Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S A. A. I. A. ieškinį atsakovei K. T. dėl santuokos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė K. T. atsiliepimo į ieškinį neteikė. K. T. procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti viešo paskelbimo būdu, nes nurodytu ir deklaruotu adresu Lietuvoje negyvena, kita gyvenamoji vieta nežinoma. Atsakovė Lietuvoje nedirba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Ieškovo S. A. A. I. A. ir atsakovės K. T. santuoka sudaryta 2013m. gruodžio 03d. Airijoje,lauto civilinės metrikacijos biure, santuokos registracijos numeris 2090512, santuoka apskaityta Lietuvoje Marijampolės savivaldybės administracijos CMS 2019-03-28 akto įrašas Nr.46.

Ieškiniu ieškovas S A. A. I. A. prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės .

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011; kt.).

Iš ieškovo atstovo paaiškinimų sektų, kad šalys iki santuokos sudarymo bendravo du mėnesius, o jau po dviejų mėnesių, nuo santuokos sudarymo, atsakovė išvyko iš šeimos namų. Ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovė nedirbo ir reiškė priekaištus dėl to, kad ieškovas mažai uždirba, dėl ko trūksta pajamų šeimos išlaikymui. Aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė iki santuokos sudarymo neišsprendė esminių klausimų, susijusių su šeimyniniais santykiais. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad ieškovas aplamai dirbo bei tik jis vienas išlaikė šeimą, nėra duomenų dėl kokių priežasčių atsakovė išvyko. Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai santuoką sudarė neįvertinę savo gebėjimų būti kartu, todėl šalims pristigo noro gyventi kartu bei pristigo susiklausymo vienas su kitu, šalys nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Tai yra abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl teismas traktuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties ieškinys šioje tenkintinas dalinai, nes teismas traktuoja, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės ( CPK 376 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardės A , o atsakovei T .

Ieškovas S A. A. I. A. prašo priteisti 1000 eurų kompensaciją dėl atsakovės K. T. kaltės patirtą neturtinę žalą, tačiau šis ieškovo reikalavimas atmestinas, kaip pasekmė, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Gyvenant santuokoje šalys nekilnojamojo turto neįgijo. Nepilnamečių vaikų šalys , gyvenant santuokoje, nesusilaukė. Bendrų kreditorių neturi.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas dalinai, tai yra, neturtinės žalos atlyginimo klausimu ieškinys atmestas. Ieškinio dalis dėl santuokos nutraukimo, tenkintina dalinai, tai yra teismui pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, žyminis mokestis iš atsakovės , ieškovo naudai , nepriteistinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas patyrė 650 eurų advokato išlaidų, susijusių su ieškinio paruošimu, atstovavimu. Teismas, spręsdamas ieškovo advokato išlaidų pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir traktuoja, kad ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos yra pagrįstos, todėl iš atsakovės priteistina 650 eurų advokato išlaidų, ieškovo naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažiau nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį tenkinti dalinai.

S A. A. I. A. gim. (duomenys neskelbtini) ir K. T. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą 2013m. gruodžio 3d. Airijoje, Lauto civilinės metrikacijos biure, santuokos registracijos Nr. 2090512, apskaitytą Lietuvoje Marijampolės savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalims palikti pavardes S A. A. I. A. ir T .

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės K. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini) 650 eurų išlaidų susijusių su advokato pagalba ieškovo Said A. A. I. A. gim. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 d. , apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.