Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-867-290-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-12
Bylos Nr.
1A-867-290-2014
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-01226-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Evaldas Gražys, Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
M. P., ir K
Civilinis atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Nukentėjusysis
E. A. A.

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-867-290-2014

Teisėjas Laima Šablevičienė Proceso Nr. 1-66-1-01226-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.1.1.; 2.4.6.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nuteistajam M. P., jo gynėjai M. V., civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovei S. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. laisvės atėmimu - 6 mėnesiams.

Pritaikius BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-06-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Solidariai iš K. D. ir M. P., iš nepilnamečių kaltinamųjų globėjo - (duomenys neskelbtini), (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), priteisti 950 Lt (devyni šimtai penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. A. A..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir K. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinio skundo negauta.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad, M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. gruodžio 13 d., nuo 17.00 val. iki 18.00 val., tikslus laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, K. D. ir M. P., veikdami kartu, M. P. paliepus K. D. nueiti į E.A. A. kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir paimti žaidimų kompiuterį, tai yra, sukursčius K. D. padaryti nusikalstamą veiką, K. D. iš paminėto kambario slapta pagrobė E. A. A. priklausantį 950 litų vertės žaidimų kompiuterį „Playstation 3“ su pultu ir žaidimo disku „GTA“, kurį išnešęs iš (duomenys neskelbtini) perdavė M. P..

Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir pritaikius BK 92 straipsnį atidėti bausmės vykdymą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nustatė, kad jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (sukurstymu padaryti svetimo turto pagrobimą), tačiau nuteisė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Teismas, skyręs subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, galėjo atidėti šios bausmės vykdymą, atsižvelgdamas į visas aplinkybes t.y., kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos bei gailėjosi, kad taip pasielgė. Teismo išvada, kad jis gailisi nenuoširdžiai, yra nepagrįsta. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų bei stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir kaltininkas tai daro savo noru. Jis nieko neverčiamas pripažino kaltę dėl padarytos veikos ir krimtosi dėl to, ką padarė, pažadėjo iš gaunamų pinigų jo išlaikymui atlyginti nukentėjusiam padarytą žalą, o tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to jis skunde pažymėjo, kad yra nepilnametis ir tai teismas laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 3 d.). Jis mokosi mokykloje, 11 klasėje. Po nusikaltimo padarymo, t. y. 2014 m. pradžios, mokymo įstaigos charakterizuojamas, kaip padaręs pažangą ir nebekeliantis didesnių elgesio ir drausmės problemų. Padarytas nusikaltimas yra nesunkus, sunkių pasekmių nesukėlė. Jis padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Tai patvirtina jo dabartinis elgesys (naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, mokosi, patenkinamai charakterizuojamas), tad teismo išvada, kad jo kriminalinis elgesys teismui neleidžia manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo pataisos namuose, yra visiškai nepagrįsta.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, jo gynėjos, civilinio atsakovo atstovės ir prokurorės prašymus apeliacinį skundą patenkinti, bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis M. P. prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti ir atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nepilnamečiams bausmės skiriamos vadovaujantis BK VIII skyriuje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei taisyklėmis ir atsižvelgiant į papildomus, specifinius bausmių individualizavimo reikalavimus, įtvirtintus BK XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“. Be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 str., teismas atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo (BK 91 str. 2 d.). Pagal BK 91 str. 3 d. terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir už ją teisingai paskyrė M. P. laisvės atėmimo bausmės rūšį ir dydį.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į BK 24 str. 5 d., 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų, į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nuteistojo asmenybę, į tai, kad veiką padarė būdamas nepilnametis. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę apylinkės teismas vadovavosi sankcijoje numatytos bausmės ribomis ir BK 91 str. numatytais bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatytos dvi M. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis yra nepilnametis, ir padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 d.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – M. P. nusikalto neišnykus teistumui, anksčiau buvo teistas, nevykdė įpareigojimų, todėl bausmė buvo pakeista į areštą, areštą atliko. Be to, 2014-06-25 M. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už 2014-03-12 padarytą nusikaltimą sumušant žmogų, baustas administracine tvarka (duomenys iš informacinės teismų sistemos Liteko), įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupę, policijoje registruotas kaip teisėtvarkos pažeidėjas, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas kaip: neturintis mokymosi motyvacijos, mokykloje nedrausmingas, dažnai konfliktuojantis su aplinkiniais, naudojantis fizinę ir verbalinę agresiją prieš kitus vaikus, tačiau esant gerai emocinei būklei padedantis socialinėms pedagogėms, būnantis paslaugus, sąžiningai atliekantis darbus. Nuteistasis nuo 2013 metų lapkričio mėnesio mokymosi įstaigos charakterizuojamas kaip mokslo metų viduryje padaręs pažangą, pagerėjo pamokų lankomumas (t. 1, b. l. 119).

Apygardos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi, bei teigiamą elgesį paskutiniuoju metu patvirtino (duomenys neskelbtini) atstovė, apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškinusi, jog nuteistasis keičiasi į gerą pusę, siekia mokslų, bei įgyti specialybę, labai gailisi padaręs klaidų. Todėl apygardos teismas pripažįsta nuteistojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Visgi kolegija sprendžia, kad nustatydamas bausmės dydį M. P., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, į kurias privaloma atsižvelgti skiriant bausmę (BK 54 str., 80 str., 81 str., 90 str., 91 str.) ir pagrįstai pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas skyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, net ir nustačius dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę švelninti paskirtos bausmės nėra pagrindo. Paskirta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu yra artima minimaliai M. P. inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei. Pirmosios instancijos teismas teisingai, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., bausmę palankesniu nuteistajam t.y. dalinio sudėjimo būdu subendrino su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-06-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu bausmių subendrinimo būdu ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžiu.

Nuosprendyje apylinkės teismas iš esmės konstatavo, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. P. gali užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Tačiau savo sprendimą dėl realios laisvės atėmimo bausmės apylinkės teismas motyvavo tik tuo, kad jis anksčiau buvo teistas, nusikalto neišnykus teistumui, charakterizuojamas neigiamai, padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), susijęs su savanaudiškomis paskatomis (sukurstymas pagrobti svetimą turtą).

Nuosprendyje apylinkės teismas nesvarstė galimybės taikyti M. P. BK 92 str. nuostatas. Kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu M. P. nebuvo suėję aštuoniolika metų, jam taikomos BK XI skyriaus nuostatos, nustatančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 81 str. 1 d.), kurių paskirtis be kita ko yra ir riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes, padėti pakeisti gyvenimo būdą (BK 80 str.).

Nepilnamečiui gali būti atidėtas bausmės vykdymas esant įstatymo leidėjo nurodytų sąlygų visumai (BK 92 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nepilnamečiui, turi apsvarstyti ir šios priemonės tikslingumą, ar bus užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-391/2013). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs ir tai, kad skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

M. P. nuteistas už tai, kad sukurstė kitą asmenį pagrobti svetimą turtą t.y. padarė nesunkų nusikaltimą, nuteistasis neturi tėvų, tačiau iš visų bylos duomenų matyti, kad paskutiniuoju metu savo elgesį stengiasi koreguoti teigiama linkme. Taip pat nuteistasis pažadėjo atlyginti padarytą žalą iš jo išlaikymui gaunamų pinigų. M. P. nusikalto būdamas nepilnametis, yra jauno amžiaus, mokosi mokykloje, byloje nėra duomenų, kurie paskutiniuoju metu jį neigiamai charakterizuotų, padaryta nusikalstama veikos sunkių pasekmių nesukėlė. Iš bylos medžiagos nėra pagrindo nuspręsti, kad M. P. veiksmai darant nusikalstamą veiką išsiskyrė didesniu pavojingumu. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis procesas nuteistajam jau padarė pakankamą auklėjamąjį poveikį. Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, kad realus bausmės vykdymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principui, todėl bausmės vykdymas jam atidėtinas taikant BK 92 str. 1 d. nuostatas.

BK 92 str. 2 d. nuostatos įpareigoja teismą atidedant bausmės vykdymą nepilnamečiui paskirti vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, nuteistajam M. P. skiria auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (BK 87 str.), įpareigojant M. P. būti namuose nustatytu laiku ir tęsti mokslą (BK 87 str. 2 d. 1 ir 2 p.).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, todėl apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl nepritaikyto BK 92 str. t.y., neteisingai pritaikyto įstatymo (BK 328 str. 1 p.) ir dėl nepripažintos lengvinančios aplinkybės BK 59 str. 1 d. 2 p., t.y. nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių (BK 328 str. 3 d.).

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nuteistajam kaltinime inkriminuotos veikos pagal BK 24 str. 5 d., 178 str. 1 d., tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyto tik BK 178 str. 1 d. Apygardos teismas atsižvelgdamas į skundžiamo nuosprendžio išsamius motyvus bei kvalifikaciją, padarė išvadą, kad teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucijoje nenurodė BK 24 str. 5 d. dėl rašymo apsirikimo, tačiau tai nustatytų ir aprašytų bylos faktinių aplinkybių, kvalifikacijos, bei bausmės neįtakoja, o šis rašymo apsirikimas ištaisytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 331 str. 1 d. ir 4 d.

nusprendė:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį:

pripažinti nuteistojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

taikyti BK 92 straipsnį ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu M. P. paskirtos galutinės subendrintos aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausimės vykdymą atidėti vieniems (1) metams ir pagal BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p. paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto bei tęsti mokslą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą ir rezoliucijoje nurodyti, jog M. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje (sukurstymą pagrobti svetimą turtą).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Evaldas GražysDmitrijus Korsakovas