- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-02-28
- Bylos Nr.
- AN2-45-966/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01761-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. L.
- Institucija
- LR Valstybinė darbo inspekcija prie LR SADM Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties E. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. L. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2021 m. spalio 15 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 3 000 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 4 d., 8.00 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido nelegaliai dirbti įmonės naudai E. M., kuris, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, žuvo. Tokiais savo veiksmais (neveikimu), būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad jo samdomi asmenys dirbtų įstatymo nustatyta tvarka įforminti, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi Institucijos nutarimą pakeitė. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad E. L. padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai ir dėl šio nusižengimo padarymo Institucijos nutarimu jis pripažintas kaltu pagrįstai. Tokią išvadą teismas pagrindė byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, kad su darbuotoju E. M. buvo susitarta dėl darbo sąlygų, E. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra E. L., darbuotojas, tačiau apie E. M. įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Vertindamas skundo argumentų dėl Institucijos paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumą, teismas konstatavo, kad Institucija nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir be pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus. Pašalinęs atsakomybę sunkinančią ir pripažinęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas Institucijos nutarimo dalį dėl paskirtos nuobaudos pakeitė, E. L. skirtą 3 000 Eur baudą sumažindamas iki 1 300 Eur. Pasisakydamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės teismas pažymėjo, kad aplinkybės, teikiančios pagrindą taikyti šio straipsnio nuostatas, šioje byloje nenustatytos.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. (toliau – ir apeliantas) prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį pakeisti, administracinę teiseną nutraukti arba pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirti 300 Eur baudą.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, spręsdamas, jog apeliantas padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarė įstatymo taikymo klaidą. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad E. M. buvo įdarbintas UAB “(duomenys neskelbtini)“, dokumentai įforminti tinkamai, laikantis Darbo kodekso nuostatų. E. M. darbą turėjo pradėti 2021 m. rugpjūčio 4 d., tačiau nepradėjus vykdyti darbinių pareigų, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis buvo mirtinai traumuotas. Darbo sutartis laikoma sudaryta nuo susitarimo momento, šiuo atveju darbo sutartis Darbo kodekso reikalavimus atitiko. Teismas teisingai nurodė, kad darbo sutartis su E. M. buvo sudaryta, tačiau nepagrįstai nutartyje konstatavo, kad nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui laiku, pagrindžia nelegalaus darbo sąvoką. Darbo sutartis su E. M. buvo sudaryta 2021 m. rugpjūčio 3 d., bet kadangi galutinai nebuvo sutarta dėl apmokėjimo, apie sutarties sudarymą pranešta 2021 m. rugpjūčio 4 d., šalims galutinai sutarus dėl darbo užmokesčio dydžio.
3.2. Skunde teigiama, kad tai yra tik formalus pažeidimas, kuris nesudarė teismui pagrindo vertinti, kad buvo nelegalus darbas ir dėl to buvo pažeistos konstitucinės E. M. teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Kaip nepranešimas apie darbo sutartį galėjo paneigti tokias sąlygas ar iškreipti padėtį darbo rinkoje, teismas nemotyvuoja. Teismas taip pat nenurodė, kuo pasireiškė nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė, kodėl buvo sudarytos sąlygos nesąžiningai konkurencijai ar Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies pažeidimui, jeigu buvo sudaryta darbo sutartis, atitinkanti visas Darbo kodekse numatytas imperatyvias nuostatas. Tam, kad būtų konstatuotas nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti objektyvieji šios veikos požymiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl nelegalaus darbo yra nurodę, kad šis pažeidimas yra tuomet, kai nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Šioje byloje tokie pažeidimai nenustatyti, todėl nepranešimas laiku apie sudarytą darbo sutartį yra tik galimas formalus ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Kad tai yra formalus pažeidimas, išsamiai yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartyje Nr. 2AT-65-697/2019. Esant šioms aplinkybėms administracinė teisena turėjo būti nutraukta. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, todėl pažeidė apelianto teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimą.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies teisingai motyvavo, kad yra pagrindas Institucijos nutarimą pakeisti ir sumažinti paskirtą baudą. Tačiau buvo pažeistas konstitucinis protingumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, yra teisinga pusiausvyra. Šiuo atveju tinkamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų pritaikymas būtų paskiriant apeliantui 300 Eur baudą.
Atsiliepimas
4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. L. skundo netenkinti. Nurodoma, kad teismas išsamiai ištyrė visus įrodymus ir sprendė, kad E. L. pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir nubaustas. Dėl to nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad E. L. veiksmai Institucijos nutarime teisingai įvertinti kaip atitinkantys ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. L. padarytas administracinis nusižengimas Institucijos nutarime teisingai įvertintas, kaip atitinkantis ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius ir dėl šio nusižengimo padarymo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagrįstai. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktu faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo vertinimu, pagrindo nėra. Skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas, vertindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų ar kiti procesiniai pažeidimai, nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą pirmosios instancijos teisme, nepadaryti.
8. Institucijos 2021 m. spalio 15 d. nutarimu E. L. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo. ANK 95 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Iš ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ji suformuota kaip blanketinė norma, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius bei darbo įstatymus, kurie buvo pažeisti. ANK 95 straipsnyje atvejai, kuriais konstatuojama šio nusižengimo – nelegalaus darbo – sudėtis, nereglamentuojami, o nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatyme. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai nustatoma šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytos aplinkybės. Šioje byloje aktualus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taigi administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kyla, kai nustatoma bent viena iš alternatyvių veikų: darbdavys su darbuotoju nesudaro rašytinės darbo sutarties arba nepraneša apie darbuotojo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios. Pagal teismų praktiką darbo, kaip nelegalaus ANK 95 straipsnio prasme, vertinimą suponuoja šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020 ir kt.).
9. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad E. L. administracinio nusižengimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės šios nutarties 8 punkte aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste buvo įvertintos teisingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Institucija, pripažindama E. L. kaltu dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus E. L. ir darbuotojo E. M. buvo sudaryta 2021 m. rugpjūčio 3 d., darbo sutartyje nurodyta darbo sutarties įsigaliojimo ir darbo pradžios data – 2021 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 8, 9). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir darbo laiko grafiką, darbuotojo E. M. darbo pradžia pažymėta 2021 m. rugpjūčio 4 d., darbo laiko pradžia – 10.00 val. (b. l. 10, 11). Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. M. 2021 m. rugpjūčio 4 d. faktiškai pradėjo dirbti, kaip tai ir buvo nustatyta 2021 m. rugpjūčio 3 d. darbo sutartyje. Tačiau, kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus rašto, pranešimas apie apdraustojo (E. M.) valstybinio socialinio draudimo pradžią, pateiktas 2021 m. rugpjūčio 4 d. 13.07 val. (b. l. 7). Kaip minėta, pagal bylos duomenis E. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai dirbti pradėjo 2021 m. rugpjūčio 4 d., 10.00 val., tačiau tą pačią dieną 10.39 val. darbo metu mirė (buvo prispaustas dviejų sunkiasvorių automobilių) (b. l. 12). Taigi, aptartais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad apie E. M. priėmimą į darbą raštu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios pranešta nebuvo, tai buvo padaryta tik po to, kai pirmąją darbo dieną pradėjęs dirbti darbuotojas E. M. mirė.
10. Aplinkybių, kad E. M. darbą turėjo pradėti 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir, kad tą pačią dieną – 2021 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui buvo pranešta apie darbuotojo priėmimą į darbą, neginčija ir apeliantas. Tačiau, kaip matyti iš skundo argumentų, taip pat pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų, nepranešimą laiku apie darbuotojo priėmimą į darbą apeliantas vertina kaip formalų pažeidimą, nesudarantį pagrindo atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsirasti. Tačiau pritarti tokiam apelianto vertinimui nėra pagrindo.
11. Atkreipiamas dėmesys, kad atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nėra siejama su padarinių atsiradimu, t. y. šis administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi. Atsakomybė pagal šią normą taikoma visais atvejais, kai konstatuojami šios nutarties 9 punkte aptarti nelegalaus darbo požymiai, dėl kurių šioje byloje jokių abejonių nekyla. E. L., būdamas darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiu asmeniu – direktoriumi, sudaręs darbo sutartį su darbuotoju, apie darbuotojo įdarbinimą nepranešė mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, kaip tai imperatyviai nurodyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taip leisdamas darbuotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai dirbti nelegaliai. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas, būdamas atsakingu asmeniu ir nustatyta tvarka ir laiku nepranešdamas apie darbuotojo įdarbinimą, padarė ne formalų, o esminį darbo teisės normų pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nurodė išsamius tokio vertinimo motyvus, kurių apelianto skundo argumentai nepaneigia.
12. Skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir apelianto nurodoma teismų praktika. E. L. akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018, kurioje teismas nurodė, kad nelegalus darbas yra tuomet, kai yra nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Apelianto vertinimu, šioje byloje tokių pažeidimų nenustatyta. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad imperatyvus reikalavimas apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, įtvirtintas ne tik Užimtumo įstatyme, bet ir Darbo kodekso 42 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties sudarymą. Šio reikalavimo E. L. nesilaikė, taigi, priešingai, nei tvirtinama skunde, darbo sutarties sudarymo taisyklės šiuo atveju buvo pažeistos. Apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018 taip pat nelaikytina precedentu šioje byloje, kadangi joje vertinta situacija bei nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panaši į E. L. administracinio nusižengimo bylą (minėtoje kasacinėje byloje pasisakyta dėl ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo).
13. Pažymėtina, kad darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus, o nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Pagal aptartą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad viena iš darbdavio pareigų yra įstatyme nustatytais terminais ir tvarka informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių apie asmens priėmimą į darbą, tačiau šiuo atveju E. L. įstatyme imperatyviai įtvirtintos pareigos nevykdė. E. L. padarytas administracinis nusižengimas yra įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jais nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija ir pats apeliantas, nesutikdamas tik su jų teisiniu vertinimu. Tačiau patikrinus skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įrodymų vertinimo ar teisės taikymo klaidos nenustatytos. Todėl konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria buvo atmestas E. L. skundas, yra pagrįstą ir teisėta, ją naikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, pagrindo nėra.
14. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti 300 Eur baudą. Šio straipsnio nuostatų taikymo klausimas buvo keliamas ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą E. L. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, baudą.
15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, rodančioms, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė, nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą, nuobauda negali būti skiriama.
16. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. Kaip minėta, nelegalus dabas ANK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje yra įtvirtintas formalia sudėtimi, todėl aplinkybė, kad dėl darbo įstatymų pažeidimo neatsirado neigiamos pasekmės, pažeidimo pavojingumo vertinimui esminės reikšmės neturi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymo pažeidimų. Tokį vertinimą suponuoja ne tik tai, kad nelegaliu darbu yra paneigiamos imperatyvios darbo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų nuostatos, pažeidžiamos asmens socialinės teisės, iškreipiama darbo rinka bei sudaromos sąlygos nesąžiningai konkurencijai, tačiau ir įstatymo leidėjo už šį nusižengimą nustatyta griežta atsakomybė. Neabejotina, kad pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas administracinis nusižengimas kiekvienu atveju gali skirtis savo pavojingumu pagal padaryto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, nusižengimą padariusio asmens elgesį, požiūrį į darbo įstatymų reikalavimų laikymąsi, kitas aplinkybes, todėl sprendžiant administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą kiekvienas nelegalaus darbo atvejis turi būti vertinamas individualiai.
17. Šiuo atveju E. L. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino, nesigailėjo, o jo paaiškinimų turinys, taip pat nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvai suponuoja, kad E. L., būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, imperatyvių darbo įstatymų nuostatų pažeidimus laiko mažareikšmiais. Apygardos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nekritiškas požiūris į padarytą darbo teisės normų pažeidimą, atsakomybės neprisiėmimas, kaltės nepripažinimas ir nesigailėjimas dėl padaryto administracinio nusižengimo, nesant jokių kitų išskirtinių, apeliantui ypatingai palankių aplinkybių, neabejotinai patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nebuvimo.
18. Nors E. L. administracinio nusižengimo byloje atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tai nėra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, įtvirtintų ANK 32 straipsnyje ir skirti E. L. mažesnę, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, baudą. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas turi reikšmės skiriant nuobaudą sankcijos ribose ir į šią aplinkybę vertinamu atveju buvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Institucija nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat tai, kad be pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo pripažinta tai, jog nusižengimą padarė tam tikro amžiaus sulaukęs asmuo, atsižvelgęs į kitas administracinį nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojančias aplinkybes (savo kaltės nepripažino ir nesigailėjo, yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, vairavimą, kai vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigęs), sumažino Institucijos nutarimu E. L. paskirtą administracinę nuobaudą ir skyrė baudą, savo dydžiu artimą minimaliai. Dar labiau švelninti šią nuobaudą, nenustačius administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių ANK normų pažeidimo, nėra pagrindo.
19. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, komentuojamo administracinio nusižengimo sudėtis E. L. veikoje nustatyta, todėl Institucijos nutarimus jis nubaustas pagrįstai. Apylinkės teismo nutartimi E. L. paskirta artima minimaliai bauda yra proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, pažeidėjo asmenybės charakteristikai, paskirta nepažeidžiat ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų. Apygardos teismo vertinimu, E. L. paskyrus mažesnę baudą, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimai, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, nebūtų užtikrintas ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimas. Konstatavus šią išvadą, tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.