Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nebaigto aukštojo išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. 2018 m. sausio 19 d., apie 05.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 18, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Fiat Fullback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,79 promilės etilo alkoholio).

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis P. B. savo kaltę visiškai pripažino parodė, kad įvykio išvakarėse (2018-01-18) buvo miesto centre kavinėje, apie 8 valandą vakaro lankėsi koncerte, išgėrė 4-5 bokalus alaus ir pora stikliukų romo. Po to su taksi nuvažiavo į vienos draugės butą (duomenys neskelbtini), kur buvo vakarėlio pratęsimas. Ten išgėrė pora taurių šampano ir nuėjo miegoti. Miegojo apie dvi valandas. Kitą dieną (2018-01-19) turėjo darbinių įsipareigojimų, dėl to anksti ryte apie 05.00 val. atsikėlė. Taksi nepavyko išsikviesti, todėl nusprendė išsinuomoti įmonės "Citybee" automobilį. Išgėrė vandens, išeidamas nesijautė apsvaigęs. Išsinuomotu automobiliu „Fiat“ važiavo vienas. Po kurio laiko buvo informuotas, kad kliudė kitą automobilį. Atsimena, kad buvo siauras tarpas pravažiuoti ir išvažiuodamas užkabino kitą automobilį. Kontakto nepajautė, tačiau tai matė liudytojai. Padarytą 420 eurų žalą iš dalies atlyginio, sudarė susitarimą dėl žalos mokėjimo dalimis. Labai gailisi dėl savo veiksmų, taip nutiko pirmą kartą gyvenime. Jo vairavimo stažas 9 metai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti tėvo atsakomybėn. Jis klausys tėvo, jo nuomonė yra svarbi, ryšiai nenutrūksta net kai būna išvykęs mokytis į Olandiją. Jis ne tik mokosi, bet ir dirba, nori pats save išlaikyti. Mano, jog prokuroro pasiūlyta bausmė yra neadekvati jo situacijai. Jis jau pasimokė, padarė išvadas. Dėl įvykio labai pergyvena ir tėvai. Jam gėda prieš tėvus, draugus ir visuomenę, todėl garantuoja, kad daugiau tai nepasikartos. Prašo teismo atsižvelgti į jo padėtį ir baudžiamojo poveikio priemonių netaikyti. Jis planuoja kurti šeimą, gyventi Lietuvoje, todėl tokios bausmės sužlugdytų jį morališkai, psichologiškai, finansiškai, t. y. visais aspektais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. B. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir teisme (b. l. 29).

Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teismo posėdyje apklaustas prašymą perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą pateikęs T. B. (b. l. 59) parodė, kad jis yra kaltinamojo P. B. tėvas. Žino dėl ko yra byla, pats sūnus pasakė. Šiuo metu sūnus rašo bakalauro darbą, gyvena pas tėvus. Iki šiol sūnus klausydavo jo, todėl mano, kad yra sūnui autoritetas ir galėtų daryti teigiamą įtaką. Pasitikėjimas visada būdavo, problemų nebuvo. Jis pats nustebęs, kad sūnus turėdamas 9 metų vairuotojo stažą padarė tokią lengvabūdišką klaidą. Būtų naudinga sūnui palankyti kursus apie alkoholio žalą, tik reikėtų rasti gerą šios srities specialistą. Jis yra neteistas, turi vieną nuobaudą už greičio viršijimą 2017 metais, dirba pagal individualią veiklą advokato padėjėju, taip pat dar dirba pedagoginį ir kūrybinį darbą. Gaunamos pajamos priklauso nuo klientų skaičiaus. Mano, kad pagal turtinę padėtį jų šeima priskirtina prie vidutines pajamas gaunančiųjų, todėl piniginis užstatas būtų papildoma finansinė našta. Prašo paskirti jį laiduotoju be užstato.

Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-01-19, apie 05.45 val., Vilniuje, buvo (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamajame name Nr. 18 esančiame bute. Rūkydamas balkone pastebėjo prie namo atbulomis važiuojantį automobilį „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Netrukus automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Golf“. Po susidūrimo, automobilio „Fiat“ vairuotojas, t. y. apie 30 metų amžiaus aukšto ūgio vyras, sustabdė automobilį ir iš jo išlipo, apžiūrėjo abu automobilius. Po to, vairuotojas sėdo už „Fiat“ vairo ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Jis apie matytą eismo įvykį telefonu pranešė bendrajam pagalbos centrui (b. l. 17).

Liudytojas J. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-01-19, apie 05.40 val., iš Vilniaus miesto VPK buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. 18 link (duomenys neskelbtini) gatvės nuvažiavo baltos spalvos įmonei „Citybee“ priklausantis automobilis „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prieš tai kliudė stovintį raudonos spalvos automobilį „VW Golf“. Minėtas automobilis buvo pastebėtas važiuojantis ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. 240. Prie šio pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis buvo sustabdytas patikrinimui. Nustatyta, kad automobilį vairavo P. B., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, vairuotojui buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas. P. B. teigė nepajutęs, kad važiuojant būtų kliudęs kitą automobilį. Po to P. B. buvo pristatytas priklausomybės ligų centrą, dar vėliau į Kelių policijos valdybą (b. l. 15).

Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad 2018-01-19 05.40 val. privatus asmuo pranešė, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, baltos spalvos „Citybee“ automobilis „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį raudonos spalvos VW „Golf“ ir šalinasi link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Papildomoje informacijoje apie įvykį nurodyta, kad „Fiat“ sustabdė ekipažas Nr. 1745, vairuotojas įpūtė 1,91 promiles. Apgadintas automobilis VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-6).

Vyriausias patrulis J. Č. 2018-01-19 tarnybiniame pranešime nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 7).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad P. B. 2018-01-19 05.58 val. nustatytas 1,91 promilių girtumas (b. l. 18, 19)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 818/2018(01) patvirtina, kad P. B. kraujyje, paimtame 2018-01-19 06.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 promilės etilo alkoholio (b. l. 21).

VĮ „Regitra“ duomenys ir registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilio "Fiat Fullback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pirma registracija 2017-06-29, savininkas yra bankas „Luminor Bank AB“, valdytojas – UAB „Citybee Solutions“ (b. l. 10, 11).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio "Fiat Fullback“ (2017 m. gamybos) kaina Lietuvoje yra 22 500 Eur su PVM (b. l. 9).

P. B. 2018-04-10 prašymas ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, patvirtina, kad jis susitarė su draudimo bendrove atlyginti 419,41 Eur turtinę žalą dalimis iki 2018-07-25. Kaltininkas 2018-04-22 atlygino dalį sumos – 104,85 Eur (b. l. 68).

P. B. dėl savo veiksmų, pasireiškusių tuo, kad jis 2018-01-19, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 18, vairuodamas automobilį "Fiat Fullback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kitą transporto priemonę, 2018-02-23 nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 str. 8 dalį (b. l. 34-35).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis P. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilį ir jo savininką, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo P. B. duotais parodymais. Jo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl laidavimo

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoju paskirti jo tėvą T. B., kuris pateikė rašytinį prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 59).

Prokuroras neprieštaravo šiam prašymui, prašė nustatyti 2 metų laidavimo terminą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-51/2010).

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis P. B. dirba, mokosi užsienyje (Olandijoje), yra neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, viso proceso metu nevengė atsakomybės, charakterizuojamas teigiamai, žalą dėl apgadinto kito automobilio moka draudimo bendrovei dalimis ir susitarė atlyginti visą žalą, iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka buvo baustas du kartus už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio nedidelį viršijimą ir automobilio stovėjimo pažeidimą), baudas sumokėjo (b. l. 32-35, 61, 68-69, 75). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, teigia supratęs savo kaltę ir padarė išvadas, kritiškai vertina savo elgesį, pažadėjo daugiau nenusižengti, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo, kurį prašoma paskirti laiduotoju, T. B. yra kaltinamojo P. B. tėvas, jie kartu gyvena, palaiko draugiškus santykius, tarp jų yra tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas. Jis teigia, kad sūnus klauso jo nuomonės ir mano, kad yra jam autoritetas, sūnaus veiksmus dėl vairavimo išgėrus vertina blogai. T. B. dirba, yra neteistas, baustas du kartus už kelių eismo taisyklių nusižengimus (greičio viršijimą), tačiau tai nebuvo šiurkštūs pažeidimai, baudos sumokėtos, turi galiojančią nuobaudą. T. B. gali stebėti ir kontroliuoti sūnaus elgesį, daryti jam teigiamą įtaką bei sutinka būti laiduotoju (b. l. 70-71, 74, 80-81).

Įvertinęs T. B. asmenybę, jo pozityvią vertybinę orientaciją, požiūrį į kaltinamojo P. B. elgesį, artimus giminystės ryšius, esantį tarpusavio pasitikėjimą, į tai, kad jie kartu gyvena, yra vienos šeimos nariai, mano, kad jis, kaip tėvas, gali daryti P. B. teigiamą įtaką, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusižengtų, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti paskirtas laiduotoju. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, leidžiančios atleisti kaltinamąjį P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant dviejų metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamasis P. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad P. B. vairuodamas neblaivus padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, eismo įvykio metu apgadino svetimą turtą, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tačiau tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, anksčiau nebaustas už vairavimą esant neblaiviam, žalą iš dalies atlygino ir susitarė dėl visiško jos atlyginimo, nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl vairavimo teisės atėmimo terminą teismas nustato artimą vidurkiui, t. y. 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2018-01-19 (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bausmė neskiriama, dėl jo padarytos nusikalstamos veikos valstybė patyrė finansinių sąnaudų, susijusių su nusikaltimo išaiškinimu, todėl kaltinamajam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį mažesnį nei vidurkis – 20 MGL (1000 Eur), įpareigojant sumokėti įmoką per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Prokuroras taip pat prašo konfiskuoti automobilio "Fiat Fullback" vertę atitinkančią pinigų sumą – 22 500 eurų.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, tarpusavio suderinamumą, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. (Vilniaus apygardos teismo 2017-10-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-1020/2017, Kauno apygardos teismo 2018-01-16 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-49-485/2018).

Kaip matyti šioje byloje, automobilis "Fiat Fullback", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika ir kuris yra nusikaltimo priemonė, nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui – „Luminor“ bankui AB, valdytojas UAB „Citybee Solutions“. P. B. išsinuomojo automobilį mobiliojo ryšio programėlės pagalba, todėl nei savininkas, nei valdytojas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad P. B. panaudos išsinuomotą transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti (vairuos būdamas neblaivus), todėl ši transporto priemonė negali būti konfiskuota. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės P. B. nebuvo paskirta bausmė, o tik viena turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė (įmoka į nukentėjusių asmenų fondą), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nereiškia, jog asmuo gali išvengti savo elgesio pasekmių, visuomenės interesas užtikrinamas siekiant realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų įstatymams priešingo elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojamas ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vidutinė kaina Lietuvoje yra 22500 eurų, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį (dirba ir mokosi, žalos atlyginimą moka dalimis, turi sumokėti teismo priteistą 20 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, daro išvadą, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų sumokėti visą automobilio kainą, todėl visos automobilio vertės konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkraunama per didelė finansinė našta, žlugdytų jį finansiškai, todėl iš kaltinamojo teismas konfiskuoja mažesnę nei konfiskuotino turto (automobilio "Fiat Fullback") vertę atitinkančią sumą – 3000 eurų, kas labiau atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus. Išimtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) teisinė priemonė kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui, byloje nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – P. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamojoje byloje (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti P. B. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę -uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2018 m. sausio 19 d.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti P. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL dydžio (1000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti P. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio "Fiat Fullback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę iš dalies atitinkančią pinigų sumą – 3000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – P. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. B., kad ji, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.