Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-11-18 · Civilinė byla Nr. e2S-2348-619/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-18
Bylos Nr.
e2S-2348-619/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00784-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
G. M.
Ieškovas
N. M.
Trečiasis asmuo
L. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-2348-619/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00784-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3.;(S)3.1.7.1.2.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo L. G. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Atsakovas G. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės N. M. kaltės ieškovei palikti pavardę „J.“; nustatyti, kad santuokos nutraukimas turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014-10-01; padalinti santuokos metu įgytą turtą bei šalių turimas santaupas bankų sąskaitose; priteisti iš ieškovės kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę dalintino turto dalį.

Atsakovas nurodė, kad sumokėjo 50 EUR žyminio mokesčio dalį ir prašė atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o nesant galimybės – sumažinti arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio, kadangi yra neįgalus, niekur nedirba, gyvena iš pašalpų, vienintelis turimas turtas yra tas kuriame pats gyvena.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi netenkino atsakovo G. M. prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atidėjo atsakovui G. M. 2/3 dalis žyminio mokesčio sumokėjimą (1913 EUR) iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Nustatė atsakovui G. M. 14 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos terminą sumokėti 906 EUR žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju mokėtinas žyminis mokestis 2869 EUR. Atsakovas sumokėjo 50 EUR. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas reikalauja priteisti turto už 19848 EUR bei 32290 EUR kompensaciją, taip pat tai, kad atsakovą atstovauja privatus teisininkas, sprendė, kad nėra pagrindo atleisti dėl sunkios turtinės padėties. Pažymėjo, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie asmeninį turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, vertingus daiktus, kuriuos realizavus atsakovas galėtų sumokėti žyminį mokestį bei kitas pajamas, bankų sąskaitose turimas santaupas, indėlius. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog gaunama netekto darbingumo pensija ženkliai mažesnė nei mokėtinas žyminis mokestis, sprendė, jog yra pagrindas atidėti 2/3 žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo, įpareigojant atsakovą sumokėti 1/3 žyminio mokesčio, t.y. 906 EUR.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti visą likusį žyminį mokestį iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantas neginčija atsisakymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio, tačiau nesutinka su nutarties dalimi, kuria jis įpareigotas sumokėti 1/3 žyminio mokesčio. Pažymėjo, jog atsakovo priešiniame ieškinyje nurodytas visas atsakovo turto balansas, todėl atsakovui nesuprantamas teismo argumentas, jog atsakovas nepateikė teismui duomenų apie savo turtą. Šių daiktus atsakovas reazliuoti negali, kadangi visa tai bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Net ir prašomas sumokėti 906 EUR žyminis mokestis kelis kartus viršija atsakovo pajamas, todėl sumokėjęs tokio dydžio mokestį ieškovas kelis mėnesius neturėtų už ką pragyventi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidėjo atsakovui 2/3 dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo.

Apelianto atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad jis neturi galimybių sumokėti net 1/3, t.y. 906 EUR dalies žyminio mokesčio, kartu su priešieškiniu pateikė įrodymus apie turimo turto balansą ir apie gaunamas pajamas – netekto darbingumo pensija. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskiruoju skundu.

Pažymėtina, jog Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netenkinęs atsakovo prašymo visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio, atidėjo 2/3 žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo ir atsižvelgdamas į ieškovo gaunamas pajamas bei tai, kad atsakovas nepateikė pakankamai duomenų apie turimą turtą įpareigojo sumokėti 1/3, t.y. 906 EUR žyminio mokesčio dalį.

Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos bei kiti dokumentai, kuriuos pateikti turi teismui prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą grindė sunkia turtine padėtimi. Atsakovas, pateikė VSDFV pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., ieškovas gauna netekto darbingumo pensiją vidutiniškai 300 EUR per mėnesį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinių turtas dalintinas nagrinėjamoje byloje, todėl atsakovas neturi galimybės savavališkai nuspręsti dėl šio turto disponavimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovui sumokėti žyminio mokesčio dalis nelaikytina proporcinga dabartinei atsakovo turtinei padėčiai.

Sprendžiant dėl atsakovo galimybės ateityje sumokėti žyminį mokestį, svarbu tai, jog atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju jis neabejotinai turės galimybę gauti pajamų iš jam priteisto turto dalies ir sumokėti žyminį mokestį. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neproporcingą mokėtiną žyminio mokesčio dalį, atsižvelgiant į atsakovo dabartinę turtinę padėtį. Atsižvelgiant į dabartines ieškovo finansines galimybes, darytina išvada, kad jam 906 EUR žyminio mokesčio suma yra per didelė našta ir šiuo atveju objektyviai apriboja jo teisę pateikti priešieškinį.

Remiantis išdėstytais argumentais, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir sumažinti nustatytą mokėtiną žyminio mokesčio dalį iki 150 EUR bei atidėti mokėtino žyminio mokesčio – 2669 EUR sumokėjimą už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo G. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pakeisti.

Atidėti atsakovui G. M. 2269 EUR žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Nustatyti atsakovui G. M. 14 d. terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 150 EUR žyminio mokesčio dalį bei pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė