Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis K. E. grasino nužudyti žmones, tai yra 2015 m. balandžio 11 d. apie 14.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, aktyviais veiksmais, tai yra ranka ištraukdamas iš kelnių, kuriomis vilkėjo, kišenės Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinį dujinį-garsinį pistoletą „ERMA (duomenys neskelbtini) Nr. 011451, skirtą šaudyti 9 mm kalibro garsiniais bei dujiniais šoviniais, ištiesdamas ranką bei nukreipdamas šio užtaisyto ginklo vamzdį į savo buvusią sutuoktinę A. V. jos akių lygmenyje, grasino nužudyti A. V., tuo sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.;

be to, jis 2015 m. balandžio 11 d. apie 14.05 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, aktyviais veiksmais, tai yra ištiesdamas ranką su Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatiniu dujiniu-garsiniu pistoletu „ERMA (duomenys neskelbtini) Nr. 011451, skirtu šaudyti 9 mm kalibro garsiniais bei dujiniais šoviniais, ir nukreipdamas šio užtaisyto ginklo vamzdį į A. G. jo krūtinės lygmenyje, grasino jį nužudyti, o vėliau, po to, kai A. G. iš jo atėmė pistoletą, kuriuo šis (K. E.) prieš tai grasino A. V. ir jam, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, paėmęs tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą įrankį, trenkė į A. G., tačiau šiam užsidarius miegamojo kambario duris, juo smogė į jas ir toliau jas daužė, tokiais veiksmais grasino nužudyti A. G., tuo sudarydamas jam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.;

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. balandžio 11 d. apie 14.05 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neleisdamas iš jo paimti ginklo, kuriuo jis grasino A. V. ir A. G., tyčia rankos kumščiu smogė A. G. į galvą, koja spyrė jam į pilvą, grumdamasis sužeidė jo rankas, taip mušdamas A. G. ir kitaip prieš jį smurtaudamas, padarė jam odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, pereinant į alkūnę, kas sukėlė nežymų A. G. sveikatos sutrikdymą, tai yra padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.;

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą, o būtent tuo, kad 2015 m. balandžio 11 d. apie 14.05 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą patekti į miegamąjį kambarį, kuriame po aktyviais veiksmais prieš A. V. ir A. G. išreikštų grasinimų nužudyti jie užsidarė, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, ne mažiau kaip penkis kartus trenkdamas į šio kambario duris ties varsčia ir spyna, sugadino svetimą, 2014 m. rugsėjo 22 d. panaudos sutarties pagrindu A. V. ir A. G. valdomą, turtą, tai yra duris su varsčia, bendros 200 Eu vertės, ir spyną, 15 Eu vertės, taip sugadindamas turtą, kurio vertė – 215 Eur, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

Kaltinamasis K. E. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu 2015-04-11 apie 14 val. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad buvo priimta Lietuvos Aukščiausiame Teisme (toliau – LAT) kaltinamajam palanki nutartis jis sužinojo 2015-04-10 15 val., perskaitęs kompiuteryje, dar neturėjo jos popierinio varianto. Nutartimi jam buvo pripažinta nuosavybės teisė į ½ minėto namo. Ar tai žinojo tuo metu nukentėjusieji A. V., jo buvusi sutuoktinė, ir A. G., jis nežino, bet mano, kad galėjo nežinoti, nes jie galimai nebuvo gavę LAT nutarties, nes byla buvo elektroninė. Jis LAT sprendimu labai džiaugėsi, nes ankstesnių tiek I-os instancijos, tiek vėlesni apeliacinės instancijos teismų sprendimai buvo priešingi šiam LAT sprendimui. Ta proga kaltinamasis iš vakaro vienas pavartojo alkoholio, tačiau tą vakarą girtas nesijautė. Tą naktį jis buvo likęs nakvoti namo (duomenys neskelbtini) 1-o aukšto kambaryje, nors anksčiau dažniausiai nakvodavo namo garaže. Šiame name, kurį jis statė kartu su nukentėjusiąja A. V. būdami santuokoje, po skyrybų jiems abiems priklausė po ½ dalį minėto namo, tačiau naudojimosi patalpomis tvarka notariškai nebuvo nepatvirtinta, dėl to truko kelis metus besitęsiantys teisminiai ginčai visose teisminėse instancijose. Kaltinamasis į namą patekdavo atidaręs garažo vartus, pro namo paradinį įėjimą niekada neidavo, juo naudojosi jo buvusi sutuoktinė A. V.. Pagrinde jis naudojosi vienu gyvenamuoju kambariu pirmame aukšte, į kurį patekdavo iš garažo pro metalines duris, kurias jis įsidėjo dėl savo saugumo, po to eidavo bendru 1-o aukšto koridoriumi. Name jis naudojosi ir darbinėmis patalpomis – rūsiu ir garažu, kur vykdydavo automobilių remonto ir restauracijos legalią darbinę veiklą. Tarp jo ir nukentėjusiosios A. V. jau keletas metų yra įtempti santykiai, ne tik dėl buvusių skyrybų, nes 2011-02-04 ji kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, bet ir dėl jų bendro turto padalijimo teisminio nagrinėjimo aplinkybių. Teisme buvo priimtas sprendimas nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės. Kaltinamasis turėjo savo vardu išduotą dujinį pistoletą, kuris buvo registruotas policijoje, jis jį laikydavo garažo patalpose arba nešiodavosi namuose žalios chaki spalvos liemenės kišenėje, jį nešiodavosi namuose dėl asmeninio saugumo. Nukentėjusioji A. V. gyveno savo ½ namo dalyje kartu su sugyventiniu A. G., kuris buvo neigiamai nusiteikęs kaltinamojo atžvilgiu. 2015-04-11 ryte, remdamasis LAT nutartimi, jis sugalvojo pasiimti antrame aukšte svečių kambaryje buvusius jų su A. V. bendrus daiktus – odinę sofą. Visi kambariai, išskyrus šį, antrame aukšte buvo A. V. rakinami. LAT sprendime buvo nurodyta, kad ta sofa priklauso jam. Jis manė, jei A. V. tai būtų sužinojusi, ji būtų tuos baldus pradanginusi. Todėl užsidėjo chaki spalvos liemenę, net užmiršęs, kad jos kišenėje yra dujinis pistoletas. Ta dieną apie 13-13.30 val. jo kaimynas T. J. jo paprašė padėti K. E. iškelti iš automobilio bagažinės sunkų generatorių, jie kartu tai padarė, po to K. E. papasakojo kaimynui apie LAT priimtą nutartį ir paprašė kaimyno padėti jam nunešti iš antro aukšto odinę sofą, nes manė, kad A. V. nebus spėjusi likviduoti jos, o jis garaže neturėjo ant ko miegoti. K. E. manė, kad sofa turėtų būti antrame aukšte, nes jis antrame namo aukšte seniai nebuvo buvęs. Tada jie su T. J. praėjo pro garažą, iš garažo kaltinamasis pasiėmė vaizdo kamerą, ją įjungė filmavimo režimu ir pro metalines duris su kaimynu pateko į pirmą aukštą, ruošėsi lipti į antrą namo aukštą, paprašė kaimyno jo laukti pirmame namo aukšte prie laiptų į antrą aukštą, jis jam pasakė: „Nueisiu, pažiūrėsiu, ar yra ta sofa, nufilmuosiu ar yra ta sofa, kad nebūtų taip, jog A. V. jį apkaltintų, kad dingo papildomai dar kažkokie daiktai“. Lipdamas į antrą aukštą kaltinamasis viską filmavo turima „Sony“ skaitmenine kamera, kurią laikė kairėje rankoje saujoje. Dėl to, kad jis namuose visur ir visada filmuodavo, buvo gavęs iš A. V. daug skundų, bet jis į tai nereaguodavo, nes visada filmuodavo siekdamas išvengti nukentėjusiosios provokacijų. Lipdamas į antrą aukštą jis filmuodamas neįkišo pirštų po „Sony“ kameros dirželiu, nes jam nebuvo tikslo nufilmuoti kažko meniškai, jam buvo svarbu užfiksuoti tik faktus, tuo momentu nebuvo minties, kur padės kamerą, kai su kaimynu rankomis neš žemyn sofą. Kaltinamasis lipdamas į antrą aukštą manė, kad A. V. ir jos sugyventinio namuose nėra, nes antrame aukšte jokio triukšmo negirdėjo, buvo tylu, prie namo nebuvo automobilio. Kaltinamajam užlipus laiptais į namo antrą aukštą, tikslu įsitikinti ar dar yra sofa, staiga iš miegamojo kambario, atsidarius durims, pasirodė G., nes jis galimai išgirdo kaltinamojo žingsnius, ir kaltinamajam pasakė: „Ko aš čia slankioji?“, tačiau kaltinamasis ėjo toliau, jis G. pasakė tik tai, kad ‚eina pasiimti savo baldų“ ir tuo metu gavo smūgį iš dešinės G. rankos į dešinį skruostą, po smūgio kaltinamasis suklupo prie turėklų, G. tuo momentu rankos kertančiu judesiu čiupo už kameros, sekundžių greitumu ją išlupo iš kaltinamojo rankų, dar krentančiam kaltinamajam įspyrė į petį. Po to paėmęs prie turėklų gulinčiam kaltinamajam už liemenės atlapų pradėjo jį tąsyti bei toliau jį mušė kumščiais. Nors viskas truko labai greitai, tačiau G. smūgiavo kiek norėjo, kaltinamąjį per 5 sekundes G. sumušė „kaip obuolį“, kaltinamasis net nespėjo jokių garsų išleisti, po to G. pačiupo iš kaltinamojo liemenės pistoletą, kuris buvo kišenėje, užsegtas užtrauktuku, nuplėšdamas liemenės kišenę. Nukentėjusysis jį mušdamas sulaužė jo akinius, kurie buvo ant jo galvos, nes filmuodamas pro juos pasižiūrėdavo, muštynių metu akiniai liko ant galvos, tik vienas stiklas dingo, gal iškrito. Kaltinamąjį toks A. G. veiksmas visai nestebina, nes abu nukentėjusieji puikiai žinojo, kokie yra kaltinamojo ginklai ir kur namuose jie laikomi. Kaltinamasis seife dar turėjo ginklą – Makarovo pistoletą. Užpuolimo metu kaltinamasis nespėjo pasipriešinti A. G., šauktis pagalbos, A. G. ginklą labai greitai išplėšė iš kaltinamojo rūbų bei užsisukęs ginklą perdavė šalia buvusiai A. V., kuri stovėjo už jo ir rėkė, kad reikia kviesti policiją. Kaltinamasis staiga atsikėlė, nes buvo pargriautas prie laiptų, ir pro A. G. kojas nubėgo žemyn laiptais į pirmą aukštą, bėgdamas negirdėjo, kad A. G. laiptais jį būtų vijęsis. Pirmame aukšte prie laiptų laukusiam T. J. pasakė: „Einam greičiau iš čia“, ir jie iš namo gyvenamųjų patalpų, uždarę metalines duris, esančias tarp garažo ir 1-o aukšto, atsidūrė garaže. Po to, buvo 14.12 val., kaltinamasis paskambino į Panemunės policijos komisariatą, nes turėjo jų numerį (duomenys neskelbtini) įsivedęs į telefoną, ir pasakė kokia yra situacija, kad jį sumušė, atėmė ginklą, sulaužė akinius. Jis telefonu 112 dabar niekada neskambina, nes dėl galimai melagingo iškvietimo kartą administracine tvarka jį norėjo nubausti įgaliotinė, dėl to buvo stipriai pagąsdintas, vos išprašė, kad įgaliotinė jo nebaustų, tą kartą ji kaltinamajam pasakė, kad yra Panemunės policijos komisariato budėtojų numeris, tai ten ir reikia skambinti. Skambindamas budėtojui aiškiai pasakė, kad parėjo namo, kad buvo sumuštas, kad buvo atimti daiktai bei ginklas – dujinis pistoletas. Policija atvyko pakankamai greitai, per 10-15 minučių, tuo metu garažo vartai buvo atidaryti, T. J. buvo ar prie kaltinamojo garažo, ar garaže. Tuo metu, kai į įvykio vietą atvyko kelių policijos ekipažas – D. S. su kolega, A. V. ir A. G. jau buvo išėję į kiemą. Pareigūnai pirmiausia pasikalbėjo su A. V., galimai po to užlipo į antrą aukštą, vėliau jie atėjo į garažą ir iš jo kaltinamąjį nusivedė į savo mašiną, kur jam pasakė: „Nekelk bangų, nes bus blogiau“, po to jie kaltinamąjį išsivežė, išveždami net neleido užsirakinti savo garažo ir ten esančių patalpų, nors kaltinamasis tiesiog reikalavo, kad jie leistų jam jas užsirakinti. Pareigūnai galimai siekė palikti A. V. ir A. G. ten šeimininkauti. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, kad buvo užpultas ir sumuštas. Pareigūnai paklausė, kas tie asmenys, kurie atėmė K. E. daiktus. Jis nurodė A. V. ir A. G.. Kaltinamasis dabar mano, kad A. V. galimai paskambino policijai dar anksčiau nei jis, gal jau tuo metu, kai A. G. mušė kaltinamąjį arba kai K. E. iš antro aukšto lipo žemyn į 1-ą aukštą. Kaltinamajam, jį nuvežus į nuovadą, nuo A. G. smūgių sutino žandas, dar vėliau atsirado krūtinės skausmas, įvykio metu jam buvo sumuštas ir petys, buvo išsuktas nykštys, buvo apdaužymai ant rankų. Kaltinamąjį atvežę pareigūnai policijos nuovadoje kažkodėl neleido užsifiksuoti visų ant kaltinamojo kūno esančių sužeidimų. Kai vėliau nuovadoje kaltinamajam pasidarė bloga, ten atvažiavo policijos iškviesta grietoji, kuri jį išvežė į Kauno apskrities ligoninę, o po to į klinikas. Kai vėliau tyrėjas P. atvyko į klinikas, kaltinamasis jo prašė, kad leistų raštiškai užfiksuoti jam padarytus kūno sužalojimus bei parašyti pareiškimą, tačiau pareigūnas jam tai daryti neleido. Kaltinamasis buvo uždarytas į areštinę, 2015-04-13 14.30 val. jį paleido iš areštinės, kol jis iš policijos pasiėmė visus savo daiktus buvo 15 val., todėl tą dieną jis negalėjo nuvykti pas teismo ekspertus, nes jie jau nedirbo, tada K. E. nuvažiavo į traumatologinį prie Soboro, ten medikai užfiksavo sumušimus, paskyrė kokius tepalus nusipirkti. Pas teismo ekspertus kaltinamasis nuvyko kitą dieną – 2015-04-14 10-ą valandą. Kaltinamasis neigia kaltinimus dėl nukentėjusiųjų sužalojimo, nes nesudavė nei vieno smūgio nei A. G., nei A. V., juos negrasino nužudyti, jų kambario durų nedaužė, kad tuo metu kas nors kitas jas daužytų nematė. Užpuolimo metu jis nepastebėjo, kad G. būtų buvęs anksčiau sumuštas. Kaltinamasis nuo A. G. nesigynė smūgiais, nes jų jėgos nelygios, nes matydavo, kaip namuose G. treniruojasi, garsiai daužo boksininko kriaušę, ar jis yra profesionalus boksininkas jis nežinojo. Tokie netikėti A. G. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu jam buvo nelaukti, kad apie tinkamą gynybą negalėjo būti kalbos. Jis įvykį gerai prisimena, nors kai jį po įvykio atvežė į nuovadą, alkotesteriu jam nustatė 3,01 promilės girtumą, jis girtu nesijautė, patys policininkai jam sakė, kad, kai kiti žmonės tiek išgeria – nepaeina. Kaltinamasis mano, kad turi teisę savo namuose būti išgėręs, su pareigūnų ir alkotesterio nurodytais parodymais sutinka. Po šio įvykio jis sofos taip daugiau ir nepasiėmė. Jis neigia laužęsis į nukentėjusiųjų miegamąjį ir tyčia sugadinęs metaliniu laužtuvu miegamojo duris, jis po įvykio nepastebėjo jokių ženklų, kad būtų sugadintos minėtos miegamojo durys. Po įvykio atvykus policijai daryti kratą, jo garaže pradžioje buvo ieškoma visai kitokio laužtuvo, be galų, apvalaus, ilgesnio, kitokio negu yra išimtas kratos metu byloje. A. V. versija apie laužtuvą su lenktais galais atsirado tik atvykus tyrėjui Petraičiui. Kadangi nukentėjusieji byloje prašo pakankamai nemažos žalos atlyginimo, todėl jei teismas tenkintų jų pageidavimus, kaltinamasis turėtų perrašyti savo turto dalį A. V., kuri to siekia šia baudžiamąja byla. Užvaldyti jo turtą buvo bandoma jau seniai, nes prie svečių, nes A. V. turėjo daug draugų, kurie su ja baigė MRU ir dabar sėdi postuose prokuratūroje ir policijoje, jis buvo iškeikiamas, nukentėjusieji kaltinamąjį provokuodavo tokiems veiksmams, kad prieš juos užsimotų, užsipultų, bet tai niekada neįvyko. K. E. gavęs ekspertų išvadą pateikė skundą prokuratūrai, ten išdėstė ir teisme nurodytas aplinkybes, kad buvo sumuštas, atimti daiktai, nurodyta kokios vertės tie daiktai, kad buvo sulaužyti akiniai, jų vertė, kokie veiksmai jo atžvilgiu pareigūnų buvo panaudoti. Policijoje visiškai neleido susipažinti su bylos medžiaga, kai buvo iškviestas apklausai, suprato, kad neduos parodymų kol nesusipažins su bylos medžiaga. Todėl teikė septynis prašymus papildyti bylos medžiagą, nei vieno prašymo netenkino, nes iš anksto buvo aišku, kad tyrimą norėjo iškart pabaigti ir kuo greičiau bylą perduoti teismui. Kad ginklo metu buvo suplėšyta jo liemenė matė jo motina I. J., kuri po to susiuvo liemenę, pas kurią paleistas iš areštinės jis nuvyko.

Kaltinamasis K. E., teismo pavedimu policijos atliko parodymų patikrinimo metu, Panemunės PK vyr. tyrėjai E. P. parodė analogiškai, kaip ir duodama parodymus teisme, papildomai jis nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini) viduje jis iš viso nebūna. Kaltinamasis lipo į antrą aukštą pasiimti baldų, nežinodamas ar jie iš viso yra, tikėdamasis, kad nukentėjusieji dar nežinojo apie LAT sprendimą, nes jei būtų žinoję, tuos baldus būtų išvežę. Jis manė, kad nukentėjusiųjų 2015-04-11 nėra namuose, nes namuose buvo tylu, todėl prašė kaimyno, kad jis jam padėtų išnešti baldus – sofą. Lipdamas į antrą aukštą kaimyną paliko pirmame aukšte prie staktos, už kurios yra laiptai, nes pirmiausia norėjo sužinoti, ar minėti baldai yra iš viso antrame aukšte, kaimyną visada matė apačioje. K. E. užlipus į antrą aukštą, atsidarė miegamojo durys, A. G. kažką suburbėjo, ta prasme ko jis čia slampinėja, už jo tarpduryje stovėjo A. V.. A. G. smogė jam į skruostą, be jokių didelių įžangų, A. V. rėkė kviesti policiją. K. E. šauktis pagalbos T. J. nebuvo kada, todėl nieko nešaukė ir nieko nesikvietė, jo sumušimas ir daiktų paėmimas iš jo truko kokias 5-8 sekundes, gal kokias 10 sekundžių, kaimynas viską matė ir girdėjo. Po to kaltinamasis iš karto nubėgo žemyn ir pasakė kaimynui, kad abu eitų iš čia, nes negi jie norėjo stoti į muštynes su A. G., kuris kasdieną treniruojasi su bokso kriauše, nes jis kaltinamąjį sumušė per kelias sekundes, keliais smūgiais partiesė, primušė, patampė jį gulintį, paėmė daiktus – vaizdo kamerą ir iš liemenės kišenės išplėšė pistoletą, tik jam nusisukus K. E. smuko žemyn laiptais. Jis su A. G. nesigrūmė, su juo laiptais nebuvo nusiritę žemyn, A. G. liko antrame aukšte. Po K. E. patirto smurto jo kaimynas T. J. su kaltinamuoju buvo nepertraukiamai, kol atvyko policija. T. J. vaikai sėdėjo gatvėje tiesiog prieš E. namo vartus (4 t., b. l. 112-117).

Ikiteisminio tyrimo metu K. E. sulaikytas 2015-04-12 atsisakė duoti parodymus, nes nebuvo jo gynėjo M. R., po to apklausiamas 2015-04-13 dalyvaujant gynėjui nurodė, kad kaltu neprisipažįsta, 2015-04-11 jis paprašė kaimyno T. J., kad padėtų iš kaltinamojo namo antro aukšto atnešti lovą, jiems išėjus iš K. E. gyvenamosios patalpos, kaltinamasis paprašė kaimyno palaukti pirmame aukšte prie laiptų vedančių į antrą aukštą, o pats pasiėmęs filmavimo kamerą , tikslu užfiksuoti situaciją, jeigu buvusi sutuoktinė kaip visada būtų išprovokavusi konfliktą, užlipo į antrą namo aukštą, atsidarius miegamojo durims, iš kambario išėjo A. G., kuriame buvo ir A. V., ir jo paklausė „ko čia slankioji“, jam K. E. atsakęs, kad „einu pasiimti savo baldų“, tada A., nieko nepasakęs, smogė kumščiu per dešinį žandą, atėmė vaizdo kamerą, po šio smūgio K. E. suklupo, po to A. su koja jam spyrė į kairės rankos petį, po šio smūgio jis nukrito pilnai. Suduotais smūgiais jam buvo padaryti sužalojimai: kairės rankos nykščio sužalojimas, dešinio žando patinimas ir kairys petys. Žinodamas, kad A. G. boksininkas, nenorėdamas daugiau nukentėti, jis skubiai nusileido į pirmą namo aukštą ir grįžęs į savo gyvenamas patalpas skambino į Panemunės PK. Apklausiamas 2015-07-01 įtariamuoju dėl jam byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 1 d. (2 epizodai), BK 140 str. 1 d. ir BK 187 str. 1 d., jis kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jis jau davė išsamius parodymus ankstesnėse apklausose, duotus parodymus tvirtino, žadėjo parodymus duoti ateityje. Kaltinamasis K. E. teisme nurodė, kad išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu nedavė dėl to, kad jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga. (2 t., b. l. 98, 102, 111-112).

Nors kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino, teismas tokią kaltinamojo poziciją laiko gynybine taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, neabejotinai yra įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nustatyta tvarka byloje surinktais tiesioginiais įrodymais: nukentėjusiųjų A. V. ir A. G. parodymais, liudytojų R. Š., D. S., T. P., I. B., J. K., M. S., V. K., R. L., D. G., A. A., R. K. ir ekspertų M. K. ir R. Ž., parodymais bei kitais byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji A. V. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 12-15, 17-19) duotus parodymus, juos davė gera valia ir nurodė, kad palaiko byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo, ir tiek teisme, tiek parodymų patikrinimo metu parodė analogiškai. Ji nurodė, kad jos santuoka su K. E. sudaryta 2002 metais rugsėjo mėnesį, kai jie gyveno kartu, jis buvo bedarbis, todėl ji jį išlaikė nuo 2002 metų, nes dirbo, buvo pareigūnė. Jie santuoką pradėjo nutraukinėti nuo 2010 metų ir tai tęsėsi iki 2015 metų, nes jos santykiai su E. buvo blogi. Jie gyveno name (duomenys neskelbtini), kuris kartu su žeme priklausė jos tėčiui A. V.. Nukentėjusioji ir jos iki šios santuokos turėti vaikai – V. J. buvo nepilnametė, A. J. dukra buvo pilnametė, patirdavo iš E. gąsdinimus, grasinimus, nes K. E. norėjo, kad ji su dukromis išeitų iš namų. Kai ji kartą buvo išvykusi pas dukrą, tai grįžusi su kita dukra negalėjo įeiti į savo namus, nes buvo nupjauti namo metaliniai laiptai, dėl to ji kreipėsi į policiją dėl savivaldžiavimo. Galop prasidėjo jų terorizavimas, K. E. išjunginėdavo namuose elektrą, namo šildymą, todėl viena jos dukra išėjo gyventi pas mano tėvus, o kitai dukrai išnuomojo butą. Paskutiniu metu jame pagal panaudos sutartį gyveno nukentėjusioji A. V. ir jos sugyventinis nukentėjusysis A. G., kuris pradžioje ją saugojo, nes ji name bijojo viena miegoti, paskui tapo artimesni. Kai atsirado A., K. E. nebejunginėjo elektros ir šildymo, nes jo bijojo. Kaltinamasis K. E., kuris buvo registruotas name nuo santuokos pradžios, gyvena užsirakinęs namo garaže, sukeldamas didelę baimę, nes jis per rūsį galėdavo patekti į namo gyvenamąsias patalpas, bet jis ten nevaikščiodavo, patalpomis naudodavosi nukentėjusieji. Ji į rūsį patekti negalėdavo, nes ten viskas užkalta iš visų pusių, iš garažo pusės yra užvirinti du metaliniai kabliai, yra užtvaros. Nors ankstesniais teismo sprendimais jis turėjo tai panaikinti, tačiau K. E. antstolių nurodymų nevykdė. Kai teismai civilinio proceso tvarka nutraukė santuoką, pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus ji sumokėjo priteistą kompensaciją, ji namą (duomenys neskelbtini) perleido savo tėčiui, kadangi tėtis finansavo namo statybą, namas pastatytas už tėčio pinigus, nes ji ir K. E. pasiskolino iš jos tėčio po 180 000 litų. Aukščiausias Teismas paliko Kauno apylinkės teismo nustatytą naudojimosi namu tvarką, todėl pusę namo priklauso jai, kita pusė kaltinamajam, buvo priteista K. E. naudotis daiktais name. Prieš tai tarp jų nebuvo jokio raštiško susitarimo, kad K. E. nelipa į antrą aukštą, bet jis žinojo, kad nuo 2014 m. balandžio mėnesio ten gyvena su A. G. ir jis nelipdavo. Ji galvoja, kad 2015-04-11 K. E. norėjo, atšvęsdamas LAT pasiektą pergalę, drastiškais būdais atimti jai gyvybę ir G., ir pasiglemžti visą turtą. Ji tikrai galvojo, kad nori įvykdyti savo ketinimus atsukdamas į ją ginklą. Jis turėjo kovinį ginklą pistoletą Makarov, ji buvo taip pat ginklo naudotoja. Dėl saugumo ji buvo parašiusi į policiją prašymą, kad atimtų iš jo laikinai ginklą kol pasibaigs skyrybų procesas, bet dar nepasibaigus galutiniam teisminiam procesui, jis atsiėmė ginklą. Dar jis turi ir dujinį ginklą. Kokį jis ginklą turėjo įvykio dieną, tai yra dujinį ar kovinį, ji negali pasakyti. 2015-04-11 ji su A. G. turėjo vykti į vestuves į (duomenys neskelbtini). Jie buvo namo antrame aukšte, užsidarę miegamajame, grojo muzika, ji siuvo sagą į jo marškinius. A. G. buvo ant sofos, prie kompiuterio, tyrinėjo, kaip nuvažiuoti iki vestuvių vietos, tuo metu ji išgirdo žingsnius. Namuose nieko neturėjo būti, nes ryte jis vaikščiodami po namo 1-ą aukštą ten nieko nematė, nors pirmame aukšte buvo kaltinamojo kambarys, kuriuo jis galėjo naudotis, nes kai nukentėjusieji išvykdavo iš namų, K. E. išeidavo iš rūsio ir vaikščiodavo po pirmą aukštą, naudodavosi virtuve. Išgirdusi garsus, nukentėjusioji pradarė miegamojo duris ir pamatė, kaip namo antrame aukšte nuo svečių kambario link jos ateina K. E., ji griežtu tonu jam pasakė „ką darai“. Tada jis trijų metrų atstumu nuo jos dešine ranka iš kišenės ištraukė pistoletą ir atstatė į ją jos akių lygmenyje, pistoleto vamzdis buvo nukreiptas tiesiai į ją, jis ėjo į ją, jo akys buvo nesveiko žmogaus, buvo balti akių obuoliai, nuo jo alkoholio kvapo nesijautė, bet iš akių suprato, kad E. buvo neblaivus. Ji patyrė tokį didelį stresą, nes per tas kelias sekundes atgamino jo anksčiau sakytus jai žodžius - jei jį paliks, jis nušaus ją, save ir kas su ja bus, ji tikrai išsigando ir pagalvojo, kad jis nori ją nušauti. Dėl išgąsčio negalėjo ištarti nei žodžio, nors turėjo šaukti A. pagalbos. Kaltinamasis buvo gal pusantro metro atstumu nuo jos, kai iš miegamojo A. išbėgo, sugriebė ją už nugaros, įstūmė į kambarį ir atsistojo tarp kaltinamojo, puolė jį mojuojantį rankose ginklą ir pradėjo grumtis su kaltinamuoju. Koks buvo ginklas kaltinamojo rankose, kovinis ar dujinis, ji nematė, abu jie yra išoriškai panašūs. Ji išsigandusi pradėjo skambinti 112 į pagalbos centrą, matydama kaip jie grumiasi ir A. nori atimti pistoletą iš K. E., ji matė, kaip vienu momentu pistoletas buvo nukreiptas A. į pilvą. Vyko grumtynės tarp jų. Ji garsiai kalbėjo pagalbos telefonu ir šaukė ir kvietė policiją, sakydama greičiau, greičiau, nes įvyks nelaimė, nes buvęs vyras turi ginklą. Tuo metu A. atėmė iš kaltinamojo pistoletą, jį perdavė jai, ji jį greitai paslėpė miegamajame, po čiužiniu, prieš tai įkišo į kojinę, kad nebūtų pirštų pėdsakų, nes manė, kad tai kovinis ginklas. Po to ji matė, kaip vyko grumtynės prie miegamojo durų, po to A. su kaltinamuoju nusirito laiptas žemyn, nes šalia buvo laiptinė. Praėjus dviem-trims minutėms A. užlipo į viršų ir jie galvojo, kad viskas nurimo ir laukė atvykstančios policijos. Dar po dviejų-trijų minučių išgirdo atbėgančio žmogaus žingsnius, ji pamatė, kaip kaltinamasis užsimojo prieš A., kuris stovėjo prie miegamojo durų, metaliniu, galimai juodos spalvos, laužtuvu. A. tik spėjo miegamojo duris, kurios atsidaro į miegamojo vidų, užtrenkti ir tada pasigirdo smūgiai laužtuvu į durų. Duris A. laikė užspaudęs koja ir ranka, durų neužrakino, jie girdėjo, kaip K. E. pradėjo daužyti duris turėtu laužtuvu, buvo suduota virš penkių smūgių į durų varčią duris, aukščiau spynos. Su kuo jis tiksliai sudavė jie nematė, nes durys buvo uždarytos. Miegamajame nebuvo jokių kaltinamojo K. E. daiktų. Nei eidamas su rankose laikomu pistoletu link nukentėjusiosios, nei daužydamas duris, kaltinamasis nieko nesakė. Kai pradėjo daužyti su laužtuvu, nukentėjusioji A. V. antrą kartą skambino telefonu 112, policijai ir sakė „kur jūs“, telefonu sakė „jau atėjo tas pats žmogus su laužtuvu“, klausė kur kviesta policija, durų daužymo metu ji vis nubėgdavo pažiūrėti pro langą, ar dar neatvyko iškviesta policija. Kaltinamasis į miegamąjį nepateko, po to daužymo jis nuėjo nuo durų žemyn ir dviejų minučių bėgyje atvažiavo policija. A. V. nesileido į apačią ir namo viduje sutiko policijos pareigūnus, kurie įėjo į namą per garažą, tikriausiai juos įleido E. Nukentėjusioji pareigūnams iš karto padavė pistoletą, kurie jį apžiūrėję pasakė, kad tai dujinis užtaisytas pistoletas. Nei A. G. nei A. V. nieko nežino apie atimtą kamerą iš kaltinamojo, jie tik atvykus policijai jiems perdavė tik atimtą pistoletą, jokios kalbos apie kokią nors kamerą nebuvo, nes kaltinamasis jos neturėjo rankose, o turėjo tik pistoletą, o vėliau laužtuvą. Policija iš namo 2015-04-11 iš karto po įvykio laužtuvo neišsivežė, išsivežė tik kaltinamąjį, jo pistoletą. 21 valandą vakaro, jie vėl atvažiavo jos apklausti, ji policijai sakė, kad paimtų laužtuvą, nes ji dar jautė grėsmę savo gyvybei, nes galvojo, kad jis sugrįžo įvykdyti tai ką ketino įvykdyti, kad jie abu gali nukentėti, nes K. E. yra sakęs „jei mane paliksi, tai aš tave nušausiu ir pats nusišausiu“. Vėliau ji matė, kaip kratos metu pareigūnai iš K. E. garažo paėmė standartinį juodos spalvos laužtuvą, kuris prijungtas prie bylos, nes jis buvo panašiausias į tą, kuriuo užsimojo prieš A. G., jo vienas galas, ar abu galai, buvo lenkti. Ji mano, kad policija galėjo kratos metu paimti ne tą laužtuvą, o tik panašiausią, nes po įvykio buvo praėję daug laiko, todėl jis tą laužtuvą galėjo išvežti iš garažo pas motiną arba išmesti. Ji neprisimena, kad būtų sakiusi pareigūnams, kad laužtuvas, kuris įvykio metu turėjo kaltinamasis, buvo apie 1,30 ar 1,50 metro ilgio. Belaukdama policijos priėjusi prie lango pamatė prie jų namų jau sėdinčius kaimyno T. J. vaikus bei T. J. ateinantį nuo savo namų (duomenys neskelbtini) link jų namo garažo, tai iliustruoja jos teismui pateikta nuotrauką, kurią ji padarė per miegamojo langą mobiliuoju telefonu, iš kurios matyti, kad tik atvykus policijos pareigūnams 14.40 val. T. J. sėdėdamas kitoje gatvės pusėje su vaikais fotografuoja policijos mašina atvykusius pareigūnus. Ji mano, kad J. paskambino kaltinamasis ir jau po įvykio kaimynas atėjo prie jų namo. Todėl jai keisti kaltinamojo ir liudytojo T. J. teisme duoti parodymai, kad 2015-04-11 konflikto metu jų namo viduje buvo ir kaimynas T. J., tie jų parodymai yra neteisingi, tai jai sukėlė juoką, nes kaimynas su kaltinamuoju draugauja, kartu girtauja, T. J. jų su K. E. bylose yra pastovus liudytojas, tikrai jo nebuvo pas juos namuose2015-04-11, kai vyko konfliktas. Kaltinamasis daužydamas su laužtuvu miegamojo duris, kurios buvo medinės, pagamintos iš medžio masyvo, sugadino durų spyną, liežuvėlį, varčią ir staktą, išlūžo staktos dalis, nes jis daužė į vietą tarp varčios ir staktos. Buvo padaryta turtinė žala, nes sugadino turtą, kurio atstatymo vertė yra 215 eurų, ją prašo priteisti iš kaltinamojo. Konflikto su kaltinamuoju metu A. V. nenukentėjo, nukentėjusiajam A. G. buvo padaryti kūno sužalojimai, todėl policija išdavė siuntimą nuvykti pas teismo medicinos ekspertus. Jam buvo mėlyna ranka, tik dabar neprisimena kuri, ji matė kraujosruvas ir nubrozdinimus. Tai ką jai teko patirti, neatperka jokie pinigai, ji ieškinyje prašo priteisti jai 10000 Eur neturtinės žalos, nes ji išgyveno tokias baisias minutes, nes galvojo, kad kaltinamasis nušaus ir ją, ir A. Prie pareigūnų ji vėmė dėl streso, iš baimės, pareigūnai pamatę jos būseną, nukentėjusiajai A. V. iškvietė greitąją. Iki šiol ji jaučia baimę, todėl ją A. nakties metu iš miegamojo lydėdavo net į tualetą, ji negali dieną išeiti iš miegamojo, kol nepaklauso ar namo viduje nėra kitų pašalinių asmenų, tai labai atsiliepia jos sveikatai, stresas jai turi įtakos darbinėje veikloje, poilsiui, ji neužmigdavo naktimis, dėl to kreipėsi į Panemunės poliklinikoje, į savo gydytoją N. Apie jos patirtą stresą žino jos dukros, artimieji, draugai. Po šių įvykių kaltinamasis jos neatsiprašė. Dėl patirto streso ji keliasi naktimis, viena nemiega namuose dėl baimės, nesant A. eina miegoti pas draugę A. A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), nors ji buvusi K. vaikystės draugė, tačiau atėjo į teismą paliudyti, kai pamatė kas jis per žmogus. Per kaltinamojo advokato padėjėją jai buvo kalbėta, kad jei ji sumokėtų 400 000 litų už namo pusę, jis išeitų. Nukentėjusioji A. V., kai teismo pavedimu policijos pareigūnai atliko parodymų patikrinimo vietoje veiksmą, kuris buvo filmuotas, detaliai nurodė šioje byloje kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų svarbias aplinkybes.(4 t.,b.l. 125-129)

Nukentėjusysis A. G. apklaustas teisme parodė, kad palaiko byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo. Jis parodė, kad 2015-04-11 jie su A. V. ruošėsi važiuoti į vestuves, jis sėdėjo prie kompiuterio, buvo visiškai blaivus, ruošėsi vykti į (duomenys neskelbtini). A. vaikštinėjo po kambarį, tuo metu jis koridoriuje išgirdo triukšmą, išbėgo į tą triukšmą ir pamatė, kad prieš jo sugyventinę A., kuri stovėjo į jį nugara, stovi kaltinamasis K. E. ir mojuoja pistoletu. A. G. instinktyviai nustūmė A. sau už nugaros, patraukė ją už šono į tarpdurį ir atsistojo prieš K. E., tada kaltinamasis atsuko ginklą į jį, todėl jis, nutaikęs momentą, kai kaltinamasis gestikuliuodamas patraukė pistoletą į šoną, čiupo jam už rankos, nustūmė jį iki sienos ir įrėmė jį į sieną. K. E., bandymas ištrūkti, kita ranka bandė jam smūgiuoti ir nukentėjusiajam sudavė. A. G., siekdamas atimti ginklą, buvo susikoncentravęs tik į jį ir tinkamai progai pasitaikius jis išsuko iš kaltinamojo dešinėje rankoje laikytą ginklą, po to atšoko nuo jo, K. E. nustūmė ir padavė A. ginklą, pasakęs jai, kad ji jį paslėptų po čiužiniu. A. skambino telefonu į pagalbos centrą. Jis žinojo pradinius kovos elementus, ginklo išsukimo mechanizmą. A. G. su K. E. koridoriuje nieko nekalbėjo. Tada kaltinamasis jį puolė, jie susigrūmė ir atsidūrė namo pirmame aukšte, nes laiptais, kurių plotis apie vieną metrą, grumdamiesi nuriedėjo žemyn, ten K. E. dar bandė jam įspirti, jam pataikė, bet nukentėjusysis nejautė skausmo. Namo pirmame aukšte jokių kitų žmonių nebuvo. Tada kaltinamasis pabėgo į savo gyvenamąją vietą garaže. Nukentėjusysis pagalvojo, kad tuo viskas baigėsi, todėl A. G. užlipo laiptais į viršų, matė, jog A. tą ginklą, įdėtą kojinėje, buvo paslėpusi po čiužiniu. Tuo metu vėl išgirdo koridoriuje žingsnius, pasižiūrėjo ir pamatė, kad vėl grįžta kaltinamasis, rankose laikydamas metalinį laužtuvą, su juo užsimojo prieš nukentėjusįjį smailiąja laužtuvo dalimi, siekdamas apsisaugoti jis staiga uždarė miegamojo duris ir stovėjo miegamajame, ranka įrėmė į durų varčios viršų, o koją – į apačią, kita ranka bandė užrakinti durų, kurias kaltinamasis daužė laužtuvu, spyną, bet jos nebesirakino. Jeigu A. G. nebūtų turėjęs svorio, gal K. E. būtų atidaręs duris ir būtų blogai jiems baigęsi, jo fizinė jėga padėjo neleisti atidaryti miegamojo duris. Teisme negali pasakyti, ar kratos metu buvo išimtas tas pats laužtuvas, nes jis matė ne visą, o tik pagrindinę dalį ir jo vieną galą. Į duris buvo suduota 4-5 smūgiai, smūgiai buvo stiprus. Po to K. E. nubėgo, gal jam tuo metu įsijungė smegenys, todėl baigė viską. A. antrame aukšte vėl skambino, žiūrėjo pro langą į kiemą, kada atvyks policija, o jis žiūrėjo, kad vėl į miegamąjį neįbėgtų K. E., saugojo duris. Nukentėjusieji gal po 10 minučių pamatė pro langą, kad atvažiavo policija, tada A. G. išėjo į koridorių antrame aukšte, nusileido žemyn, per balkoną išėjo į terasą, į lauką ir pasitiko policiją. Vienas policininkas įėjo į garažą, A. G. su kitu policininku nuėjo į viršų, jam jie atidavė iš K. E. paimtą ginklą. Kaltinamasis tuo metu buvo rūsyje, nes jį ten rado pareigūnai. Grumtynių su K. E. metu nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, nes siekdamas atgauti ginklą K. E. sumušė ir nagais sudraskė jam rankas, jis nuo kaltinamojo gavo kelis smūgius į galvą, į rankas, į pilvą. Iki konflikto jis buvo visiškai sveikas, ruošėsi į vestuves, bet į vestuves dėl įvykio neišvažiavo, policijos pareigūnai sakė, kad atvyks tardytojas. Asta nebuvo sužalota. Kai į jį buvo atkreiptas kaltinamojo rankose laikytas ginklas, laužtuvas, pagal kaltinamojo veiksmus jis suprato, kad K. E. juos nori sužaloti, tai kėlė realią grėsmę jų gyvybei, nes kaltinamojo veiksmai buvo pavojingi. Nukentėjusieji, kurie taip pat žinojo LAT priimtą nutartį, mano, kad K. E. tą dieną buvo išgėręs kelis butelius degtinės ir, sužinojęs apie nutartį, paėmė ginklą, atėjo daryti tvarką, norėjo su jais susitvarkyti, juk tiek su laužtuvu, tiek su pistoletu neatėjo jų pasisveikinti. Nukentėjusysis nemano, kad K. E. taip elgėsi iš pavydo, kad jis gyvena su A., jis mano, kad viskas yra dėl finansų, kaltinamasis tik dėl pinigų kaunasi. Nuo laužtuvo smūgių buvo apgadintos miegamojo durys, namuose šiuo metu yra likusios tos pačios, nes po to jo brolis, kuris yra medienos darbų meistras, jas sutvarkė, bet žymės liko. Konflikto metu kaltinamasis jam pasirodė keistas, matydamas jį su pusiau sulenktoje rankoje laikomu pistoletu, nukreiptu į A. V. bei jį, nukentėjusiajam buvo mintis, kad tik kaltinamasis į juos nešautų, K. E. kėlė realią grėsmę, tuo metu neabejojo, kad tai tikras ginklas, nes A. V. tėvas jam buvo pasakojęs, kad K. E. vieno konflikto su kitu asmeniu metu panaudojo ginklą. Todėl nukentėjusysis, pamatęs kaltinamojo rankose į jį nukreiptą pistoletą, pasitaikius galimybei, ginklą atėmė iš kaltinamojo rankų, tam atlikęs specialų veiksmą – grumtynių metu paėmė jo ranką už riešo ir iš rankos išsuko ginklą, kurį paėmė už viršutinės ginklo dalies bei už pistoleto vamzdžio, K. E. nešaukė, kad jam tuo metu skauda. Nukentėjusysis yra baigęs (duomenys neskelbtini) universitetą, dirba nekilnojamojo turto nuomos firmoje, anksčiau neteistas, su teisėsauga problemų neturėjęs, imtynių, bokso nesportavo, yra tik fizinio auklėjimo treneris, anksčiau užsiėmė irklavimu, šiuo metu sportuoja, su boksu absoliučiai neturi nieko bendro, bokso kriaušė namuose buvo jo sūnaus. Po įvykio kaltinamasis jo neatsiprašė, jis su juo nekalbėjo, kontaktų neturėjo. A. G. patyrė fizinę ir moralinę žalą, iki šiol gyvena įtampoje, kiekvieną vakarą galvoja, kas bus ir kaip elgtis, kai sutiks kaltinamąjį, nes iš jo gali laukti bet ko. A. bijo vaikščioti viena, kai jo nėra namuose, tai ir jos nebūna, būna pas drauges. Po šio įvykio A. G. buvo pas teismo ekspertą, patikrinimo metu jam buvo paraudimas kaktos srityje, bet mėlynės nebuvo, kitų pasekmių, žymių neliko, gydimo įstaigoje nesigydė, nes sveikata labiau neblogėjo, rankos gijo normaliai, vaistų nevartojo.

Nukentėjusiojo A. G. parodymai duoti teisme iš esmės yra analogiški jo parodymams, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 22-23) bei parodymams, kuriuos jis davė teismo pavedimu atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t., b. l. 119-123).

Liudytojai R. Š. ir D. S., pirmieji policijos pareigūnai atvykę pagal iškvietimą į įvykio vietą, teisme parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jais teismas gali vadovautis, jie dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje patruliais. 2015-04-11 dirbo kartu ir iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), buvęs vyras grasina ginklu ir bando įsilaužti į gyvenamąsias patalpas. Nuvykus minėtu adresu policijos automobiliu su švyturėliais, uniformuoti, pasitiko vyriškis, kuris vėliau prisistatė n A. G.. Garaže, kurio vartai buvo atidaryti, buvo ir girtas kaltinamasis K. E.. Pareigūnas R. Š. ir liko su E., o D. S. su nukentėjusiuoju nuėjo į namo antrą aukštą, kur buvo nukentėjusioji A. V.. Ji buvo tikrai stipriai susijaudinusi, šoke, verkė, matėsi, kad tai ne vaidyba, ant jos kūno išoriškai matomų sužalojimų nebuvo, pareigūnas ją ramino, nepamena ar ji vėmė. Po to galimai pareigūnai buvo iškvietę medikus ir ją išvežė, jie vėliau ją matė 3-ioje ligoninėje, bet nebendravo. A. V. įvykio vietoje paaiškino, kad jai pistoletu grasino buvęs vyras K. E., ją apgynė namuose buvęs A. G., kuris išgirdo triukšmą ir atėmė iš K. E. ginklą. po to K. E. vėl puolė juos su laužtuvu, jie spėjo užsidaryti kambaryje, jis sudaužė miegamojo duris. Pareigūnas matė sulaužytas duris ties spyna. D. S. susiskambinęs su Kauno apskr. VPK budėtoju, jis pasitikslino, kaip pasielgti dėl ginklo. Budėtojui liepus ginklą paimti ir A. G. nurodžius kur ginklas yra, iš po lovoje esančio čiužinio D. S. ginklą paėmė. Tai buvo normalus ginklas, kuriuo pagrasinus bet kuriam žmogui jis išsigąstų. Kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintos miegamojo kambario durys, nežino. A. V. pasakojo, kad K. E. veržėsi patekti pro miegamojo kambario duris. Į pirmame aukšte esantį garažą buvo atėjęs K. E. kaimynas, kuris sėdėjo ant žolės, jam padavė garažo raktus ir pultelį. K. E. buvo labai girtas, nerišliai kalbėjo. Jie nepamena, kad kaltinamasis būtų pasakojęs, kad jį sumušė ir nukentėjusysis iš jo paėmė kokius nors daiktus (1 t. b. l. 28-29, 32-33, 5 t., b. l. 16-17, 17-18). Analogiškai policijos pareigūnai R. Š. ir D. S. nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose (1t., b.l. 26, 30) Dainavos PK viršininkui S. K., tik grįžę iš įvykio vietos ir pristatę į komisariatą sulaikytą K. E.. Iš D. S. pranešimo matyti, kad jo išimtame ginkle – dujiniame pistolete, vamzdyje buvo įstumtas šovinys (1 t., b. l. 26, 30).

Liudytojas T. P. parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju. 2015-04-11 gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), buvęs vyras grasina ginklu ir bando įsilaužti į gyvenamas patalpas. Jam atvykus nurodytu adresu, pasitiko nukentėjusieji A. V. ir A. G., jis juos apklausė. K. E. buvo išvežtas Kelių policijos patrulių, kartu buvo ir išvežtas atimtas iš kaltinamojo ginklas. Jis apžiūrėjo įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nufotografavo, po to į bylą pateikė juodai baltas nuotraukas, atspausdintas fotolentelėje, spalvotų nuotraukų jie pateikti negali, nes jų skyrius neturi tokių techninių galimybių. Matėsi konflikto pėdsakai, išvartyti daiktai, gėlės, sulaužytų durų atplaišos. Darant miegamojo duris, iškrito jų nuolauža, durų spyna buvo išlaužta ties užraktu, galimai su laužtuvu, kaip nurodė nukentėjusieji. Akivaizdžiai matėsi, kad buvo bandoma per duris jėga patekti į miegamąjį. Metalinis laužtuvas paimtas nebuvo, kadangi buvo įtariamojo gyvenamosiose patalpose – rūsyje ar garaže, kurie buvo užrakinti, nebuvo įstatyminio pagrindo ten brautis, nes nebuvo padarytas sunkus nusikaltimas. Nukentėjusioji A. V. buvo išsigandusi, jos išgąstis buvo reali, buvo labai išsigandusi, nes ji bijojo dėl savo gyvybės. Iš liudytojo T. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ant A. V. kūno išoriškai matomų sužalojimų nebuvo. A. G. rankose matėsi nedideli nubrozdinimai. Pasak A. V., K. E., atėjęs į namo antrą aukštą, vaizdo kameros neturėjo (1 t., b. l. 35-36, 5 t., b. l. 15-16).

Liudytoja I. B. nurodė, kad dirba Dainavos PK ir byloje atliko ikiteisminį tyrimą, ikiteisminį tyrimą organizavo prokurorė J. P. Pradžioje tyrimo veiksmus atliko tyrėja J. K., vėliau I. B., šioje byloje dirbo su tyrėjais E. P. ir V. K.. Liudytoja byloje vykdė apklausas, jų neprisimena, ji protokoluose surašė tai, ką nurodė apklausiami asmenys. Byloje 2015-06-19 buvo priimta nutartis atlikti kratą įvykio vietoje tikslu surasti laužtuvą, kuriuo įtariamasis K. E. galimai sulaužė namo miegamojo duris. Kratos atlikimo taktiką turi teisę pasirinkti procesinį veiksmą atliekantis pareigūnas. Liudytoja kratoje nedalyvavo, ji kratą atlikusiems pareigūnams nenurodė laužtuvo parametrų (5 t., b. l. 13-14).

Liudytoja J. K. nurodė, kad byloje atliko ikiteisminį tyrimą, nes buvo tyrimo grupėje, ji gavusi ikiteisminį tyrimą pareiškė K. E. įtarimus ir paleido jį iš laikino sulaikymo. Ji atliko tik pirminius veiksmus, tyrimo grupei nepriklausė, laužtuvo iškart neieškojo. Ji tuo metu nežinojo, kad įvykio metu buvo sužalotas E. Po to apklausos metu gal ir minėjo, jei prašė užduoties, ji ją paskyrė, tiksliai bylos neprisimena (5 t., b. l. 94).

Liudytojai M. S. ir V. K., Panemunės PK tyrėjai, atlikę kratą K. E. namuose nurodė, kad krata 2015-06-22 buvo atliekama (duomenys neskelbtini), pradžioje jie dviese atvyko daryti kratą policijos automobiliu, neuniformuoti, tačiau kaltinamasis į savo gyvenamąsias patalpas, garažą, rūsį neįsileido, buvo užsibarikadavęs, visi rūsio langai buvo uždengti, kiemas apsuptas 2 metrų aukščio tvora, jų neįsileido, nors jie vaikščiojo apie namą 20-30 minučių ir prie kiekvieno lango rodė pažymėjimus ir sakė, kad turi nutarimą pas K. E. daryti kratą tikslu surasti metalinį laužtuvą, nes buvo gauta informacija, kad pas buvusią žmoną, kuri taip pat dalyvavo kratoje, jis laužėsi su laužtuvu. Pareigūnai, išgirdę viduje šurmulį, išsikvietė pagalbą – uniformuotus patrulius. Kaltinamasis galimai tuo metu bendravo su savo gynėju, kitais asmenimis, nes girdėjosi pokalbiai telefonu. Kaltinamasis tol neįsileido pareigūnų, nors jis juos matė, jam buvo rodomi pareigūnų pažymėjimai, kol jie nepradėjo laužti garažo vartų, tik galimai išsigandęs, kad jie sulaužys vartus, tik tada įsileido. Jam buvo perkaitytas nutarimas pas jį patalpose daryti kratą. Pareigūnai rūsyje rado daug laužtuvų, K. E. siūlė juos visus paimti, todėl pareigūnai pakvietė nukentėjusiąją, kuri kratoje nedalyvavo, kad ši atpažintų labiausiai panašų laužtuvą, ji tai padarė, nurodydama tą laužtuvą, kuris buvo labiausiai panašus į K. E. įvykio metu turėtą laužtuvą, su kuriuo jis galimai laužė pareigūnams parodytas namo antrame aukšte esančias kambario duris. Kratos metu buvo atėjęs K. E. kaimynas. Tą laužtuvą pareigūnai perdavė bylos tyrėjai. Nors krata buvo filmuojama pareigūnų, jie grįžę į komisariatą, medžiagą keldami į kompiuterį pamatė, kad niekas neįsirašė, todėl šios medžiagos neperdavė prijungimui prie bylos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-06-22 kratą slapta nufilmavo kaltinamasis K. E., šie įrašai buvo prijungti prie bylos ir peržiūrėti 2016-12-08 teismo posėdžio metu, įrašas pilnai iliustruoja kratos atlikimo procesą (5 t., b. l. 166 t., b. l. 131-132)

Liudytojas R. L. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) statosi namą. Kartą 2015 m. birželio 22 ar 23, ar 24 dienomis apie 9 valandą ryto jam paskambino kaimynas K. E. ir paprašė pažiūrėti, kas laužiasi į jo namus, nes jis yra namo viduje užsirakinęs garaže. Liudytojas pamatė, kad prie namo yra atvykęs policijos automobilis, tai pasakė kaltinamajam. Po 15 minučių buvo iškviestas kaip liudytojas, iškvietė jį K. E.. Buvo atvykę kokie 4-5 policininkai, prasidėjo krata, R. L. buvo kaip liudininkas, kratoje dalyvavo K. E., jo buvusi sutuoktinė A. V. ir policininkai. Nuo tada kai buvo iškviestas, jis matė ir girdėjo kratos procesą, po to pasirašė protokolą. Visi ieškojo laužtuvo, aplink namą vaikščiojo, geležius kraustė, garaže vos ne kiekvieną daiktą iškraustė, jo pradžioje nerado, po to iš rūsio buvo atneštas 50-60 centimetrų įnagis. Kratą dariusiems asmenims bekalbant, liudytojas nugirdo, kad galimai K. E. su tuo įnagiu išlaužęs duris ar jose padaręs kažkokią skylę. Policininkai paėmė laužtuvą, pradėjo protokoluoti. Buvusi K. sutuoktinė pareiškė, kad kaip ir lyg ne šitas įnagis, nes K. jį yra išvežęs, paslėpęs pas mamą ar dar kur. Bekalbant nugirdo, kad K. su tuo įnagiu duryse padaręs, išlaužęs skylę kažkokią. Krata buvo filmuojama policijos, ar ją filmavo kaltinamasis, nežino. Liudytojas po kratos pastabų protokole nerašė (5 t., b. l. 92-93).

Apklaustas ekspertas R. Ž. nurodė, kad Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdyboje ekspertu dirba 22 metus, susipažinęs su byloje esančiomis išlaužtų (duomenys neskelbtini), miegamojo durų nuotraukomis nustatė, kad matosi akivaizdus durų laužimas, išlūžimas charakteringas durų varčios poveikiui, stumiant, ar veikiant pašaliniu įrankiu. Sužalojimas staktos gana didelis. Jei bylos aplinkybėmis durų varčia buvo laikoma iš vienos pusės, spiriant iš kitos pusės į varčia išlaužimas galimas, tačiau jis negali atsakyti ar durys buvo laužtos būtent kratos metu išimtu laužtuvu, kuris prijungtas prie bylos, ar kitu panašiu daiktu. Tai galima nustatyti atlikus papildomą apžiūrą ir tyrimą. Atlikus tyrimą ekspertas patvirtino specialisto išvados Nr. 20-IS1-465 teiginius ir nurodė, kad durų sužalojimai padaryti ne su tyrimui pateiktu laužtuvu (5 t., b. l. 92, 173-174).

Iš Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos eksperto R. Ž. apklausos matyti, kad tyrimo metu ant durų, esančių namo (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, staktos buvo rasti du spaudimo pėdsakai (Nr. 1 ir Nr.2), ant durų varčios rasti vienas spaudimo-slydimo pėdsakas (Nr. 3) ir vienas spaudimo pėdsakas (Nr.4). Pėdsakai Nr. 1, 2, 4 padaryti ne su byloje kratos metu išimtu įrankiu (laužtuvu – foto Nr. 13), o su kitu plokščią paviršių turinčiu įrankiu (plokščiuoju atsuktuvu) arba laužtuvo skelta mente, kurios bendras plotis 36 mm, kišant daiktą tarp durų staktos ir varčios, naudojant sverto principą. Pėdsakas Nr. 3 netinkamas identifikavimui (5 t., b. l. 132-138).

Liudytojas D. G. nurodė, kad yra nukentėjusiojo A. G. brolis, jam teko remontuoti (duomenys neskelbtini), namo, kuriame gyveno brolis su A., antrame aukšte esančio miegamojo duris, kas tas duris išlaužė jis nežino. Jis stalius. Brolis sakė, kad buvo kažkoks konfliktas, su kuo, nesakė, jis pats nesigilino. Jis sutvarkė, kad durys galėtų užsidaryti, prieš tai neužsidarė. Suklijavo, kas buvo išlaužta, stakta buvo išlūžus, durų varčia buvo pažeista, užrakto metalinė dalis visiškai buvo sugadinta, todėl dėjo naują. Užkaba buvo nepataisoma, dėjo naują. Dabar durys veikia. Mano, kad durys buvo laužtos metaliniu daiktu, tai galėjo būti laužtuvas, kirvis, ar kažkas kitas. Ten panašus poveikio koja principas. Pažeidimas buvo matomas ir ant pačių durų, ten galėjo būti kišta kažkas į durų plyšį ir laužta, mano, kad buvo neseniai išlaužta. Pažeidimas buvo iš durų varčios išorės, braukta metaliniu daiktu, lyg įrėžta, įspausta. Durys pagamintos gal iš pušies. Liudytojas D. G. susipažinęs su byloje esančiomis nukentėjusiosios A. V. pateiktomis durų fotonuotraukomis nurodė, kad tai tos pačios durys, kurias jis remontavo (5 t., b.. 90-91).

Liudytoja A. A. nurodė, kad nukentėjusiąją A. V. ir kaltinamąjį K. E. pažįsta labai seniai, maždaug nuo 2002 m., K. E. buvo jos mirusio vyro draugas, todėl jį pažįsta seniau nei A. Nuo 2016 m. jos naujame būste darė remontą, todėl ji apsigyveno pas A. namuose, nes ji ją pakvietė, nes A. bijodavo būti ir nakvoti namuose, kai išvykdavo jos draugas A. Net tuo metu, kai būdavo A., ji naktį jį pakeldavo, kai A. norėdavo nueiti į tualetą. Tuose namuose jai nemalonu būti, nes vyksta karas tarp jos buvusių draugų A. ir K. Apie byloje tiriamą įvykį žino, nes po jo ji iš A. gavo žinutę, kad ji namuose buvo užpulta su ginklu K. E. Šie pergyvenimai labai paveikė Astą, nes jos sveikata labai pablogėjo, buvo gydoma ligoninėje, tapo jautri, gydytoja prie jos ligoninėje sakė, kad tai ilgalaikio streso pasekmė, nes žmogus yra išbalansuotas, neseniai jai buvo išsiliejęs kraujas akyje (6 t., b. l. 174).

Liudytoja R. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį K. E. ir nukentėjusiąją A. V. apie 6 metus, taip pat žino ir dabartinį jos sugyventinį A. G.. Ji buvo pas juos svečiuose ir 2015-04-11 ryte išvyko savaitgaliui namo į (duomenys neskelbtini) iš A. namų, po to dieną po pietų ji kalbėjo su ja telefonu ir sužinojo, kad kaltinamasis puolė A. ir A. su ginklu ir laužtuvu, kad vyko grumtynės tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo A., kad buvo atvykusi policija, greitoji medicininė pagalba. Grįžusi pirmadienį, nes dirba (duomenys neskelbtini), pas A. namuose ji matė sudaužytas jų miegamojo duris, durų medžio atplaišas. Liudytoja neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, ji žino, kad jis gyvendamas su Asta terorizuodavo ją ir jos dukras(5 t., b. l. 174-175).

Ekspertė M. K. patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1030/15(02) nustatytas aplinkybes, kad 2015-04-13 A. G. buvo konstatuoti kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas kairiajame dilbyje, poodinė kraujosruva dešiniajame žaste, pereinanti į alkūnę, padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, kurie atsirado galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-04-11, ji nurodė, kad sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nubrozdinimas kairiame dilbyje nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje pagal padarymo mechanizmą yra būdingas sužalojimui atsiradusiam gynybos metu, o ne sužalojimui atsiradusiam tiesioginiams smūgio pasekoje. Kadangi nukentėjusysis buvo apžiūrėtas 2015-04-13 dieną 12.30 val., įmanoma, kad nesimato spyrių į pilvą pėdsakų, nes kraujosrūvai reikia laiko, kad ji išryškėtų, dažniausiai po paros laiko jos būna jau išryškėjusios, taip pat tai priklauso su žaizdos gylio, kraujosrūva po dviejų parų pakeičia spalvą, pradeda skaidytis(4 t., b. l. 146-147).

Ekspertė Z. M. patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1041/15(02) nustatytas aplinkybes, kad 2015-04-14 K. E. buvo konstatuoti išvadoje nurodyti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, dešniame dilbyje, kairiame žaste, kairės plaštakos nykščiuose, srityje dešinio skruosto sumušimas. K. E. ji tyrė 2015-04-14 asmeniniu prašymu, nustatyta, kad sužalojimai galėjo atsirasti jo kūną paveikus kietu, buku daiktu, tyrimui nurodytu laiku 2015-04-11. Ekspertei tiriamasis paaiškino, kad namuose buvusios sutuoktinės sugyventinis G. jį sumušė. Sužalojimai galėjo buvo padaryti jų tarpusavio grumtynių metu jiems vartaliojantis laiptais. K. E. nesakė, kad jis įvykio metu buvo neblaivus. Neblaivumas galėjo turėti įtakos, galėjo būti žmogus agresyvus, žmogus būna neadekvatus, gali griuvinėti, vartaliotis, neatmetama galimybė, kad sužalojimai atsirado ne tik kitam suduodant, bet ir pačiam vartaliojantis. Sužalojimų dešinėje plaštakoje nebuvo, tik dešiniame dilbyje, su rankoje galimai turėtu pistoletu ar jo atėmimu tai nesusiję (5 t., b. l. 90).

Liudytoja I. J. nurodė, kad kaltinamasis jos sūnus, ji sutinka duoti parodymus, ji nurodė, kad santykiai su sūnumi jos geri, ji nėra mačiusi girto sūnaus, nukentėjusioji A. V. jos buvusi marti, o nukentėjusįjį A. G. ji mato pirmą kartą. Ji žino apie bylą, žino, kad po 2015-04-11 įvykio jų namuose (duomenys neskelbtini), jos sūnus, prieš policijos pareigūnams jį išvežant, telefonu paskambino jai ir pasakė, kad yra sulaikomas, kad negali prisiskambinti savo advokatui. Ji susiskambino su advokatu, nes jau ne vieną kartą sūnui reikėdavo staigiai surasti advokatą. Po to ji su drauge išvyko paskui sūnų, sužinojusi, kad jam pasidarė bloga, ji su juo susitiko Kauno trečioje ligoninėje, nes jis ten buvo nuvežtas, o po to parvežtas atgal. Sūnaus dešinys žandas buvo paraudęs, kad jis būtų buvęs neblaivus, ji nepastebėjo. K. jai pasakojo, kad sužinojęs apie teigiamą jam LAT sprendimą jis, manydamas, kad namuose nieko nėra, lipo laiptais į antrą aukštą pasižiūrėti ar yra jam priklausanti sofa, jis pasiėmė kamerą, kad nufilmuotų jos buvimą, kad ji po to nedingtų. Antrame aukšte iššoko iš kambario A. sugyventinis ir jį sumušė ir atėmė jo vaizdo kamerą ir, nuplėšęs liemenės kišenę, atėmė joje buvusį sūnaus dujinį pistoletą. Įvykio metu buvo sumuštas veidas, krūtinė, buvo išsuktas kairys nykštys. Žino, kad po to K. E. buvo sulaikytas policijoje ir uždarytas į areštinę, iš jos atėjo pas ją, jis vilkėjo chaki spalvos liemene, kurios priekinė kairės pusės apatinė kišenė buvo nuplėšta. Ji liemenę išskalbė, jos kišenę prisiuvo žaliais siūlais. Jai gaila, kad jis ten dirbo vienas, o kitas asmuo (A. G.) spardydavo duris ir klausdavo „kada išeisi“. Kęstas jai sakė, kad įvykio metu jis buvo vienas, o jie (nukentėjusieji) – du (6 t., b. l. 88-89).

Liudytojas T. J. parodė, kad nukentėjusiąją A. V. ir kaltinamąjį K. E. pažįsta, jie jo kaimynai. Liudytojas gyvena (duomenys neskelbtini), o jie gyvena šalia (duomenys neskelbtini). Su A. ir K. jo santykiai kaimyniški. 2015-04-11 jam teko būti jų namuose, tą dieną apie 14 val., gal anksčiau, jis paprašė kaltinamojo, kad jam padėtų iškelti iš automobilio sunkius daiktus, nepamena kokiu būdu jo paprašė, gal jam paskambino, K. E. jam neatsakė, jie iškrovė iš mašinos prie namo transformatoriaus rites, jos svėrė gal 50 kg, nes liudytojo amžius (tuo metu jam buvo 52 metai) ne toks, kai vienas nelabai ką gali pakelti, be to, jam 2006 metais buvo padaryta širdies operacija ir jis po tos operacijos negali sunkiai kelti, tačiau ar tai žinojo K., jis nežino. K. E. buvo geros nuotaikos, galbūt buvo lengvai išgėręs, ką jis veikė prieš tai, jam nepasakojo, paminėjo dar, kad praeitą dieną gavo aukščiausio teismo nutartį dėl namo dalies priteisimo. Po to K. E. jo paprašė, kad jis padėtų perkelti sofą-lovą, liudytojas sutiko, kokio dydžio ir svorio sofą ir kur reikės nešti, K. nesakė, tada jie nuėjo link kaltinamojo namo. Pokalbis vyko liudytojo namų valdoje, (duomenys neskelbtini), jų namai yra toje pačioje gatvės pusėje, tarp jų yra dar vienas namas, kuriame gyvena A. V. tėvai. Pas E. į kiemą nuėjo kartu, kur tiksliai sofa buvo, jis nežinojo, jam neminėjo, iš kokios vietos reikės perkelti. Jie į namo vidų įėjo per garažą. Eidami į vidines patalpas, K. E. pasiėmė filmavimo kamerą, kokiu tikslui, nesakė, jo paprašė palaukti prieangyje, jis jo laukė ant slenksčio, viena koja garaže, kita vidinėse patalpose namo, apie pusė metro iki laiptų, kur lipama į antrą aukštą, tai jis nurodė namo plane (4 t., b. l. 133). K. užlipo laiptais į viršų. Jam įtarimas nekilo, kodėl K. E. savo namuose vaikšto su kamera, kitų daiktų prie jo nebuvo. K. užlipus laiptais į viršų, pasigirdo vyriškas balsas „ko čia slankioji“ ir po to duslūs garsai, manė, kad įvyko lygtais incidentas ar muštynės, kažkokių mechaninių garsų negirdėjo, kad kokia moteris šauktų ar skambintų jis negirdėjo. Po to labai greitai, gal po10 sekundžių, K. nusileido žemyn ir jis su juo grįžo kartu į garažą, K. E. buvo užsiėmęs galvą, ant jo kūno sužalojimų nematė. Jis jam pasakė, kad prieš jį panaudojo fizinį smurtą, kad gavo į galvą, kad iš jo atėmė vaizdo kamerą. K. E. buvo su kariška komufliažine liemene, jam nulipus liudytojas galimai matė nuplėštą liemenės kišenę, kuri jam lipant į viršų buvo nenuplėšta. Kas prieš jį panaudojo fizinį smurtą, liudytojas nežino, nes K. taip pat nepasakė. Po to jis paėmė telefoną ir paskambino policijai, nors buvo šalia, tačiau nelabai girdėjo ką kalbėjo, nes K. kalbėjo nusisukę. Po to jie liko garaže, laukė atvykstančių policijos pareigūnų, jie atvyko į įvykio vietą gal po 10-15 minučių. Atvyko du pareigūnai, jie įėjo į garažą, po to jie nuėjo į namo vidų, su kažkuo kalbėjo, tarėsi. Policija viduje užtruko gana ilgai, kadangi liudytojas tikėjosi, kad bus policijai reikalingas, jis visą laiką buvo K. garaže, po to atėjus policijai, kai jie ragino K. sėsti į jų automobilį, jis nuėjo ir atsisėdo su vaikais ant pievelės prieš E. namus ir fotografavo policiją. Policija T. J. nieko neklausinėjo, jis bandė juos prakalbinti, bet policijos pareigūnai jam liepė atsakyti į tai, ko jie klausė, su juo nebendravo, jam pasakė „tylėk, nes ir tave išvešim“. Kad K. anksčiau turėjo pistoletą, liudytojas nežinojo. Po to pareigūnai uždarė K. į policijos automobilį, padavė T. J. K. garažo užrakinimo pultelį ir jį išvežė 2015-10-20, prieš teismo posėdį liudytojas buvo A. ir G. prie teismo perspėtas dėl parodymų davimo, sakė, jei duos blogus parodymus, jam bus blogai, dėl to jis planavo kur nors kreiptis, bet dar nesikreipė (4 t., b. l. 143-146) Analogiškai liudytojas T. J. parodė ir parodymų patikrinimo metu(4 t., b. l. 137-139). Ikiteisminio tyrimo metu paklaustas tyrėjo, ar matė, kad K. E. su savimi turėtų ginklą lipdamas laiptais į viršų, liudytojas nurodė, kad nematė (1 t., b. l. 38-39).

Teisme iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus buvo gauta 2015-11-03 informacija Nr. 41D(K)-1637, kad 2015-04-11 14 val. 09 val. ir 14 val. 14 min. Centro informacinėje sistemoje užfiksuoti A. V. pranešimai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), tai patvirtina pateiktame kompaktiniame diske su užrašu „Verbatim CD-R 52xspeed/700MB/80 min“ esantys garso įrašai (4 t. b. l. 30-31), kurie teismo posėdžio metu buvo perklausyti ir teismo pavedimu buvo stenografuoti Panemunės PK KPS juos užfiksuojant apžiūros protokole (4 t., b. l. 36-39), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji operatorei, kuri atsiliepia žodžiais „112“, susijaudinusi drebančiu balsu, verkdama du kartus BPC rašte nurodytu laiku skambina į Bendrojo pagalbos centrą ir prašydama kuo skubesnės policijos pagalbos informuoja, kad jos buvęs vyras E. K. ją namuose (duomenys neskelbtini), puolė su šautuvu, mini pistoletą, kurį iš K. E. atėmė jos vyras (A. G.) ir grasino, antro pokalbio metu informuoja, kad užpuolikas išlaužė duris (4 t., b. l. 36-39).

Kauno AVPK KTV NVRS tyrėjas T. P. informavo, kad įvykio vietą fiksavo skaitmeniniu fotografu „Olympus“, nuotraukos buvo pateiktos prie įvykio vietos protokolo foto lentelėje, šiuo metu skaitmeninių įrašų pateikti jis negali, nes jos nebuvo perkeltos į pastovią laikmeną. (4 t., b. l. 35) Kaip matyti iš bylos medžiagos, tyrėjo pateiktos nuotraukose atspindi tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo metu užfiksuotai įvykio vietai, taip pat tiek byloje esančiuose (duomenys neskelbtini), namo planui, pateiktame iš inventorizacijos knygos (4 t., b. l. 133-135).