Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas) ir Eglės Gruodienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu T. G. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo.

Skundžiamu nuosprendžiu T. G. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, taikant BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu pakeistos į 30 laisvės atėmimo dienų, dalį – 15 laisvės atėmimo dienų, ir T. G. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų ir atliktų bausmių dalys.

T. G. paskirtos bausmės vykdymo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinių ieškovių UAB „Maxima LT“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „IKI Lietuva“ ieškiniai tenkinti ir priteista joms iš kaltinamojo (nuteistojo) T. G. atitinkamai – UAB „Maxima LT“ naudai 402,55 Eur; UAB „Rimi Lietuva“ naudai 1 136,41; UAB „IKI Lietuva“ 796,72 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2024-04-20, apie 13.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvėje „Maxima“, esančios adresu Ukmergės g. 282, Vilniuje, paėmė iš anksto paruoštą prekių krepšelį, kuriame buvo 2 vnt. šampano „Laurent perrier rose brut“, kurio vieneto kaina 114,99 Eur, bendrai už 229,98 Eur, 2 vnt. šampano „Laurent-perrier rose“, kurio vieneto kaina 84,99 Eur, bendrai už 169,98 Eur ir 1 vnt. popierinių rankšluoščių Gritte Blossom Xl, kurio kaina 2,59 Eur, ir nepateikęs prekių apmokėjimui, išėjo pro kasas, tokiu būdu pagrobė UAB „Maxima LT“ priklausantį 402,55 Eur vertės turtą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2024-05-04, apie 12.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvės „Rimi“, esančios adresu Pavilnionių g. 22 Vilniuje, paėmė iš informacinio skyriaus stendo kasos Nr.1 loterijos bilietus: 3 vnt. „Monopoly Jackpot“, kurio vieneto kaina 5 Eur, bendra už 15 Eur, 3 vnt. „LOTO“, kurio vieneto kaina 5 Eur, bendrai už 15 Eur, 3 vnt. „Sostų karai“, kurio vieneto kaina 5 Eur, bendrai už 15 Eur, 2 vnt. „Mega“ ,kurio vieneto kaina 5 Eur , bendrai už 10 Eur, 3 vnt. „Valio“, kurio vieneto kaina 5 Eur, viso už 15 Eur, 3 vnt. „Sėkmės 7“, kurio vieneto kaina 5 Eur, bendrai už 15 Eur, 3 vnt. „Vegas“, kurio vieneto kaina 5 Eur, bendrai už 15 Eur, 3 vnt. „Karališkieji turtai“, kurio vieneto kaina 5 Eur, bendrai už 15 Eur, 3vnt. „10, 20, 50 E“ , kurio vieneto kaina 5 Eur, bendrai už 15 Eur, 2 vnt. „Sėkmes (10e)“, kurio vieneto kaina 10 Eur, bendrai už 20 Eur, 2 vnt. „3 milijonai“, kurio vieneto kaina 10 Eur, bendrai už 20 Eur, 2 vnt. „Super laimėjimai“, kurio vieneto kaina 10 Eur, bendrai už 20 Eur, 2 vnt. „VIP klubas“, kurio vieneto kaina 20 Eur, bendrai už 40 Eur nepateikęs prekių apmokėjimui, išėjo pro kasas, tokiu būdu pagrobė UAB „RIMI Lietuva“ priklausantį 230 Eur vertės turtą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2024-05-25, apie 13.07 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvės „RIMI“, esančios adresu V. Pociūno g. 8, Vilniuje, alkoholinių gėrimų skyriuje paėmė 2 vnt. šampano „G.H MUMM GRAND CORDON 0,75 l. su dež.“, kurio vieneto kaina 48,79 Eur, bendrai už 97,58 Eur, 2 vnt. šampano „G.H MUMM GRAND CORDON BRUT 0,75 l. su dež.“, kurio vieneto kaina 46,99 Eur, bendrai už 93,98 Eur ir 1 vnt. viskio „WOODFORD RESERVE 0,7 l.“, kurio kaina 41,99 Eur įsidėjęs prekes į pirkinių krepšelį ir nepateikęs prekių apmokėjimui išėjo pro kasas, tokiu būdu pagrobė UAB „RIMI Lietuva“ priklausantį 233,55 Eur vertės turtą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2024-05-25, apie 16.36 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvės „RIMI“, esančios adresu V. Pociūno g. 8, Vilniuje, alkoholinių gėrimų skyriuje paėmė 1 vnt. vnt. viskio „Glenfiddich 15YO, 0,7 l.“, kurio vieneto kaina 50,99 Eur, 1 vnt. viskio „Glenfiddich 12YO, 0,7 l.“, kurio vieneto kaina 66,99 Eur, 1 vnt. viskio „Glenfiddich 12YO, 0,5 l.“, kurio vieneto kaina 34,99 Eur, 1 vnt. viskio „Gentelman jack“, kurio vieneto kaina 34,79 Eur, 2 vnt. viskio „Jack daniels“, kurio vieneto kaina 21,99 Eur, bendrai už 43,98 Eur įsidėjęs prekes į pirkinių krepšelį ir nepateikęs prekių apmokėjimui išėjo pro kasas, tokiu būdu pagrobė UAB „RIMI Lietuva“ priklausantį 231,74 Eur vertės turtą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2024-05-28, apie 13.55 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvės „IKI“, esančios adresu Priegliaus g. 1, Vilniuje, alkoholinių gėrimų skyriuje paėmė 2 vnt. šampano ,,Laurent Perrier La Cuvee Champagne Brut“ 0,75 l., kurio vieneto kaina 44,95 Eur, bendrai už 89,90 Eur, šampaną ,,Moet & Chandon Nectar Imperial Demi - Sec” 0,75 l., dėž., kurio vieneto kaina 55,95 Eur, 2 vnt. šampano „Taittinger Champagne Brut Reserve“, kurio vieneto kaina 45,95 Eur, bendrai už 91,90 Eur, šampaną ,,G. H. Mumm Champagne Grand Cordon Brut“, kurio vieneto kaina 44,95 Eur įsidėjęs prekes į pirkinių krepšelį ir nepateikęs prekių apmokėjimui išėjo pro kasas, tokiu būdu pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį 282,70 Eur vertės turtą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2024-05-30 ,apie 14.45 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvės „RIMI“, esančios adresu Ateities g. 91, Vilniuje, alkoholinių gėrimų skyriuje paėmė 2 vnt. šampano „VEUVE CLICQUOT BRUT“, kurio vieneto kaina 60,79 Eur, bendrai už 121,58 Eur, 2 vnt. šampano „MOET&CHANDON“, kurio vieneto kaina 50,99 Eur, bendrai už 101,98 Eur, įsidėjęs prekes į pirkinių krepšelį, ir nepateikęs prekių apmokėjimui išėjo pro kasas, tokiu būdu pagrobė UAB „RIMI Lietuva“ priklausantį 223,56 Eur vertės turtą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2024-06-04, apie 10.42 val., UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „IKI EXPRESS Geležinkelio“, adresu Geležinkelio g. 16, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvės prekybos salės alkoholio prekių skyriuje, dešine ranka nuo viršutinės, penktos lentynos, paėmė vieną, 1 l talpos butelį viskio „Jack Daniels“, kurio vieneto vertė 29,95 Eur, jį įdėjo į parduotuvės pirkinių krepšį, po ko su dešine ranka iš ketvirtos lentynos paėmė vieną, 0,7 l talpos butelį viskio „B. S.“, kurio vieneto vertė 15,99 Eur, jį įdėjo į pirkinių krepšį, po ko iš trečios lentynos, skaičiuojant nuo apačios, po vieną paėmė keturis, 0,7 l talpos butelius viskio „Tullamore Dew“, juos po viena įdėdamas į pirkinių krepšį, kurių vieneto vertė 24,95 Eur, bendros vertės – 99,80 Eur, po ko išėjęs iš alkoholio skyriaus, maisto prekių skyriuje paėmė dvi pakuotes kečupo ir sūrio skonio traškučių „Cheetos spirals“, kurių vieneto vertė 2,99 Eur, bendros vertės – 5,98 Eur, ir įsidėjęs prekes į „IKI“ parduotuvės pirkinių krepšelį, su pirkinių krepšeliu išbėgo iš parduotuvės, nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį 151,72 Eur vertės turtą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2024-06-04, apie 16.06 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės „IKI“, esančios adresu Priegliaus g. 1, Vilniuje, alkoholinių gėrimų skyriuje paėmė 8 vnt. viskio „Jack Daniels“ 0,7 l., kurio vnt. kaina 25,95 Eur, bendrai už 207,60 Eur vertės įsidėjęs prekes į pirkinių krepšelį ir nepateikęs prekių apmokėjimui išėjo pro kasas, tokiu būdu pagrobė UAB „IKI“ Lietuva priklausantį 207,60 Eur vertės turtą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2024-06-06, apie 15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės „RIMI“, esančios adresu Ateities g. 91, Vilniuje alkoholinių gėrimų skyriuje paėmė šampaną MOET NECTAR IMPERIAL, 0,75 l.,12%, kurio vieneto kaina 57,49 Eur, Rausvą sausą šampaną MOET BRUT IMPERIAL, 0,75 l., kurio vieneto kaina 62,49 Eur, šampaną „G.H.MUMM GRAND CORDON, 0,75 l.“, su dėže 2 vnt., kurio vieneto kaina 48,79 Eur, bendros 97,58 Eur vertės, įsidėjęs prekes į pirkinių krepšelį ir nepateikęs prekių apmokėjimui išėjo pro kasas, tokiu būdu pagrobė UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį 217,56 Eur vertės turtą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2024-06-09, apie 14.49 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės „IKI“, esančios adresu Priegliaus g. 1, Vilniuje iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė konjaką ,,Martell Cognac“ dėž., kurio kaina 32,95 Eur, brendį ,Torres 10“ 1 l., kurio kaina 23,95 Eur, 3 vnt. brendžio ,,Torres 5“, kurio kaina 23,95 Eur, bendrai už 71,85 Eur, viskio „Jack Daniels“ 0,7 l., kurio vnt. kaina 25,95 Eur įsidėjęs prekes į pirkinių krepšelį ir nepateikęs prekių apmokėjimui išėjo pro kasas, tokiu būdu pagrobė UAB „IKI“ Lietuva priklausantį 154,70 Eur vertės turtą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2024-06-18, apie 19.07 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės „NORFA“, esančios adresu Zujūnų g. 1, Vilniuje iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė 6 vnt. degtinės „Danzka Vodka“ 0,7 l, kurios vieneto kaina 17,99 Eur, bendrai už 107,94 Eur, degtinę „Golden standart“ 1 l., kurios vieneto kaina 24,99 Eur, degtinę „Golden standart“ 0,7 l., kurio vieneto kaina 18,99 Eur įsidėjęs prekes į pirkinių krepšelį ir nepateikęs prekių apmokėjimui išėjo pro kasas, tokiu būdu pagrobė UAB „Norfos mažmena“ priklausantį 151,92 Eur vertės turtą.

Tokiais veiksmais T. G., pagrobdamas iš viso 2 487,60 Eur vertės svetimą turtą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paties kaltinamojo (nuteistojo) ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu teiktus parodymus; ikiteisminio tyrimo metu liudytojų teiktus parodymus; civilinių ieškovių pateiktus pareiškimus; įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolus nustatė, kad nagrinėjamu atveju T. G. iš UAB „Maxima LT“ priklausančios parduotuvės 2024-04-20 pagrobė prekių už 402,55 Eur; iš UAB „RIMI Lietuva“ priklausančių parduotuvių 2024-05-04, 2024-05-25 (2 kartus), 2024-05-30 ir 2024-06-06 pagrobė prekių už 1 136,41 Eur; iš UAB „Iki Lietuva“ priklausančių parduotuvių 2024-05-28, 2024-06-04 (2 kartus) ir 2024-06-09 pagrobė prekių už 796,72 Eur; iš UAB „Norfos mažmena“ priklausančios parduotuvės 2024-06-18 pagrobė prekių už 151,92 Eur ir tokiu būdu, T. G. laikotarpiu nuo 2024-04-20 iki 2024-06-18, atvykęs į minėtas parduotuves iš viso per 11 kartų pagrobė prekių, kurių bendra vertė 2 487,60 Eur. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl tęstinės nusikalstamos veikos požymių, įvertinęs nagrinėjamoje byloje didelį įvykdytų vagysčių skaičių, nedidelius jas skiriančius laiko tarpus, o atskirais atvejais ir tą pačią dieną įvykdytas net kelias vagystes (2024-05-25 ir 2024-06-04), paties kaltinamojo (nuteistojo) teiktus paaiškinimus, jog iš vagysčių darymo pragyvendavo, įspėjęs teisiamojo posėdžio metu kaltinamąjį (nuteistąjį) dėl galimo veikos kvalifikavimo, konstatavo, jog T. G. įvykdytos vagystės vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kurią, atsižvelgus į bendrą pagrobto turto vertę, kvalifikavo kaip BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Skirdamas kaltinamajam (nuteistajam) T. G. bausmę, teismas vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmių skyrimo pagrindais, darė išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmę nustatė artimą sankcijoje numatytai vidutinei, t. y. 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Bylą išnagrinėjus sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo.

Skundžiamu nuosprendžiu T. G. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-06 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-28 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-06 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-28 baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės dalį (t.y. 15 laisvės atėmimo dienų), ir T. G. paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Civilinių ieškovių UAB „Maxima LT“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „IKI Lietuva“ ieškiniai tenkinti ir priteista joms iš kaltinamojo (nuteistojo) atitinkamai – UAB „Maxima LT“ naudai 402,55 Eur; UAB „Rimi Lietuva“ naudai 1 136,41; UAB „IKI Lietuva“ 796,72 Eur turtinei žalai atlyginti.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo perkvalifikuoti jo veikas iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirti jam bausmės rūšį – areštą. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog visos jo padarytos vagystės yra iš anksto apgalvotos ir suplanuotos. Nurodo, nors jis (T. G.) prisipažino dėl visų jam inkriminuotų vagysčių, tačiau teigia, jog visos jos padarytos spontaniškai, nei viena vagystė nebuvo iš anksto suplanuota. Pažymi, jog vaizdo medžiagose matyti, kad jis (T. G.) visur vilki tuos pačius drabužius, niekur nebando savęs maskuoti, ar kitaip keisti savo išvaizdą, o tai, jog vagystės įvykdytos iš skirtingų parduotuvių, dviejų mėnesių, ar dviejų-trijų dienų laikotarpiu, rodo, jog jis vagystes vykdė atsitiktinai. Taip pat nurodo nesutinkantis su teismo išvadomis, kad jis (T. G.) pragyvendavo iš vagysčių darymo, nes tokias aplinkybes paneigia jam skirtos baudos už darbą be leidimo, kuomet jis dirbdavo pavienius darbus.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo T. G. gynėja K. Sandaraitė-Butvilienė prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis T. G. neginčija nusikalstamos veikos epizodų faktinių aplinkybių ir priteistų civilinių ieškinių dydžių, tačiau nesutinka su jo padarytų veiksmų (vagysčių iš parduotuvių) kvalifikavimu kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, dėl ko nesutinka ir su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti ir skirti arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl vagysčių kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos

7. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje yra nurodyti tęstinės nusikalstamos veikos požymiai: daug tapačių ar vienarūšių nusikalstamų veiksmų, atitinkančių to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus objektyviuosius veikos požymius, nusikalstamų padarinių bendrumas, bendra tyčia (sumanymas), vienas objektas, vienas dalykas, tas pats šaltinis, į kurį kėsinamasi (tas pats nukentėjusysis), ir pan.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023 apibendrino tęstinės nusikalstamos veikos sąvoką ir nurodė, kad nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Tuo tarpu kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismų praktikoje suformuotus kriterijus dėl tęstinės nusikalstamos veikos vagysčių bylose, teisminio nagrinėjimo metu įspėjęs kaltinamąjį (nuteistąjį) T. G., kad jo įvykdytos vagystės gali būti vertintos kaip viena tęstinė nusikalstama veika ir kvalifikuojama kaip BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, teisingai ir motyvuotai nuteistojo T. G. padarytas vienuolika vagysčių kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

10. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog T. G. iš UAB „Maxima LT“ priklausančios parduotuvės 2024-04-20 pagrobė prekių už 402,55 Eur; iš UAB „RIMI Lietuva“ priklausančių parduotuvių 2024-05-04, 2024-05-25 (2 kartus), 2024-05-30 ir 2024-06-06 pagrobė prekių už 1 136,41 Eur; iš UAB „Iki Lietuva“ priklausančių parduotuvių 2024-05-28, 2024-06-04 (2 kartus) ir 2024-06-09 pagrobė prekių už 796,72 Eur; iš UAB „Norfos mažmena“ priklausančios parduotuvės 2024-06-18 pagrobė prekių už 151,92 Eur. Tokiu būdu, T. G. laikotarpiu nuo 2024-04-20 iki 2024-06-18, atvykęs į minėtas parduotuves išviso per 11 kartų pagrobė prekių, kurių bendra vertė 2 487,60 Eur.

11. Apeliantui ginčijant tyčios daryti nusikalstamas veikas susiformavimo momentą, pažymėtina, jog teismų praktikoje susiformavęs pradinis sumanymas dėl sekančio nusikalstamos veikos epizodo ne tik neturi būti labai konkretus, bet gali būti atspindimas ir per asmens suvokimą, kad jis toliau darys tą patį (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų įgyvendinamas per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones gali būti pripažintas tęstinės veikos elementu turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Dėl minėtų priežasčių, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko (ne)prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, atsižvelgiant į atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą bei situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Atsižvelgiant į tai, jog požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023), bei šios nutarties 8 punkte pateiktus išaiškinimus, aukštesniojo teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nustatyti ne tik objektyvieji tęstinę veiką patvirtinantys požymiai, bet ir subjektyvieji, nuteistojo vieningą nusikalstamą sumanymą patvirtinantys požymiai, dėl ko pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais nėra.

12. Šioje byloje nustatyta, jog apeliantas T. G., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme metu pripažino, jog vagysčių įvykdymo laikotarpiu vartojo narkotines medžiagas, vyko skyrybų procesas su sutuoktine, gyveno gatvėje, todėl dėl sunkios finansinės padėties ėmėsi nusikaltimų darymo, vogė alkoholį, kitas prekes, kurios kainuodavo brangiau, nes alkoholį buvo lengviausia parduoti, taip pat vogdavo loterijos bilietus, kurių laimėjimus išsigrynindavo, bei kitas prekes, kurias vogė sau valgyti. Pagrobtas prekes (t.y. alkoholį) parduodavo žmonėms, nes į dieną reikdavo 50–70 Eur narkotikams. Teigė, jog užėjęs į parduotuves ir pastebėjęs, jog apsaugos darbuotojas yra palikęs savo postą, jis pasinaudodavo proga įvykdyti vagystę.

13. Tai, kad atskirus nusikalstamos veikos epizodus jungia bendra kaltininko tyčia, T. G. savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką, iš esmės vertina kaip susiformavusį gyvenimo būdą, patvirtina ir kiti išoriniai (objektyvieji) nusikalstamos veikos požymiai. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad buvo vagiama sistemingai ir reguliariai iš to paties šaltinio, t. y. parduotuvių. Parduotuvės nors ir skirtingos, tačiau buvo pasirinktos ne atsitiktinai, o sąmoningai, pastebėjus, jog apsaugos darbuotojai yra palikę savo postus (t.y. neprižiūri vaizdo stebėjimo kamerų). Visas vagystes T. G. įvykdė analogiškais veiksmais, t. y. atėjęs į parduotuves, pasiimdamas išsirinktas prekes ir nepastebėtas išeidamas iš parduotuvių už prekes nesusimokėjęs. Visos jo vagystės įvykdytos per neilgą (t.y. apie 2 mėnesių laikotarpį) laikotarpį, skirtingais epizodais, jis įvykdė vienuolika vagystės epizodų, o atskirais atvejais ir tą pačią dieną įvykdant net kelias vagystes (2024-05-25 ir 2024-06-04), panašiu būdu. Iš esmės buvo vagiami analogiško pobūdžio daiktai, t. y. greitai ir lengvai realizuojami alkoholiniai gėrimai. Todėl akivaizdu, jog išleidus už parduotas pavogtas prekes pinigus, ar suvalgius maistą, nuteistasis vėl eidavo vogti, juo labiau, kad ir pats T. G. pirmosios instancijos teismui nurodė, jog maistą suvalgydavo, o už parduotas prekes leisdavo pinigus narkotikams bei savo asmeninėms reikmėms. Dėl to darytina išvada, kad nuteistojo veiksmai buvo apgalvoti, motyvuoti ir kryptingi, kas tik patvirtina jo vieningą tyčią atitinkamam tikslui pasiekti, t. y. užsidirbti pinigų ir patenkinti savo poreikius iš vagysčių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. G. nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, neturėjo reikšmingesnių nuolatinių ir reguliarių pajamų, todėl ir šios aplinkybės rodo, jog vogtų daiktų realizavimas (pardavinėjimas), be pavienių darbų (kas akcentuojama apeliaciniame skunde) buvo nuteistojo lėšų prasimanymo bei pragyvenimo šaltinis.

14. Įsitikinimą, jog nuteistojo veiksmai nebuvo atsitiktiniai – priešingai, nusikalstamas elgesio variantas buvo tapęs nuteistojo poreikių patenkinimo priemonė, sustiprina ir pirmosios instancijos teismo įvertinti duomenys apie tai, kad T. G. vien tik už 2024 m. balandžio–birželio mėn. įvykdytas smulkaus turto vagystes administracine tvarka baustas 11 kartų; taip pat ĮKNR išrašas bei Liteko duomenys, patvirtinantys, jog vien tik 2024 metai jis net 9 kartus buvo teisiamas už BK 178 str. 1, 2, 5 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-01-22 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 str. 1, 2 ir 5 d. (iš viso 14 veikų) už 2023 m. rugsėjo–spalio mėn. įvykdytas vagystes; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-12 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 178 str. 5 d. už 2023-10-18 įvykdytą vagystę; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-03-06 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 str. 5 d. (2 veikos) už 2023 m. lapkričio mėn. įvykdytas vagystes; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-22 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 str. 5 d. už 2023 m. spalio mėn. įvykdytą vagystę; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-04-04 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 str. 5 d. (2 veikos) už 2023 m. spalio mėn. įvykdytas vagystes; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-04-05 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 str. 5 d. (2 veikos) už 2023 m. lapkričio mėn. įvykdytas vagystes; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-28 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 5 d.; 178 str. 5 d. (4 veikos) už 2024 m. balandžio mėn. įvykdytas vagystes; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-06 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 str. 5 d. už 2023-10-23 įvykdytą vagystę; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-31 nuosprendžiu (neįsiteisėjęs) buvo nuteistas pagal BK 178 str. 5 d. už 2024-06-04 įvykdytą vagystę; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-14 nuosprendžiu (neįsiteisėjęs) buvo nuteistas pagal BK 178 str. 5 d. už 2024-03-30 įvykdytą vagystę.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi neteisėtų veiksmų vagiant iš parduotuvių intensyvumą, sistemingumą bei nuteistojo veikimą tokiais pačiais vienarūšiais veiksmais, konstatuoja, kad T. G. turėjo bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laiko tarpą nusikalstamu būdu gauti piniginių lėšų, ir šį tikslą realizavo nuolat grobdamas svetimą turtą. Aptariami vienuolika vagystės epizodų pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika, apjungta bendro sumanymo – vieningos tyčios, T. G. suprantant savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norint taip veikti. Atsižvelgiant į tai nuteistojo teiginai, kad tyčia daryti nusikalstamą veiką jam susiformuodavo iš naujo, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės, o nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip vienas tęstinis nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl bausmės

16. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti bei skirti arešto bausmę.

17. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog asmuo, už svetimo turto pagrobimą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

18. Pagal T. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną galiojusią BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kurie aktualūs skiriant bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5-1, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 (TAR, 2024 m. gegužės 2 d., Nr. 2024-08214), be kita ko, buvo pakeistas BK 61 straipsnis. Pagal naują šio straipsnio 2 dalies redakciją, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, pagal naują šio straipsnio 4 dalies redakciją, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

19. Minėtas BK 61 straipsnio pakeitimas laikytinas nuteistojo teisinę padėtį lengvinančiu pakeitimu, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė, be to, kaltinamajam savo noru prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai turėtų skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, šis pakeitimas turi grįžtamąją galią. Pažymėtina, kad aptariamas pakeitimas, susijęs su bausmės skyrimu, turi grįžtamąją galią tik, kol byla nagrinėjama instancine tvarka, t. y. taikomas tik toms iki šio pakeitimo padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

20. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad T. G. įvykdė vieną nesunkų, tyčinį, savanaudišką, baigtą nusikaltimą; į tai, jog T. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veika, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Įvertinta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad naują nusikalstamą veiką T. G. įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas, kad apeliantas Lietuvoje teisiamas 31 kartą, anksčiau ne kartą teistas už vagystes, taip pat neteisėtą disponavimą narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis. Jis gi, ne kartą teistas ir užsienyje (Prancūzijoje, Vokietijoje) už analogiškas turtinio pobūdžio veikas; 2023–2024 m. daugiau negu 30 kartų baustas administracine tvarka už smulkaus turto vagystes bei kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus (neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą ir kt.), baudų nemoka. Taip pat atsižvelgta į tai, jog T. G. už jo įvykdytas vagystes ne kartą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmes. Šių aplinkybių visuma bei tai, jog ankstesnis griežčiausių bausmių skyrimas nemotyvavo nuteistojo nutraukti nusikaltimų darymo ir iš esmės savo tikslų nepasiekė, leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskiriant nuteistajam T. G. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė artima sankcijoje numatytai vidutinei, t. y. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, be kita ko, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

21. Nagrinėjamoje byloje minėti BK 61 straipsnio pakeitimai nesudaro pagrindo apeliantui skirti kitokios rūšies ar dydžio bausmes, negu paskyrė pirmosios instancijos teismas. Pirma, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas iš esmės nesivadovavo (nuteistojo naudai) ankstesnės redakcijos BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės vidurkio taisykle, kadangi bausmės dydį parinko artimą vidurkiui, nes byloje nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, nėra visų sąlygų taikyti nuteistajam ir naujos redakcijos BK 61 straipsnio 4 dalį, kadangi viena iš būtinų šių nuostatų taikymo sąlygų yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, o nagrinėjamu atveju ji pagrįstai nustatyta. Be to, atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys pasireiškia sistemingumu, kryptingai atliekant panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir nedarant išvadų iš ankstesnių teistumų bei administracinių nusižengimų baustumo, tai rodo nuteistojo sąmoningai pasirinktą gyvenimo būdą, nulemtą jo susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas ir savo nusikalstamo elgesio nekeičia, gali būti pasiekti jam paskiriant švelnesnę bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį.

22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, T. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme taikant BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant skundžiamus nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį (t.y. 4 mėnesius laisvės atėmimo), ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu pakeistos į 30 laisvės atėmimo dienų, dalį (t.y. 15 laisvės atėmimo dienų) paskiriant galutinę 1 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad bendrinant bausmes pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam palankų bausmių bendrinimo būdą – dalinį sudėjimo būdą, atitinkamai T. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta, o yra proporcinga, adekvati ir atitinkanti nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje įvertintas ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad T. G. ne kartą teistas, šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl konstatavo, kad paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, negali būti atidėtas. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria, nes virš aptarti ir nuteistojo asmenybę išimtiniai neigiamai charakterizuojantys duomenys, ypač sistemingas nusikalstamų veikų darymas, eliminuoja bet kokias galimybes jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus ir administracinius baustumus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas T. G. paskyrė tinkamos rūšies bausmę, teisingai nustatė jos dydį, bendrindamas bausmes su ankstesniais nuosprendžiais baudžiamąjį įstatymą taip pat taikė tinkamai, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

25. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo keisti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. G. (T. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.