- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- e2-677-433/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- L. D.
- Trečiasis asmuo
- A. A.
- Advokatai
- Jonė Smilgevičiūtė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui L. D., trečiajam asmeniui A. A. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2017 m. vasario 14 d. antstolio Donato Kisieliaus turto pardavimo iš varžytynių aktu vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/07786 jis nupirko negyvenamąją patalpą – kavinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos plane pažymėtos indeksu nuo 1-1 iki 1-5 su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-1 (1/2 iš 3.95 kv. m.), t. y. 1.97 kv. m., kurios bendras plotas sudaro 45.10 kv. m., esanti (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Kavinė). Kavinės bendrasavininkai yra atsakovas L. D., kuris asmeninės nuosavybės teise valdo 5/8 Kavinės patalpų dalis ir trečiasis asmuo A. A., kuris asmeninės nuosavybės teise valdo 3/16 Kavinės patalpų dalis. Prieš perkant kavinę aukcione, jis susipažino su 2016-09-06 datą atliktu ekspertizės aktu Nr. e16/09-06:01 (toliau – Ekspertizės aktas), skirtu turto vertei nustatyti. Jis matė ir įsitikino, kas aktu nustatyta ekspertizės, t.y. kad vyraujantys Kavinės patalpų vidaus apdailos elementai yra: grindų danga - granito plytelės, langai – PVC profilių su stiklo paketais, sienų apdaila - be apdailos, keraminės plytelės, vidaus durys - medžio gaminių, lubų apdaila - be apdailos, išorės durys - PVC profilių su stiklo paketais (pagrindinio įėjimo durys), medžio gaminių (pagalbinio įėjimo durys), patalpų šildymo sistema - krosninis šildymas (NTR duomenys), patalpose įrengti šildymo vamzdynai ir radiatoriai, šildymo sistemos funkcionalumu teismo ekspertas įsitikinti neturėjo galimybės, santechniniai prietaisai - yra (WC prietaisai, kriauklės, vandens maišytuvai, elektrinis vandens šildymo katilas). Ekspertizės akte pažymėta, kad Kavinės patalpose įrengtas elektrinis vandens šildytuvas, kita papildoma įranga ir įrengimai bei atlikti patalpų būklės pagerinimo darbai, kurie daro ženklią įtaką vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertei ir nėra aprašyti šiame Ekspertizės akte, nefiksuojami. Ekspertizės akto pabaigoje yra kavinės fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog Kavinėje (nors ir neatrodo patraukliai dėl kavinėje esančių statybinių atliekų ir neprižiūrimų Kavinės patalpų), yra eksperto nustatyti elementai: grindų danga – granito plytelės, langai - PVC profilių su stiklo paketais, sienų apdaila - be apdailos, keraminės plytelės, vidaus durys - medžio gaminių, lubų apdaila - be apdailos, išorės durys – PVC profilių su stiklo paketais (pagrindinio įėjimo durys), medžio gaminių (pagalbinio įėjimo durys), patalpų šildymo sistema - krosninis šildymas (NTR duomenys), patalpose įrengti šildymo vamzdynai ir radiatoriai, šildymo sistemos funkcionalumu teismo ekspertas įsitikinti neturėjo galimybės, santechniniai prietaisai - yra (WC prietaisai, kriauklės, vandens maišytuvai, elektrinis vandens šildymo katilas). Įgijus Kavinę, jis kartu su atsakovu L. D. pateko į Kavinės patalpas – raktas nuo Kavinės yra pas atsakovą, jis neturi rakto nuo Kavinės patalpų. Patekus į Kavinės patalpas, jis pamatė, jog visi eksperto nustatyti ir aukščiau aptarti Kavinės elementai, kurie sudarė Kavinę ją perkant, atsakovo išgriauti ir išvežti be kitų Kavinės bendrasavininkų, o būten, jo ir trečiojo asmens A. A. sutikimo. Trečiasis asmuo A. A. jam telefoninio pokalbio metu patvirtino, kad nedavė atsakovui L. D. jokio sutikimo išgriauti Kavinę išvežant beveik visus joje esančius elementus atsakovui žinoma kryptimi. Atsakovas buvo ne kartą ragintas atstatyti išgriautą Kavinę, tačiau to nepadarė, tik atsakovo brolis A. B. D. į pretenzijas dėl atsakovo išgriautos kavinės nurodė, kad “negerai čia išėjo, kad neatsiklausė. Padaryta kas padaryta, ar reikšite pretenzijas?”. Aplinkybę, kad atsakovas išgriovė Kavinę pažeidžiant jos bendraturčių teises, patvirtina ir atsakovo brolio atsakymas į 2019 09 25 datos pretenziją. Ekspertizės akte nustatyta, kad Kavinės rinkos vertė yra 54 300 Eur. Kavinės rinkos vertę - 54 300 Eur – sudaro ir tie elementai, kuriuos atsakovas išgriovė ir išvežė iš Kavinės patalpų. Atsakovo ir jo brolio A. B. D. laiškai, rašyti jam, patvirtina, kad atsakovas Kavinę išgriovė tyčia, kad jis būtų priverstas itin pigiai, ne rinkos kaina parduoti Kavinę atsakovui ir/ar su juo susijusiems asmenims ir/ar leisti naudotis (nuomoti) Kavinę atsakovui ir/ar su juo susijusiems asmenims nemokant jokio nuomos mokesčio. Šią aplinkybę patvirtina ir 2019-03-03 17:23 val. atsakovo brolio laiškas jam: “ Laba diena, jums rašo A. B. D., L. D. brolis. Aš su L. ir partneriu bei investuotoju iš Belgijos Rene turim greito maisto verslo planą, ketiname įkūrti patalpose (duomenys neskelbtini) g., kurių bendrasavininkas jūs esate greito maisto užkandinę. Dar neturime tikslių paskaičiavimų, o tam kad juos pradėtume turime gauti bent žodinį jūsų sutikimą išnuomoti savo dalį patalpų ilgalaikiai nuomai 10 metų laikotarpiui, rinkos kaina, manome kad trumpesniame laikotarpyje negalim tikėtis investicijų atsipirkimo investuotojui bei pelno. Patalpos reikalauja kapitalinio remonto, tikėtumėmes kad remonto išlaidos jūsų daliai būtų kompensuojamos iš jums mokamos nuomos kainos. Lauksim jūsų atsakymo”, bei 2019-04-02 20:50 val. atsakovo brolio laiškas jam: “Kaip supratau savo dalies patalpų nei parduoti, nei nuomoti jūs nelinkęs, o dėl bendradarbiavimo nieko nesukonkretinot, turiu jums dar vieną pasiūlymą, gal jus sudomins. Gal norėtumėt savo dalį patalpų keisti į namą (duomenys neskelbtini) g. su jūsų priemoka? Šis namas priklauso mūsų su L. Tėvui V. D., man reikėtu pakalbėt su juo dėl to. Namelis nedidelis, vieno kambario, be patogumų, sklypas po namu bendroje nuosavybėje. Kiek aš domėjausi ten grandijozinės statybos nenusimato, nebent tolimoje ateityje, labiausiai tiktų tam, kas planuotu ten statytis namą ar biurą sau”. CK 1.138 straipsnyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (2 dalis), priteisdamas įvykdyti pareigą natūra (4 dalis), išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius) (6 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad CK 1.138 str. 2 d. nustatytas civilinių teisių gynimo būdas yra specifinis, jo taikymo galimybė, be kita ko, priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovo subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Atsakovo įpareigojimas atstatyti Kavinę, kad ji būtų tokios būklės, kokios buvo iki jo teisių pažeidimo (Kavinės elementų nugriovimo prieš 2017 m. vasario mėn. 14 d., kai jis nupirko Kavinę), kad Kavinė atitiktų jos rinkos vertę, deklaruojamą Ekspertizės akte - 54 300 Eur - neprieštarauja nei įstatymams, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), taip pat yra faktiškai įmanomas. Aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovas pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo taisykles, t. y. be kavinės bendrasavininkų jo ir trečiojo asmens A. A. sutikimo išgriovė kavinės patalpas, išveždamas iš kavinės bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtoje a-1, santechninius prietaisus: WC prietaisus: pastatomą klozetą (1 vnt.), kriauklę (1 vnt), vandens maišytuvą (1 vnt.); Išgriovė ir išvežė vandentiekio, elektros sistemas ir prietaisus, šildymo sistemas ir šildymo vamzdynus ir radiatorius patalpose, pažymėtose plane nuo 1-1 iki 1-5, sudarančiose 45.10 kv. m., ir bendro naudojimo patalpose, plane pažymėtose a-1, sudarančioje 3.95 kv. m.; išgriovė ir išvežė grindų dangą: granito plyteles patalpose, pažymėtose plane nuo 1-1 iki 1-5, sudarančiose 45.10 kv. m., ir bendro naudojimo patalpose, plane pažymėtose a-1, sudarančioje 3.95 kv. m., išgriovė ir išvežė sienų apdailą; keramines plyteles patalpose, pažymėtose plane nuo 1-1 iki 1-5, sudarančiose 45.10 kv. m., ir bendro naudojimo patalpose, plane pažymėtose a-1, sudarančioje 3.95 kv. m., išgriovė ir išvežė medinės gamybos duris iš bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos a-1, į patalpą, plane pažymėtą 1-5.; išgriovė ir išvežė medinės gamybos duris iš patalpos, plane pažymėtos 1-5, į patalpą, plane pažymėtą 1-1, išgriovė ir išvežė medinės gamybos duris iš patalpos, plane pažymėtos 1-1, į patalpą, plane pažymėtą 1-3, išgriovė ir išvežė medinės gamybos duris iš patalpos, plane pažymėtos 1-1, į patalpą, plane pažymėtą 1-2, išgriovė ir išvežė sieninę pertvarą patalpose, pažymėtose plane nuo 1-1 iki 1-5. CK 6.2 straipsnyje nustatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Remiantis doktrina, teismo sprendimas įpareigoti skolininką atlikti ta tikrus veiksmus galėtų būti laikomas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu (juridinis faktas). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo. Atsakovo padarytam pažeidimui ištaisyti reikės sutvarkyti visą elektros instaliaciją, šildymo sistemą, vandentiekio vamzdžius, sanitarinį mazgą, pastatyti klozetą, kriauklę, vandens maišytuvą, atliekant atstatymo darbus, atlikti šildymo vamzdynų ir radiatorių (ne mažiau, kaip 8 vnt. radiatorių), kavinės patalpose kartu su bendrojo naudojimo patalpomis viso sudarančiose 45.10 kv. m. + 3.95 kv. m. = 49,05 kv.m., atstatymo darbus, atlikti grindų dangos kavinės patalpose kartu su bendrojo naudojimo patalpomis viso sudarančiose 45.10 kv. m. + 3.95 kv. m. = 49,05 kv.m., atstatymo darbus, atlikti sienų apdailos kavinės patalpose kartu su bendrojo naudojimo patalpomis viso sudarančiose 45.10 kv. m. + 3.95 kv. m. = 49,05 kv.m., atstatymo darbus ir pertvaros atstatymo darbus patalpose, pažymėtose plane nuo 1-1 iki 1-5. Šie darbai gali būti atliekami pačiomis pigiausiomis medžiagomis, pigiausia darbų jėga, tačiau atsakovo lėšomis, nes atsakovas viską išgriovė. Darbų atlikimas atstatant buvusius vamzdžius, sanitarinį mazgą - klozetą, kriauklę, vandens maišytuvą, šildymo vamzdynus ir radiatorius (ne mažiau, kaip 8 vnt. radiatorių), grindų dangą, pertvarą, sienų apdailą būtų neracionalu ir neprotinga, nes kad atstatyti buvusius kavinės būtinus elementus, reikės iš naujo juos surinkti ir prieš sudedant sutvarkyti, kas kainuos papildomą darbo jėgą. Todėl kaip jau minėta, atsakovas darbus turėtų atlikti kad ir pačiomis pigiausiomis medžiagomis, pigiausia darbų jėga. Byloje esantys įrodymai (2020 m. birželio mėn. 03 d. antstolio D. Traigio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas išgriovė kavinę. Apžiūrėjus kavinę, jis vėl įsitikino, kad visa kavinė išgriauta, t. y. išardyta ir išgriauta visa kavinėje esanti elektros instaliacija, šildymo sistema, vandentiekio vamzdžiai, sanitarinis mazgas, sugriautas ir išardytas buvęs pastatytas klozetas, kriauklė, vandens maišytuvas, pertvara, išardyti šildymo vamzdynai ir radiatoriai (ne mažiau, kaip 8 vnt. radiatorių), išardyta visa grindų danga, pertvara, sienų apdaila. Byloje esantys įrodymai (trečiojo asmens atsiliepimas) patvirtina, kad trečiojo asmens sutikimas atlikti remonto darbus atsakovui buvo duotas 2016 m. (atsakovas su partneriais tikėjosi kavinėje vystyti savo verslą, tai patvirtina byloje esantys el. susirašinėjimai su juo), tačiau kaip rodo įrodymai byloje, atsakovas jokio kavinės remonto neatliko. Darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas kavinę išgriovė 2017 m. antstoliui paskelbus varžytynes, kad nupirktą dalį galėtų ne rinkos kaina, t. y. išgriautos kavinės dalį nepagrįstai pigiai nupirkti iš varžytynes laimėjusio asmens, šiuo atveju – jo. Atsakovas tikėtinai galvojo, kad jam išgriovus kavinę, varžytynes laimėjęs asmuo norės ją kaipmat parduoti. Tai patvirtina byloje esantis jo ir atsakovo el. susirašinėjimas ir pridedama 2019-03-03 atsakovo jam atsiųsta sms žinutė. Pridedami įrodymai patvirtina, kad kavinės patalpos yra priskirtinos valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės - Vilniaus senamiesčio, paskelbto kultūros paminklu (unikalus kodas - (duomenys neskelbtini)), vizualinės apsaugos pozonio teritorijoje. Taigi Kultūros paveldo objektų naudojimas ir tvarkymas bei kitų statinių, esančių jo teritorijoje statybos (remonto, rekonstrukcijos) darbai reglamentuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu bei kitais teisės aktais. Atsakovas, išgriaudamas kavinę ją apžiūrėjus antstoliui, negavo ne tik bendrasavininkų, tačiau taip pat negavo Kultūros paveldo ir Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo griovimo darbams atlikti, kas vėl įrodo atsakovo nesąžiningumą ir vėl patvirtina, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 12, 178 str.). Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda, kuri atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Todėl prašo atsakovui L. D. neatstačius negyvenamosios patalpos – kavinės, patalpos plane nuo 1-1 iki 1-5, sudarančios 45.10 kv. m., su bendro naudojimo patalpa plane pažymėta a-1, sudaranti 3.95 kv. m., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) g., pastato Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo L. D. baudą po 30 Eur už kiekvieną uždelstą reikalavimo įvykdymo dieną. Patikslinęs ieškinio reikalavimus ieškovas prašo: 1) įpareigoti atsakovą L. D., gim. (duomenys neskelbtini), per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis atstatyti negyvenamąją patalpą – kavinę, patalpos plane nuo 1-1 iki 1-5, sudarančios 45.10 kv. m., su bendro naudojimo patalpa plane pažymėta a-1, sudaranti 3.95 kv. m., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) g., pastato Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., atliekant žemiau nurodytus darbus: 1.1. Bendrojo naudojimo patalpoje, plane pažymėtoje a-1, atstatyti atsakovo L. D., gim. (duomenys neskelbtini), išgriautus ir išvežtus santechninius prietaisus: WC prietaisus: pastatomą klozetą (1 vnt.), kriauklę (1 vnt), vandens maišytuvą (1 vnt.); 1.2. Pagal esamą kavinės suprojektavimą atstatyti atsakovo L. D., gim. (duomenys neskelbtini), išgriautus ir išvežtus: elektros prietaisus (jungikliai, rozetės) ir elektros sistemą, vandentiekį ir vandens sistemą, šildymo vamzdynus, šildymo sistemą ir radiatorius patalpose, pažymėtose plane nuo 1-1 iki 1-5, sudarančiose 45.10 kv. m., ir bendro naudojimo patalpose, plane pažymėtose a-1, sudarančioje 3.95 kv. m.; 1.3. Atstatyti atsakovo L. D., gim. (duomenys neskelbtini), išgriautą ir išvežtą grindų dangą patalpose, pažymėtose plane nuo 1-1 iki 1-5, sudarančiose 45.10 kv. m., ir bendro naudojimo patalpose, plane pažymėtose a-1, sudarančioje 3.95 kv. m.; 1.4. Atstatyti atsakovo L. D., gim. (duomenys neskelbtini), išgriautą ir išvežtą sienų apdailą patalpose, pažymėtose plane nuo 1-1 iki 1-5, sudarančiose 45.10 kv. m., ir bendro naudojimo patalpose, plane pažymėtose a-1, sudarančioje 3.95 kv. m.; 1.5. Atstatyti atsakovo L. D., gim. (duomenys neskelbtini), išgriautą ir išvežtą sieninę pertvarą patalpose, pažymėtose plane nuo 1-1 iki 1-5; 2) atsakovui L. D. savo lėšomis neatstačius negyvenamosios patalpos – kavinės, patalpos plane nuo 1-1 iki 1-5, sudarančios 45.10 kv. m., su bendro naudojimo patalpa plane pažymėta a-1, sudaranti 3.95 kv. m., unikalus daikto numeris 1094 (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) g., pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmas), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo L. D. baudą po 30 Eur už kiekvieną uždelstą reikalavimo įvykdymo dieną.
Atsiliepimas
Atsakovo L. D. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, jog 2016 metų gegužės mėnesį atsakovas L. D. interneto tinklalapyje www.aruodas.lt pamatė UAB „Capital Real Estate“ skelbimą apie parduodamas patalpas esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau ir – Patalpos). Tuo metu 5/8 dalys Patalpų priklausė E. A., 3/16 dalys - M. A. ir 3/16 dalys – trečiuoju asmeniui įtrauktam A. A.. Kadangi Patalpos priklausė vienos šeimos nariams, visi jie veikė kartu turėdami bendrą tikslą jas parduoti. Todėl, tarp šių nurodytų asmenų ir atsakovo 2016-05-30 buvo sudaryta preliminarioji Patalpų pirkimo – pardavimo sutartis dėl visų Patalpų įsigijimo. Vykdant aukščiau nurodytą preliminariąja Patalpų pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas 2016-06-14 iš E. A. įsigijo 5/8 Patalpų dalis. Atsižvelgiant į tai, jog M. A. disponavimo teisė jam priklausiusioms 3/16 Patalpų dalims buvo apribota (pritaikytas turto areštas), aukščiau nurodyta preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad M. A. antstoliui pasiūlys atsakovą kaip pirkėją vadovaujantis LR CPK 704 straipsniu. Sudarydamos preliminariąja Patalpų pirkimo – pardavimo sutartį jos šalys vadovavosi 2016-05-27 ekspertizės aktu, kuriuo 3/16 Patalpų dalis buvo įvertina 6 920 eurų. Būtent tokią kainą šalys ir sutarė už M. A. priklausiusią Patalpų dalį. Vykdydamas preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį M. A. antstolio Donato Kisieliaus kontorai 2016-05-31 pateikė prašymą, kuriuo pasiūlė atsakovą jo Patalpų dalies pirkėju. Tačiau, dėl atsakovui nežinomų priežasčių, 2016-08-05 patvarkymu Nr. 0174/14/07786, Reg. Nr. 2-DK-T-1180 antstolis Patalpoms paskyrė pakartotinę ekspertizę. Pakartotine ekspertize, atlikta 2016-09-06, 3/16 Patalpų dalys buvo įvertintos 10 200 eurų, kas ženkliai viršijo pirkimo kainą kurią buvo sutarę M. A. ir atsakovas. Dėl šios priežasties šalys nebegalėjo minėtos sutarties įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016-05-30 iki 2016-09-06 atsakovas pagrįstai tikėjosi ir ketino įsigyti visas ginčo Patalpas ir į tai, kad Patalpos buvo netinkamos eksploatuoti, joms buvo reikalingas kapitalinis ar pilnos apimties paprastasis remontas (ką patvirtinta byloje esantis ekspertizės aktas) – atsakovas turėdamas tuometinių bendraturčių (M. ir A. A.) sutikimą nuo 2016 metų birželio iki 2016 metų rugsėjo mėnesio pradžios vykdė paprastąjį Patalpų remontą. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, atsakovui nepavykus sudaryti pirkimo pardavimo sutarties su M. A. tokiomis sąlygomis ir tokia kaina kaip šalys buvo numačiusios preliminariojoje Patalpų pirkimo – pardavimo sutartyje, atsakovas ir toliau kryptingai siekė ir tikėjosi įsigyti M. A. priklausiusias 3/16 dalis Patalpų. O būtent, atsakovas registravosi ir dalyvavo varžytinėse, tačiau netapo jų laimėtoju. Aplinkybę, kad atsakovas dalyvavo varžytinėse, kuriose buvo parduodamos 3/16 Patalpų dalys patvirtina ieškovo banko sąskaitos išrašas. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, vadovaujantis viešojo registro duomenimis ieškovas ieškinio pareiškimo dieną nėra įregistruotas kaip Patalpų savininkas (bendraturtis). Ieškovas, savo nuosavybės teisei pagrįsti, kartu su ieškiniu pateikė 2017-02-14 turto pardavimo iš varžytinių aktą (toliau ir – Aktas), tačiau vadovaujantis LR Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 27¹ straipsniu, ieškovas privalėjo savo nuosavybės teises įregistruoti per 30 dienų nuo Akto gavimo, ko akivaizdžiai neatliko. „Jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda kitais, ne Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytais, pagrindais, asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo šių Nuostatų nustatyta tvarka“. Ieškovas ginčo Patalpų dalis įsigijo ne iš atsakovo, o iš antstolio, todėl pažymėtina, kad atsakovo ir ieškovo nesieja jokie prievoliniai sutartiniai ryšiai. CK 6.393 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, kad „prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre“. Vadinasi, ieškovui neįregistravus nuosavybės teisių viešajame registre, ieškovas negali remtis Aktu prieš trečiuosius asmenis, t. y. prieš atsakovą. Kitaip tariant ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, o atsakovas atitinkamai neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštus reikalavimus, ir dėl kitų, žemiau nurodytų priežasčių. Ieškovas savo ieškiniu reikalauja, kad atsakovas grąžintų Patalpas į tokią būklę kokioje jos buvo 2016-08-28, t. y. tą dieną, kuomet UAB „Butas Tau“ ekspertas apžiūrėjo ginčo patalpas, užfiksavo jų būklę fotonuotraukose ir vėliau (2016-09-06) surašė ekspertizės aktą, kuriuo vadovavosi ieškovas varžytinėse pirkdamas Patalpų dalį. Tarp šalių nėra ginčo, kad skirtumas (iš kurio ieškovas kildina savo kaip bendraturčio teisių pažeidimą) tarp Patalpų būklės buvusios 2016-08-28 dieną ir esamos būklės atsirado pieš tai kai ieškovas įsigijo 3/16 Patalpų dalis, t. y. Patalpų einamojo remonto darbai buvo atliekami tuo metu kada ieškovas dar nebuvo Patalpų dalies savininkas, kas atitinkamai reiškia, kad bendraturčio teisės ieškovui dar nebuvo atsiradusios. Akivaizdu, kad atsakovas galėjo pažeisti tik tų asmenų teises, kurie tokias teises menamo pažeidimo momentu turėjo, t. y. tokio pobūdžio reikalavimus atsakovui galėtų kelti nebent M. A. arba A. A., o G. B. šioje byloje yra netinkamas ieškovas. Tiek ieškiniu tiek patikslintu ieškiniu ieškovas aiškiai nurodo, kad reikalauja atkurti padėtį buvusią iki 2017-02-14, t. y. iki to momento kada ieškovas įgijo nuosavybės teisę į 3/16 Patalpų dalis. Kadangi neatsiradusios teisės negalima prarasti ar pažeisti, akivaizdu, kad teisine prasme ieškovas siekia ne apginti savo kaip bendraturčio teises, o reiškia pretenzijas atsakovui dėl įsigyto daikto kokybės, t. y. ieškovo teigimu jis įsigijo ne tokį daiktą, kokį manė įsigyjantis vadovaudamasis 2016-09-06 ekspertizės aktu. Atsakovas nebuvo nei sandorio, kuriuo ieškovas įsigijo turtą, šalis (t. y. turto pardavėjas ar pirkėjas) nei parduodamo turto savininkas. Daiktą ieškovui pardavė ir perdavė ne atsakovas, todėl atsakovas neturi pareigos garantuoti dėl daikto kokybės (įstatymais įtvirtinta, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas, CK 6.317, 6.327, 6.333) ir dėl to nagrinėjamu atveju L. D. nėra tinkamas atsakovas. Ieškovas, manydamas kad daiktas neatitinka pardavėjo garantijų, pretenzijas turėtų reikšti pardavėjui, t. y. antstoliui ir/arba turto savininkui – M. A., o ne trečiajai šaliai, prieš kurią be kita ko savo, kaip turto savininko, teisių viešajame registre neišviešino iki šios dienos. Ieškovas, matydamas duomenis paskelbtus informaciniame pranešime apie organizuojamas varžytines, elgdamasis kaip bet koks atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo pasidomėti ne tik skelbime nurodytais duomenimis apie parduodamą objektą, tačiau taip pat ir išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su parduodamu objektu. Dalyvaudamas varžytinėse, ieškovas tokiu būdu patvirtino, kad jis susipažino su parduodamu objektu, varžytinių sąlygomis ir tai, kad jis su jomis sutiko. Ieškovas kaip atidus ir rūpestingas pirkėjas turėjo visas galimybes fiziškai apžiūrėti parduodamas Patalpas, tačiau to nepadarė. Atsakovas niekada netrukdė bendraturčių ar nekilnojamojo turto ekspertų patekimui į Patalpas. Atsakovas taip pat neribojo ir ieškovo pateikimo į Patalpas. Atsakovas ne tik, kad nedelsiat po įsigijimo naujajam bendraturčiui geranoriškai aprodė Patalpas, bet ir, priešingai nei teigia ieškovas, davė jam raktą. Ieškovas tvirtindamas, kad jis neturtėjo raktų ir imituodamas, kad jam buvo sudaromos kliūtys patekti į Patalpas tiesiog klaidina teismą. Aplinkybes, kad atsakovas visada elgėsi geranoriškai ir niekada netrukdė patekti į Patalpas nei bendraturčiams nei nekilnojamojo turto ekspertams patvirtina 2016-09-06 ekspertizės aktas, kuriame užfiksuota, kad atliekant ekspertizę dalyvavo teismo ekspertas Šarūnas Vareika ir nekilnojamojo turto bendrasavininkas L. D. (ekspertizės akto 7 puslapis). Pats ieškovas savo ieškiniu taip pat patvirtina, kad jam įsigijus 3/16 dalis Patalpų be jokių kliūčių pateko į Patalpas ir jas apžiūrėjo. Sprendžiant iš ieškovo pretenzijos teksto: „skelbimuose buvo įdėtos parduodamo turto – įrengtos kavinės – nuotraukos“ manytina, kad ieškovas ne tik, kad nepasinaudojo savo galimybe fiziškai apžiūrėti perkamo turto, ką būtų padaręs bet koks atidus ir rūpestingas asmuo, bet ir neįgyvendino savo teisės susipažinti su ekspertizės vertinimo aktu pilna apimtimi atvykus pas antstolį. Ieškovas, pirkdamas daiktą varžytynėse jo neapžiūrėjęs, o tik pasitikėdamas skelbimais internete, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir pats savo veiksmais prisiėmė riziką įsigyti jo lūkesčių neatitinkantį turtą. Ieškovas tiek savo pirminiame tiek patikslintame ieškinyje tvirtina, kad atsakovas neva veikė neturėdamas Patalpų bendraturčių sutikimo. Toks tvirtinimas akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams patvirtinantiems, kad tokį sutikimą atsakovas turėjo. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, jog atsakovas „Kavinę išgriovė tyčia, kad ieškovas būtų privertas itin pigiai parduoti Kavinę atsakovui...“. Iš paties ieškovo pateikto ekspertizės akto aiškiai matyti, kad Patalpų būklė buvo (ir vis dar yra) „„Bloga“ (patalpos netinkamos eksploatuoti, reikalingas nekilnojamojo turto kapitalinis ar pilnos apimties parastasis (periodinis / einamasis) remontas“ (Ekspertizės akto 24 puslapis), ką atsakovas ir darė iki 2016 metų rugsėjo mėnesio, t. y. ieškovas vykdė paprastąjį Patalpų remontą, pagrįstai tikėdamas ir ketindamas ilgainiui tapti visų Patalpų savininku bei turėdamas tam tuometinių bendraturčių sutikimą. Kitaip tariant, atsakovas ne blogino, o priešingai - savo rankomis ir draugų pagalba (ūkio būdu) gerino Patalpų būklę. Savaime suprantama, kad joks racionalus asmuo nėra suinteresuotas mažinti savo paties turto vertę. Remonto darbų metu atsakovui jau priklausė daugiau nei pusė, t. y. 5/8, Patalpų. Tokiu būdu, jeigu ieškovo deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovas tyčia „išgriovė kavinę“ siekdamas, kad varžytines laimėjęs asmuo norėtų savo dalį kaip mat pigiai parduoti būtų tiesa tai išeitų, kad atsakovas šių tikslų siekė kenkdamas pats sau, mažindamas ir savo turto, kurio dalis yra ženkliai didesne nei ieškovo, vertę. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalį, nes neturėjo ieškovo G. B., kaip bendraturčio, sutikimo apskritai reikalauja iš atsakovo ekstrasensorinių gebėjimų įgalinančių pusmečiu anksčiau numatyti, ne tik, kad atsakovui nepavyks įgyvendinti 2016-05-30 preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties, kurią atsakovas sudarė su tuometiniais Patalpų savininkai ir vėliau jis nelaimės varžytinių, kuriose dalyvavo kryptingai siekdamas įsigyti Patalpas, bet dar ir nuspėti, kad būsimas turto varžytines laimės ieškovas G. B.. Atsakovas netrukdė pakartotinės Patalpų ekspertizės atlikimui ir pats dalyvavo Patalpų apžiūros metu 2016-08-28 (Ekspertizės akto 7 puslapis). Vėliau, kuomet buvo surašytas pakartotinės ekspertizės aktas ir atsakovui tapo žinoma, kad 3/16 Patalpų dalys buvo įvertintos gerokai daugiau nei ankstesniuoju ekspertizės aktu (kas tuo pačiu reiškia gerokai didesnę kainą nei atsakovas buvo pasiruošęs mokėti už 3/16 dalis Patalpų ir daugiau nei buvo sutarta preliminariąja prikimo – pardavimo sutartimi) atsakovas remonto darbus sustabdė ir nuo to momento jų nebetęsė iki šiol. Aplinkybę, kad Patalpose nebuvo vykdyti jokie darbai nuo 2016 rugsėjo pabaigos iki dabar gali patvirtinti eilė liudytojų. Šią aplinkybę atsiliepime į pradinį ieškinį taip pat patvirtino ir trečiasis asmuo A. A.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas inicijavo Patalpų gerinimo (t. y. pradėjo paprastąjį remontą), o ne bloginimo, darbus, ieškovo reikalavimai atstatyti eksploatavimui netinkamus tiek fiziškai tiek moraliai pasenusius ir sugedusius: pastatomą klozetą, kriauklę, vandens maišytuvą ir pan. yra absurdiški ir neatlaikantys jokios kritikos. Ekspertizės akte aiškiai nustatyta, kad Patalpoms reikalingas pilnos apimties remontas, o ieškovas reikalauja sugrąžinti į Patalpas naudojimui netinkamas senienas, kurios bet kuriuo atveju vykdant remontą neišvengiamai turėtų būti pašalintos. Ieškovas savo patikslintu ieškiniu nurodo, kad Patalpos turi būti grąžintos į tokią būklę, kad jos atitiktų ekspertizės akte nurodytą rinkos vertę. Iš šio ieškovo tvirtinimo galima daryti išvadą, kad ieškovo nuomone dėl neva neteisėtų atsakovo veiksmų Patalpų rinkos vertė lyginant su verte nustatyta ekspertizės aktu yra sumažėjusi. Ieškovo tvirtinimas jog „Atsakovo įpareigojimas atstatyti Kavinę, kad ji būtų tokios būklės, kokios buvo iki Ieškovo teisių pažeidimo (Kavinės elementų nugriovimo prieš 2017 m. vasario 14 d., kai Ieškovas nupirko kavinę), kad Kavinė atitiktų jos rinkos vertę, deklaruojamą Ekspertizės akte – 54 300 EUR (penkiasdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai eurų) – neprieštarauja nei įstatymams nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams...“ neatlaiko jokios kritikos ne vien tik dėl to, kad kaip jau minėta aukščiau - ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su momentu kuomet jo teisės, susijusios ginčo Patalpomis, dar neegzistavo, bet dar ir dėl to kad ekspertizės akte aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyta, kad Patalpų rinkos vertė nustatyta be patalpų vidaus inventoriaus, kuris priskiriamas kilnojamojo turto kategorijai ir nėra vertinimo objektas (Ekspertizės akto 3 puslapis). Vadinasi atsakovo atlikti veiksmai tokie kaip: unitazo, praustuvo ir maišytuvo pašalinimas niekaip negalėjo įtakoti ekspertizės akte deklaruojamos vertės, kadangi į juos ekspertizėje apskritai nebuvo atsižvelgta. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis numato, kad „Statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant“. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 dėl „Statinio Statybos Rūšys“ Patvirtinimo“ 12 straipsnis numato, kad „Statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: <...> 12.1. statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas;“ bei „12.11. statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; 12.12. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų“. Visi atsakovo atlikti remonto darbai vienareikšmiškai neperžengia paprastojo remonto kriterijų. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, tik tais atvejais kai keičiama statinio išvaizda. Nagrinėjamu atveju statinio išvaizda keičiama nebuvo, nes visi paprastojo remonto darbai buvo vykdomi viduje ir ginčo tarp šalių dėl to nėra. Iš ko darytina išvada, kad atsakovas neprivalėjo turėti jokio savivaldybės ar statybos inspekcijos išduoto leidimo ar sutikimo. Atsakovo atliktiems darbams buvo reikalingas tik bendraturčių sutikimas, kurį atsakovas turėjo ir ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad 2016 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais vykdė paprastąjį Patalpų remontą. Atsakovas nedelsiant sustabdė remontą sužinojęs, kad 2016-09-06 ekspertizės aktu 3/16 ginčo Patalpų dalys įvertintos ne 6 920,00 eurų (t. y. tiek kiek buvo sutarta preliminariąja patalpų pirkimo – pardavimo sutartimi su tuometiniu 3/16 Patalpų savininku M. A.) o gerokai daugiau (t. y. 10 200,00 eurų) ir atitinkamai supratęs jog dėl šios naujai atsiradusios aplinkybės preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties įgyvendinimas tapo neįmanomas. Atsakovas neginčija, kad laikotarpiu nuo 2016-08-28 (Patalpų apžiūros diena) iki 2016-09-06 (Ekspertizės akto surašymo diena) iš vonios ir tualeto patalpos (plane pažymėtos 1-5) pašalino senus ir netinkamus naudoti: unitazą, kriauklę ir maišytuvą bei šios patalpos sienų ir grindų plyteles. Atsakovas taip pat neginčija, kad pašalino sieninę pertvarą (kuri nebuvo atraminė, kas aiškiai matyti iš patalpų plano) tarp patalpos plane pažymėtos 1-1 ir patalpos plane pažymėtos 1-3. Atsakovas taip pat savo lėšomis pašalino statybines atliekas, įskaitant ir tas kurios matyti Ekspertizės akte, kuriuo vadovaujasi ir kurias savo ieškinyje mini ieškovas. Kitaip tariant, atsakovas buvo pradėjęs vykdyti neišvengiamus paprastojo remonto darbus. Ekspertizės aktu aiškiai konstatuota, kad Patalpoms būtinas remontas. Savaime suprantama, kad norint atlikti remontą prieš tai būtina pašalinti visus elementus, kurie bus keičiami naujais bei tuos kuriuos remonto metu numatyta išmontuoti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai atstatyti Patalpas į buvusią, pilnos apimties remonto (kuris ir buvo pradėtas) reikalavusią, padėtį, t. y. sugrąžinti seną praustuvą, unitazą, senas plyteles, kuriuos bet koks rūpestingas savininkas atlikdamas remontą bet kuriuo atveju keistų naujomis, prieštarauja sveikai nuovokai, o ieškovo teiginiai, kad atsakovas tyčia menkino Patalpų vertę neatitinka tikrovės. Negana to, kai kurie ieškovo reikalavimai apskritai neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovas reikalauja atstatyti elektros prietaisus (jungikliai, rozetės), elektros sistemą, vandentiekį ir vandens sistemą, šildymo sistemą ir radiatorius, grindų dangą ir sienų apdailą visose patalpose, kurie neva egzistavo ekspertizės atlikimo metu ir neva buvo užfiksuoti ekspertizės akte, kuriuo vadovaudamasis ieškovas pirko 3/16 ginčo Patalpų dalis. Kad šie ieškovo reikalavimai neatitinka tikrovės, t. y. kad ieškovo minimi elementai ekspertizės atlikimo momentu buvo tokios pačios būklės kokios yra bylos nagrinėjimo metu aiškiai matyti palyginus ekspertizės akto fotonuotraukas ir fotonuotraukas iš antstolio Daliaus Traigio 2020-06-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Ekspertizės akte aiškiai konstatuota, kad vertinamose patalpose elektros energijos tiekimas yra atjungtas (ekspertizės akto 23 puslapis). Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu kad ieškovo kaip bendraturčio teisės pažeistos nebuvo. Ieškovo teiginiai kad atsakovas sumažino turto vertę yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. CPK įtvirtintas šalių rungimosi principas numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Jeigu ieškovas iš tiesų mano, kad dėl neva neteisėtų atsakovo veiksmų turto vertė sumažėjo, šią aplinkybę ieškovas turėtų pagrįsti įrodymais. Priešingu atveju tai tėra ieškovo siekis vien tik atsakovo sąskaitą atlikti Patalpų remontą arba priversti atsakovą pigiai parduoti savo dalį. Atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo A. A. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, mano, jog nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Atsiliepime nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys negyvenamųjų patalpų (buvusios kavinės) esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 5/8 tų pačių patalpų dalys priklauso atsakovui L. D.. Ieškovas G. B. nurodo, kad atsakovas L. D. be jo, kaip bendraturčio, sutikimo išgriovė kavinę. Su šiuo ieškovo teiginiu nesutinka. Buvusios kavinės patalpos seniai reikalauja kapitalinio remonto. Todėl jis neprieštaravau, kad 2016 metais L. D. savo nuožiūra ir savo lėšomis vykdytų patalpų remonto darbus, kurie jo nuomone buvo naudingi visiems patalpų bendraturčiams ir kuriuos L. D. vykdė iki 2016 metų vasaros. Kadangi buvo davęs sutikimą patalpų remontui ir remonto procese nedalyvavo, negali pasakyti ar G. B. nurodyti daiktai: pastatomas klozetas, kriauklė, vandens maišytuvas, vandens šildymo katilas, šildymo vamzdynai ir radiatoriai, grindų danga, sienų apdaila ir 5 medinės durys iš tiesų buvo pašalinti iš patalpų, tačiau net ir tuo atveju jeigu tai atitinka tikrovę - jis kaip patalpų bendraturtis nesutinka ir nepritaria, kad šie elementai būtų grąžinti į jų patalpas. Tai būtų neprotinga, kadangi visi šie elementai buvo pasenę, nusidėvėję ir netinkami naudoti. Vykdant remontą, kuris patalpose yra būtinas, bet kuriuo atveju būtų turėję būti pašalinti. Nemano, kad L. D. atlikti remonto darbai sumažino patalpų rinkos vertę. Mano, kad greičiau priešingai - ją padidino. Prašo ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas G. B. 2017 m. vasario 14 d. iš viešųjų varžytynių nupirko negyvenamąją patalpą – kavinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos plane pažymėtos indeksu nuo 1-1 iki 1-5 su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-1 (1/2 iš 3.95 kv. m.), t. y. 1.97 kv. m., kurios bendras plotas sudaro 45.10 kv. m., esanti (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Kavinė). Šią aplinkybę patvirtina antstolio Donato Kisieliaus 2017 m. vasario 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/07786. Kavinės bendrasavininkai yra atsakovas L. D., kuris asmeninės nuosavybės teise valdo 5/8 Kavinės patalpų dalis ir trečiasis asmuo A. A., kuris asmeninės nuosavybės teise valdo 3/16 Kavinės patalpų dalis. 2016 m. gegužės 30 d. E. A., M. A., A. A. ir atsakovas L. D. sudarė Preliminariąją sutartį, pagal kurią E. A., M. A., A. A. įsipareigojo parduoti atsakovui L. D. jiems nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas – kavinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 7 d. Ši preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta, pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. A. A. ir M. A. 2016-05-30 pasirašė sutikimą, kuriuo leido atsakovui L. D. savo lėšomis ir savo nuožiūra atlikti remontą kavinės patalpose.
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Atsakovas nurodo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes ieškovas ieškinio pareiškimo dieną nėra įregistravęs nuosavybės teisių į dalį patalpų viešajame registre. Teismas atmeta tokius atsakovės atstovo argumentus dėl šių motyvų. Byloje nustatyta, kad ieškovas dalį negyvenamųjų patalpų – kavinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nupirko 2017 m. vasario 14 d. iš viešųjų varžytinių. CK 4.47 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorį. Aplinkybė, kad ieškovo nuosavybės teisė į dalį negyvenamųjų patalpų nėra įregistruota viešajame registre nedaro sudarytą sandorį (dalies patalpų pirkimo-pardavimo sutarties) negaliojančiu.
Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovas būdamas dalies negyvenamųjų patalpų savininku ir manydamas, kad jo kaip bendrasavininko teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad ieškovą ir atsakovą nesieja sutartiniai santykiai, todėl šiuo atveju atsakovui negali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovui pareiga remontuoti negyvenamąsias patalpas atsiranda iš 2016 m. gegužės 30 d. sudarytos Preliminarios sutarties ir atsakovo prisiimto įsipareigojimo savo nuožiūra ir lėšomis remontuoti kavinės patalpas,. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Aukščiau minėta, kad Preliminarioji sutartis dėl kavinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2016 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta tarp buvusių patalpų savininkų E. A., M. A., A. A. ir atsakovo L. D.. Ieškovas nebuvo ir nėra šios preliminarios sutarties šalis, todėl negali reikalauti šią sutartį vykdyti. Minėta, kad ieškovas negyvenamųjų patalpų dalį nupirko iš viešųjų varžytynių. Iš teismui pateikto 2017 m. vasario 14 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto matyti, kad akte nėra nurodytos kokios nors papildomos sąlygos ar kokie nors įsipareigojimai dėl patalpų remonto.
Ieškovas pats nurodo, kad prieš pirkdamas dalį negyvenamųjų patalpų buvo susipažinęs su 2016 m. rugsėjo 6 d. Ekspertizės aktu Nr. E16/09-06:01. Minėta ekspertizė buvo atlikta antstolio Donato Kisieliaus patvarkymo pagrindu. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizės / vertinimo tikslas – nekilnojamojo turto objekto, kaip užbaigtos visumos, rinkos vertės nustatymas ir vertinamo nekilnojamojo turto objekto 3/16 idealiųjų dalių vertės išskyrimas. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad Patalpų būklė buvo (ir vis dar yra) „Bloga“ (patalpos netinkamos eksploatuoti, reikalingas nekilnojamojo turto kapitalinis ar pilnos apimties parastasis (periodinis / einamasis) remontas. Vertinama Kavinės patalpa – nėra naudojama pagrindinei vertinamo Turto naudojimo paskirčiai. Vertinamų kavinės patalpų fizinė būklė nustatyta turto apžiūros metu pagal faktinę vertinamo Turto fizinę būklę, t. y. konstrukcijų ir apdailos elementų nuvertėjimą (nusidėvėjimą), santechninių prietaisų, sumontuotų kitų įrengimų ir įrenginių faktinę fizinę būklę. Fiksuojami funkciniai apribojimai naudotis vertinamu Turtu, kuriems daro įtaką fizinė ir funkcinė faktinė patalpų būklė.“ (Ekspertizės akto 24 puslapis). Byloje nustatyta, kad ieškovas dalį Kavinės patalpų pirko 2017 m. vasario 14 d. iš viešųjų varžytynių, o Ekspertizės aktas surašytas 2016 m. rugsėjo 6 d., todėl darytina išvadą, kad ieškovas žinojo ir suprato, kad perka dalį patalpų, kurios netinkamos eksploatuoti, reikalingas nekilnojamojo turto kapitalinis ar pilnos apimties paprastasis remontas. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad po 2016 m. rugsėjo 6 d. patalpų – Kavinės būklė kaip nors pablogėjo ir, kad tai atsitiko dėl atsakovo veiksmų (CPK 178 straipsnis).
Ieškovo nurodymas, jog atsakovas išgriaudamas patalpas, siekė sumažinti nekilnojamojo turto – Kavinės vertę, yra tik prielaidos, kurios nepagrįstos jokiais leistinais rašytiniais įrodymais.
Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus – akivaizdu, jog ieškovas neįrodė, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.
Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškinį atmestus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo jam nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas L. D. advokatei už teisines paslaugas sumokėjo 2850,00 Eur. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos 2850,00 Eur dydžio išlaidos už advokatės teiktą teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968).
Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,69 Eur, todėl atmetus ieškinį, jos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. D., gim. (duomenys neskelbtini), 2850,00 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų) už advokatės teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,69 Eur aštuoni eurai 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.