Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-09 · Civilinė byla Nr. 2A-334-232/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-09
Bylos Nr.
2A-334-232/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39706-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
UAB „Vilniaus vandenys“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-334-232/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39706-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6; 3.3.1.1.; 3.3.1.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 132,42 Eur skolą, 4,81 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 25,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas į butą esantį Ž g., Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Šalys 2011-03-23 sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 248305. Remiantis Sutarties 3 dalies 6.1 punktu vandens tiekėjas įsipareigojo nenutrūkstamai tiekti vartotojui geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas, o vartotojas įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Remiantis sutarties 4 dalies 9.7 punktu, vartotojas įsipareigojo apmokėti mokėjimo dokumentą ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, paskutinės kalendorinės dienos už pateiktą šaltą vandenį ir nuotekas vandens tiekėjo nustatyta tvarka. Atsakovas reguliariai nevykdė mokėjimų, todėl susidarė skola už suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. 2010-12-14 ieškovas atliko geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimą atsakovo bute ir užfiksavo, kad skaitiklis yra sustojęs. Ieškovas 2011-03-23 atsakovo bute sumontavo naują vandens apskaitos prietaisą ir mokesčius perskaičiavo nuo buto įsigijimo momento. 2011-03-23 ieškovas gavo atsakovo prašymą dėl mokesčių perskaičiavimo, kuriame atsakovas nurodė, kad buto savininku jis yra nuo 2007-12-10, mokesčius mokėjo pagal supratimą, kad reikia mokėti, todėl paprašė perskaičiuoti mokesčius pagal normą nuo akte užfiksuotos datos, t. y. nuo 2010-12-14. Ieškovas nurodė jog nesant galimybių nustatyti kada sugedo vandens skaitiklis, atsakovui nedeklaravus teisingų skaitiklio rodmenų, kaip to reikalauja 1997-12-31 Vyriausybės nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 punktas ir nei karto neatsiliepus į siųstus pranešimus apie atsiradusius neaiškumus ir apie sugedusį prietaisą nepranešus laiku, mokesčiai už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą nustatomi taikant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą vidutinę vandens suvartojimo normą 4,2 kub. m. 1 gyventojui nuo 2007-07-01 iki 2011-03-23. Remiantis LR Įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 punktu, fiziniai asmenys laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 proc. delspinigius. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas 6 mėnesių senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad patikrinimo aktas surašytas vienašališkai nedalyvaujant nei atsakovui nei jo artimiesiems. Atsakovas negavo nei vieno pranešimo dėl planuojamų patikrinimo darbų. Ieškovas neįvykdė savo pareigos prižiūrėti skaitiklį, kad jis tinkamai veiktų.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“ iš atsakovo A. M. 137,22 Eur (473,81 Lt) skolą su delspinigiais, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2014-11-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas sprendė, kad kiekvienas buto savininkas privalo prižiūrėti įrenginius, priklausančius jo butui, o nustatęs gedimus privalo nedelsiant apie tai informuoti tiekėją. Pažymėjo, kad gyventojai privalo mokėti už geriamąjį vandenį kas mėnesį, konstatuodami suvartotą vandens kiekį. Nurodė, kad šios pareigos atsakovas nevykdė. Atsakovo bute buvo įrengtas skaitiklis, tačiau atsakovas nepranešė ieškovui apie tai, kad jis yra neveikiantis, dėl to turi prisiimti atsiradusią riziką, nes dėl neveikiančio skaitiklio neįmanoma tiksliai deklaruoti suvartoto vandens kiekio. Teismas nustatė, jog už laikotarpį nuo 2007-12-11 iki 2014-09-30 susidarė 132,42 Eur įsiskolinimas už tiektą geriamą vandenį ir nuotekų tvarkymą, kurį atsakovas privalo padengti.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (atsakovas) A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015-04-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, kad atsakovas kaip buto savininkas, nevykdė savo prievolės prižiūrėti įrenginius, priklausančius jo butui, nustačius gedimus nedelsiant apie tai informuoti tiekėją ir mokėti už geriamąjį vandenį, konstatuojant suvartoto vandens kiekį. Apelianto teigimu, jis butą įsigijo su sugedusiu geriamojo vandens skaitikliu, pradėjo mokėjimus nuo rodmenų 136 m², todėl prievolę mokėti už geriamąjį vandenį vykdo. Atsakovas nenustatė, kad vandens apskaitos prietaisas (skaitiklis) yra neveikiantis, todėl ir nepranešė ieškovui apie galimą gedimą. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2010-12-14 ieškovo aktu, nes aktas yra fiktyvus, nesudarytas buto patalpose. Ieškovas nepateikė įrodymų, aktas neatitinka keliamų tokiems aktams reikalavimų. Teismas neįvertino, kad ieškovas nepateikė jokių raštiškų įrodymų registruotu laišku, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie privalomus patikrinimus ir (arba) metrologinės patikras, o dėl nesąžiningų darbuotojų veiksmų, ar neveikimo - savo darbų funkcijų neatlikimo, neteisingai priskaičiavo atsakovui mokestį už geriamąjį vandenį.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-30 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas teisingai nurodė, jog apeliantas kaip ir kiekvieno buto savininkas privalo prižiūrėti įrenginius, priklausančius jo butui, ir, nustatęs gedimus privalo nedelsiant apie tai informuoti tiekėją. Tai pat teismas atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus tinkamai pažymėjo, kad bute buvo įrengtas skaitiklis, tačiau atsakovas nepranešė ieškovui apie tai, kad jis yra neveikiantis, dėl to turi prisiimti atsiradusią riziką - dėl neveikiančio vandens skaitiklio neįmanoma tiksliai deklaruoti suvartoto vandens kiekio. Pažymėjo, jog galiojantys teisės aktai nenumato, vandens tiekėjo pareigos tikrinti ir fiksuoti vandens apskaitos prietaisų rodmenis, tačiau teisės aktai numato abonento pareigą deklaruoti vandens apskaitos rodmenis. Pagal tarp šalių konkliudentiniais veiksmais sudarytą sutartį ieškovas tiekia vandenį ir tvarko nuotekas, o apeliantas privalo kiekvieną mėnesį deklaruoti suvartojamo vandens kiekį ir visiškai atsiskaityti už suvartotą vandens kiekį. Ši pareiga yra nurodyta Aplinkos ministro patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo priežiūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 13 ir 16 ¹ punktuose. Apeliantas būdamas ginčo buto savininkas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, jo veiksmai (neveikimas) neatitiko bonus pater familias elgesio standartų, kadangi apeliantas nedėjo maksimalių pastangų, nereagavo į Vandens tiekėjo daugkartinius siunčiamus pranešimus dėl atsiskaitymo už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą ir nesudarė sąlygų vandens tiekėjui patekti į butą. Tai leidžia manyti, kad apeliantas elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, kaip neapdairus nekilnojamojo turto savininkas, dėl to savo nuožiūra prisiėmė riziką dėl savo elgesio pasekmių. Apeliantas netinkamai vykdydamas pareigas ir elgdamasis nerūpestingai neturi teisės reikalauti iš vandens tiekėjo, kad vandens tiekėjas perskaičiuotų mokėjimus pagal jo pateiktus rodmenis, akivaizdžiai neatitinkančius skaitiklio rodmenų.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš į bylą pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l.12,13) apeliantui nuosavybės teisėmis priklauso 3 kambarių butas adresu Žirmūnų g. 130-60, Vilniuje, kurį atsakovas įsigijo pagal pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2007 12 10. Atsakovas neneigia fakto, kad geriamas vanduo į jam priklausantį butą buvo teikiamas nuo tos dienos kai jis butą įsigijo ir kad nuo buto įsigijimo jame buvo įrengtas šalto vandens skaitiklis. Remdamasis šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas tiekė geriamąjį vandenį ir nuotekų šalinimo paslaugas butui esančiam Žirmūnų g. 130-60, Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui nors šalys tik 2011-03-23 sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 248305, kurios 3 dalies 6.1 punktu ieškovas kaip vandens tiekėjas įsipareigojo nenutrūkstamai tiekti atsakovui kaip vartotojui geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, o atsakovas (vartotojas) įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Sutarties 4 dalies 9.7 punktu, atsakovas (vartotojas) įsipareigojo apmokėti mokėjimo dokumentą ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, paskutinės kalendorinės dienos už pateiktą šaltą vandenį ir nuotekas vandens tiekėjo nustatyta tvarka.

2010-12-14 ieškovas atliko geriamojo vandens apskaitos prietaiso patikrinimą atsakovo bute ir užfiksavo, kad skaitiklis yra sustojęs. Apeliantas ginčija aktą nurodydamas jog jis surašytas ieškovo darbuotojo nedalyvaujant nei atsakovui, kaip buto savininkui nei jo nuomininkams ir kad neaišku kaip ieškovo darbuotojas pateko į butą, tačiau nėra pateikęs jokių įrodymų paneigiančių akte nurodyta faktinę aplinkybę, kad skaitiklis nebuvo sugedęs. Tuo tarpu aktas surašytas ir pasirašytas ieškovo pardavimo ir rinkodaros padalinio Vilniaus miesto skyriaus Vyresniojo inspektoriaus R. Ž. bei aptarnavimo skyriaus inspektoriaus G. K., jame nurodoma jog tikrinimo metu nei buto savininko, nei nuomininkų nebuvo tik nuomininkų pažįstamas asmuo, akte nurodyta pakeisti skaitiklį. Akte taip pat nurodoma jog butas buvo tikrinamas pagal apskaitininkės nurodymus, nes kaip matyti iš paties atsakovo pateiktų duomenų už geriamą vandenį buvo mokama nereguliariai.

2011-03-23, kaip matyti iš pateiktos tą pačią dieną surašyto akto kopijos (b.l. 21) ieškovas atsakovo bute sumontavo naują vandens apskaitos prietaisą. Iki tol atsakovas nevykdė 1997-12-31 Vyriausybės nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 punkte vartotojui nustatytos pareigos deklaruoti duomenis apie suvartotą vandens kiekį. Kaip matyti iš paties apelianto su atsiliepimu į bylą pateiktų duomenų (b.l. 44-71) jis už geriamą vandenį mokėjo nereguliariai, su pertraukomis, pvz. nuo buto įsigijimo 20 07 12 iki 2008 07 16 nemokėjo iš viso. Ieškovui kilus neaiškumų siekiant išsiaiškinti padėtį atsakovas nei karto neatsiliepė į siųstus pranešimus, apie sugedusį prietaisą nepranešė laiku, todėl mokesčius už šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą nuo 2007-07-01 iki 2011-03-23, nuo buto įsigijimo datos iki naujo skaitiklio pastatymo apskaičiavo pagal Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos patvirtintą vidutinę vandens suvartojimo normą vienam gyventojui 4,2 m ³ per mėnesį.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (2006 06 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 05 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–208/2007; 2008 06 20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; 2009 03 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; kt.). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

Įvertinus byloje esančius duomenis darytina išvada jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo kad atsakovo atsikirtimų argumentai, kuriuos jis iš esmės atkartoja ir apeliaciniame skunde yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Teismas tenkindamas ieškinį pagrįstai rėmėsi galiojančiame teisiniame reguliavime kiekvienam buto savininkui suformuluota pareiga prižiūrėti įrenginius, priklausančius jo butui, o nustačius gedimus nedelsiant apie tai informuoti paslaugų tiekėją, bei vartotojo pareiga mokėti už geriamąjį vandenį kas mėnesį, deklaruojant suvartotą jo kiekį. nustatęs jog šių pareigų atsakovas tinkamai nevykdė, teismas konstatavo jog atsakovas turi prisiimti atsiradusią riziką už tokio savo elgesio pasekmes ir padengti įsiskolinimą atsiradusį suvartotą geriamo vandens kiekį paskaičiavus pagal nustatytus normatyvus.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą.

Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė