Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-124-654/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-09-01Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-02-15Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-22Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-14Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-14
Bylos Nr.
1S-124-654/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20763-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Nuteistasis
K. E.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-124-654/2020Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. E. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas ir paliktas galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 24 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos (teisminio proceso Nr. 1-01-1-20763-2015-9) matyti, kad K. E. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-667/2017 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas K. E. laikiname sulaikyme nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2015m. balandžio 13 d. išbūtas laikas (dvi dienos), laikant, kad jam paskirtos baudos nesumokėta dalis sudaro 146 MGL (5 498,36 Eur). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu K. E. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamasis procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį K. E. nutrauktas. Nuosprendžiu civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies: iš K. E. civilinei ieškovei A. V. priteista 15 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o civiliniam ieškovui A. G. – 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. K. E. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 11 d., apie 14.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, aktyviais veiksmais, tai yra ranka ištraukdamas iš kelnių, kuriomis vilkėjo, kišenės Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinį dujinį-garsinį pistoletą „ERMA (duomenys neskelbtini) Nr. 011451, skirtą šaudyti 9 mm kalibro garsiniais bei dujiniais šoviniais, ištiesdamas ranką bei nukreipdamas šio užtaisyto ginklo vamzdį į savo buvusią sutuoktinę A. V. jos akių lygmenyje, grasino nužudyti A. V., tuo sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, jis, 2015 m. balandžio 11 d., apie 14.05 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, aktyviais veiksmais, tai yra ištiesdamas ranką su Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatiniu dujiniu-garsiniu pistoletu „ERMA (duomenys neskelbtini) Nr. 011451, skirtu šaudyti 9 mm kalibro garsiniais bei dujiniais šoviniais, ir nukreipdamas šio užtaisyto ginklo vamzdį į A. G. jo krūtinės lygmenyje, grasino jį nužudyti, o vėliau, po to kai A. G. iš jo atėmė pistoletą, kuriuo jis prieš tai grasino A. V. ir jam, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, paėmęs tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą įrankį, trenkė į A. G., tačiau šiam užsidarius miegamojo kambario duris, juo smogė į jas ir toliau jas daužė, tokiais veiksmais grasino nužudyti A. G., tuo sudarydamas jam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

3. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-327/2018 Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendis pakeistas: K. E. nusikalstama veika, kvalifikuota kaip du atskiri nusikaltimai, numatyti BK 145 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota į vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskiriant K. E. 120 MGL dydžio baudą ir panaikinant nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas K. E. laikiname sulaikyme nuo 2015 m. balandžio 11 d., 14.30 val. iki 2015 m. balandžio 13 d., 14.30 val., išbūtas laikas (dvi dienos), laikant, kad jam paskirtos baudos nesumokėta dalis sudaro 116 MGL (4 368,56 Eur). Iš K. E. civilinei ieškovei A. V. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 2 000 Eur, o civiliniam ieškovui A. G. – iki 3 000 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Iš K. E. nukentėjusiajai A. V. priteista 250 Eur proceso išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimo.

4. Kasacine tvarka baudžiamoji byla nebuvo nagrinėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo K. E. kasacinį skundą, nes jame nesuformuluoti teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti bylą dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų arba netinkamo įstatymo taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos tuo pačiu pagrindu 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. nutartimis atsisakė priimti nuteistojo kasacinius skundus.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, 2019 m. liepos 11 d. išnagrinėjusi nuteistojo K. E. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, konstatavo, kad pagal pareiškime nurodytus argumentus nėra pagrindo daryti išvados, kad baudžiamoji byla galėtų būti atnaujinta pagal kurį nors BPK 451 straipsnio 1 – 5 punktuose nurodytą pagrindą, nuteistojo prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmetė.

6. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2020 m. vasario 28 d. buvo gautas nuteistojo K. E. pareiškimas, kuriuo jis prašė atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

6.1. K. E. pareiškime nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas A. R. buvo šališkas ir šiurkščiai pažeidė baudžiamojo proceso normas. Teisėjo šališkumą patvirtina tai, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja neteisėtai nepatvirtino teisėjo nusišalinimo. Be to, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas ignoravo nuteistojo prašymą dėl ikiteisminio tyrimo metu jam neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės (kurią neteisėtai paskyrė tyrėja, o ne prokurorė). K. E. teigimu, teisėjas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ką patvirtina akivaizdus nuteistojo teisių ignoravimas teisiamojo posėdžio metu, taip pat selektyvus įrodymų tyrimas ir vertinimas. Analizuodamas byloje ištirtus įrodymus, K. E. nurodė, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, o teismas nepagrįstai konstatavo, kad įrodymai surinkti teisėtai. Be to, teisėjas nepagrįstai bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes ikiteisminis tyrimas buvo atliktas formaliai ir neišsamiai, nevertinti byloje esantys garso įrašai ir jų apžiūros protokolas, patvirtinantys nukentėjusiųjų parodymų melagingumą. Taip pat liko nepašalinti akivaizdūs prieštaravimai, nepagrįstai atmetė prašymus išreikalauti įrodymus, neleido pasidaryti teisiamojo posėdžio garso įrašų kopijų, nukentėjusiesiems uždavinėjo atsakymą menančius klausimus, neleido nuteistojo gynėjui užduoti klausimų nukentėjusiesiems. Pažeidžiant BPK 238 straipsnio nuostatas, prašymai proceso metu išspręsti nemotyvuota žodine nutartimi, be to, nepagrįstai netenkintas prašymas perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, nors kaltinamasis aktas akivaizdžiai neatitiko BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įrodymų tyrimas byloje buvo atnaujintas, nesilaikant BPK 295 straipsnyje nustatytos tvarkos. Teisėjas, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų, proceso dalyvių prašymus garsino sutrumpintai, todėl nebuvo galima suprasti jų turinio. Teisiamojo posėdžio protokolas buvo surašytas netiksliai ir tendencingai, sąmoningai neįrašyti svarbūs teismo medicinos ekspertės parodymai. Teisėjas pažeidė ir BPK 302 straipsnio 4 dalį, kurioje reglamentuojami nuosprendžio paskelbimo terminai. Nuteistasis taip pat nurodė, kad civilinis ieškinys dėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteistas nepagrįstai, o priteisto žalos atlyginimo dydis taip pat rodo teisėjo šališkumą.

6.2. K. E. pareiškime pažymėta ir tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai V. P., S. J. ir V. V. šiurkščiai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktus, netinkamai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą ir, nors nuosprendyje nurodė, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tačiau iš nuosprendžio turinio akivaizdu, kad nei vienas apeliacinio skundo argumentas nebuvo įvertintas, ištirtas ir patenkintas. Nuteistasis nurodė, kad nepasitikėti teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo teisėjas V. P., nagrinėjusiai jo apeliacinį skundą yra pagrindas dėl to, kad pastarasis buvo atleistas iš pareigų po to, kai buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas ikiteisminiame tyrime dėl galimo tarpininkavimo perduodant kyšį.

6.3. K. E. pareiškime taip pat nurodė, kad vadą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių sudaro ir tai, kad 2018 m. kovo 30 d., priimant nutartį nepriimti jo pirmojo kasacinio skundo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja A. K., kuri buvo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos sudėtyje, tą pačią dieną dalyvavo Teisėjų tarybos posėdyje. Nuteistojo tvirtinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, dalyvavę atrankos kolegijose ir atsisakę priimti nagrinėti jo pateiktus kasacinius skundus, neatliko pareigos vykdyti teisingumą. Be to, K. E. teigimu, korupcijos byloje minėtos teisėjos sūnui A. K., dirbusiam Lietuvos Aukščiausiajame Teisme teisėjo padėjėju, pareikšti įtarimai suteikia pagrindą nepasitikėti teisėja A. K. ir jos pirmininkaujamos teisėjų kolegijos priimta nutartimi.

7. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P. 2020 m. kovo 24 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nutarime konstatuota, kad nuteistasis K. E. pareiškime nenurodė ir nagrinėjant jo pareiškimą nebuvo nustatyta BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios. Nutarime nurodyta, kad nuteistojo K. E. argumentai dėl bylą nagrinėjusių teismų neišsamaus visų reikšmingų aplinkybių ištyrimo bei nurodomų padarytų procesinių pažeidimų negali būti pripažįstami naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą. Pažymėta, kad duomenų apie priimtus ir įsiteisėjusius teismo nuosprendžius, kuriais būtų nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas, nėra, todėl nėra ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Faktai, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos vienas iš teisėjų V. P. buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas ir atleistas iš pareigų ar kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijai pirmininkavo teisėja A. K., kurios sūnus įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, kad šie teisėjai, priimdami procesinį sprendimą dėl pareiškėjo apeliacinio skundo ir kasacinio skundo nusikalstamai piktnaudžiavo. Nuteistojo nurodomas faktas, kad 2018 m. kovo 30 d., kai buvo priimta nutartis atsisakyti priimti pirmąjį jo kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja A. K. dalyvavo Teisėjų tarybos posėdyje nesudaro pagrindo abejoti šios nutarties teisėtumu, nes nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad teisėja nedalyvavo priimant nutartį. Nesutikdamas su šiuo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimu K. E. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

8. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi atmestas K. E. skundas ir paliktas galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 24 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nutartyje nurodyta, kad skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus visas nuteistojo K. E. pareiškime nurodytas aplinkybes ir motyvuotai konstatavus, jog nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą.

II. Skundo esmė

9. Nuteistas K. E. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 24 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

9.1. Skunde K. E. teigia, kad skundžiama nutartis yra motyvuojama tikrovės iš esmės neatitinkančiomis aplinkybėmis, nėra atsižvelgta į pareiškėjo skundo argumentus. K. E. teigia, kad skundžiamoje nutartyje remiamasi Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nuosprendžiais, kurie negali būti laikomi teisėtais jau vien dėl to, kad teismai būtent ir neįvertino reikšmingų aplinkybių, užfiksuotų jo nurodomuose garso įrašuose. Nei nuosprendžiuose, nei skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, jog pačioje įrašų pradžioje, iki atsiliepiant BPC operatorei, A. V., nežinodama, kad jos balsas jau įrašomas, susirūpinusi sakė savo sugyventiniui – „jis išvažiuoja, jis išvažiuoja, <...>, negerai, nufilmuoti reikia, filmuoti reikia“, o tik atsiliepus operatorei pasikeitusiu balsu pranešė, kad jis šaudo ir laužia duris. Tačiau teismai ignoravo šį A. V. melagingą pranešimą ir taip šiurkščiai pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatas, draudžiančias pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį vien tik nukentėjusiųjų parodymais. K. E. nurodė, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie objektyviai patvirtintų jo kaltę, vien tik nukentėjusiosios parodymai, byla pradėta pagal melagingą įskundimą, tačiau nagrinėjant bylą šios esminės aplinkybės buvo visiškai neįvertintos, ignoruotos, ką patvirtina ir skundžiamoje nutartyje padaryta nuosprendžių analizė. Skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta, nes šios aplinkybės nutartyje nutylėtos, o yra perrašyti nuosprendžiai, kuriuose nuslėptos reikšmingos, esminės bylos aplinkybės. Nuteistojo teigimu prokuroro atsisakymu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių visiškai užkertamas kelias pareiškėjui apsiginti nuo teismo neteisėtų veikų, o teismas negali tokių veiksmų laikyti teisingais.

9.2. K. E. skunde pažymi, kad pareiškime prokurorui dėl proceso atnaujinimo jis nurodė proceso teisės pažeidimus, padarytus nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kurie nebuvo įvertinti, nebuvo žinomi. Teigia, kad nagrinėjant jo pareiškimą dėl bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prokuratūra atsisakė vertinti byloje pateiktus garso įrašus ir tokiu būdu pritarė visiškai nepagrįstiems nuosprendžiams. Nuteistojo teigimu, nevertindamas visos garso įrašuose esančios informacijos, bylą pirmąją instancija nagrinėjęs teisėjas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neatliko savo pareigų. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nevertino šio teisėjo veiksmuose buvusių nusikalstamų veikų požymių, nes nebuvo tuo suinteresuotas, nes vienas iš apeliacine tvarka nagrinėjusių bylą teisėjų – V. P., yra susijęs ir su teisėjų papirkinėjimo byla. K. E. teigimu, prokuroras turėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal baudžiamųjų veikų požymius teisėjų veiksmuose, nes teisėjai aiškiai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Taip pat K. E. skunde nurodė, kad nebuvo tikslinti ir tinkamai ištirti duomenys dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos dalyvavimo Teisėjų tarybos posėdyje tuo metu, kai buvo sprendžiamas jo kasacinio skundo priėmimo klausimas. Be to, jam Lietuvos Aukščiausio Teismo pirmininko 2018 m. liepos 12 d. rašte paaiškinta kasacinio skundo priėmimo klausimo sprendimo tvarka akivaizdžiai prieštarauja BPK 372 straipsnio nuostatoms, ir tai yra aplinkybė, dėl kurios byla privalo būti atnaujinta. Šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nebuvo vertintos.

9.3. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimais K. E. skunde pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, o būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Tuo tarpu teismų instancinės sistemos paskirtis – neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas.

10. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Skundą išnagrinėjusio teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. E. skundas atmetamas.

11. 2020 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo K. E. skundas dėl 2020 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus.

12. Baudžiamojo proceso įstatyme numatytas baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. BPK 443 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurios gali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis ir dėl kurių galima panaikinti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį bei atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant teismo nuosprendį. Šios aplinkybės turi pasižymėti ne tik naujumu, bet ir specifine įrodomąja reikšme – vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, turi būti pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą asmens kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje. Tokios aplinkybės – tai įsiteisėjusiu nuosprendžiu kitoje byloje arba prokurorui atikus tyrimą nustatyti faktai, dėl kurių įsiteisėję sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

13. Taigi, įstatymų leidėjas taip sureglamentavo baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutą, kad aplinkybės, kurios gali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis ir dėl kurių galima panaikinti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį bei atnaujinti baudžiamąją bylą, numatytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nei baudžiamosiose bylose Nr. 1-44-667/2017 ir Nr. 1A-53-327/2018, nei kokiose kitose bylose įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nebuvo nustatytas nei nukentėjusiųjų parodymų melagingumas, nei sprendimus priėmusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas. Baudžiamąsias bylas instancine tvarka nagrinėję teismai vertino K. E. skunduose nurodomas aplinkybes dėl nukentėjusiųjų parodymų patikimumo, taip pat teismams buvo žinomi ir visi nuteistojo skunde nurodomi garso įrašuose užfiksuoti bei jų apžiūros protokole esantys duomenys. Todėl su jais susijusios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės teismams buvo žinomos, jų nėra pagrindo pripažinti aplinkybėmis, kurios teismams nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendžius. Taigi byloje nėra BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą.

14. Sprendžiant klausimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Nuteistojo K. E. abejonės dėl bylas nagrinėjusių teisėjų tinkamo procesinių veiksmų atlikimo ir bylos įrodymų vertinimo, taip pat nesutikimas su teismų išvadomis nėra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK 444 straipsnyje numatytais pagrindais.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje tinkamai įvertino K. E. skunde nurodytas aplinkybes ir skundą motyvuotai atmetė pagrįstai konstatavęs, kad nėra pagrindo vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes kaip naujai paaiškėjusias BPK 444 straipsnio nuostatų prasme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. E. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Alenas Piesliakas