Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB; Bendrovė) „L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) buvęs vadovas, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B., būdamas BUAB „L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovu nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. gegužės 18 d., žinodamas, kad bendrovė yra nemoki ir žinodamas apie finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) (mokestinė nepriemoka 2021 m. gruodžio 8 d. buvo 211 903,22 Eur), privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, bet nemokumo proceso neiniciavo, tokiu būdu nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos nedelsiant inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, nesikreipė į teismą dėl nemokumo proceso bendrovei ir taip pažeidė kreditorės VMI teises bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

M. B. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad Kėdainiuose buvo statomi du namai. Jo, kaip direktoriaus, pasirinkimas buvo užbaigti pastatą, kuriame įrengti 28 butai. Tuo metu buvo parduota jau 26 butai. Jie nenorėjo turėti ginčų su gyventojais, kuriems buvo pardavę butus, todėl nekėlė sau nemokumo, nes ketino statyti antrą namą. Rašė mokesčių inspekcijai, kad iš antro namo viską padengs. Buvo priimtas sprendimas sumokėti statybininkams ir pilnai užbaigti namo statybas, kad žmonės, kurie nusipirko butus, būtų patenkinti ir galėtų eiti gyventi. Jie pasirinko geriau turėti vieną bylą su valstybe, o ne 26 bylas su gyventojais, nes nepabaigė objekto. Abu objektai buvo vienas šalia kito. Kitam namui buvo padaryti įvadai ir pamatai, gautas statybos leidimas. Abu namai visiškai vienodi. Mokesčiai jam net neleido perrašyti parkavimo vietų, kurios priklausė žmonėms pagal butų pardavimą, nors jis siūlė sumokėti 20 000 Eur PVM. VMI vis tiek nesutiko. Jie darė viską, kad išgelbėtų įmonę. Rodė, kad turi sutartis antro namo statybai, bet VMI tai nedomino. Šiuo metu antro namo niekas nestato, nes prasidėjo karas Ukrainoje. Jie negavo iš banko 700 000 Eur antro namo finansavimui. Buvo du žemės sklypai, du statybos leidimai. Sklypai vienas šalia kito. Vieną namą pabaigė statyti, ten gyvena žmonės, įrengtos parkavimo vietos. VMI jam iškėlė bankroto bylą. Jis turės kažkaip išsipirkti parkavimo vietas ir jas perrašyti žmonėms. Į kitą namą buvo investavę 248 000 Eur. VMI tai matė. VMI neleido jam perrašyti aikštelių, sukėlė jam problemą su klientais ir jis negalėjo parduoti pastato. Jei būtų anksčiau išsikėlęs bankroto bylą, jam tą pastatą būtų perėmę bankroto administratoriai, „išdraskę“ pastatą ir pasidalinę pinigus. Skolos prasidėjo nuo 2020 m. jų įmonė dirba švariai, neturi nei vienos operacijos grynaisiais pinigais. Jie tikėjosi, kad pardavimo kaina bus bent jau 1 200 Eur/m², bet verslas nepavyko. Butus pardavinėjo ir po 860 Eur/m² ir po 920 Eur/m². Buvo mintis sukurti produktą ir jį parodyti miestui. Pelną būtų gavę iš antro namo. Prasidėjus karui viskas sustojo. Namo pamatai užkonservuoti. Pirmą namą užbaigė 2021 m., bet namas nėra priduotas 100 procentų. Patyrė virš 300 000 Eur nuostolių. Tačiau nusprendė statyti antrą namą, nes nusprendė, kad žmonės pamatys gražų daiktą ir norės jį pirkti. Tačiau (duomenys neskelbtini) žmonės labiau linkę pirkti namus, nes ten pigi žemė. Planavo, kad užsidirbs statydami antrą namą, nes statant pirmą namą pasimato klaidos, problemos ir statant antrą namą galima to išvengti bei gali sutaupyti. Kadangi abiejų namų projektai buvo vienodi, tai būtų sutaupę, pakeitę techninius sprendimus ir susigrąžinę savo pinigus. Šiuo metu Bendrovei iškeltas bankrotas, o jis nuskambėjęs kaip blogietis. Jei į antro namo statybas nebūtų investavę 248 000 Eur savo lėšų, skolos nebūtų. Turėjo mintį bankrutuoti, ruošėsi statyti antrą namą. Iš antro namo statybų buvo planuojamas 278 000 Eur pelnas. Būtų susigrąžinę pinigus, kuriuos įdėjo į pamatus (248 000 Eur) bei būtų sumokėję visas skolas. 2022 m. rugpjūtį PVM jau siekė 201 000 Eur.

JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad M. B. nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. buvo BUAB „L.“ vadovas, dėl ko būtent jam kilo pareiga, numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje inicijuoti nemokumo procesą.

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, šios sąlygos nustatytos ir nėra ginčijamos.

Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisme duotus parodymus, jog M. B. suprato, kad Bendrovė turi įsiskolinimų ir yra nemoki. Skolos susidarė, nes nepavyko už norimą kainą parduoti butų. Neinicijavo nemokumo proceso, kadangi ketino statyti antrą namą, tikėjosi gauti paskolą ir tikėjosi, kad pastačius antrą namą ir pardavus visus jame esančius butus gaus pelną ir galės išmokėti įsiskolinimus valstybės biudžetui. Taip pat nurodė, jog pasirinko sprendimą turėti vieną bylą su valstybe nei 26 bylas su gyventojais, kurie iš Bendrovės įsigijo butus. Visa tai rodo, kad M. B. žinojo apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, skolas valstybei, būtinybę inicijuoti bendrovei nemokumo procesą, tačiau sąmoningai pasirinko šią aplinkybę ignoruoti.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog dėl nemokumo proceso ir bankroto bylos iškėlimo Bendrovei 2022 m. vasario 14 d. pareiškimu kreipėsi VMI. Bankroto byloje nustatyta, kad Bendrovė, dar prieš M. B. tampant vadovu, 2020 m. veikė nuostolingai ir patyrė 37 766 Eur nuostolį. Pagal 2020 m. balansą, Bendrovės įsipareigojimai ataskaitiniu laikotarpiu turimo turto viršijo 42 020 Eur, praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu įsipareigojimai taip pat viršijo turimo turto vertę – 4 254 Eur. Iš VMI atstovės paaiškinimų teisme matyti, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. nepriemoka buvo 157 738 Eur. Bylos duomenimis, 2022 m. sausio 3 d. Bnedrovės mokestinė nepriemoka jau buvo 211 897,31 Eur (b. l. 66). Nenustatyta duomenų apie šiuo metu vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje bei nenustatytas Bendrovės gyvybingumas. VMI pareiškime nurodyta, kad buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, tačiau jis buvo nerezultatyvus ir laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 8 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą išieškota tik 54 Eur, o M. B. nesiėmė veiksmų atkurti mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo.

Taigi, aptarti duomenys paneigia M. B. argumentus, jog jis, būdamas vadovu, dėjo visas pastangas, siekdamas atsiskaityti su kreditoriais ir išsaugoti verslą, nes byloje nėra duomenų, kad M. B. būtų ėmęsis kokių nors veiksmų bendrovės mokumui atkurti. Nors M. B. teisme aiškino, jog kreipėsi į VMI, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis bandė ar vykdė VMI keliamus reikalavimus (pateikti visus reikiamus dokumentus dėl aikštelių pardavimo, sumokėti įmokas už aikšteles). Atvirkščiai, matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik tikėjosi, jog įvykdęs antrą projektą (antro namo statybos) gaus pelną ir galės atsiskaityti su VMI, nors šiam tikėjimui jokio pagrindo nebuvo. Visa tai rodo, jog M. B., žinodamas apie bendrovės finansinę būklę, t. y., turimas didžiules skolas, neiniciavo nemokumo proceso, o tik be jokio realaus pagrindo tikėjosi, kad galimai gaus finansavimą antro namo statybai, pardavęs pastatytame antrame esančius butus, gaus pelną bei atsiskaitys su kreditoriais, tarp jų ir valstybe.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Šiuo atveju, M. B., kaip įmonės vadovo, veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant bendrovės finansinių problemų ir galiausiai, Bendrovei tapus nemokiai, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesant jokio pagrindo manyti, kad bendrovės finansinė padėtis ateityje pagerės, rodo jo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

Nenustatytos nei M. B. atsakomybę lengvinančios nei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais). M. B., žinodamas apie bendrovės finansinius įsipareigojimus ir finansinę padėtį, nemokumo bylos neiniciavo pakankamai ilgą laiką, kol nemokumo procesas buvo pradėtas vieno iš kreditorių, t. y. VMI 2022 m. vasario 14 d. pareiškimą. Jis yra yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) išrašo apie asmens darbovietę, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, M. B. nuo 2021 m. gruodžio 17 d. dirba UAB „N.“. LITEKO duomenimis, M. B. buvo iškelta ne viena civilinė byla, kurioje jis dalyvavo kaip atsakovas (skolininkas) dėl piniginio reikalavimo ir pan. Atsižvelgiant į aptartas nuobaudai individualizuoti svarbias aplinkybes, M. B. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 1 400 (vienas tūkstantis keturi šimtai) Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. B., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-641-1133/2022 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.