Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti pagrindinį išsilavinimą, neištekėjusi, nedirbanti, auginanti vaiką iki trejų metų, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2020 m. sausio 23 d., apie 00 val. 04 min., Lazdijų r. sav., Būdviečio sen., Vidzgailų kaimo teritorijoje, kelyje Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Renault Megane“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nes 00 val. 07 min. jai nustatytas 2,23 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, nes ji dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino, o jos parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo patvirtina liudytojo surašytas tarnybinis pranešimas ir jo parodymai, iš kurių matyti, kad R. A. vairavo transporto priemonę, bei neblaivumo nustatymo aktas, kuriuo nustatytas ne mažesnis nei 2,23 promilių neblaivumas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad R. A. vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, todėl jos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra ir visų įstatyme numatytų privalomų sąlygų taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimą nuo atsakomybės. Nors kaltinamoji teisiama pirmą kartą, kalta prisipažino ir žala nėra padaryta, tačiau nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos - manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji nors ir nėra teista, tačiau anksčiau jau buvo padariusi tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, už kurį buvo atleista nuo atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 11-112). Be to, ji šešis kartus buvo bausta už administracinius nusižengimus, kuriuos padarė būdama neblaivi, ir du kartus - būdama blaivi (b. l. 113–120). Pažymėtina, kad beveik visi nurodyti kaltinamosios padaryti administraciniai nusižengimai padaryti dėl alkoholio vartojimo ir tai liudija, kad šioje byloje nagrinėjamas automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio nėra atsitiktinis, nes R. A. linkusi vartoti alkoholį, kuris išprovokuoja įstatymų nesilaikymą. Ji pati pripažino, kad jau du kartus „kodavosi“ nuo alkoholio vartojimo, kas rodo jos priklausomybę nuo alkoholio. Apie tai pažymima ir seniūno charakteristikoje, kurioje nurodyta, kad R. A. nelabai jaučia atsakomybę auginant ir prižiūrint vaikus, nevengia kompanijų ir alkoholinių gėrimų, seniūnija dažnai gauna pranešimų dėl jos elgesio, šeimai teikiamos socialinės paslaugos namuose (b. l. 124). Visos nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nes kaltinamoji yra linkusi piktnaudžiauti alkoholiu ir pažeidinėti teisės normas dėl alkoholio įtakos. Nors nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau kelia didelį pavojų visuomenei, todėl atsakomybė už ją turi būti adekvati, o atleidimas kaltinamosios nuo atsakomybės šiuo atveju paneigtų šį tikslą.

Visos nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad R. A., būdama anksčiau padariusi nusikaltimą ir administracine tvarka daug kartų bausta už pažeidimus esant neblaiviai, savo elgesio nepakeičia net ir po nubaudimo, todėl visos šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai reiškia, kad kaltinamosios atleidimas nuo atsakomybės pagal laidavimą negalimas ne tik dėl to, kad tai būtų neadekvati ir teisingumo principui prieštaraujanti atsakomybės forma, bet ir dėl to, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinos sąlygos.

Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo, laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Šioje byloje prašymą atiduoti pagal laidavimą pateikė kaltinamosios sugyventinis, tačiau teismas nenustatė, kad jis turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei. Atsižvelgiant į nurodytą jų bendro gyvenimo trukmę (penki metai) nustatyta, kad visus nusižengimus ir nusikaltimus, įskaitant šį, kaltinamoji padarė gyvenant su juo, todėl akivaizdu, kad po pirmųjų teisės pažeidimų jis nepadarė kaltinamajai teigiamos įtakos ir jos elgesio nepakeitė bei nesustabdė nuo naujų nusižengimo ir naujo nusikaltimo padarymo. Maža to, kaltinamoji patvirtino, kad T. S. specialiai nesakė, kad važiuoja pas draugus išgerti ir tikėjosi suspėti grįžti anksčiau nei jis. Tai rodo, kad tarp jų nėra tvirtiems šeimos santykiams būdingo abipusio pasitikėjimo, o kaltinamoji linkusi nuo sugyventinio nuslėpti savo ydas dėl alkoholio vartojimo. Taip pat pažymėtina, kad abu sugyventiniai patvirtino, jog T. S. dažnai būna ir nakvoja pas savo tėvus, o abiejų charakteristikose ir pažymoje apie šeimos sudėtį seniūnai net nenurodo, kad jie nuolat gyvena kartu kaip šeima, netgi priešingai - nurodoma, kad R. A. viena augina vaikus (b. l. 124, 127, 184, 188). Tai tik patvirtina, kad jų ryšiai nėra tokie stiprūs, kaip jie teigia, ir iliustruoja kodėl T. S. iki šiol nepasiekė, kad jo sugyventinė nustotų vartoti alkoholį ir pažeidinėti įstatymus. Pažymėtina, kad pasitikėjimo T. S. kaip galimu laiduotoju iš esmės neparodė ir pati kaltinamoji, kadangi 2020-03-03 teismo posėdžio metu gynėjas paprašė atidėti posėdį, nes iš pradžių laiduotoja ketino prašyti paskirti kaltinamosios seserį, o ne sugyventinį, tik prieš posėdį sužinojo, kas sesuo taip pat nebus tinkama laiduotoja. Tai rodo, kad net ir kaltinamoji savo sugyventinio galimybių daryti jai teigiamą įtaką nevertino kaip pakankamų kol nesužinojo apie kliūtis, trukdančias laiduotoja pasirinkti savo seserį. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia spręsti, kad nėra pagrindo manyti, jog T. S. galėtų ir ateityje daryti didesnę teigiamą įtaką kaltinamajai bei sulaikytų ją nuo įvairaus pavojingumo laipsnio pažeidimų, tame tarpe ir nusikaltimų.

Nenustačius nei laidavimo instituto pakankamumo baudžiamosios atsakomybės tikslams šioje byloje pasiekti, nei visų būtinų sąlygų BK 40 straipsnio taikymui, nei laiduotojo galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šioje byloje nėra pagrindo, todėl kaltinamajai skirtina viena iš sankcijoje numatytų bausmių.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos trys bausmės rūšys: bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų. Kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių, teisiama pirmą kartą, todėl remiantis BK 55 straipsniu jai skirtina švelniausia sankcijoje numatyta ir vienintelė su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Skirti areštą ar laisvės atėmimą pirmą kartą teisiamai ir tris nepilnamečius vaikui auginančiai R. A. nėra pagrindo ir būtinybės, nes švelniausia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgiama į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, todėl baudos dydis negali viršyti vidurkio. Be to, atsižvelgiant į šeimyninę ir turtinę kaltinamosios padėtį, vieno iš išlaikomų vaikų specialiuosius poreikius, bei darbo pajamų neturėjimą nustatytinas minimalus baudos dydis (BK 61 straipsnio 1 - 4 dalys). Kadangi kaltinamoji prisipažino kalta ir įrodymai buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena para, kuris prilyginamas 2 MGL baudai (BK 66 straipsnis). Toks baudos dydis yra proporcingas veikos pavojingumui ir nepažeidžia teisingumo principo, nes kaltinamoji gauna atitinkamas pajamas (550 Eur) ir nurodė turinti turto, todėl vienu trečdalius sumažintą beveik minimalią bausmę sumokėti gali. Į pajamų dydį šiuo atveju atsižvelgtina nustatant ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, kad bausmės vykdymas mažiau atsilieptų išlaikomų vaikų poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, įvertinus valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai kartu su bausme skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai, kad R. A. yra ne kartą bausta už administracinius nusižengimus, kuriuos padarė būdama neblaivi, o vairuojant jos neblaivumas siekė daugiau nei dvi promiles, uždraudimas naudotis specialia teise taikytinas ilgesniam nei minimaliam terminui, nes jai kaip pradedančiajai vairuotojai keliami didesni atsakingo vairavimo reikalavimai, kuriuos ji itin šiurkščiai pažeidė (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės paskyrimo, nes vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas 2020 m. sausio 23 d., kai R. A. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 103–104).

Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi transporto priemone – jai priklausančiu automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl pripažinus ją kalta ir nuteisiant privalomai taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimo priemonės konfiskavimas skiriant bausmę nesiejamas su kaltininko turtine ar šeimynine padėtimi, todėl kaltinamosios poreikiai nuvežti šeimos narius pas gydytojus ar į kitas vietas nesudaro pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

2020 m. balandžio 29 d. nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas VF1BA0L0F15910056 (turto arešto akto identifikavimo kodas . (duomenys neskelbtini) (b. l. 169-171), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl trans­por­to priemonės konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 51 minimalaus gyvenimo lygio (toliau - MGL) dydžio (2 550 eurų) baudą.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti R. A. sumažintą bausmę – 34 MGL dydžio (1 700 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, dviejų MGL dydžio baudą prilyginus vienai sulaikymo parai, į bausmės laiką įskaityti vieną parą, R. A. išbūtą laikiname sulaikyme 2020 m. sausio 23 d., ir galutinę bausmę nustatyti – 32 MGL dydžio (1 600 eurų) baudą.

Baudą nustatyti sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 23 d.

Automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas VF1BA0L0F15910056, konfiskuoti.

2020 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas VF1BA0L0F15910056 (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

R. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. . (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 6801.

Po baudos sumokėjimo kvitą būtina pateikti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.