namo sienų, gegnių, grindų gulekšnių bei lubų sijų darbų atlikimo. Atsakovės 2010-12-22 mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ji pervedė UAB „Alstuba“ 14 000 Lt avanso, 2011-05-12 nurodymu – 10 000 Lt, 2011-08-10 nurodymu – 10 000 Lt ir 2011-08-19 nurodymu – 5 000 Lt. Taip pat atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji sumokėjo 3 535,65 Lt už plėvelę ir vatą, skirtą namui, taip pat 5 139,89 Lt išlaidas, 671 Lt išlaidas už namo draudimą. Nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jungtinės veiklos sutartis buvo vykdoma, pati atsakovė piniginėmis lėšomis prisidėjo prie namo statybos, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad atsakovė sutartį suklastojo siekdama pasisavinti 1/2 dalį pastatyto namo. Atsižvelgiant į tai, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu apelianto ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad šalys buvo sudarę ne rašytinę jungtinės veiklos sutartį, kuri įregistruota VĮ Registrų centras, o žodinę jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu visiems sutarties dalyviai (apeliantas, trečiasis asmuo, S. S. ir atsakovė) turėjo teisę į ¼ statomo namo. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, be apelianto žodinių paaiškinimų byloje nėra duomenų patvirtinančių apie tokios žodinės sutarties sudarymą ir vykdymą.

28. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog apeliantas pirmosios instancijos teisme prašė pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu, t.y kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms. Šį ieškinio reikalavimą grindė, tuo, kad sutartį atsakovė suklastojo. Taigi, sutiktina su atsakove, kad apeliantas apeliacinės instancijos teisme ginčija jungtinės veiklos sutartį CK 1.92 str. normos pagrindu, kaip nuginčijamą sandorį, nors tokiu pagrindu sandorio neginčijo pirmosios instancijos teisme. Remiantis CPK 314 str. šie argumentai nenagrinėtini ir apeliacinės instancijos teisme.

29. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir objektyviai išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus dėl jų atliktų įnašų namo statybai, įvertinęs rašysenos ekspertų išvadas, ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvadas dėl jungtinės veiklos sutarties esančių parašų autentiškumo ir ginčo šalių parodymų nuoseklumą, priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą pripažinti jungtinės veiklos sutarties faktinį egzistavimą.

Dėl paskolinių santykių

30. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė du raštelius, pavadintus „vekselis“, kuriuos pasirašė atsakovė ir prašė jų pagrindu priteisti apeliantui skolą. Apelianto teigimu, atsakovę ir jos sugyventinį S. S. siejo paskoliniai santykiai, nes skolos rašteliuose yra aiškiai nurodytas skolos dydis ir atsakovės įsipareigojimas grąžinti skolą, patvirtinant, kad atsakovė yra skolinga skolos rašteliuose nurodytą sumą. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad abiejuose rašteliuose nėra esminio elemento – M. M. įsipareigojimo grąžinti juose nurodytas sumas, nors, kaip jau minėta, žodis „skolinga“ savaime ir vienareikšmiškai patvirtina paskolos gavimą ir kartu įsipareigojimą grąžinti skolą.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant klausimą apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės raiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas).

32. Taigi, net jei paskolos dalyko perdavimo faktas aiškiai žodžiais tiesiogiai sutarties tekste ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant juose pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 26 punktas). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas).

33. Nagrinėjamu atveju rašteliuose žodžiai „skolinga“ nėra pakankami išvadai padaryti, kad egzistuoja kokia nors atsakovės skola S. S., o po jo mirties paveldėjimo pagrindu apeliantui. Pažymėtina, kad vienas raštelis pasirašytas 2013-01-16, o kitas yra be datos. Skolos grąžinimo data rašteliuose nenurodyta. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, abiejuose rašteliuose nurodyta, kad M. M. yra skolinga už namo statybą, t.y. M. M. iš esmės su S. S. siejo santykiai dėl gyvenamojo namo statybos pagal Jungtinės veiklos sutartį. Kadangi jungtinės veiklos rezultatas buvo pasiektas – gyvenamasis namas pastatytas, labai tikėtina, kad šalys, kaip ir buvo susitarę lygiomis dalimis dalyvavo namo statyboje. Nurodytus argumentus patvirtina S. S. ir atsakovės 2011-05-24 susitarimas, kuriame jie sutarė, kad „namo statyboje dalyvaujame abu kartu ir lygiomis finansinėmis dalimis“ ir nurodomos medžiagos bei sumos, kuris iš sugyventiniu planuoja ką pirkti. Kaip jau minėta byloje pakankamai pateikta rašytinių įrodymų (šios nutarties 24 punktas), kad atsakovė po nurodyto susitarimo yra nupirkusi medžiagų, reikalingų namo statybai. Be to, byloje nėra duomenų apie S. S. finansines galimybes perduoti atsakovės nuosavybėn paskolos dalyką, reikalavimą atsakovei grąžinti skolą ar kreipimąsi į teismą dėl skolos išieškojimo teismine tvarka nuo 2013 m. iki 2016 m. t. y. S. S. mirties. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad S. S. piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais ir smurtaudamas reikalaudavo pasirašyti tokio turinio raštelius. Atsakovė, siekdama save apsaugoti, nurodė juose savo neteisingą asmens kodą, pavardę, valiutą „latus“, kitus klaidingus duomenis. Pastarąsias aplinkybes patvirtina administracinėje byloje Nr. A2.2-5986-88/2013, kurioje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2013-08-27 nutarimu nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nutarime taip pat nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2013-04-11 būdamas apsvaigęs, kilus konfliktui sugyventinę M. M. stumdė, tampė už plaukų ir su kumščiu trenkė jai du kartus į veidą, po to trenkė su ranka jai į ranką ir į koją, tuo sukeldamas M. M. fizinį skausmą. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog apeliantas atsakovės prievolės sumokėti apeliantui kaip S. S. įpėdiniui skolą neįrodė, tuo tarpu atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius tai, kad rašteliuose nurodyti žodžiai „skolinga“ neatitiko tikrovės. Tuo labiau, kad į bylą pateiktas apelianto ir atsakovės 2016-06-28 susitarimas, kuriame jie savo parašais patvirtino, kad vienas kitam neskolingi, o namas bus registruojamas lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai reikalauja priteisti jam skolą pateiktų raštelių pagrindu.

Dėl namo dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

34. Apeliantas taip pat prašo atidalinti jam ¼ dalį ir jungtinės nuosavybės teisės ½ dalį ginčo namo ir ½ dalį žemės sklypo, kuris šiuo metu lygiomis dalimis priklauso apeliantui ir atsakovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis reikalavimas yra išvestinis, t.y. jis galėtų būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei šalims pagal apelianto nurodomą jungtinės veiklos žodinę sutartį būtų nustatyta kita gyvenamojo namo nuosavybės teisės dalis. Netenkinus šio reikalavimo, netenkinamas ir apelianto reikalavimas padalinti namą apelianto nurodomu būdu, t .y. atsakovei priteisiant ¼ namo ir ½ žemės sklypo dalį, atsakovei išmokant kompensaciją.

Dėl atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų

35. Atsakovė nurodo, kad apeliantas sumokėjo per mažai žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą, todėl būtina nustatyti apeliacinio skundo trūkumus. Po atsakovės atsiliepimo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-02 nutartimi nustatė apeliantui terminą sumokėti trūkstamą 208,50 Eur žyminį mokestį ir apeliantas jį sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, žyminis mokestis už apeliacinį skundą yra sumokėtas teisingai.

36. Atsakovė taip pat nurodo, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ginčo turtas jam nereikalingas ir viską daro dėl anūkės, siekdamas, jog ji gautų šį ginčo turtą. Atsakovės nuomone, apeliantas neturi teisinio suinteresuotumo, bei neturi jokio įgaliojimo (pavedimo) taip veikti procese, apeliacinis skundas atmestinas vien šiuo pagrindu. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka.

37. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

38. Byloje nustatyta, kad apeliantas yra su atsakove bendraturčiai. Apeliantas per jo įgaliotą asmenį sūnų yra pasirašę jungtinės veiklos sutartį. Be to, apeliantas yra savo sūnaus įpėdinis ir ginčijo jo su atsakove pasirašytą jungtinės veiklos sutartį. Tuo atveju, jei būtų šioje byloje patenkinti reikalavimai, ne apelianto anūkei, o apeliantui nuosavybės teise priklausytu ¾ gyvenamojo namo dalys vietoje ½ ir visas žemės sklypas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas turi suinteresuotumą šia byla.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 850 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti ieškovo apeliacinį skundą, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.