Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovo L. D. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, jog 2016 metų gegužės mėnesį atsakovas L. D. interneto tinklalapyje www.aruodas.lt pamatė UAB „Capital Real Estate“ skelbimą apie parduodamas patalpas esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau ir – Patalpos). Tuo metu 5/8 dalys Patalpų priklausė E. A., 3/16 dalys - M. A. ir 3/16 dalys – trečiuoju asmeniui įtrauktam A. A.. Kadangi Patalpos priklausė vienos šeimos nariams, visi jie veikė kartu turėdami bendrą tikslą jas parduoti. Todėl, tarp šių nurodytų asmenų ir atsakovo 2016-05-30 buvo sudaryta preliminarioji Patalpų pirkimo – pardavimo sutartis dėl visų Patalpų įsigijimo. Vykdant aukščiau nurodytą preliminariąja Patalpų pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas 2016-06-14 iš E. A. įsigijo 5/8 Patalpų dalis. Atsižvelgiant į tai, jog M. A. disponavimo teisė jam priklausiusioms 3/16 Patalpų dalims buvo apribota (pritaikytas turto areštas), aukščiau nurodyta preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad M. A. antstoliui pasiūlys atsakovą kaip pirkėją vadovaujantis LR CPK 704 straipsniu. Sudarydamos preliminariąja Patalpų pirkimo – pardavimo sutartį jos šalys vadovavosi 2016-05-27 ekspertizės aktu, kuriuo 3/16 Patalpų dalis buvo įvertina 6 920 eurų. Būtent tokią kainą šalys ir sutarė už M. A. priklausiusią Patalpų dalį. Vykdydamas preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį M. A. antstolio Donato Kisieliaus kontorai 2016-05-31 pateikė prašymą, kuriuo pasiūlė atsakovą jo Patalpų dalies pirkėju. Tačiau, dėl atsakovui nežinomų priežasčių, 2016-08-05 patvarkymu Nr. 0174/14/07786, Reg. Nr. 2-DK-T-1180 antstolis Patalpoms paskyrė pakartotinę ekspertizę. Pakartotine ekspertize, atlikta 2016-09-06, 3/16 Patalpų dalys buvo įvertintos 10 200 eurų, kas ženkliai viršijo pirkimo kainą kurią buvo sutarę M. A. ir atsakovas. Dėl šios priežasties šalys nebegalėjo minėtos sutarties įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016-05-30 iki 2016-09-06 atsakovas pagrįstai tikėjosi ir ketino įsigyti visas ginčo Patalpas ir į tai, kad Patalpos buvo netinkamos eksploatuoti, joms buvo reikalingas kapitalinis ar pilnos apimties paprastasis remontas (ką patvirtinta byloje esantis ekspertizės aktas) – atsakovas turėdamas tuometinių bendraturčių (M. ir A. A.) sutikimą nuo 2016 metų birželio iki 2016 metų rugsėjo mėnesio pradžios vykdė paprastąjį Patalpų remontą. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, atsakovui nepavykus sudaryti pirkimo pardavimo sutarties su M. A. tokiomis sąlygomis ir tokia kaina kaip šalys buvo numačiusios preliminariojoje Patalpų pirkimo – pardavimo sutartyje, atsakovas ir toliau kryptingai siekė ir tikėjosi įsigyti M. A. priklausiusias 3/16 dalis Patalpų. O būtent, atsakovas registravosi ir dalyvavo varžytinėse, tačiau netapo jų laimėtoju. Aplinkybę, kad atsakovas dalyvavo varžytinėse, kuriose buvo parduodamos 3/16 Patalpų dalys patvirtina ieškovo banko sąskaitos išrašas. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, vadovaujantis viešojo registro duomenimis ieškovas ieškinio pareiškimo dieną nėra įregistruotas kaip Patalpų savininkas (bendraturtis). Ieškovas, savo nuosavybės teisei pagrįsti, kartu su ieškiniu pateikė 2017-02-14 turto pardavimo iš varžytinių aktą (toliau ir – Aktas), tačiau vadovaujantis LR Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 27¹ straipsniu, ieškovas privalėjo savo nuosavybės teises įregistruoti per 30 dienų nuo Akto gavimo, ko akivaizdžiai neatliko. „Jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda kitais, ne Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytais, pagrindais, asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo šių Nuostatų nustatyta tvarka“. Ieškovas ginčo Patalpų dalis įsigijo ne iš atsakovo, o iš antstolio, todėl pažymėtina, kad atsakovo ir ieškovo nesieja jokie prievoliniai sutartiniai ryšiai. CK 6.393 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, kad „prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre“. Vadinasi, ieškovui neįregistravus nuosavybės teisių viešajame registre, ieškovas negali remtis Aktu prieš trečiuosius asmenis, t. y. prieš atsakovą. Kitaip tariant ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, o atsakovas atitinkamai neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštus reikalavimus, ir dėl kitų, žemiau nurodytų priežasčių. Ieškovas savo ieškiniu reikalauja, kad atsakovas grąžintų Patalpas į tokią būklę kokioje jos buvo 2016-08-28, t. y. tą dieną, kuomet UAB „Butas Tau“ ekspertas apžiūrėjo ginčo patalpas, užfiksavo jų būklę fotonuotraukose ir vėliau (2016-09-06) surašė ekspertizės aktą, kuriuo vadovavosi ieškovas varžytinėse pirkdamas Patalpų dalį. Tarp šalių nėra ginčo, kad skirtumas (iš kurio ieškovas kildina savo kaip bendraturčio teisių pažeidimą) tarp Patalpų būklės buvusios 2016-08-28 dieną ir esamos būklės atsirado pieš tai kai ieškovas įsigijo 3/16 Patalpų dalis, t. y. Patalpų einamojo remonto darbai buvo atliekami tuo metu kada ieškovas dar nebuvo Patalpų dalies savininkas, kas atitinkamai reiškia, kad bendraturčio teisės ieškovui dar nebuvo atsiradusios. Akivaizdu, kad atsakovas galėjo pažeisti tik tų asmenų teises, kurie tokias teises menamo pažeidimo momentu turėjo, t. y. tokio pobūdžio reikalavimus atsakovui galėtų kelti nebent M. A. arba A. A., o G. B. šioje byloje yra netinkamas ieškovas. Tiek ieškiniu tiek patikslintu ieškiniu ieškovas aiškiai nurodo, kad reikalauja atkurti padėtį buvusią iki 2017-02-14, t. y. iki to momento kada ieškovas įgijo nuosavybės teisę į 3/16 Patalpų dalis. Kadangi neatsiradusios teisės negalima prarasti ar pažeisti, akivaizdu, kad teisine prasme ieškovas siekia ne apginti savo kaip bendraturčio teises, o reiškia pretenzijas atsakovui dėl įsigyto daikto kokybės, t. y. ieškovo teigimu jis įsigijo ne tokį daiktą, kokį manė įsigyjantis vadovaudamasis 2016-09-06 ekspertizės aktu. Atsakovas nebuvo nei sandorio, kuriuo ieškovas įsigijo turtą, šalis (t. y. turto pardavėjas ar pirkėjas) nei parduodamo turto savininkas. Daiktą ieškovui pardavė ir perdavė ne atsakovas, todėl atsakovas neturi pareigos garantuoti dėl daikto kokybės (įstatymais įtvirtinta, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas, CK 6.317, 6.327, 6.333) ir dėl to nagrinėjamu atveju L. D. nėra tinkamas atsakovas. Ieškovas, manydamas kad daiktas neatitinka pardavėjo garantijų, pretenzijas turėtų reikšti pardavėjui, t. y. antstoliui ir/arba turto savininkui – M. A., o ne trečiajai šaliai, prieš kurią be kita ko savo, kaip turto savininko, teisių viešajame registre neišviešino iki šios dienos. Ieškovas, matydamas duomenis paskelbtus informaciniame pranešime apie organizuojamas varžytines, elgdamasis kaip bet koks atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo pasidomėti ne tik skelbime nurodytais duomenimis apie parduodamą objektą, tačiau taip pat ir išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su parduodamu objektu. Dalyvaudamas varžytinėse, ieškovas tokiu būdu patvirtino, kad jis susipažino su parduodamu objektu, varžytinių sąlygomis ir tai, kad jis su jomis sutiko. Ieškovas kaip atidus ir rūpestingas pirkėjas turėjo visas galimybes fiziškai apžiūrėti parduodamas Patalpas, tačiau to nepadarė. Atsakovas niekada netrukdė bendraturčių ar nekilnojamojo turto ekspertų patekimui į Patalpas. Atsakovas taip pat neribojo ir ieškovo pateikimo į Patalpas. Atsakovas ne tik, kad nedelsiat po įsigijimo naujajam bendraturčiui geranoriškai aprodė Patalpas, bet ir, priešingai nei teigia ieškovas, davė jam raktą. Ieškovas tvirtindamas, kad jis neturtėjo raktų ir imituodamas, kad jam buvo sudaromos kliūtys patekti į Patalpas tiesiog klaidina teismą. Aplinkybes, kad atsakovas visada elgėsi geranoriškai ir niekada netrukdė patekti į Patalpas nei bendraturčiams nei nekilnojamojo turto ekspertams patvirtina 2016-09-06 ekspertizės aktas, kuriame užfiksuota, kad atliekant ekspertizę dalyvavo teismo ekspertas Šarūnas Vareika ir nekilnojamojo turto bendrasavininkas L. D. (ekspertizės akto 7 puslapis). Pats ieškovas savo ieškiniu taip pat patvirtina, kad jam įsigijus 3/16 dalis Patalpų be jokių kliūčių pateko į Patalpas ir jas apžiūrėjo. Sprendžiant iš ieškovo pretenzijos teksto: „skelbimuose buvo įdėtos parduodamo turto – įrengtos kavinės – nuotraukos“ manytina, kad ieškovas ne tik, kad nepasinaudojo savo galimybe fiziškai apžiūrėti perkamo turto, ką būtų padaręs bet koks atidus ir rūpestingas asmuo, bet ir neįgyvendino savo teisės susipažinti su ekspertizės vertinimo aktu pilna apimtimi atvykus pas antstolį. Ieškovas, pirkdamas daiktą varžytynėse jo neapžiūrėjęs, o tik pasitikėdamas skelbimais internete, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir pats savo veiksmais prisiėmė riziką įsigyti jo lūkesčių neatitinkantį turtą. Ieškovas tiek savo pirminiame tiek patikslintame ieškinyje tvirtina, kad atsakovas neva veikė neturėdamas Patalpų bendraturčių sutikimo. Toks tvirtinimas akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams patvirtinantiems, kad tokį sutikimą atsakovas turėjo. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, jog atsakovas „Kavinę išgriovė tyčia, kad ieškovas būtų privertas itin pigiai parduoti Kavinę atsakovui...“. Iš paties ieškovo pateikto ekspertizės akto aiškiai matyti, kad Patalpų būklė buvo (ir vis dar yra) „„Bloga“ (patalpos netinkamos eksploatuoti, reikalingas nekilnojamojo turto kapitalinis ar pilnos apimties parastasis (periodinis / einamasis) remontas“ (Ekspertizės akto 24 puslapis), ką atsakovas ir darė iki 2016 metų rugsėjo mėnesio, t. y. ieškovas vykdė paprastąjį Patalpų remontą, pagrįstai tikėdamas ir ketindamas ilgainiui tapti visų Patalpų savininku bei turėdamas tam tuometinių bendraturčių sutikimą. Kitaip tariant, atsakovas ne blogino, o priešingai - savo rankomis ir draugų pagalba (ūkio būdu) gerino Patalpų būklę. Savaime suprantama, kad joks racionalus asmuo nėra suinteresuotas mažinti savo paties turto vertę. Remonto darbų metu atsakovui jau priklausė daugiau nei pusė, t. y. 5/8, Patalpų. Tokiu būdu, jeigu ieškovo deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovas tyčia „išgriovė kavinę“ siekdamas, kad varžytines laimėjęs asmuo norėtų savo dalį kaip mat pigiai parduoti būtų tiesa tai išeitų, kad atsakovas šių tikslų siekė kenkdamas pats sau, mažindamas ir savo turto, kurio dalis yra ženkliai didesne nei ieškovo, vertę. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalį, nes neturėjo ieškovo G. B., kaip bendraturčio, sutikimo apskritai reikalauja iš atsakovo ekstrasensorinių gebėjimų įgalinančių pusmečiu anksčiau numatyti, ne tik, kad atsakovui nepavyks įgyvendinti 2016-05-30 preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties, kurią atsakovas sudarė su tuometiniais Patalpų savininkai ir vėliau jis nelaimės varžytinių, kuriose dalyvavo kryptingai siekdamas įsigyti Patalpas, bet dar ir nuspėti, kad būsimas turto varžytines laimės ieškovas G. B.. Atsakovas netrukdė pakartotinės Patalpų ekspertizės atlikimui ir pats dalyvavo Patalpų apžiūros metu 2016-08-28 (Ekspertizės akto 7 puslapis). Vėliau, kuomet buvo surašytas pakartotinės ekspertizės aktas ir atsakovui tapo žinoma, kad 3/16 Patalpų dalys buvo įvertintos gerokai daugiau nei ankstesniuoju ekspertizės aktu (kas tuo pačiu reiškia gerokai didesnę kainą nei atsakovas buvo pasiruošęs mokėti už 3/16 dalis Patalpų ir daugiau nei buvo sutarta preliminariąja prikimo – pardavimo sutartimi) atsakovas remonto darbus sustabdė ir nuo to momento jų nebetęsė iki šiol. Aplinkybę, kad Patalpose nebuvo vykdyti jokie darbai nuo 2016 rugsėjo pabaigos iki dabar gali patvirtinti eilė liudytojų. Šią aplinkybę atsiliepime į pradinį ieškinį taip pat patvirtino ir trečiasis asmuo A. A.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas inicijavo Patalpų gerinimo (t. y. pradėjo paprastąjį remontą), o ne bloginimo, darbus, ieškovo reikalavimai atstatyti eksploatavimui netinkamus tiek fiziškai tiek moraliai pasenusius ir sugedusius: pastatomą klozetą, kriauklę, vandens maišytuvą ir pan. yra absurdiški ir neatlaikantys jokios kritikos. Ekspertizės akte aiškiai nustatyta, kad Patalpoms reikalingas pilnos apimties remontas, o ieškovas reikalauja sugrąžinti į Patalpas naudojimui netinkamas senienas, kurios bet kuriuo atveju vykdant remontą neišvengiamai turėtų būti pašalintos. Ieškovas savo patikslintu ieškiniu nurodo, kad Patalpos turi būti grąžintos į tokią būklę, kad jos atitiktų ekspertizės akte nurodytą rinkos vertę. Iš šio ieškovo tvirtinimo galima daryti išvadą, kad ieškovo nuomone dėl neva neteisėtų atsakovo veiksmų Patalpų rinkos vertė lyginant su verte nustatyta ekspertizės aktu yra sumažėjusi. Ieškovo tvirtinimas jog „Atsakovo įpareigojimas atstatyti Kavinę, kad ji būtų tokios būklės, kokios buvo iki Ieškovo teisių pažeidimo (Kavinės elementų nugriovimo prieš 2017 m. vasario 14 d., kai Ieškovas nupirko kavinę), kad Kavinė atitiktų jos rinkos vertę, deklaruojamą Ekspertizės akte – 54 300 EUR (penkiasdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai eurų) – neprieštarauja nei įstatymams nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams...“ neatlaiko jokios kritikos ne vien tik dėl to, kad kaip jau minėta aukščiau - ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su momentu kuomet jo teisės, susijusios ginčo Patalpomis, dar neegzistavo, bet dar ir dėl to kad ekspertizės akte aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyta, kad Patalpų rinkos vertė nustatyta be patalpų vidaus inventoriaus, kuris priskiriamas kilnojamojo turto kategorijai ir nėra vertinimo objektas (Ekspertizės akto 3 puslapis). Vadinasi atsakovo atlikti veiksmai tokie kaip: unitazo, praustuvo ir maišytuvo pašalinimas niekaip negalėjo įtakoti ekspertizės akte deklaruojamos vertės, kadangi į juos ekspertizėje apskritai nebuvo atsižvelgta. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis numato, kad „Statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant“. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 dėl „Statinio Statybos Rūšys“ Patvirtinimo“ 12 straipsnis numato, kad „Statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: <...> 12.1. statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas;“ bei „12.11. statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; 12.12. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų“. Visi atsakovo atlikti remonto darbai vienareikšmiškai neperžengia paprastojo remonto kriterijų. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, tik tais atvejais kai keičiama statinio išvaizda. Nagrinėjamu atveju statinio išvaizda keičiama nebuvo, nes visi paprastojo remonto darbai buvo vykdomi viduje ir ginčo tarp šalių dėl to nėra. Iš ko darytina išvada, kad atsakovas neprivalėjo turėti jokio savivaldybės ar statybos inspekcijos išduoto leidimo ar sutikimo. Atsakovo atliktiems darbams buvo reikalingas tik bendraturčių sutikimas, kurį atsakovas turėjo ir ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad 2016 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais vykdė paprastąjį Patalpų remontą. Atsakovas nedelsiant sustabdė remontą sužinojęs, kad 2016-09-06 ekspertizės aktu 3/16 ginčo Patalpų dalys įvertintos ne 6 920,00 eurų (t. y. tiek kiek buvo sutarta preliminariąja patalpų pirkimo – pardavimo sutartimi su tuometiniu 3/16 Patalpų savininku M. A.) o gerokai daugiau (t. y. 10 200,00 eurų) ir atitinkamai supratęs jog dėl šios naujai atsiradusios aplinkybės preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties įgyvendinimas tapo neįmanomas. Atsakovas neginčija, kad laikotarpiu nuo 2016-08-28 (Patalpų apžiūros diena) iki 2016-09-06 (Ekspertizės akto surašymo diena) iš vonios ir tualeto patalpos (plane pažymėtos 1-5) pašalino senus ir netinkamus naudoti: unitazą, kriauklę ir maišytuvą bei šios patalpos sienų ir grindų plyteles. Atsakovas taip pat neginčija, kad pašalino sieninę pertvarą (kuri nebuvo atraminė, kas aiškiai matyti iš patalpų plano) tarp patalpos plane pažymėtos 1-1 ir patalpos plane pažymėtos 1-3. Atsakovas taip pat savo lėšomis pašalino statybines atliekas, įskaitant ir tas kurios matyti Ekspertizės akte, kuriuo vadovaujasi ir kurias savo ieškinyje mini ieškovas. Kitaip tariant, atsakovas buvo pradėjęs vykdyti neišvengiamus paprastojo remonto darbus. Ekspertizės aktu aiškiai konstatuota, kad Patalpoms būtinas remontas. Savaime suprantama, kad norint atlikti remontą prieš tai būtina pašalinti visus elementus, kurie bus keičiami naujais bei tuos kuriuos remonto metu numatyta išmontuoti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai atstatyti Patalpas į buvusią, pilnos apimties remonto (kuris ir buvo pradėtas) reikalavusią, padėtį, t. y. sugrąžinti seną praustuvą, unitazą, senas plyteles, kuriuos bet koks rūpestingas savininkas atlikdamas remontą bet kuriuo atveju keistų naujomis, prieštarauja sveikai nuovokai, o ieškovo teiginiai, kad atsakovas tyčia menkino Patalpų vertę neatitinka tikrovės. Negana to, kai kurie ieškovo reikalavimai apskritai neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovas reikalauja atstatyti elektros prietaisus (jungikliai, rozetės), elektros sistemą, vandentiekį ir vandens sistemą, šildymo sistemą ir radiatorius, grindų dangą ir sienų apdailą visose patalpose, kurie neva egzistavo ekspertizės atlikimo metu ir neva buvo užfiksuoti ekspertizės akte, kuriuo vadovaudamasis ieškovas pirko 3/16 ginčo Patalpų dalis. Kad šie ieškovo reikalavimai neatitinka tikrovės, t. y. kad ieškovo minimi elementai ekspertizės atlikimo momentu buvo tokios pačios būklės kokios yra bylos nagrinėjimo metu aiškiai matyti palyginus ekspertizės akto fotonuotraukas ir fotonuotraukas iš antstolio Daliaus Traigio 2020-06-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Ekspertizės akte aiškiai konstatuota, kad vertinamose patalpose elektros energijos tiekimas yra atjungtas (ekspertizės akto 23 puslapis). Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu kad ieškovo kaip bendraturčio teisės pažeistos nebuvo. Ieškovo teiginiai kad atsakovas sumažino turto vertę yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. CPK įtvirtintas šalių rungimosi principas numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Jeigu ieškovas iš tiesų mano, kad dėl neva neteisėtų atsakovo veiksmų turto vertė sumažėjo, šią aplinkybę ieškovas turėtų pagrįsti įrodymais. Priešingu atveju tai tėra ieškovo siekis vien tik atsakovo sąskaitą atlikti Patalpų remontą arba priversti atsakovą pigiai parduoti savo dalį. Atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytais motyvais.