Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui E. A. dėl skolos, delspinigių, baudos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. gegužės 12 d. tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka), tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007 m. sausio 3 d. pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 701562728 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilųjį telefoną „Nokia N80“ ir įsipareigojo už jį iki 2009 m. sauio 14 d. sumokėti mokėjimo grafike nurodytas įmokas, tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir liko skolingas 366,21 Eur. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį. Iš 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. 452 nustatyta, kad atsakovo nepadengta pagrindinės skolos suma sudarė 366,21 Eur (1264,44 Lt) ir 131,84 Eur (455,20 Lt) delspinigių. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skolą sudaro: 366,21 Eur skola, 833,30 Eur delspinigių ir 36,62 Eur bauda.

CK 6.886 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi laikoma pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pradinė kreditorė tinkamai vykdė savo pareigą – perdavė atsakovui naudotis ir valdyti jo pasirinktą prekę, tačiau atsakovas savo sutartinius įsipareigojimų nevykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Duomenų, kad pradinei kreditorei perleidžiant ir ieškovei perimant reikalavimo teisę būtų pažeisti reikalavimo perleidimą reglamentuojantys CK 6.101–6.110 straipsniai, nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimai priteisti 366,21 Eur skolą ir 36,62 Eur baudą yra pagrįsti, todėl tenkintini.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 833,30 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 14 d. iki 2020 m. kovo 30 d., t. y. už 4 551 dienas. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc.

Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. spalio 14 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas gera valia prievolių ieškovei nevykdė, į ieškovės siunčiamus raginimus nekreipė dėmesio, ieškovė 2010 m. perdavė skolos išieškojimą (ikiteisminiu būdu) skolų išieškojimo įmonei, UAB „Sergel“, tačiau nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Ieškinys teisme gautas 2020 m. balandžio 6 d. Įvertintina tai, kad atsakovas per aptariamą laikotarpį visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su ieškove, nesidomėjo, nesiekė susitarimo, tai yra elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę. Taip pat įvertintina tai, kad ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, ir tai, jog ieškovės teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrįsta netesybas mažinti iki negrąžintos skolos sumos, t. y. 366,21 Eur, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 366,21 Eur delspinigiai (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020 20 punktas). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies (tenkintina ieškinio 62,21 proc. reikalavimų), šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai – ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė byloje sumokėjo 28,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 17,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (28 Eur x 62,21 proc.). Likusi reikalavimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo yra atmestina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223, naudai:

– 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 769,04 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

– 17,42 Eur (septyniolika eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.