Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo D. U. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. U. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. U. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. spalio 14 d. apie 12.30 Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iš UAB „G.“ parduotuvės „V.“ prekybinės salės, atvirai, matant parduotuvės „V.“ darbuotojai, pagrobė svetimą UAB „G.“ priklausantį turtą – 10,49 Eur vertės 0,7 l talpos „Bajorų“ degtinės butelį, t. y. D. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualios BK numatytos bausmės skyrimo nuostatos ir būtent šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą nuteistajam D. U. paskyrė griežčiausios rūšies bausmę, numatytą įstatymo sankcijoje, tačiau jos terminą nustatė gerokai trumpesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t. y. teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino trečdaliu iki 6 mėnesių. Teisėjų kolegija su tokia skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme neturi pagrindo nesutikti. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus turinčius reikšmės bausmės skyrimui bylos duomenis, apibūdinančius tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, bei jam skiriamą bausmę pakankamai motyvavo. Teisėjų kolegija šiuo tikslu vertina skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, kad nuteistasis įvykdė vieną baigtą tyčinį apysunkį turtinio pobūdžio nusikaltimą, taip pat įvertina ir padaryto nusikaltimo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes (nuteistasis neatsisakė savo ketinimo pavogti degtinės butelį net po to, kai buvo pastebėtas ir bandomas sulaikyti pardavėjos), nustatytas dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), tačiau kartu nustatytas ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Be to, pirmos instancijos teismas išsamiai išdėstė bei įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kurie išimtinai neigiamai apibūdina patį nuteistąjį, t. y. jis anksčiau 6 kartus teistas už įvairius tyčinius nusikaltimus, įskaitant ir vagystes bei kvalifikuotas vagystes, o anksčiau paskirtos tiek arešto, tiek ir realios laisvės atėmimo bausmės neturėjo įtakos nuteistojo elgesiui, jam ir toliau nusikalstant, juolab naują nusikaltimą padarė dar neišnykus teistumui. Taip pat bylos duomenys patvirtina nuteistojo sistemingą administracinių nusižengimų darymą, įskaitant ir smulkias vagystes, nemažai neįvykdytų administracinių nuobaudų, o ir nuteistasis yra nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Visa tai pagrindžia, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, naujai nusikalstant dar neišnykus teistumui, juolab nuteistasis sistemingai nesilaiko įstatymų reikalavimų ir daro administracinius nusižengimus, todėl jis yra pavojingas visuomenei. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visus šiuos aptartus bylos duomenis, pripažįsta, jog nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui, atitinka jo asmenybę, bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde bei teismo posėdžio metu nuteistojo ir jo gynėjos pakartotinai prašomos įvertinti aplinkybės, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą – visa tai buvo tinkamai įvertinta skundžiamame nuosprendyje pripažįstant dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose. O likusios nuteistojo ir jo gynėjos nurodytos aplinkybės: iš parduotuvės pagrobto turto nedidelė vertė, nuteistojo atsiprašymas parduotuvės personalo, jo įsipareigojimas ateityje nebenusikalsti – nėra tinkamos nagrinėjamu klausimu, kadangi pirmoji aplinkybė objektyviai neturi reikšmės atviros vagystės kvalifikacijai dėl paties jos padarymo būdo pavojingumo, o dėl pastarųjų dviejų aplinkybių – BK nenumatyti tokie pagrindai švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kad šiuo atveju tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam D. U. atitinka teisingumo principą, gali sulaikyti jį nuo naujų veikų darymo ir tokiu būdu pasiekti bausmės tikslai.

8. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas tinkamai individualizavo nuteistajam D. U. paskirtą bausmę ir nagrinėjant apeliacinį skundą nenustatyta pagrindų švelninti bausmę ar paskirti kitokią bausmę. Skundžiamas nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.