- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- 2-980-901/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10111-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Ieškovas
- O. Z., P. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. Z. (O. Z.) ir P. G. (P. G.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Ekotaktas“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Marinetech Edelstahlhandel GmbH & Co.KG.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslinę prašo teismo lygiomis dalimis ieškovams priteisti iš atsakovės 3458,98 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai po 2014 metų buriavimo sezono nusprendė pakeisti jiems priklausančios burinės jachtos „Silver Eagle“ dešinįjį vantą. Trosą, reikalingą vanto pardavimui įsigijo iš parduotuvės „Host Marina“. Trosą įsigijo tokio paties diametro, koks ir buvo sumontuotas įsigyjant jachtą. 2015 metais, kai prireikė pakeisti kairįjį jachtos vantą, ieškovas P. G. taip pat nuvyko į minėtą parduotuvę, tačiau joje reikiamo troso nebuvo, todėl pradėjo ieškoti, kur galėtų tokį įsigyti. 11 m plieninio (nerūdijančio plieno) troso 19 x 15 diametro konstrukciją, taip pat du 5 mm diametro antgalius trosui („plaktuko“ ir „auselės“ tipo) kairiajam jachtos vantui pagaminti 2015-07-14 P. G. įsigijo iš UAB „Ekotaktas“. Iš jų buvo sukonstruotas vantas (stovimo tekelažo detalė) jachtos stiebo sutvirtinimui, naudojamas ieškovams priklausančioje burinėje jachtoje. Minėtas vantas 2015-07-18 buvo pritvirtintas prie jachtos stiebo kairiajame borte. 2015-07-26 ieškovai kartu su buriuotojų komanda dalyvavo burinių jachtų regatoje „Kuršių marių regata – 48“. Regatos metu įvyko incidentas – nutrūkus iš atsakovės pirktam trosui nulūžo burinės jachtos stiebas. Ieškovai paaiškino, kad įprastai trosas nutrūksta ties galais, t.y. suspaudimo vietoje, tačiau šiuo atveju jis trūko ties viduriu, todėl darytina išvada, kad trosas buvo netinkamos kokybės, dėl defektų, atsiradusių gaminant trosą, o ne dėl kokių nors kitų išorinių priežasčių. Tai ieškovų teigimu patvirtino jų kviesti liudytojai, byloje esanti medžiaga. Atidžiai apžiūrėjus stovimo tekelažo detales, paaiškėjo, jog iš atsakovės įsigytas trosas trūko dėl akivaizdaus jo defekto: troso šerdis, sudaryta iš septynių vielų, buvo susisukusi ir nutrūkusi, buvo akivaizdžiai matomas gamybinis brokas (defektas), paslėptas po viršutiniu vielų sluoksniu, todėl šio troso defekto nebuvo galima pamatyti iš anksto, įsigyjant prekę. Ieškovai nurodo, kad dėl šių aplinkybių jie patyrė 3458,98 Eur žalą, kurią sudaro 40,00 Eur už prekes, įsigytas iš atsakovės, 858,67 Eur už burinės jachtos išlaikymą krantinėje laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-08-01 bei 2560,61 Eur už burinės jachtos kairiojo vanto ir stiebo remontą. Teigia, kad tarp ieškovų ir atsakovės UAB “Ekotaktas” susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovės kaltę ir neteisėtus veiksmus šioje byloje įrodo aplinkybė, jog ji, kaip specializuota produkciją parduodantis juridinis asmuo, pardavė ieškovams prekę - trosą, kuri neatitinka šios prekės kokybei keliamų reikalavimų. Troso nekokybiškumą įrodo eilė į bylą pateiktų bandymų rezultatų.
Atsakovės atstovės su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Ekotaktas“ prekiauja nerūdijančio metalo bendro pobūdžio prekėmis ir nėra specializuota laivybos prekių parduotuvė. Teigia, kad tarp šalių nebuvo susiklostę vartojimo santykiai, kadangi ieškovai pirko prekes iš atsakovės, kad kaip komanda galėtų dalyvauti varžybose. I. P. Galijevskis, atvykęs į parduotuvę, paprašė parduoti 11 m nerūdijančio plieno troso, tačiau atsakovei nebuvo žinoma, kokiam tikslui ieškovas įsigyja prekę. 2016-08-09 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlikusi patikrinimą pagal ieškovų pateiktą skundą nustatė, kad UAB „Ekotaktas“ parduodamo troso Marinetech A41/19 5 mm, presuoto antgalio Marinetech A4 5mm ir presuoto T-terminalo A4 5mm ženklinimas atitinka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-05-15 įsakymu Nr. 170 patvirtintų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių reikalavimus (toliau – Ženklinimo taisyklės). Be to UAB „Ekotaktas“ prekiauja ne specializuotomis jachtoms skirtomis prekėmis, o bendro pobūdžio prekėmis, todėl ieškovų teiginys, kad parduota prekė (trosas) neatitiko kokybės reikalavimų, yra vertintinas kaip nepagrįstas. Atsakovės atstovės pažymi, jog ieškovų nurodytas incidentas įvyko jiems dalyvaujant jachtų regatoje „Kuršių marių regata – 48“. Išsamesnis šios jachtų regatos aprašymas yra pateikiamas dienraštyje Lietuvos žinios, kuriame nurodyta, jog „30 mazgų vėjyje ir beveik 4 metrų bangose vykusias lenktynes iš viso trys jachtos baigė su lūžusiais stiebais. Įgulos liko sveikos, tačiau ne visos lūžimus patyrusios jachtos tokiomis sąlygomis sugebėjo savarankiškai grįžti į uostą.“ Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju vyko ne pramoginis pasiplaukiojimas, o varžybos, kuriose buvo siekiama nugalėti bet kokia kaina, pūtė štorminis vėjas. Dėl didelės dinaminės apkrovos, t.y. didelio greičio bei štorminio vėjo, dėl per mažo diametro įsigyto troso kairiojo vanto gamybai (turėjo būti ne mažiau 6 mm), taip pat galimai dėl netinkamos buriavimo technikos, ieškovams priklausančios jachtos stiebas neatlaikė ir lūžo. Atsakovės atstovės nurodė, kad buriuotojai prisiima visą riziką ir atsakomybę dėl varžybų metu galimai atsirasiančios žalos.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Marinetech Edelstahlhandel GmbH & Co.KG atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovų jachta „Elvstrom Crusier 32“ buvo suprojektuota kaip laisvalaikiui skirta pramoginė jachta, todėl neturėjo būti naudojama dalyvauti rungtynėse regatoje. Lynas galėjo trūkti ir dėl ekstremalių oro sąlygų regatos metu, be to lyno skersmuo ieškovų jachtai turėjo būti ne mažesnis kaip 6 mm. Tretysis asmuo nesutinka, kad ieškovams parduotas sertifikuoto gamintojo lynas (trosas) būtų buvęs netinkamai suvytas. Remdamiesi daugiamete patirtimi, tvirtina, kad praktiškai neįmanoma nustatyti gamybos klaidos (tokios, kaip perkaitimas vyniojant) vien tik jį apžiūrėjus. Iš Marinetech Edelstahlhandel GmbH & Co.KG darbo su lyno gamintoju Azijoje patirties teigiama, kad esama per daug įtakos turinčių veiksnių (tokių, kaip stiebo aukštis, lynų skersmuo, klimato sąlygos, lyno paruošimas ir pan.), dėl kurių galėjo lūžti stiebas, todėl negalima teigti, kad tai nulėmė vien lynas. Marinetech Edelstahlhandel GmbH & Co.KG prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Teismas pažymi, jog byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog 2015-07-26 regatos „Kuršių marių regata – 48“ metu nutrūko ieškovų burinės jachtos „Silver Eagle“ kairysis vantas, tačiau šalys nesutaria dėl vanto trūkimo priežasties. Ieškovai nurodo, kad vantas trūko, kadangi iš atsakovės įsigytas trosas buvo netinkamos kokybės. Atsakovės atstovės nurodo, jog šiuo atveju nenustatyta, kad trosas trūko dėl netinkamos jo kokybės, todėl nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.
Teismas sutinka su ieškovų teiginiais, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo – pardavimo teisniai santykiai, kadangi ieškovai iš atsakovės – pardavėjo, juridinio asmens, kuriam taikomi padidinti apdairumo reikalavimai, įsigijo prekes, reikalingas jų turimai burinei jachtai, kurią ieškovai naudojo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Nenustatyta, kad ieškovų jachta buvo naudojama išimtinai lenktynėms, kad ją naudojosi ne jie patys, kad iš plukdymo jachta jie gaudavo pastovias pajamas. Todėl sutiktina su ieškovų teiginiais, kad buriavimas, kaip ir dalyvavimas atskirose vietinės reikšmės regatose, nėra ieškovų profesinė veikla, jie negauna iš šios veiklos jokių pajamų, tai yra ieškovų laisvalaikio užsiėmimas, susijęs su nuolatinėmis investicijomis (burinės jachtos išlaikymas ir priežiūra).
Pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Įstatymas reglamentuoja, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.333 straipsnis detalizuoja nuostatas dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės. Pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. Daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių. Visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys (CK 6.363 straipsnio 9 dalis).
Atsakovės atstovės nurodo, kad nėra aišku, ar būtent iš UAB „Ekotaktas“ pirktas trosas buvo panaudotas konstruojant kairįjį burinės jachtos vantą, be to pažymėjo, kad ieškovai patvirtino, kad kairįjį vantą susikonstravo patys – jį sukonstravo ieškovas P. G., todėl neaišku, ar nebuvo tam tikrų vanto konstrukcinių pažeidimų, kurie nulėmė tai, kad vantas trūko.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
Teismo posėdžio metu ieškovas P. G. paaiškino, kad 2015-07-14 jis iš atsakovės įsigijo 11 m plieninio (nerūdijančio plieno) troso 19 x 15 diametro konstrukciją, taip pat du 5 mm diametro antgalius trosui, iš kurių sukonstravo burinės jachtos „Silver Eagle“ kairįjį vantą. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-07-14 ieškovai iš atsakovės UAB „Ekotaktas“ įsigijo prekes – T-terminalą A4 5mm, presuojamą antgalį A4 5mm, trosą A4 1x19 5 mm (b. l. 9, 11, t. 1). 2015-04-08 buvo atlikta burinės jachtos „Silver Eagle“ apžiūra, kurios metu nustatyta, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos burinių jachtų eksploatacijos techninius reikalavimus (b. l. 115, t. 1). Ieškovai nurodo, kad troso šerdis, kuri sudaryta iš septynių vielų, buvo susisukusi ir nutrūkusi. Ieškovai remiasi Lietuvos buriuotojų sąjungos techninio inspektoriaus A. M. burinės jachtos techninės apžiūros aktu, kuriame pateikiama išvada, jog dėl vanto trūkimo ir stiebo lūžimo kaltas gamyklinis brokas gaminant trosą. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. M. taip pat paaiškino, jog vantai dažniausiai keičiami po vieną, o ne poromis. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas G. M., kuris paaiškino, kad trosai burinėse jachtose įprastai keičiami kas 10-15 metų. Atsakovės atstovės abejoja ieškovo kviestų liudytojų A. M. ir G. M. parodymų patikimumu ir įrodomąja galia, todėl daro išvadą, jog nenustatyta, kad trosas trūko dėl netinkamos jo kokybės (apeliacinio skundo argumentai). Nurodo, kad pagal būrinių jachtų techninės priežiūros taisyklių, patvirtintų 2002-04-10 Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento, 14 punktą, techninių apžiūrų tikslas – kontroliuoti ir įvertinti burinių jachtų techninę būklę, uždrausti ar apriboti techniškai netvarkingų jachtų tolimesnį naudojimą, patikrinti tarptautiniame burinės jachtos biliete įrašytus duomenis. Tai reiškia, jog techninis inspektorius turi teisę vertinti tik pačios jachtos techninę būklę, tačiau vargu ar gali vertinti atskiros dalies (troso) kokybinius parametrus. Minėtas techninės apžiūros aktas niekaip negali būti prilygintas ekspertizės aktui ar išvadai. Byloje nėra atlikta ekspertizė, kurioje būtų tiksliai įvardinta troso trūkimo priežastis, todėl atsakovės atstovės daro išvadą, jog nenustatyta, kad trosas trūko dėl netinkamos jo kokybės.
Atsižvelgus į tai, kad prekes, reikalingas kairiam jachtos vantui sukonstruoti, ieškovai iš atsakovės įsigijo 2017-07-14, o regata „Kuršių marių regata – 48“ vyko 2015-07-26, t.y. netrukus po minėtų prekių įsigijimo, įsigytos prekės visos kartu yra naudojamos vantų gamybai, taip pat atsižvelgus į tai, kad trosai burinėse jachtose įprastai keičiami kas 10-15 metų, ginčo šalims nenurodžius kitų aplinkybių, kur kitur iš atsakovės įsigytas prekes ieškovai galėjo panaudoti, teismas daro išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog iš atsakovės įsigytas trosas buvo panaudotas konstruojant kairįjį ieškovų burinės jachtos „Silver Eagle“ vantą, kuris nutrūko 2015-07-26 regatos metu.
Vertinant atsakovės atstovių nurodytas aplinkybes dėl to, kad byloje nėra atlikta ekspertizė ir dėl to, kad ieškovų kviesti liudytojai galimai galėjo duoti neobjektyvius parodymus, visų pirma pažymėtina, kad pagal CPK 212 straipsnio 1, 2 dalis teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Pažymėtina, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Taigi, eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių ir jos nebuvimas atitinkamoje byloje nereiškia, jog tam tikra aplinkybė negali būti įrodyta kitais byloje esančiais duomenimis.
Teismo posėdžio metu ieškovai paaiškino, kad Lietuvoje šiuo metu nėra ekspertų bei ekspertizės įstaigų, galinčių atlikti ekspertizę troso kokybei nustatyti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad su prašymu ištirti įvykį ieškovai 2015-10-19 kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tačiau atsakydama į ieškovų skundą ji nurodė, kad nėra įgaliota vykdyti sudėtinių laivo dalių, užtikrinančių laivo saugą, techninės priežiūros kontrolę bei negali įvertinti, kokią įtempimo jėgą turi atlaikyti savadarbis vantas (b. l. 17-18, t. 1). Ieškovai 2015-11-17 kreipėsi į Lietuvos saugios laivybos administraciją, tačiau jiems buvo nurodyta, kad burinių jachtų techninę priežiūrą atlieka Lietuvos buriuotojų sąjunga, o ne Lietuvos saugios laivybos administracija (b. l. 19, t. 1). Vilniaus Gedimino technikos universiteto stiprumo mechanikos bandymų laboratorijos inžinierius A. S. 2017-04-18 rašte nurodė, kad jų laboratorija negali atlikti akredituotų trosų bandymų. Tą patį šis atsakovės atstovių iniciatyva kviestas į teismo posėdį specialistas paliudijo teisme. Byloje pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro atsakymas, kad jame tokios srities ekspertų nėra (b. l. 120, t. 1). Taigi, kaip matyti iš pateiktų duomenų, šiuo atveju ieškovai išnaudojo visas galimybes pateikti byloje eksperto išvadą, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių. Tačiau, kaip jau ir minėta, ši aplinkybė nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, o teismas šiuo atveju turi vertinti kitus byloje esančius duomenis.
Valstybinės vartotojų teisinės apsaugos tarnybos 2016-08-09 patikrinimo akto Nr. 1MK-38 duomenimis nustatyta, kad atsakovės parduodamo troso Marinetech A4 1x19 5 mm, presuojamo antgalio Marinetech A4 5mm ir presuojamo T-terminalo A4 5mm ženklinimas atitinka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-05-15 įsakymu Nr. 170 patvirtintų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo reikalavimus (b. l. 108-109, t. 1). Byloje taip pat pateiktas minėto troso ritės patikrinimo pažymėjimas (b. l. 13, t. 1). Vis dėlto, teismas pažymi, jog atliekant įrodymų vertinimą teismo pareiga yra įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Tai reiškia, kad vien tik minėti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad trosas trūko ne dėl jo kokybės trūkumų, o dėl išorinių veiksnių. Lietuvos buriuotojų sąjungos burinės jachtos techninės apžiūros akte nurodyta, jog ant vanto matosi, kad troso šerdis yra per daug susukta ir perkaitinta, dėl ko neteko savo atsparumo ir trūko. Iš 19 vielų, 7 centrinės nutrūko, o apvalkalo vielos neatlaikė apkrovos. Akte pateikta išvada, kad dėl vanto trūkimo ir stiebo lūžimo kaltas gamyklinis brokas gaminant trosą (b. l. 15-16, t. 1). Vakarų centrinės laboratorijos 2016-11-25 bandymų rezultatų duomenimis nustatyta, kad bandymų metu vantas nutrūko užspaudimo vietoje (b. l. 127-130, t. 1). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. B. nurodė, kad yra Vakarų centrinės laboratorijos direktorius, turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą laivų mechanizmų ir įrengimų srityje bei 31 metų darbo stažą. Paaiškino, kad ieškovas kreipėsi į jį su prašymu atlikti bandymus troso nutrūkimo jėgai nustatyti. Ieškovas jam paaiškino, kad turi trosą iš savo jachtos tekelažo, kuris yra su galimais defektais. J. B. nurodė, kad bandymo tikslas buvo nustatyti, kurioje vietoje trosas nutrūks, t.y. ties įtvirtinimais ar viduryje. Įprastai trosai nutrūksta ties įtvirtinimais, o priešingu atveju, t.y. trosui nutrūkus kur nors per vidurį, tai reiškia, jog trosas yra su pažeidimais. Minėto bandymo metu ieškovo trosas nutrūko ties įtvirtinimu. Paaiškino, kad trosai yra gaminami iš termiškai apdorotos vielos, kuri yra susukama. Liudytoju apklaustas A. M. nurodė, kad šiuo atveju trosas nutrūko, kadangi buvo per daug susuktas ir neteko savo savybių. Nurodė, kad šiuo atveju svarbu yra tai, kad trosas trūko ne ties galais ar skersiniu, ties kuriuo yra trynimas, tačiau atkarpoje tarp denio ir skersinio, o tai rodo troso defektus. Liudytoju apklaustas G. M. nurodė, kad jis yra jūrų transporto technologijos inžinierius, jo darbas susijęs su laivų projektavimu. Paaiškino, jog šiuo atveju jis atliko vertinimą, ar vantui nutrūkus kartu nulūš ir jachtos stiebas. Pažymėjo, jog įprastai trosas nutrūksta galuose, kadangi ten yra valcuojamas, o paprastai per vidurį trosas netrūksta. Šiuo atveju buvo pažeistas ne troso apvalkalas, o šerdis, todėl trosas nutrūko dėl gamybos defekto. Į teismą atvykęs liudyti A. S., kuris yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto stiprumo mechanikos bandymų laboratorijos inžinierius, turintis 46 metų inžinieriaus – mechaniko patirtį, nurodė, kad atliekant bandymus trosas net ir kokybiškas, naujas nebūtinai turėjo nutrūkti ties įtvirtinimais, bet galėjo trūkti ir ties viduriu, ypač jeigu būtų neteisingai pritvirtintas (pavyzdžiui įtempiant įstrižai pasuktas). Nurodė, kad naudojant troso gamybą plieninės vijos jas vejant į trosą nėra kaitinamos, paprastai šios vijos dalis jų sukamos mašinomis viena kryptimi, viršutinės – kita kryptimi. Liudytojas yra pats atlikęs bandymą su senu trosu, kur trosas nutrūko panašiu būdu kaip ieškovų jachtoje, t.y. veikiamas iki tam tikros jėgos (įtempimo) susisuko ir nutrūko dalis vidinių vijų, o išorinės troso vijos liko nepažeistos. Liudytojas pažymi, kad troso trūkimui galėjo turėti įtakos regatos metu, kurioje dalyvavo ieškovai vyravęs stiprus vėjas, taip pat tai, kad vantams naudotas 5 mm, ne 6 mm trosas. Mažesnio diametro trosas paprastai naudojamas siekiant geresnių rezultatų (greičio) regatoje. Atsakovės atstovės taip pat pažymi, kad ieškovų jachtos kairysis vantas galėjo nutrūkti dėl pašalinių veiksnių, t.y. netinkamos vanto gamybos, štorminio vėjo regatos metu, netinkamai parinkto troso diametro. Apie tai kalba ir į bylą įtrauktas Marinetech Edelstahlhandel GmbH & Co.KG, iš kurio atsakovė įsigijo trosą, dėl kurio kokybės byloje vyksta ginčas.
Atsižvelgus į byloje pateiktą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informaciją apie vėjo stiprumą ir kryptį, matyti, kad 2015-07-26 vyravo iki 15 m/s vėjas, kurio gūsiai tik kartais būdavo didesni, o štorminis vėjas – pastovus didesnis nei 18 m/s vėjas (b. l. 76-87, t. 1). Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad regatos metu vyravo štorminis vėjas. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas J. B. paaiškino, kad defektai, kurie buvo ieškovų naudotame trose, negalėjo atsirasti dėl staigios dinaminės jėgos, pavyzdžiui vėjo. Aplinkybė, jog regatoje trims jachtoms iš dvidešimties nulūžo stiebai, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovų jachtos vantas nutrūko dėl nepalankių regatos oro sąlygų, kadangi nėra žinoma kitų jachtų techninė būklė, jų stiebų būklė ir priežastys, dėl kurių šių jachtų stiebai nulūžo. Be to, aplinkybę, jog ieškovų jachtos vantas nutrūko dėl nepalankių regatos oro sąlygų, paneigia kiti byloje esantys duomenys. Reikia pastebėti, kad buriavimo varžybų nuostatuose yra nurodyta, kad buriuotojai dalyvauja regatoje pilnai savo rizika, vykdanti organizacija neprisiima atsakomybės už materialinę žalą, asmens sužalojimą ar mirtį, susijusius su regata, prieš ją, jos metu ar po jos. Šia aplinkybe remiasi atsakovės atstovės. Tačiau teismo vertinimu, minėtas reglamentavimas reguliuoja žalos atlyginimo klausimus tarp regatos organizatorių bei dalyvių ir neturi įtakos sprendžiant žalos atlyginimo klausimą nagrinėjamu atveju.
Atsakovės atstovės taip pat nurodo, kad ieškovų jachtos vantas nutrūko dėl to, jog ieškovai gamindami vantą netinkamai parinko troso diametrą. Pažymi, jog pagal jos pateiktus jachtų „Elvstrom 32“ ir „Sun Odyssey 32 (Jeanneau)“ techninius duomenis ieškovų jachtoje turėtų būti naudojamas 6 mm trosas. Vis dėlto teismas su šiomis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. Visų pirma, nėra aišku, ar atsakovės pateikti jachtų techniniai duomenys yra analogiški ieškovų jachtos techniniams duomenims. Be to, ieškovams šiuo atveju buvo reikalingas 11 metrų trosas, o pagal atsakovės pateiktus jachtų „Elvstrom 32“ ir „Sun Odyssey 32 (Jeanneau)“ techninius duomenis jose naudojami 12,460 metrų, 6,840 metrų, 12,720 metrų, 10 metrų ir 4,120 metrų trosai. Antra, liudytojas A. M. paaiškino, kad trosai yra parenkami pagal jachtos gamintojo reikalavimus. Šiuo atveju ieškovų jachtoje turėjo būti naudojamas 5 mm arba 6 mm diametro trosas. Liudytojas G. M. paaiškino, kad jeigu jachtoje bus naudojamas storesnis trosas negu reikia, tai jo ilgiau nereikės keisti. Ieškovai patvirtino, kad jachtoje įsigijimo metu taip pat buvo naudojami 5 mm diametro trosai. Regatos metu dešinysis ieškovų jachtos vantas netrūko. Visa tai įvertinęs teismas negali padaryti kategoriško išvados, kad šiuo atveju troso diametro skirtumas 1 mm turėjo esminę reikšmę kairiojo vanto nutrūkimui.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, bylos medžiagą, atsižvelgęs į ieškovų, ginčo šalių atstovų paaiškinimus bei liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, teismas, sutikdamas su prieš tai bylą nagrinėjusio teismo išvadomis, konstatuoja, jog ieškovai įrodė, kad jiems atsakovės parduota troso atkarpa buvo su defektais, kurie nulėmė kairiojo troso trūkimą regatos metu. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad trūko būtent iš atsakovės parduotuvės pirktas ir kairiojo jachtos vanto gamybai naudotas trosas, ne dešinysis, kurį ieškovai prieš tai pirko ir kitos parduotuvės kito gamintojo. Abu šiuos vantus montavo ieškovas P. G., turintis inžinieriaus - laivų statytojo išsilavinimą (b.l. 182, t. 1), didelę patirtį ir reikiamą kvalifikaciją vanto gamybai. Reikia pažymėti, kad iš atsakovės parduotuvės pirkto troso gamintojas yra iš Kinijos Liaudies Respublikos, kurio gaminys nors ir yra sertifikuotas, tačiau jo kokybę įvertinti ir patikrinti yra pakankamai sudėtinga. Liudytojų paaiškinimais ir Vakarų centrinės laboratorijos 2016-11-25 bandymų rezultatų duomenimis nustatyta, kad vantui neatlaikius apkrovos nutrūksta būtent apvalkalo, o ne centrinės vielos. Centrinių troso vielų nutrūkimas reiškia, jog trosas buvo pažeistas gamybos metu. Todėl negalima teigti, kad kairiojo vanto trūkimui esminę įtaką turėjo regatos metu vyravęs stiprus (ne štorminis) vėjas, netinkama buriavimo technika (ieškovai turi didelę patirtį šioje srityje) ar pasirinktas troso diametras, kuris parinktas atsižvelgiant į prieš tai buvusius šios jachtos troso diametrus. Didelės reikšmės nustatant troso trūkimo priežastį turi jo nutrūkimo vieta, t.y. remiantis liudytojų parodymais trosas, neatlaikęs apkrovos, įprastai nutrūksta ties galais, kuriuose yra valcuojamas. Tačiau jeigu trosas nutrūksta per savo atkarpos vidurį, tai gali rodyti, kad trosas buvo su gamybos defektais.
Valstybinės vartotojų teisinės apsaugos tarnybos 2016-08-09 patikrinimo akte Nr. 1MK-38 nurodyta, kad atsakovė trosą įsigijo iš UAB „Jolandita“, UAB „Jolandita“ – iš UAB „Vakarų lankas“, o UAB „Vakarų lankas“ trosą įsigijo iš Marinetech Edelstahlhandel GmbH & Co.KG. Ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, kad įsigytas trosas yra skirtas laivybai. Iš Marinetech Edelstahlhandel GmbH & Co.KG internetinėje svetainėje (http://marinetech.de/en/marinetech/company/marinetech.html) ir kataloge (file:///C:/Users/R. R./Desktop/katalog_2016_17_web.pdf) pateiktų duomenų matyti, kad Marinetech Edelstahlhandel GmbH & Co.KG prekiauja nerūdijančio plieno gaminiais, skirtais laivams ir jachtoms. Atsižvelgiant į tai nesutiktina su atsakovės atstovės teiginiais, kad šiuo atveju atsakovė nėra laikytina atsakinga už atsiradusią žalą, kadangi ji prekiauja nerūdijančio metalo bendro pobūdžio prekėmis ir nėra specializuota laivybos prekių parduotuvė. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog nors atsakovė nėra specializuota laivybos prekių parduotuvė, tačiau prekiauja ir prekėmis, skirtomis laivybai, kadangi ji prekiavo ne tik nerūdijančio plieno trosais, tačiau prekyboje turėjo ir antgalius trosui, kurie reikalingi jachtos vanto gamybai. Reikia pastebėti, kad 2016-08-09 patikrinimo akte nurodyta, kad pagal troso ženklinimą, trosas netinka kėlimo darbams. Taigi, šiuo atveju aplinkybė, jog ieškovai nenurodė atsakovei, kokiu tikslu perka trosą su antgaliais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nėra laikytina atsakinga už atsiradusią žalą, kadangi jos parduodamas trosas buvo skirtas laivybai ir turėjo tik vienintelį apribojimą funkcijos atžvilgiu, t.y. negalėjo būti naudojamas kėlimo darbams. Nagrinėjamu atveju ieškovai trosą naudojo vanto gamybai ir trosas neatliko nei kėlimo, nei tempimo funkcijos, o buvo skirtas tekelažui palaikyti.
Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, nagrinėjamu atveju taip pat reikia nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų bei ieškovų patirtos žalos, t.y. nustatyti, kad laivo stiebas lūžo dėl nutrūkusio kairiojo vanto. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-26 regatos „Kuršių marių regata 48“ metu nutrūko ieškovų burinės jachtos „Silver Eagle“ kairysis vantas ir nulūžo jachtos stiebas. Pagal liudytojo G. M. 2017-01-27 įvertinimą korozija, mechaninis dilimas ir nuovargis negalėjo turėti įtakos stiebo lūžimui. Stiebo lūžimo priežastis – trūkęs vantas (b. l. 146-160, t. 1). Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. M., kuris paaiškino, jog vantui nutrūkus iš karto griūva bei lūžta jachtos stiebas. Liudytojas A. S. nurodė, kad trūkus vantui esant stipriam vėjui dažniausiai neišvengiamai lūžta ir laivo stiebas, nors yra pasitaikę atvejų, kad jachtos kapitonams dėl didelio jų meistriškumo tokioje situacijoje yra išsaugoję stiebą nepažeistą. Įvertinus ieškovų jachtos konstrukciją, į tai, kad jų burinės jachtos stiebas buvo sutvirtintas vantais, kurie nuimdavo dideles apkrovas nuo paties laivo stiebo, įvertinęs sąlygas, kuriomis ieškovų jachta dalyvavo regatoje, teismas daro išvadą, jog ieškovų burinės jachtos „Silver Eagle“ stiebas nulūžo būtent dėl nutrūkusio kairiojo vanto, todėl tarp atsakovės veiksmų, t.y. netinkamos kokybės troso pardavimo ir ieškovų patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.
Vienas iš būtinųjų civilinės atsakomybės pagrindų yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnis).
Ieškovai prašo priteisti 3458,98 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 40 Eur už prekes, įsigytas iš atsakovės, 858,67 Eur už burinės jachtos išlaikymą krantinėje laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-08-01, 2560,61 Eur už burinės jachtos kairiojo vanto ir stiebo remontą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-14 ieškovai iš atsakovės įsigijo T-terminalą A4 5mm už 5,93 Eur, presuojamą antgalį A4 5mm už 2,50 Eur, trosą A4 1x19 5 mm už 31,57 Eur, iš viso prekių už 40 Eur (b. l. 9, t. 1).
UAB Klaipėdos pilies uostas pateikė ieškovui O. Z. 2015-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą Serija KPU Nr. 0001898 8095 Eur sumai už laivo LTU-1630 laikymą prie pontoninės krantinės piliavietėje 2015 metų rugpjūčio mėnesį, 2015-09-30 - PVM sąskaitą – faktūrą Serija KPU Nr. 0002185 80,95 Eur sumai už laivo LTU-1630 laikymą prie pontoninės krantinės piliavietėje 2015 metų rugsėjo mėnesį, 2015-10-30 - PVM sąskaitą – faktūrą Serija KPU Nr. 0002493 80,95 Eur sumai už laivo LTU-1630 laikymą prie pontoninės krantinės piliavietėje 2015 metų spalio mėnesį, 2015-11-30 - PVM sąskaitą – faktūrą Serija KPU Nr. 0002185 125,82 Eur sumai už laivų LTU-1630 ir „Defiance“ laikymą ant krantinės 2015 metų lapkričio mėnesį, 2015-12-31 - PVM sąskaitą – faktūrą Serija KPU Nr. 0002967 125,82 Eur sumai už laivų LTU-1630 ir „Defiance“ laikymą ant krantinės 2015 metų gruodžio mėnesį, 2016-01-29 - PVM sąskaitą – faktūrą Serija KPU Nr. 0003151 140,00 Eur sumai už laivų LTU-1630 ir „Defiance“ laikymą ant krantinės 2016 metų sausio mėnesį, 2016-01-29 - PVM sąskaitą – faktūrą Serija KPU Nr. 0003151 140,00 Eur sumai už laivų LTU-1630 ir „Defiance“ laikymą ant krantinės 2016 metų sausio mėnesį, 2016-02-29 - PVM sąskaitą – faktūrą Serija KPU Nr. 0003362 140,00 Eur sumai už laivų LTU-1630 ir „Defiance“ laikymą ant krantinės 2016 metų vasario mėnesį, 2016-03-31 - PVM sąskaitą – faktūrą Serija KPU Nr. 0003548 140,00 Eur sumai už laivų LTU-1630 ir „Defiance“ laikymą ant krantinės 2016 metų kovo mėnesį, 2016-04-29 - PVM sąskaitą – faktūrą Serija KPU Nr. 0003362 140,00 Eur sumai už laivų LTU-1630 ir „Defiance“ laikymą ant krantinės 2016 metų balandžio mėnesį, 2016-05-31 - PVM sąskaitą – faktūrą Serija KPU Nr. 0004014 70,00 Eur sumai už laivo LTU-1630 laikymą ant krantinės 2016 metų gegužės mėnesį, 2016-06-30 - PVM sąskaitą – faktūrą Serija KPU Nr. 0004322 70,00 Eur sumai už laivo LTU-1630 laikymą ant krantinės 2016 metų birželio mėnesį, 2016-07-31 - PVM sąskaitą – faktūrą Serija KPU Nr. 0004611 70,00 Eur sumai už laivo LTU-1630 laikymą ant krantinės 2016 metų liepos mėnesį (b. l. 21-31, 162, t. 1, b. l. 2, t. 2).
2017-01-16 ieškovas P. G. sumokėjo 83,73 Eur UAB „Ambertip“ pagal 2017-01-16 PVM sąskaitą – faktūrą Serija AT Nr. 000295 už valcuojamą antgalį, trosą 5mm, troso matavimą valcavimui ir valcavimą; 2017-01-20 ieškovas P. G. sumokėjo 2135,65 Eur UAB „Ambertip“ pagal 2017-01-20 PVM sąskaitą – faktūrą Serija AT Nr. 000296 už defektaciją, stapelio gamybą ir stiebo remonto darbus; 2017-01-24 ieškovas P. G. sumokėjo 340,93 Eur UAB „Ambertip“ pagal 2017-01-24 PVM sąskaitą – faktūrą Serija AT Nr. 000297 už virvę Litos Regata 2000 (b. l. 168-173, t. 1).
Vertindamas ieškovų prašomos priteisti žalos dydį, teismas pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad nutrūkus kairiajam vantui lūžo ieškovų burinės jachtos „Silver Eagle“ stiebas. Teismas konstatavo, kad ieškovai įsigijo netinkamos kokybės prekes iš atsakovės, kurias panaudojus jie patyrė žalą regatoje nutrūkus kairiajam vantui atitinkamai lūžus laivo stiebui. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad vartotojai turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms ieškovams iš atsakovės priteistina 40 Eur už įsigytas prekes bei 83,73 Eur UAB „Ambertip“ pagal 2017-01-16 PVM sąskaitą – faktūrą Serija AT Nr. 000295, kadangi minėtos išlaidos buvo patirtos gaminant naują vantą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas P. G. sumokėjo 2135,65 Eur UAB „Ambertip“ pagal 2017-01-20 PVM sąskaitą – faktūrą Serija AT Nr. 000296 už defektaciją, stapelio gamybą ir stiebo remonto darbus. Teismo posėdžio metu ieškovas O. Z. paaiškino, jog stapelis yra darbastalis, ant kurio gaminamas stiebas. Taigi, šiuo atveju teismas vertina, jog ieškovų patirtos išlaidos už stapelio gamybą nėra laikytinos būtinomis, todėl ieškovams nepriteistinos. Ieškovams iš atsakovės priteistina 1881,55 Eur už defektaciją ir stiebo remonto darbus. Teismas pažymi, jog nors atsakovė nurodė, kad ieškovų prašoma priteisti 340,93 Eur suma už virvę Litos Regata 2000 yra vertintina kaip nepagrįsta, kadangi šios išlaidos nėra susijusios su ieškovų patirta žala, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas O. Z. paaiškino, kad minėta virvė yra reikalinga burėms palaikyti ir ji lūžus jachtos stiebui nutrūko. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, kad nulūžus burinės jachtos „Silver Eagle“ stiebui taip pat nutrūko ir virvė, palaikanti bures, todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 340,93 Eur už virvę Litos Regata 2000 tenkintinas kaip pagrįstas.
Ieškovai taip pat nurodo, kad jie patyrė 858,67 Eur išlaidų už burinės jachtos išlaikymą krantinėje laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-08-01. Vis dėlto teismo posėdžio metu ieškovai patvirtino, jog nepaisant to, jog yra sulūžęs jachtos stiebas ji yra laikoma krantinėje, t.y. bet kuriuo atveju jachta būtų laikoma krantinėje. Taigi, darytina išvada, jog ieškovų nurodytos išlaidos už burinės jachtos išlaikymą krantinėje nėra tiesiogiai susijusios su burinės jachtos remontu, todėl ieškovams nepriteistinos.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, ieškovams iš atsakovės priteistina 2346,21 Eur žalos atlyginimo, t.y. po 1173,11 Eur kiekvienam iš ieškovų. Kita ieškinio dalis atmestina.
Ieškovas O. Z. pateikdamas ieškinį sumokėjo 383 Eur žyminio mokesčio. Už ieškovų patikslintu ieškiniu pareikštus reikalavimus mokėtinas 104 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovui O. Z. grąžintina 279 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).
Ieškovai patyrė 2128,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 104 Eur už žyminį mokestį, 1020 Eur už teisines paslaugas, 775 Eur už vertimo paslaugas, 220 Eur už jachtos stiebo lūžimo priežasčių vertinimą, 9,70 už dokumentų kopijas. Šias išlaidas apmokėjo ieškovas O. Z..
Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris užtikrina vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 straipsnis), nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju R. T. – Z. nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas ieškovams suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovai neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už R. T. – Z. suteiktas teisines paslaugas, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, patenkinus 68 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, ieškovui O. Z. iš atsakovės priteistina 753,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1827 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1750 Eur už advokatės teisines paslaugas, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, advokatės ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių. Atsakovė taip pat patyrė ir šias bylinėjimosi išlaidas - 0,45 Eur už dokumentų kopijas, 76,55 Eur už vertimo paslaugas. Atmetus 32 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovų priteistina 584,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus 68 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 11,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus 32 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų iš ieškovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 5,38 Eur, t.y. iš kiekvieno iš ieškovų po 2,69 Eur (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui O. Z. (O. Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Ekotaktas“, j.a.k. 303332224, 1173,11 Eur žalos atlyginimo ir 753,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui P. G. (P. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Ekotaktas“, j.a.k. 303332224, 1173,11 Eur žalos atlyginimo.
Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo O. Z. (O. Z.) 292,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Ekotaktas“.
Priteisti iš ieškovo P. G. (P. G.) 292,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Ekotaktas“.
Priteisti iš atsakovės UAB „Ekotaktas“ 11,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovo O. Z. (O. Z.) 2,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovo P. G. (P. G.) 2,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).
P. V. mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovui O. Z. (O. Z.) dalį žyminio mokesčio, t.y. 279 Eur, sumokėto „Swedbank“, AB, 2016-07-29.
Išversti šio teismo sprendimo kopiją į vokiečių kalbą ir išsiųsti jį su vertimu Marinetech Edelstahlhandel GmbH & Co.KG į Vokietiją.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.