- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- 2-753-466/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16820-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- M. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei M. M. dėl jungtinės veiklos sutarties ir prašymo įregistruoti nuosavybę pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, namo teisinės registracijos panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – N. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu ieškovas prašė: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartį; 2) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2016-06-28 prašymą Nr. 11716368, adresuotą VĮ Registrų centras dėl teisinės registracijos; 3) pripažinti ieškovo V. S. asmenine bendra daline nuosavybe ¼ dalį pastato – vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atsakovei paliekant ¼ dalį ginčo pastato; 4) prašė priteisti iš atsakovės 13 388 Eur negrąžintos paskolos, 4,18 proc. dydžio materialiųjų palūkanų, apskaičiuotų nuo 10 426 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo 2013-01-31 iki 2018-01-31 ir 5,49 proc. materialiųjų palūkanų (980 Eur), apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2011-05-24 iki 2018-01-31 nuo 2 962 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško nevykdymo; 5) atidalinti ieškovui V. S. asmeninės bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį ginčo namo, taip pat bendros jungtinės nuosavybės teise ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančias pastato – vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ½ dalis ir ½ žemės sklypo dalį nuo atsakovei priklausančios ¼ dalies ginčo namo ir ½ žemės sklypo dalies, visą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (kuriame stovi ginčo namas) skiriant ieškovui bei trečiajam asmeniui, o atsakovei iš ieškovų priteisti 20 575 Eur kompensaciją už ¼ dalį namo ir 4 475 Eur kompensaciją už ½ dalį žemės sklypo, iš viso 25 050 Eur kompensaciją, iš kurios atėmus 16 543 Eur atsakovės skolą su palūkanomis priteisti iš ieškovo atsakovei 8 507 Eur kompensaciją už minėtas gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis (I tomas, 12 -18).
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog niekada su ieškovu S. S. bei N. S. nebuvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ir tuo adresu esantis žemės sklypas visoms susitariančioms šalims turėtų priklausyti po ¼ dalį. Jos teigimu, nieko neįrodo pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašas nuo 2012 m. gegužės mėn., nes tuomet ginčo namo statyba jau buvo baigta ir atsakovė 2012-10-25 ginčo namą apdraudė kaip baigtą statybą. Priešingai, nei ieškovai, atsakovė nurodė, jog 2010-07-08 įgaliojimu ieškovai įgaliojo sūnų S. S. „... sudaryti, pasirašyti, pakeisti ir/ar nutraukti visas reikiamas sutartis...“. 2010-07-08 išduoto S. S. įgaliojimo ieškovai neginčija. Ieškovai galėjo prisidėti prie namo statybos jį statant S. S. ir atsakovei, tačiau ieškovo susitarimai su sūnumi dėl namo statybos finansavimo atsakovei nėra žinomi. Atsakovės teigimu, 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama pridengti kitą – realų sandorį. Dėl nurodyto, atsakovei pagrįstai priklauso ½ dalis ginčo turto. Atsakovė neneigia, kad S. S. pasirašytuose dokumentuose jo parašai neretai skirdavosi, tačiau taip galėjo nutikti dėl to, kad S. S. piktnaudžiavo alkoholiu. Todėl 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartyje ieškovai buvo nurodyti tik formaliai. Atsakovė neigia buvusius paskolinius santykius tarp jos ir ieškovo V. S., o paskolos rašteliai ir vekseliai atsirado dėl S. S. nuolatinio smurtavimo prieš atsakovę. 2011-05-24 susitarimas nesukūrė atsakovei jokių prievolių, nes po šios datos ji lygiai tiek pat sumokėjo už namo statybas ir dar daugiau. 2010-07-10 jungtinės veiklos sutarties sąlygos nenustatė, kad partnerių įnašai gali būti nelygūs, t.y., kad atsakovė turėtų prisidėti daugiau. Atsakovės ir S. S. 2016-06-28 pasirašytas susitarimas įregistruoti ginčo namą lygiomis dalimis patvirtina šalių valią ir aplinkybę, jog S. S. ir atsakovė patvirtino, kad vienas kitam daugiau nėra skolingi. Atsakovė nesutiko su prašomu taikyti namo atidalijimo būdu, nes ginčo turtą galima atidalinti natūra (I tomas, 111-116 b.l.).
Šalies argumentai
N. S. 2019-05-21 pareiškimu prašė ją laikyti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje (II tomas, 113 b.l.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsakovės pusėje, valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialas atsiliepime nurodė, kad V. S. 2016-05-12 prašymo bei V. S. ir valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2016-05-19 sudarytos Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutarties Nr. SK-816 pagrindu valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo matininkė 2016-05-19 parengė 161,08 kv.m. ploto vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. V. S. ir N. S. įgaliotas S. S. 2016-06-28 pateikė teritoriniam registratoriui prašymą pakeisti sklypo kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre bei įrašyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Kartu su šiuo prašymu S. S. pateikė 2010-07-08 įgaliojimą, reg. Nr. 2350, UAB „Baltijos matavimų organizacija“ 2016-06-08 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2016-05-19 parengtą 161,08 kv m. ploto ploto vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016-06-14 patvirtintą Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-100-160614-00704, V. S. ir N. S. 2016-06-28 prašymą. Taip pat ir M. M. 2016-06-28 teritoriniam registratoriui pateikė prašymą įregistruoti jos nuosavybės teises į pastatą, M. M. prašymo pastabose nurodyta, kad visi reikalingi dokumentai pateikti kartu su V. S. ir N. S. įgalioto asmens S. S. prašymu, kurio Nr. 11716368. 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutartis valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo darbuotojui buvo pateikta kartu su įgalioto asmens S. S. ir M. M. prašymais. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs prašymus ir su jais pateiktus dokumentus, duomenis 2016-06-30 pakeitė, buvo įregistruota bendra jungtinė sutuoktinių V. S. ir N. S. nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. M. nuosavybės teisė į ½ dalį minėto namo. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad V. S., N. S. ir M. M. nuosavybės teisės buvo įregistruotos ne tik 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties, bet ir kitų dokumentų – Deklaracijos, kadastro duomenų bylos bei 2016-06-28 prašymu pagrindu, kurių ieškovas neginčija. Nėra aišku, ar ieškovas ginčija tik 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu įrašytus duomenis, ar ieškovas siekia iš viso panaikinti vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ir išregistruoti nekilnojamąjį daiktą. Valstybės įmonės „Registrų centras“ nuomone, ieškovas nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamojo namo neįmanoma atidalinti natūra (II tomas 8-10 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas V. S. kartu su sutuoktine N. S. bei atsakove M. M. pagal 2010-05-12 pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2158-7, iš K. Č. ir ir A. Č. įsigijo 0,0701 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad minėtą žemės sklypą nuosavybės teise V. S., N. S. ir M. M. perka lygiomis dalimis po ½ dalį, t.y. ½ dalį bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyja V. S. ir N. S., o kitą ½ dalį žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise įgyja M. M.. Už perkamą žemės sklypą V. S. bei N. S. bei atsakovė M. M. sumokėjo lygiomis dalimis – 13 500 Lt sumokėjo V. S. ir N. S. ir 13 500 Lt sumokėjo M. M. (I tomas, 46 -53 b.l.).
2010-07-08 V. S. ir N. S. išdavė savo sūnui S. S. įgaliojimą (notarinio registro Nr. 2350), kuriuo jie įgaliojo S. S. atstovauti ieškovą bei trečiąjį asmenį visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, visuose reikaluose, susijusiuose su V. S. ir N. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančia ½ dalimi 0,0701 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naujomis statybomis, remontu, renovacija, rekonstrukcija, griovimu ir įteisinimu, tvarkyti visus susijusius dokumentus, šiuo tikslu tvarkyti visą atitinkamą dokumentaciją, derinti projektą, susijusius su anksčiau paminėtų darbų atlikimu, gauti visus būtinus leidimus, įregistruoti pakeitimus valstybės įmonėje „Registrų centras“, įregistruoti visus pakeitimus visose įstaigose ir gauti apie tai liudijančius dokumentus, šiuo tikslu atstovauti jiems Statybos inspekcijoje, Plėtros departamente, savivaldybėje, valstybės įmonėje „Registrų centras“ bei visose kitose šiame įgaliojime neišvardintose valstybinėse ir visuomeninėse įstaigose, įmonėse ir organizacijose, santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmeninis, pateikti ir gauti visus reikiamus dokumentus, daryti jų vardu pareiškimus, rašyti prašymus, už juos pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Taip pat V. S. ir N. S. įgaliojo sūnų S. S. atstovauti visose reikiamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, visuose reikaluose, susijusiuose su bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu aukščiau paminėtu turtu, tais tikslais už V. S. ir N. S. pateikti ir gauti visus reikalingus dokumentus, sudaryti, pasirašyti, pakeisti ir/ar nutraukti visas reikiamas sutartis bei atlikti visus reikalus dėl auksčiau paminėto turto eksploatacijos, daryti V. S. ir N. S. vardu pareiškimus, rašyti jų vardu prašymus, sutikimus, sumokėti visas reikiamas įmokas ir/ar mokesčius, už juos pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Be to V. S. ir N. S. įgaliojo sūnų S. S. už įgaliotinio nuožiūra nustatytą kainą ir sąlygas parduoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui V. S. ir N. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį aukščiau paminėtą nekilnojamąjį turtą, tuo tikslu atstovauti juos visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, tarp to valstybės įmonėje „Registrų centras“, notarų biure bei visose kitose šiame įgaliojime paminėtose įmonėse ir įstaigose, gauti visus pardavimo sandoriui reikalingus dokumentus (pažymėjimus, dokumentų dublikatus ir visus kitus dokumentus) ar jų dublikatus, sudaryti preliminarią sutartį (susitarimą) bei pirkimo – pardavimo sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą notarų biure, pasirašyti pareiškimą apie galutinį atsiskaitymą pagal sutartį, gauti pinigus už parduotą turtą, rašyti sutikimus, V. S. ir N. S. vardu sumokėti reikiamus mokesčius/įmokas, daryti jų vardu pareiškimus, rašyti jų vardu prašymus, pareiškimus ir visus kitus reikiamus dokumentus, už juos pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojime nurodyta, kad jis galioja iki 2020-07-08. Jame taip pat nurodyta, kad įgaliojimo tekstas įgaliotojų yra perskaitytas, suprastas, ir, kaip atitinkantis jų valią, pasirašytas be jokios prievartos ir trečiųjų asmenų pašalinio poveikio, notaro akivaizdoje. Įgaliotojai pareiškia, kad šis įgaliojimas atitinka jų valią, įgaliojimo prasmė ir teisinės pasekmės bei įgaliojimo atšaukimo galimybės išaiškintos (I tomas, 74 b.l.). 2010-07-08 įgaliojimo ieškovas neginčijo.
2010-07-10 atsakovė M. M. su V. S. ir N. S. sudarė Jungtinės veiklos sutartį (toliau – Sutartis). Sutartį už V. S. ir N. S., tikėtina, 2010-07-08 išduoto įgaliojimo pagrindu pasirašė S. S.. Sutarties 1 skyriuje „Bendrosios nuostatos/sutarties objektas“ nurodyta, kas bendrasavininkai, kooperuodami savo patirtį, žinias, žmogiškuosius ir kitus darbinius bei finansinius resursus, kiekvienas prisidėdamas pagal savo galimybes, bendrai veikdami sutaria minėtame sklype statyti gyvenamąjį būstą (namą). Sutarties 2 skyriaus „Bendrų reikalų tvarkymas“ 1 punkte nurodyta, kad M. M. yra paskiriama atsakingu partneriu ir atstovauja bendrasavininkų grupei – su ja pasirašomos sutartys, išduodami leidimai ir sprendžiami visi klausimai, susiję su statybų vykdymu, taip pat M. M. yra atsakinga už bet kokius apmokėjimus. Pagal 2 skyriaus 2 punktą jungtinės veiklos metu bendrasavininkų išleistos lėšos priklauso bendrasavininkams proporcingai įnašų dydžiui. Remiantis 3 punktu, išlaidos ir nuostoliai, susiję su vieno bendrasavininko atliekamais darbais ir medžiagomis ar dokumentais, nėra laikoma bendromis bendrasavininkų išlaidomis, nuostoliais ir tenka tam konkrečiam bendrasavininkui. Sutarties 3 skyriuje „Įgaliojimai bei susitarimai“ šalys susitarė įgalioti bendraturtę M. M. rūpintis statybos projekto bei kitų susijusių dokumentų ruošimu bei derinimu. Taip pat įgaliojo M. M. atstovauti bendraturčiams įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tarp to Vilniaus miesto savivaldybėje, valstybės įmonėje „Registrų centras“, žemėtvarkos skyriuose, gauti bei pateikti reikiamus dokumentus, tarp to ir į IS „Infostatyba“, rašyti bendraturčių vardu pareiškimus, už juos pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šių statybų dokumentais bei leidimais. Sutarties 8 skyriaus „Sutarties objekto (rezultato) dalybos“ 1 punkte nurodyta, kad visi bendraturčiai sutaria, kad šios sutarties objektas ir galutinis rezultatas yra naujo gyvenamojo būsto (namo) statybos bendrai priklausančiame sklype. Pagal 8 skyriaus 2 punktą visi bendraturčiai supranta ir sutaria, kad visos teisės ir nuosavybė į iki sutarties turėtą turtą (bendrą sklypą) sutarties vykdymo metu ir sutarčiai pasibaigus išlieka nekintamos. Iki sutarties sudarymo turėtas turtas (bendras sklypas) ar jo dalis nekinta. 8 skyriaus 3 punkte nurodyta, kad naujai įgytas turtas (statomas gyvenamas būstas), gavus reikiamus dokumentus iš reikiamų įstaigų apie statybų baigtumą 100 proc. ir suruošus kadastrinių matavimų bylą bei kitus reikiamus dokumentus bus registruojamas valstybės įmonėje „Registrų centras“ kaip naujas įgytas/pastatytas turtas nuosavybės teise tokiomis dalimis – ½ dalis naujai įgyto turto teks M. M. ir ½ dalis minėto turto teks V. S. ir N. S.. Sutarties 8 skyriaus 2 punkte nurodyta, kad ši sutartis sudaryta 4 egzemplioriais, po vieną kiekvienam bendrasavininkui bei vienas egzempliorius - valstybės įmonei „Registrų centras“ (I tomas, 57,58 b.l., II tomas, originalas voke, 65 b.l.).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010-10-11 išdavė statybos leidimą Nr. GN/996/10-0968 vienbučio 137,20 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), leidime statytojais nurodyti V. S., N. S. ir M. M. (I tomas, 56 b.l.). 2016-07-13 buvo įregistruotos V. S., N. S. ir M. M. po ½ dalį nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (II tomas, 15,16 b.l.).
S. S. (duomenys neskelbtini) (I tomas, 64 b.l.). Vilniaus miesto 9 notarų biuro notaro D. A. (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas patvirtina, jog V. S. priėmė S. S. palikimą (I tomas, 64 b.l.).
Dėl 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia
Atsakovė M. M. pateikė 2007-10-04 jos sudarytą su UAB „Alstuba“ Rangos darbų sutartį Nr. MM-1. Sutarties 1 skyriuje „Sutarties objektas“ nurodyta, kad rangovas UAB „Alstuba“ įsipareigoja iš užsakovo M. M. medžiagos pagaminti ir sumontuoti gyvenamojo namo sienas, gegnes, grindų gulekšnius bei lubų sijas, darbai turėjo būti atlikti iki 2011-05-10. Pagal Sutarties 3 skyriaus „Sutarties suma ir atsiskaitymo tvarka“ 3.1 punktą sutarties suma yra 35 537 Lt plius 7 463 Lt PVM, iš viso – 43 000 Lt (I tomas, 118, 119 b.l.). Medienos perdavimo aktuose nurodyta, kad UAB „Alstuba“ buvo perduota 32,5 kūb. m. ir 40 kūb. medienos (pušies) rąstų (I tomas, 120, 121 b.l.). M. M. 2010-12-22 mokėjimo nurodymu pervedė UAB „Alstuba“ 14 000 Lt avanso, 2011-05-12 nurodymu – 10 000 Lt, 2011-08-10 nurodymu – 10 000 Lt ir 2011-08-19 nurodymu – 5 000 Lt (I tomas, 122,123 b.l.). M. M. pateikė įrodymą, kad sumokėjo 3 535,65 Lt už plėvelę ir vatą, skirtą namui (I tomas, 124 b.l.), taip pat 5 139,89 Lt išlaidas (I tomas, 125 b.l.), 671 Lt išlaidas už namo draudimą (I tomas, 126, 127 b.l.). 2011-05-24 Susitarime nurodyta, kad M. M. su S. S. lygiomis dalimis dalyvaus gyvenamojo namo statybos ir lygiomis dalimis finansuos namo statybą (I tomas, 63 b.l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 9.969 straipsnio 1 dalis numato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Pagal CK 9.969 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Remiantis CK 9.970 straipsnio 1 dalimi, partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Įnašas įvertinamas pinigais visų partnerių susitarimu (CK 9.970 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 9.973 straipsnį, kiekvienas partneris turi teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, nepaisant to, įgaliotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus. Susitarimai, kurie šią teisę apriboja ar panaikina, negalioja.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas iš esmės vien savo ir trečiojo asmens paaiškinimais įrodinėjo aplinkybę, kad tarp V. S., N. S., jų sūnaus ir M. M. žodžiu buvo sutarta, kad pastačius namą (duomenys neskelbtini) jis bus padalintas į 4 dalis, t.y. kiekvienam iš bendraturčių teks po 1/4 dalį. Teismo nuomone, bylos aplinkybės leidžia laikyti labai tikėtina kitokį ieškovo, trečiojo asmens, S. S. ir atsakovės susitarimą, t.y., kad 1/2 namo teks V. S., N. S. ir 1/2 dalis teks atsakovei M. M.. Teismas atkreipia dėmesį, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje "(duomenys neskelbtini)" šalys įsigijo ir mokėjo už jį lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 dalį, o ne po 1/4 dalį V. S., N. S., S. S. ir M. M. vardu. 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutartie 8 skyriaus 3 punkte nurodyta, kad naujai įgyto turto - gyvenamojo namo 1/2 dalis teks M. M. ir 1/2 dalis teks V. S., N. S.. V. S. ir N. S. 2010-07-08 išdavė sūnui S. S. generalinį įgaliojimą, kuriuo pavedė tvarkyti visus reikalus, susijusius su jiems nuosavybės teise priklausančia ½ dalimi 0,0701 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei naujomis statybomis tame sklype, remontu, renovacija, rekonstrukcija, griovimu ir įteisinimu. Todėl S. S. turėjo visus įgaliojimus pasirašyti ginčijamą 2010-07-21 Jungtinės veiklos sutartį.
2016-06-28, veikdamas pagal minėtą įgaliojimą S. S. pateikė prašymą valstybės įmonei „Registrų centras“ įregistruoti bendra jungtine sutuoktinių V. S. ir N. S. nuosavybe ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (I tomas, 67 b.l., II tomas, 12 b.l.). Kartu su prašymu buvo pateiktos kadastro 2016-06-08 ir 2016-05-19 duomenų bylos, 2016-06-14 deklaracija Nr. 00704 apie statybos užbaigimą, 2016-06-28 susitarimas, 2010-07-08 įgaliojimas Nr. 2350 (II tomas, 23 b.l.). 2016-05-19 V. S. su valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialu sudarė Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastro darbų atlikimo (II tomas, 21, 22 b.l.). Tačiau V. S. ir N. S. 2016-06-02 parašė sutikimą, kad M. M. atliktų vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procesą (I tomas 128 b.l.).
Ieškovas nurodė, kad 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutartyje yra suklastotas S. S. parašas. Teismo pavedimu buvo atlikta rašysenos ekspertizė S. S. parašo autentiškumui minėtoje Sutartyje nustatyti. Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų skyriaus ekspertės pateikė išvadas, kad negalima nustatyti, ar 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties 3 lapo apačioje ties išspausdintu įrašu „Įgaliotas S. S.“ pasirašė S. S., dėl akto tiriamoje dalyje nurodytų priežasčių. Ekspertės nurodė, kad įvertinus bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus nustatyta, jog nei sutapimai, nei skirtumai nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Nustatyti daugiau sutampančių ar besiskiriančių požymių negalima, nes tiriamasis parašas trumpas ir paprastos sandaros, o lyginimui pateikti S. S. parašų pavyzdžiai labai variantiški. Negalinti vienareikšmiškai įvertinti sutampančių ar besiskiriančių parašų požymių, nustatyti ar 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties 3 lapo apačioje pasirašė S. S., negalima. Kadangi nenustatyta, ar 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties 3 lapo apačioje pasirašė pats S. S., negalima nustatyti, ar jis pasirašė neįprastos būsenos (dėl alkoholio poveikio). Taip pat ekspertės pateikė išvadą, kad lyginant tiriamąjį parašą su lyginimui pateiktais M. M. rašysenos ir parašų pavyzdžiais, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ar skirtumai, nesudarantys požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Nustatyti daugiau sutapimų ar skirtumų nebuvo galima, nes tiriamasis parašas trumpas, paprastos sandaros. Todėl negalima nustatyti, ar 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties 3 lapo apačioje ties išspausdintu įrašu „Įgaliotas S. S.“ pasirašė M. M., ar kitas asmuo ( II tomas, 75, 76 b.l.).
Pažymėtina, kad V. S. ir N. S. 2016-12-20 kreipėsi į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135, 144, 182, 183, 189 ir 228 straipsniuose. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus turėjo 2017-01-25 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 – ojo skyriaus prokurorė 2017-04-26 nutarimu netenkino V. S. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir V. S. skundą paliko nenagrinėtą. Prokurorė nutarime nurodė, kad pareiškimo patikslinimo metu nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad apgaule būtų užvaldytas svetimas turtas ar buvo suklastoti dokumentai (medžiaga Nr. M-1-01-02395-17, 54-56 b.l., 88-90 b.l.). Esant šių aplinkybių visumai, nėra pagrindo daryti išvadą apie galimą S. S. parašo suklastojimą 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutartyje.
Teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad V. S. ir N. S. 2010-07-08 išdavė savo sūnui S. S. įgaliojimą tvarkyti visus reikalus, susijusius su gyvenamojo namo statyba žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas ir trečiasis asmuo neneigė aplinkybės, kad S. S. buvo su M. M. sugyventiniai, galimai ruošėsi sukurti šeimą ir gyventi pastatytame name.
Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad S. S. visą laiką veikė pagal įgaliojimą ir savo vardu dokumentų nepildydavo. Kaip paaiškino atsakovė M. M., S. S. nenorėjo savo vardu registruoti jokio turto, nes norėjo apsisaugti nuo galimo išieškojimo jo atžvilgiu S. S. nepilnametės dukters J. S., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui, kadangi 2005-02-09 buvo nutraukęs santuoką su I. S. (administracinė byla Nr. A2.2-5986-88/2013, 7 b.l.). Ši aplinkybė liko nepaneigta ir tuo paaiškinama tai, kad S. S. buvo reikalingas ieškovo bei trečiojo asmens išduotas įgaliojimas visapusiškai veikti statant gyvenamąjį namą (medžiaga Nr. M-1-01-02395-17, 16 b.l.). Galima iš dalies sutikti su atsakove, kad tikrieji 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties dalyviai buvo S. S. ir M. M., nes Sutarties tikslas buvo pasistatyti bendrą namą, kuriame esant normaliai situacijai jie būtų kartu gyvenę, tačiau dėl nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia. Atsakovė pateikė įrodymus, kad jos santykiai su S. S. ne visada buvo geri todėl, kad jis, paveiktas alkoholio ne kartą pavartojo smurtą atsakovės atžvilgiu, kad patvirtina nutarimai administracinėje ir baudžiamosiose bylose (I tomas, 136 – 153).
Nėra pagrindo pripažinti 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutartį ir S. S. 2016-06-28 prašymą kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ar gerai moralei sandorius (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių visumą leidžia daryti išvadą faktiškai S. S. ir M. M. siekė lygiomis dalimis įgyti, sukurti nekilnojamąjį turtą. Ieškovas V. S. ir trečiasis asmuo N. S. išdavė sūnui įgaliojimą ir jų elgesys nekontroliuojant sūnaus S. S., kaip jis veikia pagal įgaliojimą leidžia manyti, jog ieškovas ir trečiasis asmuo tikėjosi, jog S. S. susies savo gyvenimą su M. M., dėl ko ieškovas bei trečiasis asmuo neprieštaravo, kad lygiomis dalimis būtų perkamas žemės sklypas ir lygiomis dalimis jame būtų statomas gyvenamasis namas. Mažai tikėtina, kad ieškovas nežinojo apie 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutartį iki to momento, kol 2016 m. buvo atlikta gyvenamojo namo teisinė registracija.
Dėl paskolinių santykių
Ieškovas, teigdamas kad tarp S. S. ir M. M. buvo susiklostę paskoliniai santykiai, į bylą pateikė vekselį (originalą), kuriame nurodyta, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra skolinga S. S. 24 000 latų už namo statybą. Vekselio viršuje nurodyta data 2013-01-31, apačioje data 2013-01-16 ir apačioje nurodyti atsakovės vardas ir pavardė – M. M. ir parašas (I tomas, 61 b.l.).
Taip pat ieškovas pateikė vekselį be datos (originalą), kuriame nurodyta, kad – aš, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolinga S. S. 12 000 Lt už namo statybą, kuris randasi (duomenys neskelbtini) (I tomas, 62 b.l.).
Nors abu rašteliai pavadinti vekseliais, teismas neturi pagrindo jų laikyti vekseliais. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnį, paprastajame vekselyje turi būti: 1) žodžiai “paprastasis vekselis” tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Vekseliuose nėra M. M. besąlyginio įsipareigojimo sumokėti S. S. juose nurodytas sumas, nurodytas asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesutampa su tikruoju atsakovės M. M. asmens kodu (duomenys neskelbtini) viename vekselyje nėra datos ir abiejuose nėra nurodyta jų surašymo vieta.
Ieškovas juos įvertino kaip paskolos raštelius, pagal kuriuos, jo teigimu, yra susidariusi atsakovės skola. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 9.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Abiejuose rašteliuose nėra esminio elemento - M. M. įsipareigojimo grąžinti juose nurodytas sumas. Pažymėtina, kad abiejuose rašteliuose nurodyta, kad M. M. yra skolinga už namo statybą, t.y. M. M. iš esmės su S. S. siejo santykiai dėl gyvenamojo namo statybos pagal Jungtinės veiklos sutartį. Kadangi jungtinės veiklos rezultatas buvo pasiektas – gyvenamasis namas pastatytas, labai tikėtina, kad šalys, kaip ir buvo susitarę lygiomis dalimis dalyvavo namo statyboje. Jei būtų susidariusi reali atsakovės M. M. skola S. S., labai tikėtina, kad nuo 2013 m. per kelis metus S. S. būtų iškėlęs skolos grąžinimo klausimą, t.y. būtų pradėjęs skolos išieškojimo iš M. M. procedūras. Kaip papildomą argumentą teismas pažymi, kad abiejuose vekseliuose yra nurodytas klaidingas atsakovės asmens kodas, o 2013-01-16 raštelyje nurodyta valiuta – latai taip pat turi reikšmę, nes nors ieškovas nurodė, jog tai M. M. rašymo apsirikimo klaida, tačiau tikruose paskoliniuose santykiuose tai turėtų esminę reikšmę, nes tokia aplinkybė apsprendžia paskolos dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad tarp M. M. ir S. S. nesusiklostė paskoliniai santykiai, kuomet M. M. būtų įsipareigojusi iki konkretaus termino grąžinti S. S. vienokią ar kitokią pinigų sumą. Minėti rašteliai, kaip ir juose nurodyta, yra susiję su namo statybomis (jungtine veikla), tačiau jie savaime nesudaro pagrindo pripažinti likusią atsakovės skolą S. S.. Įvertinus raštelių turinį, juose esančius klaidingus atsakovės duomenis, viename klaidingai nurodytą valiutą, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovui jo nurodytas skolos sumas, o taip pat ir palūkanas. Pažymėtina, kad paties S. S. surašytas 2012-08-06 pareiškimas, taip pat Direktyva (I tomas, 154,155 b.l.) leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad S. S. santykiai su M. M. priklausė nuo S. S. būsenos (tikėtina, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu) dėl ko jis pats surašydavo keisto turinio raštelius arba reikalaudavo, kad juos surašytų M. M.. Dėl nurodyto bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad „vekselius“ ji surašė kai to grasindamas reikalavo S. S., bet atsakovė jiems neteikė reikšmės, nes jie neatitiko faktinės padėties.
Kaip minėta, 2011-05-24 Susitarime nurodyta jog M. M. su S. S. susitarė lygiomis dalimis dalyvauti gyvenamojo namo statyboje. Pagal Susitarimą, S. S. suorganizavo namui 104 kūb. m. medienos už 10 450 Lt plius 4 430 Lt medienos pristatymo kaina, iš viso kaina 14 880 Lt. M. M. apmokėjo namo projekto darbus – 4 650 Lt ir iki 2011-05-24 M. M. skolinga S. S. 10 230 Lt. Tačiau susitarimo apačioje iš 10 230 Lt sumos atimta 7 480 Lt suma ir nurodyta 2 750 Lt skola ir iš 12 790 Lt atėmus 2750 Lt sumą nurodytas 10 041 Lt skirtumas, prie kurio padarytas įrašas „Tu man“, reikėtų suprasti „skolingas“ (I tomas, 63 b.l.). Kadangi iš esmės visas susitarimo tekstas yra parengtas M. M., įvertinus jo turinį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad M. M. liko skolinga S. S. už namo statybą. M. M. po 2011-05-24 susitarimo patyrė bent 15 000 Lt susijusias su namo statyba išlaidas, ką patvirtina aukščiau paminėti mokėjimo pavedimai UAB „Alstuba“ - 2011-08-10 mokėjimo nurodymas 10 000 Lt sumai ir 2011-08-19 mokėjimo nurodymas 5 000 Lt sumai. Ieškovo V. S. pateiktas AB „SEB“ bankas išrašas už laikotarpį nuo 2012-05-04 iki 2015-01-01 patvirtina tam tikras išlaidas, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad visos išlaidų piniginės lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai (I tomas, 75 -89 b.l.). Atsakovė teigė, kad esminiai namo statybos darbai buvo užbaigti 2012 m. ir nuo tada ji su S. S. jau gyveno pastatyme name. Tą aplinkybę iš esmės patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A2.2-5986-88/2013, kuria nutarta S. S., gyv. (duomenys neskelbtini), atvesdinti į teismo posėdį, po to kai jis geruoju neatvyko į administracinės bylos, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, kurie buvo atvykę pagal iškvietimą (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, nagrinėjimą (I tomas, 139 b.l., administracinė byla Nr. A2.2-5986-88/2013, 14, 24 b.l.). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2013-08-27 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 13-1-00883-13 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius užfiksuoti nukentėjusiosios M. M. parodymai, kai ji nurodė, jog apie 1 metus laiko gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su draugu S. S. (I tomas, 140 – 142 b.l.). Būsto draudimo liudijime laikotarpiu nuo 2012-10-26 iki 2013-10-25 nurodyta baigtos statybos pastato draudimas (I tomas, 126 b.l.). Teismo nuomone, labai tikėtina, jog iki 2012 m. pabaigos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statyba buvo baigta (2016 m. atlikta tik teisinė registracija), jame jau gyveno M. M. ir S. S., todėl ieškovas V.S. neįrodė aplinkybės, kad iki 2015-01-01 dar namui buvo reikalinga reikšminga lėšų suma ir, kad V. S. gerokai didesne dalimi, nei atsakovė prisidėjo prie namo statybos.
Dėl namo dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro 3 straipsnio 3 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, o remiantis minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).
Šiuo metu yra įregistruotos V. S., N. S., ir M. M. nuosavybės teisės po ½ dalį 0,0701 ha žemės sklypo ir 161,08 kv. m. ploto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (II tomas, 15 – 18 b.l.).
Ieškovas iš esmės vien savo ir trečiojo asmens paaiškinimais įrodinėjo aplinkybę, kad tarp V. S., N. S., jų sūnaus ir M. M. žodžiu buvo sutarta, kad pastačius namą (duomenys neskelbtini), jis bus padalintas į 4 dalis, t.y. kiekvienam iš bendraturčių teks po ¼ dalį, tačiau rašytinio susitarimo nepateikė. Nesant pagrindo 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutartį pripažinti niekine ar negaliojančia, nesant sudarytos kitos rašytinės jungtinės veiklos sutarties ir esant įregistruotoms ieškovo, trečiojo asmens bei atsakovės nuosavybės dalims Nekilnojamojo turto registre (po ½ dalį), nėra pagrindo nustatyti kitokias gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis, nei yra įregistruota. Papildomai pažymėtina, kad S. S. 2012-08-06 pareiškime (jį į bylą pateikė atsakovė M. M.) nurodė, kad, jo mirties atveju, pasižada palikti (tikėtina, atsakovei) gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (I tomas, 155 b.l., II tomas, 62 b.l. originalas).
Ieškovas nekėlė reikalavimo dėl gyvenamojo namo atidalijimo natūra ir kategoriškai reikalavo nustatyti atsakovei nuosavybę į ¼ dalį namo, už tą dalį priteisti iš ieškovo atsakovei V. S. nurodytą 8 507 Eur kompensaciją, o visą namą ir žemės sklypą pripažinti V. S., N. S. nuosavybe. Nekilnojamojo turto registre nurodyta 83 700 Eur vidutinė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (II tomas, 15 b.l.).
Teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad negalima gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atidalinti natūra. Namas yra 161,08 kv.m. bendro ir 137,21 kv m. naudingo ploto, yra dviejų aukštų (pirmas aukštas ir pastogė). Pirmame aukšte yra garažas, tambūras, koridorius, 52,98 kv.m. ploto svetainė virtuvė, sanitarini mazgas, katilinė, pastogėje yra 36,59 kv.m. ploto kambarys, 11,73 kv.m. ploto kambarys ir 11,90 kv.m. ploto kambarys (II tomas, 15, 16, 33, 34 b.l.). Gyvenamąjį namą būtų galima atidalinti natūra, tačiau esant kategoriškai ieškovo ir jo pusėje esančios trečiojo asmens pozicijai, ieškinio reikalavimai dėl namo dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės atmetami, nes žemės sklypo ir gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), atidalijamas natūrą pagal šiuo metu esančią nuosavybės teisių apimtį (t.y. atsakovės turimą ½ dalį) niekaip neatitiktų ieškovo bei trečiojo asmens valios. Papildomai teismas pažymi, kad ieškiniu siekiamo nuosavybės atidalijimo būdo ieškovas iš esmės siekia ne sau, o anūkei (S. S. dukrai J.), ką ieškovas patvirtino bylos nagrinėjimo metu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, ieškinį atmetant, iš ieškovo V. S. atsakovei priteistinos jos patirtos 1600 Eur atstovavimo išlaidos ( II tomas, 99, 100 b.l.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-02-07, 2019-04-23 sprendimus ieškovas V. S. 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio, kitų bylinėjimosi išlaidų ir su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš ieškovo V. S. priteistina valstybės naudai 50 proc. išlaidų (33,86:2), susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 600 Eur atstovavimo išlaidų atsakovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,93 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.